Rūkimas ir jo žala

Projektas

Rūkymas ir jo žala

Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake

esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį.

Tabakas ir jo paplitimo istorija

Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių

šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis.

Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai

smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius – lapai,

nuskabomi per kelis kartus. Paskui tie lapai ruošiami, vytinami,

fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos

atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus ir t.t.

Europos tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę

antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako plitimas

labai paspartėjo tada, kai jį pakartotinai atvežė į Europą – iš

Brazilijos į Prancūziją. Tada ir pradėjo vis plačiau naudoti.

Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys, ir Kolumbo

ekspedicijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo

lapus susuka, uždega ir įkvepia dūmus.

Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iškarto. Tačiau nežiūrint

to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip

atsitiko, nes tuometinė medicina labai mažai tteturėjo gydymo priemonių,

žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, nes tuo metu siautė ir maras, ir

sifilis. XIX a. pabaigoje manyta, kad rūkimas kenkia tik labai

nervingiems, išsekusiems, nusilpusiems žmonėms. Medicinos vadovėlį,

išleistame Bazelyje 1625 metais, apie tabaką rašyta šitaip: „ Šita

gyduolė apvalo gomurį iir praskaidrina galvą, malšina skausmą ir nugina

nuovargį; slopina dantų sopėjimą; saugo žmones nuo maro; išvalo utėles;

gydo rožę, pūlinius, įsisenėjusias žaizdas.”

Po kiek laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip

uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.

Konservatyvesnėje Anglijoje valdžios atstovai tabaką už karto

pasmerkė – gal todėl, kad pirmieji atsivežė tuometiniai mirtini Anglijos

priešai – ispanai ir platino ilgamečiai varžovai Europoje – prancūzai.

Tabako rūkymą pradėjo smerkti ir katalikų bažnyčia, tačiau tabako

draudimas gyvavo neilgai.

Tabaku prekiauti pasidarė gana pelninga, ir jo pasėliai vis

plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo „

kultūra “: pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės,

išrastos pypkės, tabokinės ir t.t.

Galų gale tabakas pasidarė tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo

pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai

įėjo į daugelio žmonių bbuitį.

Faktai apie tabaką

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Randamas

cigaretėse, pypkių ir kramtomajame tabake.

Kai žmogus rūko, su dūmais įtraukia ir nikotiną. Per kvėpavimo

takų gleivinę , šis greitai patenka į kraują ir į smegenis. Rūkydamas

žmogus, nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Jos apkrova padidėja, jai

reikia daugiau deguonies. Tuo tarpu anglies monoksido dujos, dėl rūkymo

susidarančiuose plaučiuose, mažina deguonies kiekį. Žodžiu, kai

organizmui reikia daugiau deguonies, jis gauna jo mažiau. Be to,

susiaurindamos kraujo indus ir pagreitindamos širdies plakimą, rūkymas

laikinai padidina kraujospūdį.

Tikimybė ggauti širdies smūgį, dvigubai didesnė tiems žmonėms,

kurie per dieną surūko pakelį cigarečių, negu tiems, kurie visai nerūko.

Kuo ankščiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnis širdies smūgio pavojus.

Cigaretėse esama lipnios medžiagos, vadinama derva. Ji limpa prie

plaučių, nuo jos atsiranda dėmės ant dantų ir pirštų. Filtras nepajėgia

sulaikyti visos dervos. Cigaretės su filtru neapsaugo ir nuo širdies

smūgio.neretai žmonės, rūkantis cigaretes su filtru, giliau įtraukia

dūmus, tuo tik labiau pakenkdami savo plaučiams.

Cigaretės dūmuose esama maždaug 4000 cheminių medžiagų. Dauguma jų

nuodingos. Daugiau kaip 40 cheminių medžiagų sukelia vėžį. Tikimybė

rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu 10 kartų didesnė negu

nerūkančiajam.

Rūkymas neatskiriamas nuo emfizemos ir chroniško bronchito.

Rūkantis žmogus dažnai kosti, taip organizmas mėgina atsikratyti dūmų ir

cheminių medžiagų.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems, kas juos įkvėpia, taigi ir

nerūkantiems, jeigu aplink juos sklando dūmų kamuoliai.

