Rūkymas

RŪKYMAS

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas, KMU. 1996).

Nuo rūkymo sukeltų lligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių ppriežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

RŪKYMO ŽALA SVEIKATAI

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą ttikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako ddūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

KAS GALI PADĖTI SĖKMINGAI MESTI RŪKYTI?

Kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių žmonių ggyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Žinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti šio žalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Šie žmonės turėtų išbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią, kuriai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aišku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiškia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įvairių kliūčių.

Dažnai rūkymo metimo programos yra brangios ir neprieinamos didžiajai daliai gyventojų. Sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai, šeima, draugai gali paremti, padėti daugumai metančiųjų rūkyti. Bendra programa, kurią sveikatos priežiūros specialistai galėtų rekomenduoti (pasiūlyti) nereikalautų papildomų išlaidų ar priemonių, o tik pačių rūkančiųjų, jų šeimų bei draugų dalyvavimo. Strategija (veiklos planas):

• Nuspręsti ir apibrėžti specifinę motyvaciją ir norą mesti.

• Šnekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.

• Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiškai atsisakyti rūkymo.

• Nustatytai datai atsikratyti visko, kas susiję su rūkymu, išplauti visus drabužius, išvėdinti patalpas bei išvalyti automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta.

• Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiškai neatsisakėte rūkymo.

• Užsitikrinti bendradarbių, draugų ir ššeimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad išlikti nerūkančiam.

• Tėvai turi suprasti, kaip svarbu kokį pavyzdį jie rodo savo vaikams.

• Vengti arba mokėti išsisukti iš situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.

Rūkymo metimo būdų derinys gali būti žymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; dažnai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, šios medžiagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos simptomus bei psichologiškai, kaip ir fiziškai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji taip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti.

Ketinantys mesti rūkyti, turėtų žinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priešiškumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Dažnai fizinės abstinencijos simptomai pasireiškia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint išvengti šių simptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia išaiškinti, jog rūkymo žžala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Žmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei viršsvorį tol, kol nėra visiškai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti.

Rūkantysis, kuris dalyvauja rūkymo metimo programoje, turėtų būti palaikomas šeimos ir visuomenės. Rūkantieji turėtų žinoti, kad nors rūkymo metimas yra sunkus procesas, milijonai rūkančiųjų sėkmingai meta.

MESTI RŪKYTI – NAUDINGA:

• mažesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis;

• sveikesni vaikai;

• ilgesnis gyvenimas;

• sutaupoma pinigų kitoms pramogoms;

• mažesnė gaisrų tikimybė;

• mažiau teršiama aplinka;

• neprikvipę tabako dūmais namai, drabužiai, plaukai, automobilis;

• estetinis pasitenkinimas.

AR NEKYLA NORAS MESTI RŪKYTI?

Atliktų tyrimų duomenimis net 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio sveikatai.

MESTI RŪKYTI – SUNKU, TAČIAU ĮMANOMA

Turbūt daugelis žino, kad prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint.

JUMS PATARIAME, KAIP BŪTŲ GALIMA ATSIKRATYTI ŠIO ŽALINGO ĮPROČIO:

• išsiaiškinkite ar tikrai norite mesti rūkyti;

• savo apsisprendimą motyvuokite;

• nustatykite tikslią metimo datą;

• nuspręskite, ar mesite rūkyti palaipsniui, ar mažinsite palaipsniui cigarečių skaičių;

• pasiteiraukite, gal yra pažįstamų, norinčių mesti rūkyti: kuo daugiau – tuo drąsiau;

• atsikratykite visomis cigaretėmis;

• rūkymą pakeiskite kitu užsiėmimu;

• rytais išgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mankštą;

• esant nerviniam sukrėtimui, pabandykite atsipalaiduoti, o ne griebkitės

cigaretės;

• jei sunku vienam atsikratyti šio įpročio, pasikonsultuokite su gydytoju;

• pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais – nemalonų kvapą užuosite;

• užsitikrinkite šeimos, draugų bei bendradarbių paramą;

• venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti;

• nikotino poreikį patenkinkite kramtomąja guma, tabletėmis bei pleistrais;

• atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.

Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą,

o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.

LINKIME SĖKMĖS!

Nauja priemonė, padedanti mesti rūkyti

Prieš kelias savaites JAV parduotuvių lentynose pasirodė keisti vandens buteliai. NNico Water turėjo duoti jums tokią pat nikotino dozę, kaip ir surūkyta cigaretė, tačiau nesukeltų vėžio ir kitų su rūkymu susijusių ligų. Nico Water būtų galima gurkšnoti ir lėktuvų salonuose, ir ofisuose. Atrodė, kad tai yra pats puikiausias cigarečių pakaitalas.

Deja, dabar jau taip nebėra. JAV Maisto ir vaistų tarnyba nusprendė, kad butelius reikia pašalinti iš lentynų. Jie sako, kad nikotinas yra narkotinė medžiaga, todėl ir Nico Water platintojams privalu laikytis atitinkamų taisyklių. Kol nebus užbaigti saugumo ir veiksmingumo bbandymai, nikotininio vandens pardavinėjimas yra nelegali veikla. Todėl Nico Water prekyba buvo nutraukta taip ir nepamačius, kokį efektą ji galėtų turėti.

Kol kas niekas nėra įrodęs, kad Nico Water yra žalingas. Todėl jo draudimas dėl atskirų grupių spaudimo atrodo nnelogiškas. Tačiau pakanka pasižiūrėti į šį klausimą atidžiau ir paaiškėja, jog jis nėra toks paprastas kaip rodytųsi.

Nico Water gaminanti kompanija iš Kalifornijos QuickTest5 sako, kad, skirtingai nei kramtomosios gumos su nikotinu, jų gaminys nėra mesti rūkyti padedantis vaistas, o greičiau tik rūkymo pakaitalas. Todėl jį reiktų traktuoti taip, kaip maisto priedus, pavyzdžiui, vitaminą C ar žuvų taukus, o ne kaip vaistus. „Maistinio priedo“ apibrėžimas yra labai miglotas, todėl į šį tarpą tarp maisto ir vaistų gali patekti beveik viskas. Dar daugiau, nauji maisto priedai gali patekti į parduotuvių lentynas taip niekam ir neištyrus, kokį poveikį jie daro žmogaus organizmui ir ar jie išvis nėra kenksmingi sveikatai.

