Rūkymo žala

Rūkymo poveikis žmogui

Tabako rūkymas siejamas su dešimtimis mirtinų ligų. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai. Tabake yra daug sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt.

Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios, nusėsdamos bronchuose, pažeidžia jų virpamąjį epitelį.

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jo yyra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake. Rūkant, kartu su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas greitai ir visiškai rezorbuojasi. Per burnos gleivinę nikotinas rezorbuojasi lėčiau ir ne visiškai. Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina kvėpavimo takus, todėl mažiau dūmų (kartu ir nikotino) įkvepiama. Cigarečių dūmai yra lengvesni ir nikotino įkvepiama mažiau. Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų. nikotino. Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 22 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Nikotinas sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sutraukia vainikines širdies kraujagysles. Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose iir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Po 6-8 valandų nikotino koncentracija sumažėja 75%. Tuomet žmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus.

Nikotino abstinencijos simptomai

• Nerimas

• Įtampa

• Dirglumas

• Depresija

• Nepastovi nuotaika

• Nuovargis

• Sutrikęs miegas • Sutrikusi dėmesio koncentracija

• Padidėjęs apetitas (alkis)

• Svorio prieaugis

• Prakaitavimas

• Drebulys

• Galvos svaigimas

Nikotino abstinencijos simptomai stipriausi esti praėjus 24-36 valandoms po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryškiausi nikotino abstinencijos simptomai trunka 7-10 dienų. Vėliau maždaug per dvi savaites jie pamažu išnyksta. Rūkaliams greitai atsiranda priklausomybė nikotinui. Pradėjus rūkyti, per kelerius metus cigarečių suvartojimas padidėja nuo 2-3 surūkytų cigarečių per dieną iki 15-50 cigarečių.

Rūkymo paplitimas

Remiantis Pasaulio banko bei Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamais duomenimis tabako rūkymas jjau seniai pasiekė pandemijos lygmenį. Visame pasaulyje reguliariai rūko apie trečdalį suaugusių žmonių. Rūkymas yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių sveikatos netolygumų vystymąsi pasaulyje. Reguliariai rūko apie 35 proc. išsivysčiusių šalių vyrų ir apie 50 proc. vyrų besivystančiose šalyse. 1994 metais pradėtas vykdyti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas fiksavo nuolatinį rūkymo paplitimo didėjimą. Tik 2002 metais pirmą kartą užfiksuotas nežymus rūkymo paplitimo sumažėjimas. 1994-2002 metais daugiau nei dvigubai padaugėjo rūkančių 20-64 metų amžiaus moterų nuo 6,3 iki 12,8 proc. Iki 2000 mmetų rūkymo paplitimas didėjo ir tarp vyrų. 2000 metais jis siekė 51,2 proc. 2002 rūkymo paplitimas tarp vyrų buvo kaip ir 1994 metais, t.y. 43,7 proc.

Masinė tabako produktų gamyba ir vartojimas kasmet pasauliui kainuoja milijonus gyvybių. Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai augančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių priežastimi. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau nei 13 tūkstančių gyventojų. Nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti jog iki 2030 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus ir taps vienos iš šešių mirčių priežastimi, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusę milijardo. Lietuvoje nuo tabako sukeltų ligų kasmet miršta apie 7000 gyventojų. Peto R. ir kt., tyrinėdami su rūkymu susijusį mirtingumą Europos sąjungoje (25 šalyse), nustatė, kad rūkoriai, kurie mirs vidutinio amžiaus nuo tabako sukeltų ligų, praras iki 22 savo gyvenimo metų. Net ir mirštantys sulaukę 70 metų ar vyresni neteks iki 8 gyvenimo metų.

Ar žinote, kad:

• 1 surūkyta cigaretė per dieną sutrumpina rūkančiojo gyvenimą 11-a minučių.

• 1 cigarečių pakelis per dieną sutrumpina gyvenimą 1330 valandų arba 56 dienas.

• Metęs rūkyti darbingo amžiaus žmogus sutaupo vidutiniškai 20 gyvenimo metų.

Mesti rūkyti nėra niekada per vėlu!

Daugelis rūkorių nemeta rūkyti galvodami, kad po ilgo rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa! Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau yra metama rūkyti, tuo aiškesnė nauda sveikatai.

