Sizofrenija

Turinys

1. Įvadas…………………………3

2. Šizofrenijos ir jos gydymo raida……………………..4

3. Kas yra šizofrenija?…………………………5

4. Kas sukelia šizofreniją?…………………………6

5. Šizofrenijos simptomai…………………………7

6. Ligos eiga…………………………9

6.1.Mąstymo sutrikimai…………………………9

6.2. Emocijų sutrikimai…………………………9

6.3. Valios sutrikimai…………………………10

6.4. Kiti sutrikimai…………………………10

7. Šizofrenijos formos…………………………11

8. Šizoafektinė liga…………………………12

9. Gydymas…………………………15

9.1. Psichosocialinė reabilitacija……………………..16

9.2. Kaip sau padėti?…………………………17

9.3. Šizofrenijos baigtys………………………..18

10. Statistika…………………………19

11. Žmonių požiūris…………………………21

12. Žymūs žmonės…………………………23

12.1. M. K. Čiurlionis…………………………23

12.2. A. Škėma…………………………24

12.3. V. Van Gogas…………………………25

12.4. M. Monro…………………………26

13. Išvados…………………………27

14. Naudota literatūra…………………………28

Įvadas

Šizofrenija (lot. schizophrenia, iš gr. schizo- skaldau, phren- protas) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmus, mąstymą, ssuvokimą, valią ir emocijas.

Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emociškai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba.

Šizofrenija – viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistus. Liūdna tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujamas mmedikamentinio gydymo poveikis. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus.

Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Šizofrenija – liga, pažeidžianti apie 2 milijonus amerikiečių. Lietuvoje šia liga serga apie 20 tūkstančių žmonių. Liga gali pprasidėti nuo paauglystės iki 50-ties metų amžiaus. Dažniausiai suserga 15-30 metų žmonės. Vaikai ja serga retai. Sergamumas maždaug vienodas tarp abiejų lyčių, tik pastebėta, kad moterys suserga vyresnio amžiaus.

Ligos eiga gali būti labai įvairi: ūminė gali trukti kelias dienas ar savaites, lėtinė – keletą mėnesių ar net metų.

O kaip į žmones, kurie serga šia rimta psichine liga reaguoja aplinkiniai žmonės? Ar gali žmogus, sergantis šia liga gyvenime pasiekti labai daug?

Šizofrenijos ir jos gydymo raida

Žodis mažiau nei 100 metų senumo, bet tai tikriausiai lydėjo žmoniją per visą istoriją. Ligą pirmasis aprašė E. Kreapelin 1887 m. Jis apibendrino atskiras žinias apie sindromus, formas, sujungdamas į vieną ir pavadino ją jaunatvine, ankstyvąja silpnaprotyste (dementia praecox). 1911 m. E. Bleuer pasiūlė ššizofrenijos terminą. Šiuo terminu buvo stengiamasi pabrėžti, kad sergantiesiems šizofrenija pastebimas atskirų psichikos procesų vienovės nebuvimas (disociacija), savotiškas jų skilimas. Jis taip pat pirmas aprašė ligos simptomus kaip pozityvius ir negatyvius. Daugelis dabartiniu metu išskiriamų šizofrenijos formų buvo aprašytos dar prieš jos termino pasiūlymą: E.Heckeris aprašė hebefreniją, K.L.Kahlbaumas − heboidofreniją, katatoniją, paranoją, o V.Magnan − parafreniją.

1932 m. Sakel pasiūlė insulino komos psichoterapiją, kaip šizofrenijos gydymo būdą.

1950 m. P. Deniker, H. Leborit ir J. Delay sukūrė ir 1952 m. buvo pradėti nnaudoti gydymui pirmieji antipsichotiniai vaistai – chlorpromazinas. Vaisto atsiradimas pažymėjo psichofarmakologijos pradžią.

Tyrinėjant šizofreniją 1976 m. kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimu padarytos pirmosios padidėjusių skilvelių nuotraukos.

1978 m pateikta hipotezė, kad padidėjęs dopamino kiekis nulemia šizofrenijos atsiradimą. Vėliau ši idėja buvo patvirtinta.

1990 m. pasirodo atipinių antipsichotinių vaistų kartą, jie pasižymėjo mažesniu šalutiniu poveikiu.

2005 m. genetiniai biomarkeriai identifikuojami, kaip ateities kraujo testas, naudojant juos ir yra patvirtinama šizofrenijos diagnozė.

Kas yra šizofrenija?

Tai rimta psichikos liga, kurią galima nustatyti pagal tai, kaip žmogus mąsto, reaguoja į aplinką ir elgiasi.

Žmogaus psichika turi keturias pagrindines funkcijas: mąstymą, jausmus, suvokimą (5 pojūčiai) ir elgesio kontrolę. Visos kartu jos įgalina mus:

skirti fantazijas nuo realybės;

valdyti nerimą;

tinkamai reikšti jausmus;

suvokti, kas mums nutinka;

palaikyti nuolatinį savojo AŠ pojūtį;

bendrauti su kitais žmonėmis.

Šių psichikos funkcijų sąveika dėl įvairiausių priežasčių gali sutrikti ir pasireikšti psichikos liga. Šizofrenija -tai tam tikras šio sutrikimo tipas. Pats žodis reiškia „dvasios skilimą“, tai ne asmenybės skilimas, bet tų keturių pagrindinių funkcijų išsiderinimas, jų pusiausvyros sutrikimas.

Kas sukelia šizofreniją ?