Kalbant apie tokį iš pažiūros paprastą ir naudingą produktą kaip Nicon WWater, tokie griežti suvaržymai gali pasirodyti nesuprantami. Pats nikotinas stimuliuoja smegenų ląsteles ir sukelia prieraišumą, bet ne jis apsprendžia cigarečių sukeliamas plaučių ir širdies ligas. Mokslininkai atmeta mintį, kad nikotininis vanduo gali būti kenksmingas sveikatai. Bandymai su gyvuliais parodė, kad norint apsinuodyti vandenyje esančiu nikotinu, tektų vandens išgert daugiau nei pats sveriate. Taigi, kam gaišti laiką ir eikvoti pinigus, jei šis produktas išties galėtų išgelbėti daug gyvybių?

Viena priežastis yra ta, kad, patvirtinus Nico Water maisto priedu, atsivertų durys įįvairiems Nico pamėgdžiotojams – šokoladiniams saldainiams ar ledams, patrauklesniems gaminiams, galintiems patraukti vaikų dėmesį. Bet yra ir labiau fundamentali problema. Žurnalas „New Scientist“ aptarė šį klausimą su keliais ekspertais ir paaiškėjo keistas dalykas: niekas negali atsakyti, kas Nico Water yra iš tikrųjų.

Ant butelio yra užrašytos jo sudedamosios dalys“ šaltinio vanduo ir 4 mg nikotino polakrilekso. Polakrileksas yra plastiką primenanti medžiaga, kuri buvo sukurta nikotininėms kramtomosioms gumoms ir yra bene geriausiai ištirta iš visų nikotino formų. Tačiau polakrilekso milteliai vandenyje netirpsta.

Nikotinas išvis labai sunkiai tirpsta vandenyje. Norėdama apeiti šią problemą Bostone įsikūrusi kompanija Addiction Therapies netgi sukūrė specialų šiaudelį, kurio vidus yra padengtas nikotinu, sumaišytu su cukraus kristalais. Norint gauti nikotino dozę, reikia gerti per šį šiaudelį. Kam tas vargas, jei nikotiną galima paprasčiausiai ištirpinti?

„New Scientist“ uždavė šį klausimą QuickTest5. atsakymas buvo, kad gaminio galiojimo laikas yra 18 mėnesių ir jame nėra nieko kito, kaip etiketėje paminėtosios medžiagos. Kompanija taip pat pasirėmė jai priklausančių JAV patentu, nors šiame patente nėra nei žodžio apie polakrileksą.

Kiti ekspertai sutinka, kad Quicktest5 gaminį sudaro nikotino tirpalas, bet niekas nežino, koks konkrečiai. Niekas taip pat negali pasakyti, kiek šis produktas yra saugus vartoti. Niekas nesako, kad nikotininis vanduo yyra kenksmingas, bet būtų gražu sužinoti apie jį kiek daugiau. Dabar, kai to ėmėsi JAV tarnybos, ši informacija pagaliau turėtų išvysti dienos šviesą.

TARPTAUTINĖ NERŪKYMO DIENA

Tarptautinės sąjungos prieš vėžį iniciatyva lapkričio 16 d. skelbiama Tarptautine nerūkymo diena. Šios dienos svarbiausias tikslas yra paskatinti rūkančiuosius susilaikyti nuo rūkymo nors tą vieną dieną, o jei pavyks – tai mesti rūkyti ir visą laiką. Šiai dienai pažymėti Kauno visuomenės sveikatos centre buvo organizuota konferencija „Medikai prieš Tabaką”, siekiant, kad kuo daugiau medicinos darbuotojų įsijungtų į judėjimą prieš tabako epidemijos plitimą. Medicinos darbuotojai buvo kviečiami pritarti Europos Medicinos darbuotojų chartijai. Taip pat buvo platinamas Sveikatos apsaugos ministro V.Janušonio bei Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko V.Grabausko kreipimasis į medicinos darbuotojus. Konferencijoje sveikinimo žodžius pasakė Kauno miesto vicemeras J.Kameneckas, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G.Kligys. Apie tabako problemas Pasaulyje ir Lietuvoje bei pagalbos metantiems rūkyti pagrindus pranešimus skaitė Kauno medicinos universiteto profilaktinės medicinos katedros dėstytojas T.Stanikas, kaip rūkymas įtakoja plaučių vėžį pranešimą skaitė Kauno onkologijos centro gydytojas G.Butkus, nevyriausybinės organizacijos „Sugrįžimas” atstovas V.Šiškus papasakojo, kaip jų organizacijoje padedama atsikratyti šio žalingo įpročio, apie sistemą „Įgūdžiai pokyčiams“ kalbėjo Kauno visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos ugdymo skyriaus vedėja I.Viliušienė. Apie nikotininės pakaitinės terapijos naudą pasakojo „Pharmacia&Upjohn“ atstovė A.Kananavičienė. Konferenciją ppradėjo Kauno Maironio gimnazijos moksleiviai, suvaidinę įdomų bei taiklų vaidinimą “Pagunda” apie rūkymo žąlą. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo suteikti medicinos darbuotojams žinių, kurias jie galėtų panaudoti kasdieniniame darbe, siekiant sumažinti rūkančių pacientų skaičių. Deja, medicinos darbuotojai neparodė didelio dėmesio šiai problemai, jų konferencijoje dalyvavo nedaug.

„Mes negalime ilgiau stovėti, laukti ir žiūrėti, kaip plinta epidemijos, kurios jau nužudė apie 4 mln. ir dar nužudys apie 10 mln. žmonių iki 2030 metų. Mes kviečiame įsijungti į bendrą veiklą tuos, kurie negali abejingai žiūrėti į epidemijos plitimą ir jos keliamą grėsmę. Mes privalom pažvelgti į realybę, kaip tabakas žaloja mūsų žmonių sveikatą ir aplinką. Mes siekiame padėti žmonėms pakeisti jų elgesį, kuris dažnai yra rizikingas. Kodėl tiek daug žinodami apie problemą, esam tiek mažai padarę stabdant tabako epidemiją. Norėdami padėti kitiems, pirmiausiai pradėkime nuo savęs.” (PSO generalinė direktorė Gro Harlem Brundtland, Pasaulinė konferencija „Tabakas ar sveikata”, 2000 m. rugpjūčio mėn.)

