Skirtingų lyčių atstovai įgyja vis daugiau skirtumų

Biologijos Referatas

Skirtingų lyčių atstovai įgyja vis daugiau skirtumų

Darbą atliko: 11h klasės mokinė Lina Poškaitė

Švėkšnos “Saulės” vidurinė mokykla

Darbo vadovas: Petricija Bendikienė

Švėkšna 2003

Turinys

Pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai 3

Organizmo kitimai vykstantys brandos metu 4

Moters organizmo pokyčiai vykstantys augant gemalui ir vaisiui. 4

Gimdymo ir gimimo stadijos 5

Kaip žmonės bando padidinti ar sumažinti vaisingumą? 6

Abortai 7

Lytiškai plintančios ligos 10

[pic]

Pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai

Žmogus gimsta turėdamas būdingus lyčiai lytinius organus arba pirminius

lytinius požymius.

Lytiniai hormonai skatina atsirasti naujus oorganizmo požymius. Per lytinį

brendimą susiformavę nauji požymiai vadinami antriniais lytiniais

požymiais.

|Požymiai |Berniukų |Mergaičių |

| | | |

|1. Kūno |Sparčiai vystosi |Praplatėja dubuo, |

|proporcijų |raumenys, platėja |ima augti krūtys, |

|kitimas |pečiai, formuojasi|formuojasi |

| |būdingos vyro kūno|būdingos moters |

| |proporcijos. |kūno proporcijos. |

|2. Išorinių | | |

|lytinių organų |Padidėja varpa ir |Padidėja lytinės |

|augimas |kapšelis. |lūpos. |

|3. Plaukų augimas | | |

| |Atsiranda tipiškas|Atsiranda tipiškas|

| |vyro plaukuotumas.|moters |

| | |plaukuotumas. |

|4. Lytinių | | |

|ląstelių |Pradeda bręsti |Pradeda bręsti |

|susidarymas |spermatozoidai. |kiaušinėliai. |

| |Atsiranda |Atsiranda |

| |poliucijos. |mėnesinės. |

| | | |

| |Padidėja ir |Gerklų pokyčiai |

|5. Gerklų augimas|pakinta gerklų |nėra tokie ryškūs.|

| |kremzlės, | |

| |prisitaiko ir kiti| |

| |gerklų audiniai, | |

| |balsas darosi | |

| |žemesnis – vyksta | |

| |balso mutacija. | |

Organizmo kitimai vykstantys brandos metu

Paauglystė – sudėtingas, bet kartu ir nuostabus laikotarpis, kai per kelis

metus mergaitės tampa merginomis, o berniukai – vaikinais. Šiuo laikotarpiu

pasmegeninės liaukos hormonai sužadina sėklidžių ir kiaušidžių veiklą:

lytinių ląstelių brendimą ir lytinių hormonų sekreciją. Lytiniai hormonai

skatina atsirasti antrinius lytinius požymius: pakitusias kūno proporcijas,

lyčiai būdingą plaukuotumą, balso mutaciją, mėnesines, poliucijas ir kt.

Paaglystėje padidėja odos liaukų (riebalinių ir prakaito), ypač veido ir

nugaros, sekrecija. Kartais, jų latakams užsikimšus atsiranda spuogų, kurie

paaugliams sudaro daug nemalonumų ir gali būti įvairių išgyvenimų

priežastis. Štai kodėl brendimo laikotarpiu asmens higienai reikia skirti

ypač didelį dėmesį.

Be to, paauglystėje formuojasi

daugelis asmenybės bruožų.

Sistemos, kurios galutinai baigia vystytis lytinės brandos metu ar dar

vėliau:

– centrinė nervų sistema

– lytinė sistema

– skeleto – raumenų sistema

Moters oorganizmo pokyčiai vykstantys augant gemalui ir vaisiui.

Moters būsena, kai jos gimdoje vystosi gemalas ir vaisius, vadinama

nėštumu. Nėštumas trunka 270 – 280 dienų.

Nėštumo fazės:

– geltonoji (liutealinė)

– placentinė

Nėščiosios organizme vyksta sudėtingi pakitimai, kuriuos reguliuoja

centrinė nervų sistema. Jie sudaro sąlygas vaisiui normaliai vystytis ir

parengia organizmą gimdyti bei žindyti kūdikį. Padidėja vegetacinės nervų

sistemos centrų tonusas. Nėščioji pasidaro jautresnė, greičiau pavargsta.