Ją sukelia kelios priežastys, bet viena ir pagrindinė dar nežinoma:

• cheminių medžiagų disbalansas;

• genetika (vidutiniškai 1% visų žmonių serga šizofrenija, o jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tai palikuonims yyra 10% daugiau galimybių sirgti šia liga);

• aplinka (stresinė būsena padeda vystytis šizofrenijai). Vienareikšmiško atsakymo ar tai paveldima – nėra.

Yra atvejų, kai paveldimumas nulėmė ligą, bet visai nebūtinai. Vis tik tikimybė susirgti šia liga didesnė, jeigu giminėje yra asmuo, kenčiantis nuo šizofrenijos. Jei Jūsų šeimos narys serga šia liga, bet jums iki 20 metų nepasireiškė ligos simptomai, susirgti beveik nėra tikimybės. Apie vaikus: jeigu Jūsų tėvas serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs jūsų vaikai šiek tiek padidėja – apie 3%. Tai yra labai maža tikimybė, ir genetikai mano, kad tai nėra pakankama priežastis keisti šeimos planavimą. Šiandien jau žinomi genai, kurie galėtų nulemti šizofrenijos atsiradimą („Šizofrenija“, valstybinio psichikos centro leidinys, 1999m). O štai kita nuomonė: patiems artimiausiems giminėms- tėvams, seserims, broliams ir vaikams susirgti yra apie 10 procentų. Konkordansas dvynukams yra apie 50 procentų, iš dviejų kiaušinėlių apie – 12 procentų L.Wetterberg duomenimis, vaikams rizikos faktorius susirgti (kai serga artimiausi žmonės- tėvai, broliai/seserys) yra apie 10 procentų. „Anglijoje ir Islandijoje atliktas bendras mokslinis eksperimentas šeimose, turinčiose ligonių, sergančių šizofrenija. Tyrimas parodė galimą ryšį tarp ligos ir paveldimumo, t.y. dėl penktos chromosomos ilgo atsišakojimo. Tačiau eksperimentas nebuvo pakartotas ir šizofrenijos genai nekonstatuoti. Yra tikimybė, jog daugiau kaip vienas genetinis variantas gali ssukelti šizofreniją.“- rašo autorius knygoje „Psichiatrija“. Galvojama, kad keletas biocheminių (medžiagų apykaitos) sutrikimų gali būti susiję su ligos atsiradimu. Tačiau veikai ne tik genetiniai veiksniai, ir tai kol kas nežinoma sritis. Daugeliu atvejų išaiškėja, kad prieš susergant paciento gyvenime buvo svarbių įvykių.

1 pav. Genetinis faktorius

Sergantys žmonės gali imti jaustis truputį nusiminę ar nervingi dar iki ligos nustatymo. Šie veiksniai gali sukelti problemų darbe ir asmeniniuose santykiuose, o šie nemalonūs dalykai dar padidina stresą ir taip toliau.

Šizofrenijos simptomai

Simptomai: jie skirstomi į tris kategorijas.

• Pozityvūs – tai nereiškia „geri“, tai reiškia, kad žmogaus psichinėje veikloje atsiranda kažkas naujo, nebūdinga sveiko žmogaus psichikai.

• Dezorganizuoti.

• Negatyvūs – prarandama tai, kas buvo būdinga psichikai iki ligos – atsiranda emocinis skurdumas, nesidomėjimas niekuo, pasitenkinimo nejautimas.

Pozityvūs simptomai:

Haliucinacijos. Dažniausiai pasitaiko klausos haliucinacijos. Tačiau gali būti ir uoslės, lytėjimo bei regos haliucinacijos – ligoniai gali matyti ar girdėti tai, ko nėra.. Pacientas gali girdėti savo apties balsą, matyti save iš šalies ir ginčytis su savimi kaip su trečiu asmeniu. Jis taip pat gali girdėti komentuojančius balsus ar savo minčių aidą.

Kliedesiai. Tai klaidingas supratimas, kuris nepasiduoda koregavimui. Kartais šizofrenija sergantys žmonės turi keistų, nerealių minčių. Jiems gali atrodyti, kad kiti skaito jų mintis,

rezga prieš juos intrigas. Arba tiki, kad kiti juos paslaptingai valdo. Arba galvoja, kad jie gali kontroliuoti kitų žmonių sąmonę.

Dominuojantys kliedesiai skirstomi i dvi grupes:

1. Kliedesiai, priklausantys nuo suvokimo. Pavyzdžiui, jog visa, ką pacientas skaito ar girdi per radiją, yra apie jį.

2. Kliedesiai, nepriklausantys nuo suvokimo – tarkim, paciento įsitikinimas, jos jis yra istorinės reikšmės figūra.

Dezorganizuoti simptomai: sutrikęs mąstymas, kalba, elgesys. Ligoniams būna sunku kalbėti sklandžiai. Jie sukuria naujų žodžių, neteisingai vartoja jau žinomus. Šizofrenija paveikia eelgesį – ji verčia lėčiau judėti, kartoti ritmiškus bei ritualinius judesius. Sunkais atvejais kyla katatoninis kalbos sustojimas, visiškas nejudėjimas, kai žmogus ilgą laiką išbūna vienoje pozoje. Ligoniai gali tapti labai jautrūs aplinkos garsams, spalvoms, formoms. Paprasti daiktai gali gąsdinti ir gluminti.

Negatyvūs simptomai: ligoniams sunku aiškiai reikšti emocijas, afektas užslopinamas. Žmonės rečiau juokiasi, rečiau verkia. Dažni gilaus atsiribojimo nuo aplinkos periodai, apatija. Sergantiems sunku prisiversti ką nors veikti, jie gali užmiršti įprastus dalykus, pvz. asmens higieną. Jie nebejaučia malonumo, nesidomi aplinka. NNetgi tais dalykais, kurie seniau labai domino.