Tabako epidemija kiekvienais metais pareikalauja vis daugiau priešlaikinių mirčių. Dėl rūkymo kyla 80 – 90 proc. visų lėtinių plaučių ligų, iki 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų, rūkymas lemia maždaug 30 proc. mirties nuo vėžio atvejų. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tyrimai parodė, kad 1998m. pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų mirė apie 4 mln. žmonių.

Išvardyti faktai

puikiai žinomi daugumai rūkorių, vis dėlto jie rūko. Taip yra todėl, kad atsiranda fizinė (somatinės bei centrinės nervų sistemos reakcijos) ir psichinė (elgesio, gyvenimo būdo) priklausomybė nuo nikotino. Statistiniais duomenimis 70 – 90 proc. rūkorių norėtų mesti rūkyti, tačiau iki 65 metų pasiseka 1 iš 3. 40 proc. rūkorių po širdies priepuolio išėję iš ligoninės pradėjo rūkyti tą pačią dieną. 50 proc. rūkorių po laringektomijos arba pulmonektomijos rūkė toliau. Per 50 proc. narkomanų nurodė, kad mesti rūkyti sunkiau, nei nustoti vvartoti heroiną ar kokainą.

Kas gali padėti sėkmingai mesti rūkyti?

Kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70,6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75,4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Žinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti šio žalingo įpročio turi bandyti kkeletą kartų. Šie žmonės turėtų išbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią. Jai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aišku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiškia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įįvairių kliūčių.

• Nuspręsti ir apibrėžti specifinę motyvaciją ir norą mesti.

• Šnekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.

• Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiškai atsisakyti rūkymo.

• Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiškai neatsisakėte rūkymo. <

• Užsitikrinti bendradarbių, draugų ir šeimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad išlikti nerūkančiam.

• Vengti arba mokėti išsisukti iš situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.

Rūkymo metimo būdų derinys gali būti žymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; dažnai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, šios medžiagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos ssimptomus bei psichologiškai, kaip ir fiziškai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji taip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti.

Ketinantys mesti rūkyti, turėtų žinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priešiškumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Dažnai fizinės abstinencijos simptomai pasireiškia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint išvengti šių simptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia išaiškinti, jog rūkymo žala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Žmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei viršsvorį tol, kol nėra visiškai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti.

Kauno visuomenės sveikatos centre teikiamos konsultacijos norintiems mesti rūkyti.

Visuomenės sveikatos ugdymo ir ryšių su visuomene skyrius

Vedėja Ingrida Viliušienė

K.Petrausko g. 24 / Aušros g. 44 (įėjimas iš Aušros g.)

Tel. (8-27) 33 16 85

Rūkyti aar nerūkyti?

Parengta pagal Amerikos nacionalinio sveikatos instituto ir

Nacionalinio vėžio instituto medžiagą.

Parengė gyd. Daiva Žeromskienė

APIE TABAKĄ

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jo yra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake.

Rūkant, kartu su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas greitai ir visiškai rezorbuojasi. Per burnos gleivinę nikotinas rezorbuojasi lėčiau ir ne visiškai. Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina kvėpavimo takus, todėl mažiau dūmų (kartu ir nikotino) įkvepiama. Cigarečių dūmai yra lengvesni ir nikotino įkvepiama mažiau. Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų. nikotino. Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.

Nėra nekenksmingų cigarečių Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydami “lengvesnes” cigaretes, žmonės giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų.

Tabake yra apie 300 sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt. Išaiškinta 80 kancerogeniškai veikiančių junginių.

Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios, nusėsdamos bronchuose, pažeidžia jų virpamąjį epitelį.

Cigaretės dūmai kkenksmingi visiems kas juos įkvepia, taigi ir nerūkantiems žmonėms.

Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, o šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo.

Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 8 – 9 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzpireno, 2 kartus daugiau dervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.

Rūkant paskutinius du cigaretės centimetrus, į organizmą patenka keturis kartus daugiau nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, negu rūkant du pirmuosius jos centimetrus.

Rūkymo poveikį sustiprina apsaugos nuo nėštumo priemonės, įprotis gerti daug kavos. Vakaruose šią triadą linkstama kaltinti dėl jaunų ar vidutinio amžiaus moterų staigių mirčių, užsikimšus smegenis maitinančioms bei vidaus organų arterijoms. Rūkymas ir kava – gana stiprus antitiamininis faktorius. Tiamino trūkumas dabar laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi faktoriumi.

RŪKYMO PAVOJUS

Rūkymas – vienas iš labiausiai sveikatą žalojančių veiksnių.Tabakomanija priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei kt) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 milijonai

žmonių, iš jų 1 milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai – Lietuvos gyventojai.

JAV vienas penktadalis visų mirčių yra susijusios su rūkymu, iš jų: 28 proc. nuo plaučių vėžio, 37 proc.nuo kraujagyslių ligų, 26 proc. nuo kitų kvėpavimo takų ligų.

Nikotinas yra vienas iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir funkciją.

Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino išskyrimą.To pasekmė – padažnėję šširdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis, minutinis širdies tūris, širdies darbas ir deguonies sunaudojimas miokarde. Rūkoriaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5 – 10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. Periferinės kraujagyslės susiaurėja, odos temperatūra ir kraujotaka joje sumažėja. Gali sutrikti širdies ritmas. Daug rūkant arba ilgai būnant prirūkytoje patalpoje, iki 20 proc. hemoglobino gali susijungti su anglies monoksidu ir sudaryti karboksihemoglobiną. Pastarasis negali pernešti deguonies, tuo pačiu ir dalyvauti kkvėpavime. Dėl to blogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Jo trūkumui kompensuoti vėlgi turi pagreitėti širdies darbas.

Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkymas turi didžiulę reikšmę lėtiniam bronchitui išsivystyti. Tabako dervos, nusėsdamos bronchuose,tiesiogiai žžaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos sutrikdo bronchų vegetacinę inervaciją, didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą ir sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus dirginimo sparčiai vystosi jungiamasis audinys – pneumofibrozė. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Sumažėja kraujyje deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija dar labiau apsunkina širdies darbą.