Rūkymo psichologija

Apsinuodijęs nikotinu, žmogus būna: nesamus, apkvaitęs,

prislopintas, labai išblyškęs, jam dreba rankos ir kojos, pila šaltas

prakaitas, spengia ausyse, krenta kraujospūdis. Tokioje būklėje, dėl

kvėpavimo paralyžiaus, žmogus gali ir numirti.jei viskas baigiasi gerai,

paprastai apima miegas, keletą dienų po apsinuodijimo, žmogus jaučia

bendrą išglebimą, galvos skausmus ir pasišlykštėjimą tabaku. Tiesa,

pavojingas apsinuodijimas pasitaiko dažniausiai tik tada, kai rūkantieji

ima lenktyniauti, kas surūkys daugiau cigarečių ar papirosų. O

dažniausiai, ypač po pirmos pažinties su tabaku, viskas baigiasi

apsinuodijimo simptomais, irgi gana nemaloniais, arba mažesniais

negalavimais –– pykinimu, galvos svaigimu ir skausmu, pagreitėjusiu

širdies plakimu.

Pakartotinai imantis cigaretės, nikotino toksinis veiksmas pamažu

mažėja ir į pirmą vietą iškyla malonus, jaudinantis tabako poveikis.

Rūkimas žmogui pasidaro malonus. Kaip tik šitoje, antroje rūkymo pomėgio

vystymosi fazėje, tabako dūmai pasidaro malonūs. Nuo tol jau rūkantieji

trokšta anojo tvaiko, dvokiančios bjaurasties, paskanauti ir su

netikėliais. Įvyksta visoms narkomanijoms būdingas reiškinys: įvairūs

nemalonūs su narkotiko vartojimu susiję dalykai, kaip būsimos euforijos

signalai, pasidaro geidžiami. Šioje fazėje tabako vartojimas, pats

pasidaro įprastas, trokštamas ir būtinas. Žmogaus gyvenimo būdą, elgesį,

mąstymą užvaldo įsakmus poreikis, dar ir dar kartą gauti narkotiką.

Trečioje tabako vartojimo fazėje, žmogus pamažu ima suvokti, kad

dėl šio užsiėmimo jis patiria ne tik malonumą, bet ir žalą bei didelių

nepatogumų. Žmogui reikia atlikti darbą, o nerūkydamas žmogus negali

susikaupti. Pats rūkymas nuo darbo atitraukia, nekalbant apie tai, kad

dėl rūkymo sumažėja, gal 5-7%, sugebėjimas lengvai ką nors išmokti, viską

atsiminti, tiksliai apskaičiuoti. Ir negalėdamas ilgai išbūti susikaupęs,

žmogus dar ir dar kartą užsirūko. Stimuliuojantį poveikį jam daro ir pats

užsirūkymo momentas. Galų gale ant stalo priešais tokį žmogų išauga

nuorūkų krūva, o kambarys paskęsta dūmų debesyse.

Patalpoje vis mažiau belieka deguonies, todėl ima skaudėti galvą,

apima protinis nuovargis, kurį rūkorius stengiasi įveikti užsitraukdamas

vis naują dūmą, o tai dar labiau pablogina jo padėtį.

Ilgoje kelionėje, kai rūkyti draudžiama, rūkoriui atsiranda

nesulaikomas iir vis didėjantis noras užsirūkyti, ir jis pradeda galvoti

ne apie reikalą, o apie rūkymą.

Rūkorius pripranta prie kurios nors vienos rūšies tabako gaminių

ir, kai prisieina tenkintis kita rūšimi, kamuojasi dėl visokių nemalonių

pojūčių: kosulio, dusimo, nemalonaus skonio burnoje.

Ilgainiui daugeliui žmonių rūkymas jau nebeteikia jokių malonių

pojūčių ir virsta varginančia priederme. Šioje rūkymo fazėje pasireiškia

įvairios komplikacijos ir atsiranda mintis, kad bene laikas būtų mesti

rūkyti.