Ligos, panašios į šizofrenijos grupės ligas, yra psichozės su afektiniais simptomais, paranojinės psichozės ir psichozės, kuriomis susergama vyresniame amžiuje.

Kai kurie simptomai būdingi ir kitoms psichikos ligoms, todėl labai svarbu kreiptis į profesionalą, kuris nustatytų, aar reikia gydyti ir kaip, ir ar iš viso reikia jaudintis.

Ligos eiga

Šis sutrikimas vyrams dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims – 25-35. Nėra vieno simptomo, išimtinai būdingo šizofrenijai. Šizofrenijai būdingi pozityvūs simptomai (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys) ir negatyvūs (sumenkusi jausmų gama, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, nenoras ką nors veikti, apatija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas). Būdingi besikartojantys ligos epizodai, pilnas pasveikimas pasitaiko, tačiau nėra dažnas.

Mąstymo sutrikimai

Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais (keisti neteisingi įsitikinimai): persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina, esą kontroliuojami, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi iišnyksta savojo „aš” ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžius. Šie pacientai paprastai nerealiai vertina savo ligą bei situaciją.

Emocijų sutrikimai

Jausmai (emocijos) šizofrenijos atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), sutrinka „emocijų logika“, jos nebeatitinka aplinkos įvykių, pasitaiko prieštaringi jausmai (ambivalencija), ppasimetimas, paralyžiuojantis nerimas.

Valios sutrikimai

Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius (stereotipijos), būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.

Kiti simptomai

Šizofrenijos atveju būna suvokimo sutrikimų – haliucinacijų, dažniausiai, klausos, kai girdimi neesami balsai komentuojantys elgesį, besikalbantys tarpusavyje. Katatoninės šizofrenijos atveju būna įmantrios pozos, vaškinis lankstumas, negatyvizmas. Šizofrenijai būdingi ir negatyvūs simptomai – ryški apatija, kalbos ir jausmų skurdumas arba neadekvatumas, sukeliantis socialinį atsiribojimą ir sutrikdantis prisitaikymą aplinkoje, žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu, pasinėrimu į save.

Šizofrenijos formos

Yra žinomos keturios klasikinės šizofrenijos formos: paranoidinė, hebefreninė, katatoninė, paprastoji (simplex).

Paranoidinei formai būdingi kliedesiai, lydimi klausos haliucinacijų. Jausmų, valios, kalbos ir katatoniniai simptomai neryškūs.

Hebefreninei formai būdingi jausmų sferos sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos – trumpalaikiai ir fragmentiški. Paciento elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas, lėkšta, neadekvati nuotaika, grimasos, manieringumas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Paciento minčių eiga dažnai sunkiai suvokiama.

Katatoninė šizofrenija. Vyrauja nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką, susilpnėjęs reagavimas į aplinką, atsiradęs sujaudinimas (išoriškai betikslis aktyvumas), negatyvizmas (nemotyvuotas ppasipriešinimas visiems nurodymams), rigidiškumas (nelanksčios pozos išlaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti, vaškinis lankstumas (suteiktos rankų, kojų, liemens padėties išlaikymas). Esant katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas ar net savaites praguli lovoje, nevalgo, nekalba.

Paprastoji šizofrenija. Retas sutrikimas, atsirandantis nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, pasireiškiantis nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendru darbingumo sumažėjimu. Didėjant socialiniam skurdui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, nebeturi jokio tikslo.

Yra nustatyta, kad sergant šizofrenija smegenyse padidėja skilveliai, pateikta 2 pav.

Šizoafektinė liga

Šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai pasireiškia tiek šizofrenijos, tiek ir afektinės psichozės simptomai. Paranojinės psichozės ir parafrenija: pagrindiniai požymiai – įtakos turinys, prasimanymai (kliedesiai), kaltinančios mintys, kaltinantys balsai. Kitų šizofrenijos simptomų nėra. Parafrenija vadinami paranojiniai sindromai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje. Gydymas: ūmioje stadijoje naudojami neuroleptikai.

Profilaktinės priemonės: svarbu išvengti fizinio bei socialinio žalojimo. Ypač svarbu žinoti, kad šie pacientai gali būti pavojingi tiek sau, tiek aplinkiniams jau pradinėje ligos fazėje. Šiuo atveju hospitalizacija yra būtina, paciento priežiūrai reikalingas gerai apmokytas personalas.

Gydymas – medikamentinių, psichoterapinių ir socialinių priemonių kompleksas.

Medikamentai: Pacientą ūmioje ligos stadijoje reikia hospitalizuoti. Šiuo gydymo tarpsniu siekiama likviduoti ūmų psichozinį epizodą. Vaistai nuo šizofrenijos vadinami antipsichotikais. Jie koreguoja cheminių elementų balansą ir taip padeda smegenų ląstelių sąveikai – palengvina kliedesius, mmąstymo problemas. Dažnai ligoniams tenka išbandyti keletą įvairių vaistų, kol išrenkamas jam tinkamiausias. Tradiciniai labiausiai paplitę antipsichotikai: Haloperidolis, Chlorpromazinas, Tioridazinas ir kt. Nauji antipsichoziniai vaistai suteikia galimybę efektyviau gydyti psichozę. Naujo tipo vaistai vadinami atipiniais antipsichotikais, nes jie beveik nesukelia šalutinio poveikio reiškinių. Jie veikia ne tik pozityvius, bet ir negatyvius šizofrenijos simptomus, atstato pažintines funkcijas. Tai: Respiridonas, Klozapinas, Olanzapinas.