80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams.

Seilėse ištirpęs nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, sukelia jos uždegimą. Rūkantieji dešimt kartų dažniau serga skrandžio opalige, keturis kartus dažniau miršta nuo žarnyno vėžio. Prie mirties priežasčių, susijusių su rūkymu, priskiriamas ir kasos vėžys. Jie dažniau serga šlapimo pūslės, burnos ertmės, llūpų, liežiuvio, gerklų ir stemplės vėžiu.

Rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji. Darbe juos dukart dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai.

Rūkančiam diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino.

Rūkymas pablogina uoslę ir skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa.

2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 –– 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.

Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas mažina akių tinklainės nervų ląstelių jautrumą. Prirūkytoje mašinoje ilgiau važiuojant gali sutrikti spalvų suvokimas, sumažėti regėjimo laukas, sugebėjimas išskirti gana ryškius daiktus. Anglies monoksidas nepalankiai veikia dėmesį, reakcijos greitį, susilpnėja jautrumas garsui.

Moterims rūkymas labiau kenkia nei vyrams. Jos greičiau įpranta rūkyti ir joms žymiai sunkiau mesti.

Dėl toksinių tabako dūmų medžiagų poveikio kiaušidžių funkcijai, dažnesni rūkančių moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, krūties vėžys.

Dėl nikotino poveikio placentos kraujagyslėms būna įvairių nėštumo komplikacijų. Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo, vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20 – 25 proc. dažniau.

Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mažesnis 200 – 300 gramų.

Būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje.

Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.

Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp rūkymo ir alkoholio bei kitų. svaigalų vartojimo.

Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, ssukelia neatsargus rūkymas.

Ekonominė žala: jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių, kainuojantį vidutiniškai 3 Lt., tai cigaretėms jis išleidžia:

per 1 savaitę 3 x .7= 21 Lt.

per 1 mėnesį 3 x 30= 90 Lt.

per 1 metus 3 x 365=1095 Lt.

Pasvajokite, ką galėtumėte nusipirkti už šiuos pinigus?

Meskite rūkyti !!!

Statistika rodo, kad 90 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau rūkyti patys meta vos 1 proc.

Mesti rūkyti yra efektingesnis būdas apsisaugoti nuo ligų negu bet kuri kita, atskirai paimta, medicinos profilaktikos priemonė.

Metus rūkyti, sveikata pradeda gerėti iš karto. Per 3 – 9 mėn. išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per 5 metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusiojo.

Pradedantys rūkyti mano, kad bet kada galės mesti rūkyti. Klysta. Rūkymo pradžia priklauso nuo psichologinių asmens ypatumų ir jo namų ar darbo aplinkos. Toliau rūkant sustiprėja ir pradeda vyrauti farmakologinis rūkymo poveikis. Vystosi fizinė priklausomybė.

Jeigu tikite savo jėgomis, pabandykite mesti patys.

Keletas patarimų:

Stenkitės negalvoti, kaip sunku gali būti mesti rūkyti.

Užrašykite ant popieriaus visas priežastis dėl kurių reikėtų nerūkyti. Kiekvieną vakarą, einant miegoti, pakartokite vieną iš priežasčių 10 kartų.

Paskirkite “M” (metimo) dieną – iir meskite. Niekam neleiskite jos pakeisti. Vėliau galėsite švęsti šią nerūkymo datą kiekvienais metais. Nemeskite rūkyti “amžiams” – pirmiausia vienai dienai, paskui dar dienai ir t.t.

Atminkite, mesti nėra lengva, bet ir nėra neįmanoma. Daugiau kaip trys milijonai amerikiečių meta rūkyti kiekvienais metais.

Abstinencijos simptomai yra laikini. Paprastai jie tęsiasi 1 – 2 savaites.

Dažniausia valios pritrūksta pirmąją savaitę, kai nemalonūs simptomai yra stipriausi.

Susilažinkite su draugu, kad nuo “M” dienos mesite rūkyti. Atidėkite kasdien cigaretėms skirtus pinigus į taupyklę.

Kaip mesti rūkyti

Mažinkite cigarečių skaičių

Surūkykite tik pusę cigaretės.

Kasdien vėlinkite pirmosios cigaretės užsidegimą 1 valanda.

Iš pat pradžių nuspręskite, kiek cigarečių tą dieną surūkysite. Už kiekvieną papildomą cigaretę atidėkite į taupyklę pasirinktą sumą pinigų.

Pasistenkite, kad “po ranka” būtų ne cigaretė, o stiklinė sulčių.

Jei pasiseks sumažinti per dieną surūkomų cigarečių skaičių iki 7, pats laikas paskirti visiško metimo dieną.

Nerūkykite “automatiškai”

Rūkykite tik tas cigaretes, kurių tikrai norite.

Netuštinkite peleninės. Ji primins jums kiek surūkėte cigarečių per dieną, nemaloniai nuteiks ir senų nuorūkų kvapas.

Laikykite cigaretę priešingoje rankoje nei esate įpratę, cigarečių pakelį laikykite vis kitoje, neįprastoje vietoje.

Nepirkite cigarečių dėžėmis. Palaukite kol cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet pirkite kitą.

Padarykite rūkymą nemaloniu

Jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni. Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti nieko kito tik apie cigaretes

ir jų neigiamą poveikį.

Rinkite savo nuorūkas į didelį stiklinį indą, kad matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.

Prieš metant

Negalvokite, kad nerūkysite niekada. Galvokite, kad nerūkysite šiandien.

Išvalykite savo drabužius, kad neliktų cigarečių kvapo.

Metimo dieną

Išmeskite visas cigaretes, degtukus ir žiebtuvėlius.

Apsilankykite pas stomatologą, pašalinkite nuo dantų tabako akmenis. Tegul gražūs dantys padeda jums nerūkyti.

Surašykite sąrašą daiktų, kuriuos norėtumėte įsigyti. Kainas rašykite pagal cigarečių pakelių kainą.

Tą dieną būkite labai užsiėmę, daug judėkite.

Priminkite savo draugams, eimos nariams, kad šiandien jūsų metimo diena. Paprašykite jų pagalbos.

Pavaišinkite save ar ssuruoškite kažką įdomaus, šventiško šiai dienai pažymėti.