Taip pat labai nukenčia išorė: atsiranda blyškumas, pagelsta oda

ir dantys, moterims pašiurkštėja balsas, didėja neigiami vidiniai

pokyčiai įvairiuose organuose ir sistemose

Rūkymo poveikis organizmui

1.Rūkymas tenkanti rizikos dalis procentais

| |Rizikos dalis % |

|Plaučių vėžys |901 |

|Gerklų vėžys |822 |

|Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) |733 |

|Koronarinė širdies liga |354 |

|Miokardo infarktas |284 |

|Periferinių kraujagyslių ligos |284 |

|Arterijų šuntavimas |455 |

|Abdominalinės aortos aneurizmas |354 |

|Ischeminis šuntavimas |284 |

|Hemoraginis insultas |196 |

|Šlaunikaulio lūžiai |647 |

|Mažo svorio naujagimiai persileidimas ir priešlaikinis |118 |

|gimdymas | |

|Uždegiminės dubens organų ligos |279 |

| | |

2.Tabako rūkymas ir vėžys. Sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl

cigarečių rūkymo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės

– gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra

stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų,

kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.

Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio.

Apskaičiuota,

kad rūkant 10 cigarečių per dieną, sergamumas sudaro apie

55 ligos atvejus 100000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300

atvejų 100000 žmonių. Lietuvos vyrų sergamumas trachėjos ir plaučių

vėžiu sudaro 80 ligos atvejų 100000 žmonių ir iki pastarųjų metų didėjo

apie 2 proc. kasmet. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys,

rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas

didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Rūkymas gali būti viena iš gimdos

kaklelio vėžio priežasčių.

3. Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius.

Pagrindinė mirčių priežastis LLietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos,

iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti

daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraujagyslių

aterosklerozė. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos

rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir dislipidemija

(pagausėjęs cholesterolis).

Rūkymas – didysis nepriklausomas koronarinis širdies ligos ir kitų

aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 proc.

rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių

koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikišimo

procesas.

Rūkymas skatina ne tik širdies, bet ir kitų kraujagyslių

aterosklerozę:

[pic] Padvigubėja smegenų insulto rizika;

[pic] Siaurėja kkojų kraujagyslės;

[pic] Gali atsirasti pilvo aneurizma;

[pic] Venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti

ir patekti gyvybiškai svarbius organus

Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka

apie 50 mg. nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius.

4. Rūkymo poveikis gliukozės aapykaitai. Gliukozės apykaitos

sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Sergantieji dažniausia, 2

tipo, cukrinio diabeto forma kelis kartus dažniau patiria pavojingų

širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų – miokardo infarktą, insultą

ir kt.

Nustatyta kad rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono

sekrecija. Žinoma, kad šie hormonai blogina jautrumą insulinui. Be to

parūkius organizme aptinkame daugiau laisvųjų riebalinių rūgščių ir

glicerolio, nurodančių lipolizės riebaliniame audinyje suaktyvėjimą.

Taigi rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apykaitos

grandis, pablogina sveikatą ir padidina lėtinių ligų atsiradimo riziką.

5. Rūkymo įtaka virškinamajam traktui. rūkant didėja sergamumas

skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Ilgalaikių moterų tyrimo metu

2000 metais buvo nustatyta, kad opalige serga 10 proc. rūkančių, 6.4

proc. rūkiusiųjų ir tik 5.4 proc. niekada nerūkiusių moterų. Atmetus kitų

žalingų veiksnių įtaką, buvo nustatyta, kad rūkymas sergamumą opalige

riziką padidina 1.8 karto.

Sergamumas opalige ttiesiogiai susijęs su surūkomų cigarečių

skaičiumi. Rūkantiesiems opos blogiau gyja ir dažniau recidyvuoja.

Įrodyta, kad rūkant didėja skrandžio sulčių rūkštingumas, mažėja

kraujotakos greitis skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinėse.

Gana reikšmingas rūkymas yra kasos ligoms, kepenų, tulžies latakų

ir tulžies pūslės funkcijai.

Rūkančiųjų mirtingumas nuo kepenų cirozės komplikacijų yra 5

kartus didesnis nei niekada nerūkiusiųjų.

6. Rūkymas ir plaučių ligos. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių

daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos,

bronchitinės astmos ir plaučių vėžio, rizikos veiksnių. Rūkantis žmonės

lėtiniu bronchitu 5.5 karto, o pplaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu

niekada nerūkiusieji.

Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu,

bronchine astma ir plaučiu vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų

yra didesnis negu nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie

surūko daugiau cigarečių, pradeda ankščiau rūkyti ir giliau įkvėpia

dūmus.

Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač padidėja, jei

rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis.

Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas –

išsiskiria daugiau akroleino ir acetalchido. Pastarasis sukelia

kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Plaučių ligomis daugiau serga pasyvūs

rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje.

7. Rūkymo poveikis nėščiosioms. Rūkymas ypatingai pavojingas

nėščiosioms, nes cigaretė suerzina ir padidina vaisiaus širdies plakimą,

sumažina deguonies kiekį. Vaisius lėčiau auga, didėja komplikacijų

galimybė – gimsta mažesnio svorio, kūdikis su mažesnėmis smegenimis.

Valstybės biudžeto išlaidos rūkymo

sukeltoms ligoms gydyti

Rūkymas ne tik kenkia rūkalių bei šalia gyvenančių žmonių

sveikatai, bet ir daro žalą valstybės biudžetui.

Ekonominė žala

1. Lietuvos valstybės biudžetas dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet

praranda apie 51 mln. litų. Čia neįskaičiuotos lėšos gydytojų

konsultacijų apmokėjimui, vaistams, bei slaugos priemonėms. Neįskaičiuoti

pinigai, reikalingi žmonių, sergančių inkstų ir kasos piktybinėms ligoms,

išeminiu insultu, diabetui gydymui. Daugelio išvardytų ligų priežastis –

ilgametis intensyvus rūkymas. Vieno stemplės ar plaučių vėžiu sergančio

asmens gydymas kainuoja apie 15 tūkst. litų. Lietuvoje kasmet

užregistruojama daugiau kaip 1600 diagnozuotų trachėjos ir plaučių vėžio

atvejų.

2. Jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių,

kainuojantį vidutiniškai 3 Lt. , tai cigaretėms jis išleidžia: Per 1

savaitę 3*7=21 Lt. Per 1 metus 3*365=1095

Lt.

Per 1 mėnesį 3*30=90 Lt.

Žemiau pateikiamos Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos rūkymo

sukeltoms ligoms gudyti 2000 metais

| |nis |ir |gydimas ir | | |

| |Lt |s |Lt | | |

| | |Lt | | | |

|Piktybiniai navikai |4224.790 |26.707 |143.170 |4394.667|8.62 |

|Plaučių vėžys |3710.321 |25.650 |85.710 |3821.681| |

|Gerklų vėžys |514.469 |1.057 |57.461 |572.986 | |

|Kvėpavimo ligos |7339.243 |18.039 |759.435 |8116.717|15.92 |

|plaučių liga (LOPL) |7339.243 |18.039 |759.435 |8116.717| |

|kraujagyslių ligos |25097.413 |2006.059 |6762.022 |33865.49|66.41 |

|Koronarinė širdies |17359.567 |1343.511 |2231.915 |4 | |

|liga |3495.364 |499.076 |1049.710 |20934.99| |

|Miokardo infarktas | | | |3 | |

|Periferinių |20.623 |1.741 |0 |5044.149| |

|kraujagyslių ligos |55.654 |9.959 |340.418 | | |

|Arterijų šuntavimas | | | |22.364 | |

|Abdominalinės aortos |93.569 |7.804 |0 |406.031 | |

|aneurizmas |4072.637 |143.968 |3139.979 | | |

|Išeminis šuntavimas | | | |101.373 | |

|Cerebrovaskuliniai |882.485 |59.410 |364.808 |7356.584|2.56 |

|pažeidimai |882.485 |59.410 |364.808 | | |

|Hemoraginis insultas | | | |1306.703| |

|Atramos – judėjimo |834.171 |677 |100.499 |1306.703|1.83 |

|sistema |834.171 |677 |100.499 | | |

|Šlaunikaulio lūžiai |3095.067 |3.114 |214.572 |935.347 |6.5 |

|Reprodukcinės |1196.641 |294 |0 |935.347 | |

|problemos | | | |3312.753| |

|Mažo svorio |769.913 |1.202 |8.067 |1196.934| |

|Persileidimas ir |1128.513 |1.619 |206.505 |779.181 | |

|gimdymas | | | |1336.637| |

| | | | | | |

Viso 40638.997 2113.329 8244.007 50996.334

100.00

Patarimai kaip mesti rūkyti

1. Mažinti cigarečių skaičių;

2. surūkyti tik puse cigaretės;

3. kasdien vėlinti pirmosios cigaretės

užsidegimą 1 valanda;

4. iš pat pradžių nuspręsti, kiek tą dieną

cigarečių surūkysite;

5. pasistengti, kad „po ranka” būtų ne cigaretė,

o stiklinė sulčių;

6. nerūkyti automatiškai;

7. laikyti cigaretę priešingoje rankoje nei

esantį įprotį, cigarečių pakelį laikyti vis kitoje vietoje;

8. nepirkti cigarečių dėžėmis. Palaukti kol

cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet pirkti kitą;

9. padaryti rūkymą nemaloniu;

10. jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni.

Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti

nieko kito tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį;

11. rinkti savo nuorūkos į didelį stiklinį indą,

kad

matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.

Prieš metant

Negalvokite, kad nerūkysite niekada. Galvokite, kad nerūkysite

šiandien. Išvalykite savo drabužius, kad neliktų cigarečių kvapo.

Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti?

[pic] Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi;

[pic] po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir

anglies monoksido, normalizuojasi įsotinamas deguonis;

[pic] po 24 val. anglies monoksidas jau pašalintas iš

organizmo, plaučiai jau pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo

susidariusių audinių irimo;

[pic] po 48 val. nikotino organizme nebėra, žymiai pagerėja

uoslės iir skonio jutimai;

[pic] po 72 val. kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda

bronchų relaksacija;

[pic] 2-12 sav. , 3-9 mėn. pagerėja organizmo kraujotaka,

sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, nes 10 proc. pagerėja

plaučių funkciniai rodikliai;

[pic] po 5 metų dvigubai sumažėja širdies priepuolio

tikimybė;

[pic] po 10 metų dvigubai sumažėja plaučių vėžio tikimybė,

širdies priepuolio tikimybė tokia pat kaip ir niekada nerūkiusio.

Kokie abstinencijos simptomai yra būdingi sveikimo laikotarpiui ir

kaip juos įveikti?

|Simptomai |Palengvinantys veiksmai |

|Sausumas burnoje, jautrios |Gurkšnokite labai šaltą vandenį, vaisių |

|dantenos, gerklė, liežuvis |sultis, ar kramtykite kramtomąją gumą. |

|Galvos skausmas |Išsimaudykite šiltoje vonioje ar duše, |

| |daugiau ilsėkitės. |

|Miego sutrikimai |Negerkite kavos, arbatos ar kitų kofeino |

| |turinčių gėrimų. Daugiau ilsėkitės. |

|Užkietėję viduriai |Valgykite rupų maistą, žalių daržovių, |

| |vaisių, nemaltų grūdų košės. IIšgerkite 6-8|

| |stiklines vandens kasdien. |

|Nuovargis |Daugiau prigulkite. Nereikalaukite iš |

| |savęs daug. Keletą savaičių jūsų kūnui |

| |reikės daugiau poilsio. |

|Alkis |Gerkite daugiau vandens ar ne kaloringų |

| |gėrimų. Valgykite neriebius užkandžius. |

|Dirglumas, irzlumas |Eikite pasivaikščioti, pasimėgaukite šilta|

| |vonia, daugiau ilsėkitės. |

|Kosulys |Gurkšnokite šiltą žolių arbatą. Čiulpkite |

| |ledinukus nuo kosulio. |

Rūkymo nutraukimas

Mesti rūkyti dar svarbu žmonėms, kurių rizika susirgti koronarine

širdies liga yra padidėjusi tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų

faktorių kai kuriems žmonėms mesti rūkyti sunkiau.

Tai gali lemti šie veiksniai:

[pic] žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbai;

[pic] vyresnis amžius;

[pic] gausesnis alkoholio vartojimas;

[pic] polinkis į depresiją;

[pic] mažesnis savikontrolės laipsnis.

Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai

mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo mmetodikos,

nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio

poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti.

Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva – kraujo krešimo

parametrų ir ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė –

aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.

Apibendrinimas

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas antras žmogus,

pradėjęs rūkyti jaunas ir rūkantis toliau, neišvengiamai mirs nuo tabako

sukeltos ligos. Išsivysčiusiose šalyse rūkymas lemia apie trečdalį vyrų

mirčių. Lietuvoje rūko 53 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Ne veltui

rūkymas vadinamas XXI amžiaus liga. Didėjantis rūkančiųjų, ypač jaunų

skaičius, leidžia teigti, kad šiandien rūkymo pprevencijos jau

nebeužtenka. Valstybė turi ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie norėtų

atsisakyti žalingo įpročio. Tyrimo duomenimis, savo valios pastangomis

mesti pavyksta vos 3 proc. rūkalių. Kitaip tariant, mesti rūkyti jiems

prireiktų 11 bandymų, tai truktų 18.6 metų.