Kaip vartojami vaistai: Paprastai tabletės ir skystis vartojami kasdien. Injekcijos veikia ilgiau. Pirmąjį šizofrenijos epizodą patariama gydyti stipriais standartiniais antipsichotikiais (haloperidolis), arba naujo tpo medikamentais- risperidonu, olanzepinu. Svarbu žinoti, kad šie vaistai veikia ne iš karto: 3 savaites reikia stebėti vartojamų vaistų poveikį ir neskubėti pereiti prie kitų vaistų. Pirmasis epizodas dažniausiai gydomas nesunkai, nors ir užtrunka keletą mėnesių. Psichozinio poveikio pradžioje simptomai galia trodyti gąsdinantys ir netgi nekontroliuojami. Gali atsirasti miego sutrikimų, ažitacija, todėl gydytojas gali skirti ir raminamųjų. Paprastai ligoniai gerai reaguoja į pirmo epizodo gydymą. Tačiau kartais simptomai išlieka. Tokiais atvejais gali padėti naujo tipo vaistai.

Tęstinis gydymas: Net sveikstant po ūmaus epizodo svarbu tęsti gydymą. 80 procentų ligonių nutraukus gydymą po ūmaus epizodo vienerių metų laikotarpyje įvyksta atkritimas. Dozės pradedamos mažinti laipsniškai. Gydymas dar rekomenduotinas tęsti 12 ir daugiau mėnesių. Jei liga kartojasi dažnai, reikia gydytis visą gyvenimą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad antipischozinis gydymas efektyvesnis, kai jis yra tęstinis.

Šalutinis poveikis: Apie šalutinį poveikį turi žinoti ir ligonis, ir jo šeima. Antipsichitikai gali sukelti ligoniams sulėtėjimą, nerangumą, nevalingus judesius. Gali kilti nerimas. Poreikis nerimauti, atsistoti, vaikščioti aplink. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti vėlyvąją diskineziją, kuriai būdingi kankinantys veido, burnos, liežuvio ar rankų judesiai. Jeigu išsivystė vėlyvoji diskinezija, gali padėti naujas gydymas bei didelės vitamino E dozės. Gali pablogėti atmintis, atsirasti sumišimo jausmas, regos haliucinacijos. Retas šalutinis reiškinys yra piktybinis neurolepsinis ssindromas – jam būdingas labai sunkus sustingimas ir tremoras. Esant tokiems simptomams, reikia skubios gydytojo pagalbos. Vaistai gali sukelti seksualinės funkcijos problemų. Gali dingti mėnesinės. Ši problema sprendžiama mažinant dozes iki mažiausios efektyvios dozės. Gali didėti svoris. Burnos džiūvimas, pablogėjęs regėjimas, šlapinimosi sutrikimas, vidurių užkietėjimas. Šalutinis medikamentų poveikis pasireiškia ne visiems vienodai. Apie juos nedelsiant praneškite savo gydytojui. Esant šalutiniam poveikiui, gydytojas gali pakeisti: vaistų kiekį, skirti papildomų vaistų, bandyti kitus vaistus, ieškant mažesnio šalutinio poveikio. Vvaistų keitimas yra rizikingas ddalykas: patys nenutraukite ir nekeiskite vaistų dozės. Visuomet reikia pasitarti su gydytoju.

Gydymas ligoninėje: Hospitalizavimas reikalingas ūmiais atvejais, gydant sunkius kliedesius ir haliucinacijas, rimtus suicidinius polinkius, nesugebėjimą pasirūpinti savimi. Gydymas stacionare trunka apie pora mėnesių, pirmojo epizodo atveju reikalinga ilgesnė hospitalizacija. ŠŠeimos nariams svarbu bendrauti su ligoninės personalu, nes jie gali papasakoti apie ligonį, apie tai, kokius vaistus jis vartojo. Kartu su šeimos nariais personalas planuoja ligonio gyvenimą, jo išlaidas gydymui ir gyvenimui išėjus iš ligoninės. Personalas suteikia žinių apie ligą ir jos gydymą, moko pacientą gyventi su savo liga.

Išrašyti į namus po gydymo stacionare ligoniai paprastai nebūna visiškai pasveikę. Kai kurie simptomai pasikartoja, ir tai yra nelengvas periodas. Reikia žinoti, kad šis laikotarpis apgaulingas. Per pirmuosius 6 mėn. po išrašymo yra didelė savižudybės rizika. Pacientas gauna nurodymus, kada jis turi apsilankyti pas gydytoją, kokius medikamentus vartoti, ir pan. Jei pacientas vengia lankytis pas gydytoją, šeimos nariai turi stengtis, kad jis vartotų medikamentus ir vis tik nueitų pas specialistą. Be to, nnepamirškite: gydytojui galite paskambinti telefonu ir pasikalbėti jei esate sunerimęs.

Šizofrenijos gydymas

Šią ligą reikia nuolat gydyti. Dažniausia gydymas apima kompleksą vaistų ir bendravimo. Nauji atradimai visiškai pakeitė šizofrenijos gydymą. Naujų vaistų dėka sergantys žmonės dabar gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime dažniau ir kokybiškiau. Šie vaistai sutvarko cheminių medžiagų disbalansą smegenyse. Vaistai sergančiam šizofrenija taip pat svarbūs kaip ir insulinas diabetikui. Jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. Kartais šizofrenijos gydymui reikia viso gyvenimo, todėl tik profesionalas gali nustatyti, kaip reikia gydyti iir ar iš viso reikia gydyti, nes pats sergantysis savo ligos sergantysis savo ligos nekontroliuoja, o ji kontroliuoja sergantįjį.

Visos psichikos ligos turi būti gydomos kuo skubiau, bet šizofrenijai skiriamas ypatingas dėmesys, nes ją reikia pradėti gydyti kiek galima anksčiau, nes tokiu atveju ją dar galima pagydyti gana greitai..