Metus rūkyti

Susikurkite švarią, gaivią, nerūkymo aplinką aplink save darbe ir namuose. Nusipirkite kvepiančių gėlių, būsite maloniai nustebintas jų kvapo.

Pirmąsias nerūkymo dienas stenkitės praleisti tokiose vietose, kur rūkyti negalima (bibliotekose, muziejuose, teatruose, bažnyčiose ir kitur).

Gerkite kuo daugiau vandens ir vaisių sulčių (venkite gėrimų su kofeinu).

Venkite alkoholio, kavos ir kitų su rūkymu susijusių gėrimų.

Jei jums norisi kažką (cigaretę) laikyti rankoje, pažaiskite su pieštuku, sąvaržėle. Čiulpkite ledinukus, sukąskite tarp dantų krapštuką.

Venkite pagundų

Pavalgę, vietoje rūkymo, išsivalykite dantis ar iišeikite pasivaikščioti.

Jei buvote įpratę rūkyti vairuodami, įsijunkite mėgstamą radio stotį, paklausykite muzikos, ar važiuokite (jei galite) visuomeniniu transportu.

Venkite situacijų, kurių metu dažniausiai rūkydavote (žiūrėti mėgstamą TV laidą, sėdėti mėgstamoje vietoje, gerti kokteilį prieš pietus ir kt.).

Jei dalyvaujate vakarėlyje, kur yra ddaug pagundų parūkyti, pasirinkite nerūkančiųjų kompaniją.

Jei noras rūkyti labai stiprus

Visada turėkite kišenėje: obuolį, saulėgrąžų, razinų, becukrės kramtomosios gumos.

10 kartų giliai įkvėpkite, paskutinį įkvėpimą sulaikykite kiek galite ilgiau.

Nusiprauskite po duu, vonioje.

Vietoj cigaretės užsidekite smilkalą arba žvakę.

Pagalvokite, kiek pastangų padėjote, kad nerūkyti.

Užsiimkite nauja veikla

Užsiimkite veikla, kurios metu rūkyti sunku ar neįmanoma. Pvz., sunku rūkyti plaukiant, žaidžiant tenisą ar tinklinį. Kai cigaretės troškimas būna labai stiprus, nusiplaukite rankas arba išplaukite indus.

Užsiimkite daug rankų darbo reikalaujančia veikla (rankdarbiai, paveikslėliai dėlionės, sodo darbai, namų ruoša). Važinėkite dviračiu, eikite pasivaikščioti, pasidarykite manikiūrą, rašykite laiškus.

Daugiau mankštinkitės. Atkreipkite dėmesį į savo išvaizdą. Džiaukitės maloniu skoniu burnoje ir reguliariai valykite dantis.

Metę rūkyti, negalvokite, kad jūs tuoj pat priaugsite daugiau svorio. Joku būdu, jūs tik pradedate dažniau užkandžiauti.

Susirūpinkite savo maisto rracionu. Venkite riebaus, kaloringo maisto. Prieš valgį išgerkite stiklinę vandens. Vietoj saldumynų rinkitės becukrę kramtomąją gumą.

Kas įvyksta metus rūkyti

Surūkius paskutinę cigaretę, 12 val. bėgyje jūsų kūnas pradeda sveikti. Anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme staigiai mažėja, širdis ir plaučiai pradeda gydyti rūkymo padarytas žaizdas.

Po kelių dienų pagerėja jūsų skonio ir kvapo jutimai. Lengviau kvėpuoti, po truputį nyksta sausas kosulys.

Žinokite, kad sveikimo procesas prasideda iš karto, bet tęsiasi ilgai. Nemalonūs abstinencijos simptomai yra būdingi sveikimo laikotarpiui. Dėl skysčių susilaikymo gali padidėti ssvoris, kamuoti burnos sausumas, gali būti jautrios bei skausmingos dantenos ir liežuvis. Jūs galite būti labiau nei paprastai irzlūs, alkani, pavargę, gali sutrikti miegas, atrodyti, kad kosulys sustiprėjo. Šie simptomai būdingi organizmui valantis nuo nikotino. Daugiausia nikotino iš organizmo pasišalina per pirmasias 2 – 3 dienas.

Simptomai Palengvinantys veiksmai

Sausumas burnoje, jautrios dantenos, gerklė, liežuvis Gurkšnokite labai šaltą vandenį, vaisių sultis, ar kramtykite kramtomąją gumą .

Galvos skausmas Išsimaudykite šiltoje vonioje ar duše, daugiau ilsėkitės, medituokite .

Miego sutrikimai Negerkite kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų. Daugiau ilsėkitės .

Užkietėję viduriai Valgykite rupų maistą, žalių daržovių, vaisių, nemaltų grūdų košes. Išgerkite 6 – 8 stiklines vandens kasdien .

Nuovargis Dažniau prigulkite. Nereikalaukite iš savęs daug. Keletą savaičių jūsų kūnui reikės daugiau poilsio .

Alkis Gerkite daugiau vandens ar nekaloringų gėrimų. Valgykite neriebius užkandžius .

Dirglumas, irzlumas Eikite pasivaikščioti, pasimėgaukite šilta vonia, daugiau ilsėkitės .

Kosulys Gurkšnokite šiltą žolių arbatą. Čiulpkite ledinukus nuo kosulio .

Jei jūs vėl pradėjote rūkyti

Jei neišlaikėte ir užsirūkėte, nesinervinkite. Dauguma rūkančiųjų bando mesti keletą kartų, kol jiems tai pasiseka.

Ką daryti:

Prisipažinkite suklydęs. Vadinasi, surūkysite vieną cigaretę ar dvi. Surūkę vieną cigaretę, nereiškia , kad jūs vėl pradėsite rūkyti.

Nebūkite negailestingi sau. Atsinaujinęs įprotis dar nereiškia, kad jūs nevykėlis ar kad negalite nerūkyti. Bet jis labai svarbus, norint nustoti rūkyti.

Isiaiškinkite, kas paskatino jus vėl užsidegti cigaretę. Ateityje vvenkite rūkymą išprovokavusio veiksnio ir nuspręskite, ką darysite, jei jis pasikartos.

Parašykite sau raštišką pasižadėjimą toliau likti nerūkančiu.

Jei jums reikalinga profesionali pagalba, kreipkitės į gydytoją.