Rūkaliai paprastai teisinasi, kad rūkymas yra jų asmeninis

reikalas. Tačiau iš tikrųjų rūkymas kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir

aplinkiniams. Už rūkymą moka ne tik rūkalius, bet ir visuomenė. Tačiau

daugiausia rūkymas kainuoja valstybei. Kasmet valstybė dėl rūkymo sukeltų

lygų stacionariam gydimui ir reabilitacijai išleidžia 51 mln. litų.

Pasaulinė sveikatos organizacija rūkymą apibrėžia kaip ligą,

priklausomybės nuo tabako sindromą. Tabako dūmuose esantis nikotinas

sukelia priklausomybę nuo tabako, todėl, metus rūkyti, atsiranda

abstinencijos simptomų – irzlumas, nepasitenkinimas, pyktis, nerimas,

susilpnėja dėmesys. Rūkalius, norėdamas palengvinti šiuos simptomus,

užsirūko. Akivaizdu, kad norintiems mesti rūkyti būtina pagalba.

Ankščiau nusprendusieji mesti rūkyti turėjo vieną galimybę –

vartoti nikotino pakaitinės terapijos priemones, kai tabakas yra

keičiamas nikotino prisotintomis priemonėmis. Šiuo metu yra siūlomas

naujos kartos nikotino neturintis preparatas – bupropiono hidrochloridas.

Bupropiono hidrochlorido preparatai yra dvigubai efektyvesni už

nikotino pakaitines terapijos priemones. Naujieji preparatai veikia

pripratimo prie nikotino centrus galvos smegenyse – slopina troškimą

rūkyti ir nemalonius abstinencijos simptomus.

Didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad kasmet nuo tabako sukeltų

ligų pasaulyje miršta 4 mln. žmonių. Kiek iš jų galėtų būti išgelbėti,

jei būtų imtasi efektyvių priemonių? Akivaizdu, kad vien gydytojų

pastangų neužtenka. PPasaulio organizacijos duomenimis, metus rūkyti

sulaukus 50 metų mirties per artimiausius 15 metų rizika sumažėja net 50

proc. norint nugalėti priklausomybę nuo tabako, kuri yra tokia pat

stipri, kaip ir priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, reikia naudoti

tiktai efektyvias priemones. Tačiau nauji preparatai yra prieinami ne

visiems visuomenės nariams.

Lentelėje pateikiami 8, 10, 12 klasių apklausos rezultatai

|1. Apklaustųjų |21 |29 |16 |

|2. Rūkančiųjų |4 |5 |14 |

|a) L&M |1 |5 |9 |

|b) Bond |3 |- |3 |

|a) patinka |- |3 |5 |

|b) negali mesti |4 |1 |1 |

|c) iš neturėjimo ką|- |- |3 |

|d) nežino |- |1 |5 |

|a) liga |4 |- |- |

|b) įprotis |17 |29 |16 |

|a) taip |4 |4 |11 |

|b) ne |- |1 |3 |

|a) sunku |20 |27 |8 |

|b) lengva |1 |2 |8 |

|8. Kiek laiko rūko?|0.5m – 11 |0.5m – 2 |1m – 3 |

| |1.5m – 1 |3m – 2 |2m – 4 |

| |3m – 1 |4m – 1 |3m – 4 |

| |4.5m – 1 | |4m – 2 |

| | | |5m – 1 |

Išvados:

Iš visų 66 apklaustųjų 35% rūko, 6% mano, kad rūkymas tai

liga, 94% kad tai įprotis.

17% visų rūkančiųjų nenori mesti rūkyti, 83% visų rūkančiųjų

nori mesti.

83% visų apklaustųjų mano, kad mesti rūkyti sunku, 17% mano,

kad lengva.

Naudota literatūra

1. Rūkymas ir visuomenė. Lietuvos širdies asociacija.

2. Vaikai klausia. L.Gasiliauskas, K.Levickaitė, G.Našlėnas.

2001 Vilnius.