Ankstyvas bet kokios psichikos ligos gydymas padeda išvengti problemų, bet neužtenka vien tik gydymo vaistais ir profesionalo patarimų, reikia ir nuolatinės draugų bei šeimos paguodos bei palaikymo.

Ar sergantys šia liga yra pavojingi? Dauguma sergančių yra nepavojingi. Kai kurie gali pasidaryti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai.

Psichosocialinė reabilitacija

„Klinikinių empirinių tyrimų pagrindu sukurta nemažai gydymo modelių ir mokyklų. Visos jos remiasi ligos atsiradimo hipotezėmis. Kaip jau minėta, šizofrenijos gydymas tai medikamentinių, psichoterapinių ir socialinių priemonių kompleksas. Gydymo alternatyva kiekvienu atveju nėra tokia pati, todėl gydymo metu galima keisti įvairias priemones.“- rašo lennart Wetterberg knygoje „Psichiatrija“. Medikamentinis gydymas veikia biologinius (biocheminius, genetinius) ligos mechanizmus. Psichoterapija ir socialinė reabilitacija – asmenybę bei socialinius santykius. Persirgta liga gali nepalikti žmogaus elgesyje jokių pėdsakų, tačiau visuomet pažeidžia jo asmenybę, tarpusavio santykius šeimoje, darbe ir pan.

Sergančio ššizofrenija asmens šeima taip pat nukenčia. Namiškiai įvairiai priima ligonį – kartais jie yra pernelyg globėjiški, stengiasi apsaugoti nuo bet kokių rūpesčių. Yra šeimų, kuriose susiklosto šalti tarpusavio santykiai, ir sergantis negauna reikiamos paramos. Taigi, būtina yra šeimos terapija. Be to, ligoniui taikoma individuali arba grupinė psichoterapija. Užsiėmimų metu pacientai mokomi gyventi su savo liga ir spręsti problemas, kylančias dėl ligos. Šizofrenijai gydyti taikomos įvairios psichoterapijos rūšys: meno, muzikos, šokio, dramos užimtumo ir kt.

Psichosocialinės reabilitacijos tikslas yra padėti pacientui grįžti į visuomenę, į šeimą, pagerinant gyvenimo kokybę. Žmonėms, dirbantiems didelės atsakomybės srityse – pvz.: aviacijos, transporto, policijos – susirgus šizofrenija tenka keisti profesiją. Tai labai sunku. Sergantiems šizofrenija taikomi įvairūs socialinės reabilitacijos būdai. Vienas jų – dienos stacionaras. Čia pacientai praleidžia tik dalį dienos, todėl neatitrūksta nuo šeimos ir visuomenės. Deja, Lietuvoje yra tik keli tokie stacionarai. Kitas būdas – pacientų klubai. Tai psichosocialiniai klubai, pagrysti savanoriška narių savitarpio pagalba. Klubuose nariai mokomi užsienio kalbų, naujų profesijų, organizuojamas laisvalaikis. Seniausias toks klubas Lietuvoje – „13 ir K“, veikia RVPL prie 13-to vyrų skyriaus. Kauno psichiatrijos ligoninėje veikia buvusių pacienčių klubas. Šiaulių psichiatrijos ligoninėje – klubai „Globa“, „Dvasinė šiluma“. Kiti psichosocialinės reabilitacijos variantai – ligonių vasaros stovyklos, saugaus darbo įstaigos, bendruomenės ppsichikos sveikatos centrai ir pan.

(Informacija apie klubus – iš RVPL VPSC leidinio „Šizofrenija“, 1999m).

Kaip sau padėti ?

Ligoniui bei jo artimiesiems reikia kuo daugiau žinoti apie tai, kaip gyventi sergant šia liga. Kuo gali padėti pats sau, jei sergi šia liga:

– Venk alkoholio ir draudžiamų vaistų: narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas sukelia trumpalaikį pakilimą, tačiau dažniausiai labai kenkia ilgalaikei šizofrenijos eigai. Alkoholio ar narkotikų vartojimas visiškai nesuderinamas su medikamentų vartojimu, gali kilti rimtų komplikacijų. Iš tikrųjų svarbu tokiems žmonėms atsisakyti narkotikų ir alkoholio. Jei to negalite padaryti patys, jums padės narkologai, Anoniminių Alkoholikų grupės ir pan. Antipsichozinį gydymą būtina tęsti – nutraukti vaistų vartojimą labai rizikinga.

– Susipažink su ankstyvais galimo atkritimo požymiais. Kiekvienam pacientui būdingi saviti atkritimo požymiai. Išmokite atpažinti Jums būdingus požymius, pranešančius apie ligos atkritimo artėjimą. Kai kuriems žmonės padidėja įtarumas, nerimas dėl to, ką apie juos kalba kiti žmonės. Kitiems atsiranda perdėtas irzlumas, iškreiptas suvokimas, atsiribojimas bei nenoras bendrauti. Pastebėję požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoja, kad jis galėtų laikų pakoreguoti gydymą. Be to, šeimos nariai taip pat turėtų žinoti jūsų atkryčio ankstyvuosius požymius ir juos stebėti.

Jei jauti, kad gydymas nepadeda: Visai įprasta kartais suabejoti gydymu, kol jaučiamas diskomfortas. Tada pasitarkite su gydytoju, paprašykite, kad Jums

paaiškintų vaistų poveikį. Jei kyla šalutinis poveikis, taip pat reikia sakyti gydytojui, pats nenutraukite gydymo. Nutraukus gydymą gali atsirasti simptomų, kuriuos gydyti bus labai sunku. Tik kartu su gydytoju galite surasti geriausiai jums tinkantį gydymo būdą.