Jeigu nikotino turintys produktai buvo vartojami kasdien bent keletą savaičių, o nutraukus jų vartojimą per 24 val. pasireiškia šie abstinencijos požymiai: bloga nuotaika, dirglumas, koncentracijos sutrikimai, nuovargis, miego sutrikimai, padidėjęs apetitas, nervingumas, kreipkitės į specialistą.

Vilniečiai gali kreiptis į:

Vilniaus narkologijos centrą

Gerosios Vilties g. 3, 2009 Vilnius

Informacija: tel.: 23 78 08, faks.:26 00 19

Centre dirbantys gydytojai narkologai paskirs medikamentinį gydymą arba nukreips pas psichoterapeutą (psicologą):

Klinikinis psichoterapijos filialas

Malonioji g. 5, 2006 Vilnius

Informacija: tel.: 75 28 61

Šiuo metu dažniausiai taikomas fizinės priklausomybės gydymas – nikotinoterapija. Tai kramtomoji guma ir pleistras savo sudėtyje turintys nikotino.

Daug vilčių teikia birželio mėn. Lietuvoje pasirodysiantis naujas parduodamas pagal receptą (skiria tik gydytojas) vaistas, savo sudėtyje neturintis nikotino, bupropiono hidrochloridas.

Tai viena populiariausių rūkymo nutraukimo priemonių JAV ir Kanadoje. Šis vaistas naikina norą rūkyti ir efektyviai šalina šalutinius rūkymo nutraukimo simptomus.

KAIP MESTI RŪKYTI?

Nepaisant bandymų užkirsti kelią rūkymui, daug paauglių vis dar pradeda rūkyti, o JAV vis dar rūko 47 mln. gyventojų. Rūkančių moterų procentas auga. Lietuvoje per pastaruosius keturis metus jaunų rūkančių moterų padaugėjo penkis kartus. Nors apie 70 proc. rūkančiųjų patys pareiškia norą mesti rūkyti, jjie nežino, kaip tai padaryti.

Apie 70 proc. rūkančiųjų bent vieną kartą per metus dėl kokių nors priežasčių apsilanko pas savo gydytoją, tačiau gydytojas dažniausiai neklausia, ar pacientas rūko, taip pat neskatina mesti rūkyti. Pradėdamas rūkymo metimo programą bei aprūpindamas pacientą praktiškomis ir veiksmingesnėmis priemonėmis, padedančiomis mesti rūkyti, gydytojas turi gerai išsiaiškinti paciento rūkymo įpročius. Nors net 90 proc. buvusių rūkalių yra sėkmingai metę rūkyti savo pastangomis, kiekvienais metais tik apie 1,7 mln. (3,6 proc.) rūkančių amerikiečių sėkmingai meta rūkyti. Tyrimai parodė, kad gydytojui patarus mesti rūkyti (tai užima apie 3-5 min.), rūkyti mestų 3-5 proc. rūkančiųjų. Jei gydytojai ne tik patartų, bet ir ilgesnį laiką bendrautų su pacientu ir skirtų vaistų, galima tikėtis, kad metusiųjų rūkyti skaičius išaugtų 20-25 proc.

PRIKLAUSOMYBĖ NUO TABAKO

Tabako rūkymas yra dvejopa priklausomybė nuo tabako – psichosocialinė ir fizinė. Tyrimai parodė, kad priklausomybė nuo tabako yra stipresnė nei priklausomybė nuo alkoholio ir yra panaši į priklausomybę nuo narkotikų. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) tabakas yra įtrauktas į psichikos ir elgesio sutrikimus sukeliančių medžiagų sąrašą greta alkoholio, opioidų ir kitų narkotinių medžiagų šifru F17.

Numatant efektyvią rūkymo metimo strategiją svarbu įvertinti, ar stipriai pacientas priklauso nuo tabako. Nors vertinimo kriterijų labai daug, išsiaiškinus, kuriuo paros metu surūkoma

pirma cigaretė ir kiek cigarečių surūkoma per dieną, galima spręsti apie priklausomybės nuo tabako stiprumą. Pacientai, kurie surūko pirmą cigaretę tik prabudę, dar gulėdami lovoje, arba tik atsikėlę ir kurie surūko daugiau kaip vieną cigarečių pakelį per dieną, stipriai priklauso nuo tabako.

RŪKYMO METIMO NAUDA

Dauguma rūkančiųjų meta rūkyti dėl sveikatos (1 lentelė) ar ekonominių priežasčių. Mažai kas įsisąmonina, kad dėl kiekvienos surūkytos cigaretės prarandamos vidutiniškai septynios gyvenimo minutės. Dėl susijusių su rūkymu ligų prarandama apie 7-13 gyvenimo metų (tai priklauso nnuo amžiaus, kai pradedama rūkyti). Dažniausios su rūkymu susijusios ligos tarp Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojų:

• aterosklerozė (kuri sąlygoja miokardo infarktą (MI), insultą, periferinių kraujagyslių ligas);

• plaučių, kasos, šlapimo pūslės, gimdos, gerklų, stemplės bei, tikriausiai, krūtų ir gaubtinės žarnos vėžys;

• lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) – emfizema, lėtinis bronchitas ir kt.

Visa tai turi būti paaiškinta rūkančiajam.

Pažiūrėkime iš ekonominės pusės: metus rūkyti ir neperkant cigarečių, galima sutaupyti po 4 Lt per dieną (per visą gyvenimą galima sutaupyti 660-80 tūkst. Lt). Prie šios sumos galima priskaičiuoti pradegintus rūbus, baldus, kilimus ir automobilio apmušalus.

Mesti rūkyti verta ir dėl kitų priežasčių: rūbai nebūna prisigėrę rūkalų kvapo, geresnis burnos kvapas ir išvaizda (išvengiama ankstyvųjų veido raukšlių), dėl žalingo poveikio vaikams.