Dėl geltonkūnio hormono progesterono poveikio susidaro sąlygos nėštumui

vystytis. Nuo 3 mėnesio geltonkūnio funkcijas perima placenta; joje pradeda

gamintis steroidinių ir baltyminių hormonų. Labai padidėja ppriekinė

hipofizės dalis, stiprėja adrenokortikotropinio, tireotropinio,

somatotropinio ir gonadotropinių hormonų gamyba. Padidėja medžiagų

apykaita. Suaktyvėjus baltymų apykaitai, organizme kaupiasi jų atsargos,

reikalingos gimdos, pieno liaukų veiklai ir vaisiaus augimui. Riebalų

apykaita sulėtėja. Didėja nėščiosios kūno masė. Padidėjus gimdos

kraujagyslių tinklui, padaugėjus kraujo, susidarius naujai – placentinei –

kraujotakai, paspartėja širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Dažnėja ir

gilėja kvėpavimas. Sustiprėja kraujo gamyba (15 -20% padaugėja eritrocitų,

30 – 50% – plazmos). Suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai, padidėja

dubens matmenys. Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, pakyla

šonkaulių lankai, apatinis krūtinkaulio galas nutolsta nuo stuburo.

Pasikeičia nėščiosios eisena. Veide, baltojoje pilvo linijoje, aplink krūtų

spenelius ir išorinius lytinius organus dėl antinksčių žievės funkcijos

pakitimo padidėja odos pigmentacija. Nuo pirmųjų nėštumo mėnesių padidėja

ir suminkštėja gimda. Keičiasi ir didėjančios gimdos padėtis.

Gimdymo ir gimimo stadijos

Gemalo stadija trunka 2 mėnesius, o trečio mėnesio pradžioje susidaro

placenta ir vadinamas vaisiaus vystymosi laikotarpiu. Gemalo stadijoje

vyksta audinių bei organų užuomazgų susidarymas.

Embriono-vaisiaus vystymasis:

– 3-4 sav. pradeda diferencijuotis pagrindinės organų sistemos, kūno

ilgis apie 0.6cm, embrionas turi skydliaukę, prieskydinę liauką,

kepenis, kasą, genitalinį vamzdelį, pradeda formuotis galūnės,

akys, nosis

– 6 sav. nervų sistema pradeda diferencijuotis į pagrindines CNS

dalis

– 12 sav. vaisius yra 7-8cm, galima skirti širdies plakimą, veidas,

genitalinė lytis

– 24 sav. vaisius 25-37cm, sveria 550-700g, visų organų

diferenciacija pasibaigusi, ffunkcionuoja širdis, inkstai

– 8 mėn. pradeda funkcionuoti plaučiai (surfaktantų sekrecija).

Lemtingiausi esti trys pirmieji gemalo vystymosi mėnesiai. Tuo laikotarpiu

nauja gyvybė itin trapi, jautriausia neigiamam poveikiui. Nėščia moteris

turi stengtis nevartoti vaistų, nerūkyti, negerti alkoholio. Vengti

nervinės įtampos, streso. Rentgeno spinduliai irgi žalingi.

Kokia alkoholio ir narkotinių medžiagų reikšmė nėščiai moteriai ir vaisiui?

Alkoholis lytinėse liaukose randamos po valandos, šios medžiagos sutrikdo

vaisiaus vystymąsi, gali išsivystyti psichiškai ir fiziškai neišsivystęs

vaisius

Kas yra gimdymas? Kas jį sukelia?

Gimdymą reguliuoja pasmegeninės liaukos hormonai. Nevalingai susitraukia

gimdos raumenys ir valingai pilvo raumenys ir išstumia vaisių per makštį.

Gimdymo stadijos:

– prasideda reguliarūs gimdos susitraukimai, kurių rezultate gimdos

kaklelis išsiplečia ik 7 – 10 cm (normoje gimdos kaklelio skersmuo

yra 0 – 2 cm)

– prasideda kai kūdikis pradeda judėti pro gimdos kaklelį ir

baigiasi, kai kūdikis pagimdomas

– pašalinama placenta.

Vaisiaus judesiai per gimdymą:

1. vaisiaus slinkimo pradžia

2. vaisiaus palinkimas

3. vidinis vaisiaus pasisukimas

4. vaisiaus atsilošimas

5. vidinis vaisiaus liemens pasisukimas

6. išorinis vaisiaus galvos pasisukimas.

Skiriamos 3 gimdymo fazės:

[pic]

Kaip žmonės bando padidinti ar sumažinti vaisingumą?