Šizofrenijos baigtys

Šizofrenija sergantys asmenys gyvena vidutiniškai 12–13 m. trumpiau nei bendra populiacija. Tai negalią sukelianti liga: 90 proc. asmenų turi invalidumo grupes, o 10 proc. iš jų konstatuojamas sunkus invalidumas, reikalaujantis priežiūros specifinėse institucijose. Tik 12–30 proc. šizofrenija sergančiųjų dirba. Ligos prognozei labai svarbu kuo aankstesnė ligos diagnostika ir gydymo pradžia, nes negydytos psichozės trukmė koreliuoja su didesniais asmenybės sutrikimais ir buvusio funkcionavimo lygio praradimu.

Statistiniai duomenys rodo, kad apie ketvirtadalį sergančiųjų, kurie gydomi, pasveiksta per kelis metus. Apie du trečdalius serga daug metų, protarpiais paūmėjant ligos simptomams, ir maždaug 10–15 proc. sergančiųjų serga sunkiai, liga pakeičia jų gyvenimą, jie tampa neįgalūs ar net miršta. Šizofrenija sergantys žmonės miršta anksčiau palyginti su bendra populiacija. Savižudybių skaičius tarp sergančiųjų šizofrenija 10–13 proc. didesnis nei bendroje populiacijoje

Statistika <

2002-2003 m.

Lietuvos sveikatos tyrimų centro informacija

Vietovės pavadinimas Sergamumas Ligotumas

Iš viso iš jų šizofrenija Iš viso iš jų šizofrenija

2002 2003 2002 2003 2002 2003 2002 2003

Iš viso Lietuvoje 190.1 187.8 10.7 10.3 2696.5 2653.5 487.4 472.1

Šiaulių apsk. 146.7 138.9 6.8 5.2 2010.3 2121.5 441.3 457.1

Šiauliai 233.6 244.0 5.3 4.6 2439.1 2580.4 356.4 387.3

Akmenės r. 20.0 13.5 – 3.4 2526.0 2562.2 451.7 427.0

Joniškio r. 44.1 19.0 – 3.2 2097.0 2085.3 726.4 702.5

Kelmės r. 73.9 79.3 9.8 2.5 1894.3 1917.2 493.3 490.5

Pakruojo r. 335.1 106.6 23.9 6.9 3427.1 3508.3 1103.5 1115.3

Radviliškio r. 42.5 83.5 5.8 5.8 805.6 843.6 395.1 378.0

Šiaulių r. 114.4 135.9 7.8 9.7 1400.9 1375.3 186.3 184.5

2003-2004 m.

Lietuvos sveikatos tyrimų centro informacija

Vietovės pavadinimas Sergamumas Ligotumas

Iš viso iš jų šizofrenija Iš viso iš jų šizofrenija

2003 2004 2003 2004 2003 2004 2003 2004

Iš viso Lietuvoje 187.8 190.2 10.3 10.7 2653.5 2710.9 472.1 469.6

Šiaulių aapsk. 138.9 127.5 5.2 4.7 2121.5 2140.2 457.1 452.9

Šiauliai 244.0 220.5 4.6 7.7 2580.4 2552.7 387.3 389.2

Akmenės r. 13.5 81.9 3.4 3.4 2562.2 2727.9 427.0 440.3

Joniškio r. 19.0 25.5 3.2 3.2 2085.3 2089.1 702.5 688.9

Kelmės r. 79.3 97.7 2.5 2.5 1917.2 1969.4 490.5 476.0

Pakruojo r. 106.6 48.6 6.9 3.5 3508.3 3445.3 1115.3 1088.0

Radviliškio r. 83.5 70.5 5.8 2.0 843.6 884.6 378.0 376.3

Šiaulių r. 135.9 103.1 9.7 3.9 1375.3 1438.2 184.5 181.2

Ši statistika rodo, kad žmonių skaičius, sergančių šizofrenija kasmet vis kinta.

Žmonių požiūris į šizofreniją sergančius asmenis

Kažkas yra pasakęs: „Nuo genialumo iki beprotybės vienas žingsnis“. Tik slystelėjus į vieną pusę tavęs laukia šlovė, o į kitą – tramdomieji marškiniai, vaistai ir aplinkinių panieka. Nejaugi tie, kurie kitaip jaučia ir suvokia pasaulį, iš tiesų yra ligoniai?

Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad šizofrenija sergama visur, tačiau įvairiose šalyse gali skirtis ligos formos ir prognozė. Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovo, profesoriaus Algirdo Dembinsko teigimu, vienareikšmiško atsakymo, kodėl susergama šizofrenija, nėra. „Tas, kuris atsakys, kokios yra tikslios šizofrenijos atsiradimo priežastys, mažų mažiausiai gaus Nobelio premiją“, – tvirtino Dembinskas.

Jei laiku nesikreipiama į ggydytojus, galima tikėtis įvairiausių keistų ligonio poelgių, kuriuos diktuoja jo mintys arba neva girdimi balsai.

Toks ligonis labiau pavojingas sau nei aplinkiniams. Šizofrenija sergantis žmogus dažnai pakelia ranką prieš save, nes dažniausiai jis nemato gyvenimo perspektyvos: neturi darbo, jo nesupranta aplinkiniai, iš jo tyčiojasi, o kartais tai padaryti pataria balsai.

Pagal Lietuvos įstatymus, jei ligonio artimieji nesikreipia pagalbos į medikus, jo niekas negali per prievartą izoliuoti, nebent ligonis itin pavojingas sau arba aplinkiniams.