1990 metais paskelbtame JAV chirurgų metiniame pranešime buvo pastebėta, kad metus rūkyti rizika sveikatai pradeda mažėti tuoj pat:

• po 20 val. iš organizmo visiškai pašalinamas anglies monoksidas (CO);

• per tris dienas, pradėjus atsipalaiduoti bronchams, palengvėja kvėpavimas;

• per tris mėnesius susireguliuoja kraujotaka (širdies dažnis, arterinis kraujospūdis);

• per tris – devynis mėnesius plaučių funkcija pagerėja apie 10 proc.;

• po vienerių metų miokardo infarkto rizika sumažėja 50 proc. lyginant su tais, kurie rūko toliau;

per keletą metų sumažėja plaučių vėžio, širdies ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kitų vėžinių susirgimų rizika.

Metus rūkyti nauda jaučiama jau po:

• 20 minučių Pakilęs kraujo spaudimas ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, kurį sukelia rūkymas, sunormalėja; Pradeda šilti rankos ir kojos, nes atsipalaiduoja susiaurėjusios periferinės kraujagyslės ir pagerėja kraujo cirkuliacija.

• 8 valandų Padidėjusi anglies viendeginio koncentracija kraujyje nukrenta iki vidutiniškai normalaus lygio; Padidėja deguonies koncentracija kraujyje; Pranyksta nemalonus rūkančiojo kvapas;

• 24 valandų Sumažėja širdies miokardo infarkto rizika;

• 48 valandų Pagerėja uoslė ir skonio jutimas; Nervinės ląstelės pradeda prisitaikyti prie nikotino stygiaus;

• 2 mėnesių Kraujotaka visame kūne pagerėja; Plaučių funkcija padidėja iki 30 proc., dėl to yra lengviau vaikščioti, bėgti ir kopti laiptais; Jūs esate geras pavyzdys savo vaikams ir rūkantiesiems draugams; Jūs vis labiau pasitikite savimi; Jus labiau gerbia kiti.

• 3-9 mėnesių Silpnėja/išnyksta varginantis kosulys, silpnumas, oro trūkumas; Padidėja organizmo atsparumas infekcijoms; Miegas tampa gilesnis; Veidas pasidaro skaistesnis, išnyksta pilkumas; Pristabdomas pagreitėjęs viso organizmo senėjimo procesas; Sumažėja rizika susirgti skrandžio opalige; Pagerėja nuotaika ir padidėja aktyvumas.

• 5 metų Mirties nuo širdies ligų rizika sumažėja iki niekada nerūkiusiojo lygio; Rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 50 proc.

• 10 metų Rizika susirgti plaučių vėžiu tampa tokia pat kaip ir niekada nerūkiusiojo; Sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika.

Rūkymo pavojai

Rūkymas – vienas iš labiausiai sveikatą žalojančių veiksnių. Tabakomanija priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų.

Su rūkymu yra siejama apie 30 proc. visų vėžinių susirgimų. Rūkymas sąlygoja 80-90 proc. plaučių vėžio atsiradimo ir iki 70 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Rūkymas vidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios kliniškai pasireiškia nestabilia krūtinės angina, ūmiu miokardo infarktu, staigia mirtimi, smegenų bei periferinių kraujagyslių ligomis, aortos aneurizma.

Cigarečių rūkymas didina staigios mirties riziką esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui bei cukriniam diabetui. Rūkymas siejamas ir su kai kurių psichikos ligų būklės pablogėjimu. Nikotinas, būdamas psichotropine medžiaga ir įtakodamas neuromediatorių veiklą, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti. Sergantiems depresija ir rūkantiems pacientams 40 proc. padidėja tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga mirties rizika. Ta pati tendencija stebima ir vyrams, ir moterims.

Nėra nekenksmingų cigarečių! Cigaretės ssu mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydami “lengvesnes” cigaretes, žmonės giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems kas juos įkvepia, taigi ir nerūkantiems žmonėms.

Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, o šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo.

Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 8 – 99 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzpireno, 2 kartus daugiau ddervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.

Rūkant paskutinius du cigaretės centimetrus, į organizmą patenka keturis kartus daugiau nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, negu rūkant du pirmuosius jos centimetrus.

Rūkymo poveikį sustiprina apsaugos nuo nėštumo priemonės, įprotis gerti daug kavos. Vakaruose šią triadą linkstama kaltinti dėl jaunų ar vidutinio amžiaus moterų staigių mirčių, užsikimšus smegenis maitinančioms bei vidaus organų arterijoms. Rūkymas ir kava – gana stiprus antitiamininis faktorius. Tiamino trūkumas dabar laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi faktoriumi..

Nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei kt) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių, iš jų 1 milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai – Lietuvos gyventojai.

JAV vienas penktadalis visų mirčių yra susijusios ssu rūkymu, iš jų: 28 proc. nuo plaučių vėžio, 37 proc.nuo kraujagyslių ligų, 26 proc. nuo kitų kvėpavimo takų ligų.