Vaisingumas didinamas dažniausiai:

o Vyrams naudojant „Viagra“ ir kitus potenciją didinančius preparatus.

o Užšaldoma sperma produktyviausiame amžiuje.

o Gydomas nevaisingumas

o Atliekamas dirbtinis apvaisinimas

Vaisingumas mažinamas dažniausiai:

o Kontraceptinėmis priemonėmis

o Chirurgine intervencija

o Psichotropinių vaistų naudojimas: alkoholio, nnarkotikų, tabakas.

o Persirgtos kai kurios ligos

Abortai

Neužbaigtas dienoraštis

    „Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar

nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu

susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.

    Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad

galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia,

kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad

maitina mane savo krauju.

    Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit,

maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu

pirmąjį žodį: ,,Mama“. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks

pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.

    Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio

momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo

metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano

gyvenimo pradžia.

    Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos

mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.

    Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš

gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris

laikas,

mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.

    Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža

mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.

    Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu

panaši į mamą.

    Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai

tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu,

mama, atrodai?

    Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu

girdi, kkaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai

gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis.

Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?

    Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų

buvę taip gera kartu.“

(G. Švab. 2000 m. Moters kalendorius. P. 206.) ROBERTAS GEDVYDAS SKRINSKAS

Nelengva kalbėti apie negimusių kūdikių kapines, bet kad ir kaip bebūtų,

tai labai aktuali tema šiais laikais. Štai čia pateikta statistika rodo,

kad kasmet užregistruojama apie 40 tūkst. gimdymų ir virš 30 tūkst.

abortų.

Statistika

|Abortai |1996 |1997 |

|Iš viso |37 655 |34 019 |

|iki 19m. |5,9% |6,7% |

Per metus atliktų abortų skaičius 1000-ui vaisingo 15-49 metų moterų yra

40.53, tuo tarpu Šveicarijoje – 7.7, Vakarų Europos ššalių abortų rodiklio

vidurkis 14.

|Gimdymai |1996 |1997 |

|Iš viso |40 857 |38 963 |

|iki 18m. |2,9% |3,2% |

|I-ojo nėštumo nutraukimas |1996|1997|

|% visų moterų, pageidavusių nutraukti nėštumą |12,3|13,3|

| |% |% |

|Iki 19m. amžiaus I-ą nėštumą nutraukusių moterų sk.% nuo visų |35,3|35,0|

|nutraukusių I nėštumą |% |% |

II. Nedžiuginantys gimstamumo rodiklių pokyčiai.

Vyrauja mažėjančio gimstamumo tendencija. Vakarų valstybėse kontracepcijos

metodų populiarumas neturi įtakos gimstamumui.

Pvz.: Kanadoje 95% lytiškai aktyvių porų, bet nenorinčių pastoti, naudoja

kontracepciją, bet gimstamumo suminis rodiklis yra didelis. Kanada – 1,83 /

Lietuva -1,54.

III. Venerinių ligų protrūkis Lietuvoje.

Sergamumas sifiliu lyginant su 1989m. padidėjo 47 kartus.

|Sifilis |1996 |1997 |

|Iš viso |3379 |3671 |

|15-19 m. grupė |16% |15,6% |

Iki 1998m. užregistruoti 85 – ŽIV nešiotojai , 13 iš jų serga AIDS

IV. Ankstėja jaunimo lytinių santykių pradžia, t.y. 3-7 mm. iki santuokos.

Dabartiniai jaunuoliai kontracepcijos priemones naudoja dažniau, nei prieš

20-30m., tačiau kontraceptinių priemonių paplitimas palyginus su kitomis

Vakarų Europos šalimis labai menkas. Iš 5000 apklaustų respondentų

Lietuvoje kontraceptines priemones naudoja 50% , Švedijoje – 92%, Kanadoje

– 95%.

V. Prezervatyvo naudojimas Lietuvoje.

Lietuvoje yra 274 361 moterų nuo 15 iki 29 metų amžiaus, 417 087 vyrų nuo

15 iki 29m..

Buvo apklaustos 646 moterys, iš jų tik 171 naudoja prezervatyvą kaip

apsisaugojimo priemonę(26%). Iš 290 apklaustų vyrų, 64 vyrai naudoja

prezervatyvą(22%).

Prezervatyvas laikomas prieinamiausia ir efektyviausia priemonė apsauganti

tiek nuo LPI, ttiek ir nuo neplanuoto nėštumo. Ypač jis tinka jauniems

žmonėms, kurių lytinis aktyvumas didelis, dažna partnerių kaita.

Kas yra abortas ir kokia jo žala?