Visuomenės požiūris į šizofrenija sergančius žmonės yra šiek tek iškreiptas. TTai lyg stigma. Kadaise vergams išdegindavo ženklą kaktoje, kad visi matytų: jis – vergas. Šiuo metu savotiška stigma yra psichikos liga: kad ir kur eitų psichikos liga sergantis žmogus, visur į jį požiūris bus toks pat.

Šizofrenija – valdoma liga, su ja galima „susigyventi“, o aplinkiniams nereikėtų taip priešiškai, netolerantiškai žiūrėti į šiuos ligonius. Galiu pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais, nors ir lėtai, bet vyksta destigmatizacijos procesas, sergantieji šizofrenija ir jų artimieji nebijo spaudos dėmesio, neslėpdami savo veido pasirodo ir kalba TV laidose.

Formaliai yra įstatymai, garantuojantys psichikos ligonių teises, tačiau didžioji visuomenės dalis netoleruoja psichikos ligonių. ? Formaliai toleruojame, pripažįstame, gerbiame, o iš tikrųjų arba esame abejingi, arba niekada nepasakysime iš širdies: tu ir aš – esame lygūs. Nors daugėja sutrikusios psichinės sveikatos pacientų, tačiau dėl savo ligos jie nuolat jaučią gėdą. Tačiau nėra aiškios ribos, skiriančios „normalu ir nenormalu“. Kiekvienas yra kitokio būdo, mąstymo, psichikos ypatybių. . Tapatinimasis su bendraamžių grupe, o kartu ir priešiškumas kitokių žmonių atžvilgiu prasideda paauglystės laikotarpiu. Suaugusio žmogaus jau nepakeisi, nes ne taip lengva išjudinti smegenis, o vaikai yra plastiški, jiems galima įdiegti toleranciją ar pyktį.

Dauguma žmonių, deja, net nežino šizofrenijos priežasčių ar simptomų. Dėl to dažnas galbūt turi ir draugų, ir pažįstamų. Kiti mano, kkad tokie žmonės yra savotiškai įdomūs ir kitokie. Nereiktų nuo jų nusisukti ar bijoti.

Žymūs žmonės, sirgę šizofrenija

Ar kada susimąstėme, kad žmogus, kuris turi psichikos sutrikimų, gali būti genijus? Kad tai tiesa, įrodo tai, kad Lietuvoje ir pasaulyje buvo ir yra ne vienas žymus žmogus, kuris sirgo šia rimta liga.

Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M.K.Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų. Iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių (dalis jų nebaigti) ir apie 500 dailės darbų. Jis pirmasis muzikas, supratęs lietuvių liaudies dainų nepaprastą grožį, ieškojęs lietuviško stiliaus, naujų kūrybos formų, sugebėjęs įsiskverbti į savo tautos gilumines erdves ir ten įsiklausyti į muzikos bei tapybos paslaptis. Jo straipsniai ir raštai skatino kūrėjus labiau domėtis savuoju menu, dėjo pirmuosius pamatus nacionalinei kūrybai. Jis pirmasis lietuvių dailininkas, prašnekęs originalia kalba ir forma, patraukęs kitų dėmesį, susilaukęs didelės kitų tautų kultūrininkų bei menininkų pagarbos. Jo tapyba originali, nuoširdi ir nepakartojama. Ji lyg kokia graži daina, nuskambėjusi per visą Lietuvą. Jis bandė sujungti muziką ir tapybą, nors tie menai labai skirtingi ir nesujungiami. Muzika vyksta laike, o tapyba erdvėje. Bet jis pagavo muzikos dvasią, jos ritmą ir visa tai perkėlė į savo dailės drobes. M.K.Čiurlionis – simbolistas, pirmasis iš lietuvių savo mene aatskleidęs abstrakčiojo meno savitumą. Jis amžino gėrio ir grožio kūrėjas – dailininkas ir muzikas.

Antanas Škėma (1910 (1911) m. lapkričio 29 d. – 1961 m. rugpjūčio 11 d.) – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje. Kūryba labai autobiografiška: pagrindiniuose jo kūrinių herojuose dažnai galima išvysti paties rašytojo bruožus, dažnai minimi Kaunas, Ukraina, kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir pats Škėma.

Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai.

Kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į Bibliją, mitologiją, filosofinius kūrinius. Todėl norint suprasti A. Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos.

Rašytojo kūryboje jaučiama Vakarų kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog

lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja Zigmundo Froido ir Karlo Jungo teorijos, I. Stravinskio ir B. Bartoko muzika, Pablo Pikaso ir Salvadoro Dali tapyba, A. Rimbaud ir E. Poundo poezija, Franco Kafkos ir Albero Kamiu proza.