Nikotinas yra vienas iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir funkciją.

Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino išskyrimą.To pasekmė – padažnėję širdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis, minutinis širdies tūris, širdies darbas ir deguonies sunaudojimas miokarde. Rūkoriaus širdis plaka 10 – 20 dūžių pper minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5 – 10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. Periferinės kraujagyslės susiaurėja, odos temperatūra ir kraujotaka joje sumažėja. Gali sutrikti širdies ritmas. Daug rūkant arba ilgai būnant prirūkytoje patalpoje, iki 20 proc. hemoglobino gali susijungti su anglies monoksidu ir sudaryti karboksihemoglobiną. Pastarasis negali pernešti deguonies, tuo pačiu ir dalyvauti kvėpavime. Dėl to blogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Jo trūkumui kompensuoti vėlgi turi pagreitėti širdies darbas.

Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkymas turi didžiulę reikšmę lėtiniam bronchitui išsivystyti. Tabako dervos, nusėsdamos bronchuose,tiesiogiai žaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos sutrikdo bronchų vegetacinę inervaciją, didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą ir sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus dirginimo sparčiai vystosi jungiamasis audinys – pneumofibrozė. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Sumažėja kraujyje deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija dar labiau apsunkina širdies darbą.

80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams.

Seilėse ištirpęs nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, sukelia jos uždegimą. Rūkantieji dešimt kartų dažniau serga skrandžio opalige, keturis kartus dažniau miršta nnuo

žarnyno vėžio. Prie mirties priežasčių, susijusių su rūkymu, priskiriamas ir

kasos vėžys. Jie dažniau serga šlapimo pūslės, burnos ertmės, lūpų, liežuvio,

gerklų ir stemplės vėžiu. Rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji.

Darbe juos dukart dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai. Rūkančiam

diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino.

Rūkymas pablogina uoslę ir skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido

raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa.

2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.

Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas mažina akių tinklainės nervų ląstelių jautrumą. Prirūkytoje mašinoje ilgiau važiuojant gali sutrikti spalvų suvokimas, sumažėti regėjimo laukas, sugebėjimas išskirti gana ryškius daiktus. Anglies monoksidas nepalankiai veikia dėmesį, reakcijos greitį, susilpnėja jautrumas garsui.

Moterims rūkymas labiau kenkia nei vyrams. Jos greičiau įpranta rūkyti ir joms žymiai sunkiau mesti.

Dėl nikotino poveikio placentos kraujagyslėms būna įvairių nėštumo komplikacijų. Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo, vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20 – 25 proc. dažniau.

Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mmažesnis 200 – 300 gramų.

Būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje.

Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.

Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp rūkymo ir alkoholio bei kitų. svaigalų vartojimo.

Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.

Ekonominė žala: jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių, kainuojantį vidutiniškai 3 Lt., tai cigaretėms jis išleidžia:

per 1 savaitę 3 x .7= 21 Lt.

per 1 mėnesį 3 x 30= 90 Lt.

per 1 metus 3 x 365=1095 Lt.

Pasvajokite, ką galėtumėte nusipirkti už šiuos pinigus?..

Projektą parengė: ***** 2005 m. vasaris 24 d.

*****

1. Ar bandėte rūkyti?

Ats.:_%80=Taip %20=Ne______________________________________

2. Ar rūkote?

Ats.:_%100=Ne________________________________________________

3. Jei rūkote – kodėl?

Ats.:_____-__________________________________________________

4. Jei nerūkote – kodėl?

Ats.:_%50=Kenkia sveikatai %20=Nemalonus kvapas %10=nežino_________

5. Ar tavo tėvai rūko?

Ats.:_ %80=ne %20=taip______________________________________

6. Jei rūko – kiek cigarėčių surūko per dieną?

Ats.:_ %80=nerūko %20=nežino___________________________________

7. Kiek rūkančiu pažysti?

Ats.:__Vidutiniškai apie 5 žmones___________________________________

8. Kokias cigaretes dažniausiai matai rūkant?

Ats.:__%40=nekreipia dėmesio %60=Bond___________________________

9. Ar rūkytum jei būtum pilnametis(-e)?

Ats.:_%80=nerūkytu %20=nežino__________________________________

10. Ką manai apie rūkančius žmones,

apie cigaretes?

Ats.:_%100=mano jog jie kvailiai nes trumpina sau gyvenimą________________

Išvada kuria padarėmė yra labai paprasta:

Nerūkyk ir busi sveikas.

Norint nustoti rūkyti, reikia pereiti

ištysą kryžiaus kelią..

Todel patariam, geriau net nepradek!!!