Plaučių funkcijos įįvertinimas

JAV neseniai išvystė Nacionalinę plaučių sveikatos švietimo programą (NLHEP-National Lung Health Education Program), kurią finansuoja valstybinės ir profesinės medicinos organizacijos. Ji buvo sukurta norint nustatyti pradines rūkančiųjų LOPL stadijas. Spirometrijos būdu galima nustatyti forsuoto iškvėpimo tūrį per pirmąją sekundę, forsuotą gyvybinę plaučių talpą ir sužinoti apie plaučių būklę. Ši informacija gali paskatinti ryžtis mesti rūkyti. Lyginant pacientų, kurie metė rūkyti, liekamąjį plaučių tūrį su tų, kurie rūko toliau, matomas aiškus skirtumas. Aiški visuomenės sveikatos priežiūros paskirtis – raginti pasitikrinti plaučius visus rūkančiuosius bei patiems žinoti jų būklę. Šios programos tikslas – padėti rūkantiesiems, kurių plaučių funkcija pablogėjusi.

PIRMA RŪKYMO METIMO PROGRAMOS PAKOPA

Norintys mesti rūkyti pradžioje turi apsispręsti, o po to imtis veiksmų, taip pat jie turi sulaukti aplinkinių paramos. Gydytojui ppatarus, rūkantysis gali greičiau apsispręsti ir imtis įgyvendinti rūkymo metimo programą. Kiti svarbūs žingsniai yra pasirinkti rūkymo metimo datą ir pakeisti rūkymo įpročius. Gydytojas turi patarti, padrąsinti ir bendradarbiauti su pacientu ilgesnį laiką.

Gydytojo vaidmuo

Pirmiausia gydytojas turėtų patarti mesti rūkyti ir įteikti atmintinę. Jeigu gydytojai pildytų ligos istorijoje grafą apie paciento rūkymą, tuomet pacientai dvigubai dažniau iš gydytojo gautų patarimą mesti rūkyti. Tai turėtų būti gydytojų darbo dalis. Sveikatos mokymo ir ugdymo įstaigos turėtų aprūpinti gydytojus bukletais pacientams, kaip mesti rūkyti, iir nemokamai teikti informaciją gydytojams. Jau daug žmonių turi personalinius kompiuterius ir gali naudotis “Internetu”, kuriame yra daug specialistų ruoštų tinklapių norintiesiems mesti rūkyti (daugiausiai anglų kalba, tiesa, Estijoje paruoštas “Interneto” puslapis ir rusų kalba). Į juos galima patekti naudojant raktinius žodžius “metimas rūkyti” ir pan. (daugiausiai anglų kalba). Jeigu pacientui užtenka gydytojo ir kitų praktinių priemonių (bukletų ir t.t.), reikia vengti vaistų, kurie turi šalutinių poveikių ir reikalauja papildomų išlaidų. Kai kuriems pacientams mesti rūkyti padeda ir akupunktūra bei hipnozė.

Iškvėpto anglies monoksido testas

Iškvėpto anglies monoksido testas, atliekamas kai kurių užsienio ligoninių pulmonologijos skyriuose, gali vaizdžiai parodyti pacientui tabako dūmų kenksmingumą sveikatai. Šitas testas turėtų būti atliekamas iškart atvykus pasitikrinti, nes anglies monoksidas greitai skyla. Trūkstant prietaisų, šis testas Lietuvoje dar mažai naudojamas.

Rūkymo metimo datos pasirinkimas

Datos pasirinkimas turi būti derinamas su vaistų, padedančių mesti rūkyti, vartojimu. Metimo data gali būti parinkta atsitiktinai arba kokia nors proga (pvz., atostogos, sukaktys ar jubiliejai). Netinkamas laikotarpis mesti rūkyti yra streso būklė. Gydymo strategija skirsis atsižvelgiant į vaistų rūšį. Nikotino pakaitalus reikia pradėti vartoti tą dieną, kai mesite rūkyti, tuo tarpu bupropionu (šio vaisto Lietuvoje kol kas nėra) ar kitais vaistais, kurie mažina priklausomybę nuo tabako, pvz., buspironu, reikia pradėti gydyti likus 1-2 ssav. iki metant.

Elgsenos pakeitimas

Keisti elgesį turi būti pasiūlyta visiems pacientams: tiems, kurie vartoja papildomų vaistų tabako potraukiui malšinti, ir tiems, kuriems jų nepaskirta. Elgsenos pakeitimas padeda kovoti su kasdienės veiklos įpročiais, glaudžiai susijusiais su rūkymu. Rūkyti gali skatinti kavos pertraukėlės, nuobodulys, seksualinis aktyvumas, valgis, telefoniniai pokalbiai, kelių eismo problemos ar kokių nors planų žlugimas. Pacientai norą rūkyti gali slopinti tam tikrais būdais (pvz., čiulpdami saldainį, kramtydami dantų krapštuką ar paprastą kramtomąją gumą).

Metimas rūkyti iš karto

Dažniausiai rūkantieji meta rūkyti iš karto, tačiau kai kuriems metantiesiems geriau po truputį mažinti surūkomų cigarečių skaičių.

Gydymas vaistais

Yra daug be receptų ir pagal receptus išduodamų vaistų gydyti priklausomybę nuo tabako (2 lentelė). Plačiai vartojama nikotino kramtomoji guma (turinti 2 mg arba 4 mg nikotino). Nikotino gumą kramto daugelis, nes jos kramtymas dalinai pakeičia rūkymą. Be to, pacientas gali reguliuoti nikotino dozę. Nikotinas yra absorbuojamas pro burnos gleivinę, burnoje turi būti šarminis pH. Dėl to 30 min. prieš kramtydamas gumą pacientas negali valgyti bei gerti kavos, arbatos, rūgščių sulčių. Guma kramtoma bei laikoma tarp dantų ir gleivinės, kol sumažėja tabako poreikis. Labiau pripratę prie tabako pacientai turi kramtyti 4 mg dozės gumą. Gumą reikia kramtyti maždaug 1-3 mėn., atsižvelgiant į potraukį rūkyti.

Kramtant nnikotininę gumą pasireiškia kai kurie šalutiniai poveikiai: skrandžio sudirginimas, žagsėjimas, gerklės dirginimas, dujų susikaupimas virškinimo trakte. Dėl ilgo gumos kramtymo gali pradėti skaudėti žandikaulio sąnarį. Prie gumos priprantama retai. Atliekant tyrimus su nikotino pakaitalais iki šiol nebuvo užfiksuota kraujospūdžio padidėjimo, padidėjusios lipidų koncentracijos serume ar širdies aritmijų.