Vincentas van Gogas (Vincent van Gogh, 1853 m. kovo 30 d. Grot Zunderte (Nyderlandai) – 1890 m. liepos 29 d.) – olandų tapytojas, postimpresionistas, grafikas. Ankstyvajai Vinsento van Gogo kūrybai būdingi vargingų žmonių gyvenimo vaizdai (pvz., paveikslai “Valstietės portretas” arba ““Bulvių valgytojai”). Nutapė nemažai peizažų, natiurmortų. Šie Vinsento van Gogo paveikslai realistiniai, tamsaus kolorito. Tam įtaką padarė J.-F. Millet, J. H. Mariso, A. Mauve. Pagrindinę meninės išraiškos priemonę – šviesias, nepaprastai ryškias spalvas – atrado tik 1888 m., persikėlęs gyventi į nedidelį pietų Prancūzijos miestelį Arlį, kur prasidėjo brandžiausias Vinsento van Gogo kūrybos periodas. Tai buvo brandžiausias, tačiau neilgas aukščiausio kūrybinio pakilimo laikotarpis. Tame pačia Arlyje, apimtas depresijos, 1888 m. Vinsentas van Gogas nusipjovė savo kairią ausį. Nustačius sunkią psichikos lligą, prasidėjo gydymasis ligoninėse, savaitėmis besitęsiantys ligos priepuoliai, bet šviesiomis minutėmis, kai liga leisdavo, dailininkas kūrė geriausias savo drobes – peizažus, portretus, paveikslus, vaizduojančius paprastus daiktus. Iki pat savo mirties, 1890 m., tapytojas buvo gydomas Saint-Remy, kur kopijavo Rembrandto, E. DDelavcroix, H.-V. Daumier raižinius. Dailininko mirties priežastis – savižudybė. Svarbus Vinsento van Gogo kūrybos šaltinis – gamta. Vienas pirmųjų vaizdavo įprastus gamtovaizdžius. Jo kūrybos tikslas – spalvomis ir išraiškingais potėpiais perteikti daiktų ir reiškinių esmę, įamžinti ne tai, kas atsitinka, o tai, kas tipiška. Spalvomis jis piešia ir modeliuoja formas, kuria ritmą, apibrėžia proporcijas ir erdvinius santykius. Kartasi dideli spalviniai plotai apvedami gyvu, neramiu kontūru. Vėlyvuosiuose dailininko darbuose gamtos grožis įgauna tam tikro grėsmingumo, liūdesio, nors koloritas išlieka skambus. Atsiranda ekspresyvi formų deformacija, stiprinanti dramatizmo nuotaiką. Kūrybai būdinga spalvos ir piešinio sintezė, ekspresyviai iškreiptos formos, vyrauja raudona, violetinė, sodri geltona spalvos – jos turi simbolinę prasmę, išreiškia vidinį nerimą (pvz., “Žvaigždėta naktis”, “Gydytojo Gachet portretas”, “Kviečių laukas su varnais”).Garsieji jo ddarbai, vaizduojantys kėdę, porą batų, javų lauką ir varnas, rodo, kad kasdieniški, žinomi ir įprasti daiktai gali būti „pakelti“ iki simbolių ir vidinės įtampos, emocijos veikiama forma gali pasidaryti iškalbinga. Ta linkme vėliau pasuko ekspresionistai. Vinsentas van Gogas sukūrė apie 800 šimtus drobių, bet tik vieną iš jų – „Raudonieji Arlio vynuogynai“, – pardavė būdamas gyvas.

Marilyn Monroe (adapt. Merilin Monro; 1926 m. birželio 1 d. – 1962 m. rugpjūčio 5 d.) – viena iš įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, ssekso simbolis ir pop kultūros ikona. Keletą metų vaidindama smulkias roles, ji laipsniškai tapo žinoma dėl savo komedinių gabumų, patrauklumo, taip tapdama viena žymiausių 1950 m. kino žvaigždžių. Vėliau savo karjeroje, ji dirbo prie rimtų vaidmenų, taip sulaukdama dar didesnės sėkmės. Tačiau, ilgalaikės problemos buvo paaštrintos nusivylimų ir karjeroje, ir asmeniniame gyvenime. Oficialiai manoma, kad Marilyn Monroe mirė dėl narkotikų perdozavimo.1953 m. Marilyn Monroe buvo ant pirmojo „Playboy“ žurnalo viršelio.

Šie pavyzdžiai puikiai įrodo, kad žmonės, sergantys šizofrenija gali būti be galo talentingi ir gyvenime pasiekti didelių aukštumų. Apie šių žmonių ligą prabilta tik dabar, kai jie jau seniai mirę ir tai tėra mažytė jų biografijos detalė, kuri dažnai visai nepastebima.

Išvados

Kol kas nėra žinoma tiksli šizofrenijos priežastis, bet šiandien aišku, kad šizofrenija yra:

• Smegenų liga, pasireiškianti tam tikrais specifiniais simptomais, atsirandančiais dėl organinių ar biocheminių pokyčių smegenyse.

• Liga, kuri paprastai pirmą kartą nustatoma jauname – 15–30 m. amžiuje.

• Liga, gydoma medikamentais.

• Gerokai dažnesnė, nei žmonės mano – ja serga net 1 iš 100 žmonių.

• Liga, kuria sergantys žmonės gyvena įprastą gyvenimą.

Šizofrenija nėra:

• Asmenybės „skilimas“.

• Liga, išsivystanti dėl vaikystės traumų, blogo auklėjimo ar skurdaus gyvenimo.

• Nėra asmens nesėkmių ar sunkių išgyvenimų rezultatas.

Visuomenės požiūris į šizofreniją sergančius asmenis:

• Dažnas net nežino apie ššią ligą ir jos požymius

• Mano, kad jie įdomūs asmenys

• Gyvenimo praktikoje išaiškėja, jog būta be galo talentingų žmonių, sirgusių šizofrenija

Naudota literatūra

1. http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=173&id=27&id2=&linkID=

2. http://www.psichika.lt/pat4.html

3. Laikraštis „Vakarų ekspresas“ 2003 m. rugpjūčio 30 d.

4. Valstybinis psichikos sveikatos centras, www.vpsc.lt/bukletai/sizofren_Rol.pdf, 2006

5. „Psichologinės krizės ir jų įveikimas“ / K. O. Polukordienė

6. Lietuvos sveikatos tyrimų centras http://www.svsc.lt/index.php?id=242

7. http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_%C5%A0k%C4%97ma

8. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincent_van_Gogh

9. http://lt.wikipedia.org/wiki/Mikalojus_Konstantinas_%C4%8Ciurlionis

10. http://lt.wikipedia.org/wiki/Marilyn_Monroe

11. Žmonių nuomonės apklausa