Kramtant nikotino gumą ir kartu keičiant įpročius, elgseną bei gyvenimo būdą, sėkmingai metusiųjų rūkyti po metų gali būti iki 20-25 proc. Tačiau neatsisakius senų įpročių ir tik kartkarčiais kramtant gumą, gerų rezultatų paprastai nebūna.

Nikotino pleistrai yra patogesni vartoti. Pleistruose yra skirtingos nikotino dozės. Jie gali būti naudojami dvejopai: nekeičiant nikotino dozės arba ją mažinant kas dvi savaites. Tyrimai parodė, kad abiejų rūšių pleistrai turi savų privalumų. 24 valandų pleistrą geriau naudoti, jei yra stiprus poreikis rūkyti ryte ar norisi rūkyti prabudus naktį, jei ne – pakanka 16 valandų pleistro. Kartais pleistras gali dirginti odą.

Paprastai pleistras naudojamas 6 savaites, keičiant jį kasdieną, bet sėkmingu atveju galima mesti rūkyti per dvi savaites. Pleistras labiau padės pakeitus kasdienio gyvenimo įpročius. Naudodami šį metodą, po metų gali mesti rūkyti nuo 20 proc. iki 25 proc. rūkančiųjų.

Pagal receptus parduodamas nikotino nosies purškiklis gali būti vartojamas vienas ar kartu su guma arba pleistru. Tyrimai neparodė, jog geresnių rezultatų

gaunama derinant kelis gydymo būdus, nors vartojant vien tik purškiamuosius preparatus, gumą ar pleistrus, nikotino kraujas pasisavina mažiau, palyginti su cigarečių rūkymu (rūkant cigaretę į kraują patenka apie 1 mg nikotino). Naudojant skirtingų formų nikotino pakaitalus vienu metu, kraujyje būna didesnė nikotino koncentracija. Tokį terapijos būdą patartina taikyti tik stipriai priklausomiems nuo tabako pacientams.

Nikotino inhaliatoriai yra panašūs į cigaretės kandiklį, turi nikotino ir mentolio. Nikotino inhaliatoriai labiau primena cigaretės rūkymą. Inhaliatorius išskiria nedidelius kiekius nikotino, todėl reikia užsitraukti nuo 40 iiki 80 kartų, norint gauti 1 mg nikotino.

Vaistai be nikotino. Bupropionas – tai junginys, kurio struktūra panaši į amfetamino. Jis vartojamas kaip antidepresantas ir turi dofaminerginių savybių. Bupropionas gali skatinti epilepsijos priepuolius ir padidinti kraujospūdį. Dėl šių priežasčių jis nėra rekomenduojamas pacientams, kurių hipertenzija sunkiai reguliuojama ar yra buvę priepuolių. Kai bupropionas buvo vartojamas kartu su nikotino pakaitalais, po metus trukusių tyrimų 50 proc. pacientų metė rūkyti (tai buvo patikrinta biochemiškai).

Taip pat buspironas, nebenzodiazepininis trankviliantas, gali padėti pagerinti savijautą pacientams, kkurie metė rūkyti.

PROBLEMOS, ATSIRANDANČIOS METANT RŪKYTI

Metus rūkyti galima pajusti daug nemalonių simptomų – tai: didelis noras rūkyti, dirglumas, nerimas, prasta dėmesio koncentracija, nuovargis, galvos skausmai, mieguistumas ir skrandžio sutrikimai. Daugiausiai bėdų tabako atsisakymas padaro stipriai prie jo pripratusiems.

Daug rūkančiųjų ppo pirmo nesėkmingo bandymo mesti rūkyti vėl rūko. Paprastai mesti rūkyti pavyksta po 5-7 tokių nesėkmių. Nesėkmės atveju į šią problemą neturi būti žiūrima kaip į neįveikiamą užduotį. Kuo dažniau ir rimčiau pacientas bandys mesti rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad jam pasiseks.

Metančių rūkyti moterų rūpestis gali būti svorio augimas (ypač jei jos savo svorį reguliavo rūkydamos). Tabakas mažina apetitą ir aktyvina metabolizmą. Vidutiniškai sverianti moteris, metusi rūkyti, per 6 mėn. priauga 5 kg. Šis kuklus svorio priaugimas nėra tiek pavojingas sveikatai, palyginti su rūkymo žalingumu. Konsultacijos dėl dietos, nikotino pakaitalai, fiziniai pratimai padėtų apsisaugoti nuo svorio augimo metant rūkyti. Be to, fiziniai pratimai taip pat gali sumažinti potraukį rūkyti.

Kai kurie žmonės rūko apimti depresijos. Šie pacientai turėtų pasitarti su sspecialistais, nes metus rūkyti, depresija gali dar labiau sustiprėti. Bupropionas yra plačiai vartojamas antidepresantas ir gali tikti prislėgtam pacientui.

***

Mesti rūkyti iš tiesų verta – ir dėl sveikatos, ir dėl finansų, ir dėl kitų dalykų. Lietuvoje kas ketvirtas vidutinio amžiaus vyras yra sėkmingai metęs rūkyti, tačiau maždaug pusė visų vyrų rūko. Nors dauguma norėtų mesti, jiems tai nepavyksta. Reikėtų pripažinti, kad rūkymas iš tiesų yra narkomanijos rūšis. Norintiesiems mesti reikia ir medicininės, ir psichologinės pagalbos. Deja, Lietuvoje ji dar mažai prieinama. BBene vienintelė vieta, kur specialistai nemokamai teikia individualias ir grupines konsultacijas norintiesiems mesti rūkyti, yra Kauno apskrities sveikatos ugdymo centras (Gruodžio g. 31, tel. 32 42 95). Jame taip pat platinami bukletai, gydytojai periodiškai mokomi, kaip teikti pagalbą norintiesiems mesti rūkyti.

Konsultavo gyd. T.Stanikas,

Kauno medicinos universitetas

Parengta pagal:

1. The Merck Manual of Diagnosis and Therapy. Ed.: M.H. Beers and R. Berkow. – Merck Research Laboratories, 1999, 2833 p.

2. Clinical Pharmacy and Therapeutics. Ed.: R. Walker, C. Edwards. – Churchill Livingstone, 1999, 908 p.

3. Harrison’s Principles of Internal Medicine. Ed.: A.S.Fauci, K.J. Isselbacher, E.Braunwald et al. – 14th ed., 1998.