Abortas tai nėštumo nutraukimas dalyvaujant gydytojui, leidžiamas iki 12

nėštumo savaitės (vėliausiai iki 28 nėštumo savaitės). Daromos jei nėščioji

serga ir gręsia kūdikio sveikatai ar apsigimimas.

Kenkia moters sveikatai, gali patekti į organizmą infekcija, gali tapti

nevaisinga, sutrinka mėnesinių ciklas. Abortas gali būti savaiminis ir

dirbtinis.

Savaiminis abortas. Jis vyksta prieš moters valią. Gali būti

ankstyvasis iki 15 savaičių ir vėlyvasis nuo 15 iki 28 savaičių. Savaiminis

abortas įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis netaisyklingai vystosi

gimdoje. Abortą gali sukelti nėščiosios liga, apsinuodijimas alkoholiu ar

nikotinu. Požymiai: skausmas, negausus kraujavimas.

Dirbtinio aborto metu gimdos turinys yra pašalinamas. Naudojami

skirtingi metodai, kurie priklauso nuo to, kada kreipiamasi į gydytojus.

❖ Jei nėštumo laikas yra iki 16 dienų yra daromas mikroatsiurbimas.

Procedūrai naudojami siurbimo aparatai, kurie išsiurbia vaisių.

Operacijos metu gydytojas nemato gimdos. Darant mikroatsiurbimą

naudojamas vietinis nuskausminimas-medikamentai leidžiami prie gimdos

kaklelio. Ši operacija trunka apie 5 min. Tai daug saugiau už kitus

metodus, kadangi jos metu neplečiamas gimdos kaklelis, naudojami

lankstūs instrumentai, mažiau traumuojama gimda.

❖ Kai nėštumas siekia 14 ir daugiau dienų daromas išgramdymas. Aborto

technika sudėtingesnė, todėl daroma intraveninė narkozė-į veną

suleidžiami vaistai, moteris užmiega ir atsibunda tik po aborto.

Operacijos metu gimdos kaklelis praplečiamas tiek, kad būtų galima

panaudoti tam tikrus instrumentus. Jais daktaras išgramdo gimdos

sieneles, supjaustydamas vaisių ir placentą ir ištraukia tai per

gimdos kaklelį.

Labai skiriasi aborto ir mikroatsiurbimo pasekmės moters sveikatai.

Mikroatsirbimo pasekmės lengvesnės. Pasekmės gali būti ir fizinės ir

psichologinės.

Fizinės:

· Padidėja tikimybė turėti negimdinį nėštumą. (gimdos kaklelio sužalojimas)

· Po aborto gali būti uždegiminės ligos. Jos gali tapti nevaisingumo

priežastimi. Infekcijos pavojus didesnis jaunoms moterims.

· Gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu. Tai įvyksta dėl gimdos kaklelio

pažeidimų. Sukelia kraujavimus nėštumo metu, atsiranda persileidimo

pavojus.

· Taip pat galimi apsigimdymai. 3-5% po abortų tampa nevaisingomis.

Psichologinės:

· Kaltės jausmas ir depresija.

· 10-30% turi ilgų psichologinių problemų.

· Nutrūksta ar sutrinka draugystė su negimusio vaiko tėvu.

· Liūdesys ir gailesčio jausmas.

VĖLYVOS PASEKMĖS

Abortus atliekant tinkamai, retai pasitaiko mažojo dubens infekcija

(sąlygota pačios procedūros arba prieš tai buvusios infekcijos), kuri

vėliau gali būti nevaisingumo priežastimi.

Keletą kartų kartojant mechaninį gimdos kaklelio plėtimą, gali padidėti

persileidimo galimybė kitų nėštumų metu.

Abortas žaloja. Jis pažeidžia ir griauna visa aplinkui. Jo poveikis

nekontroliuojamas. Jis – skausmo, nevilties ir mirties priežastis.

Lytiškai plintančios ligos

Venerinės ligos ir apsisaugojimas nuo jų.

Venerinės ligos plinta per lytinius santykius. Vienas jų sukelia bakterijos

(gonorėja, sifilis, chlamidiozė), kitas – virusai (herpesas, smailiagalė

kandiloma, AIDS), dar kitas – pirmuonys (trichomonozė). Vienos jų

pagydomos, kitos – ne. AIDS – šiuo mmetu mirtina liga, nuo kurios vaistų dar

nėra, todėl neturėti lytinių santykių iki santuokos, neeksperimentuoti su

narkotinėmis medžiagomis – geriausia apsaugos priemonė nuo AIDS.

Vengti amoralaus gyvenimo būdo: atsitiktinių lytinių santykių,

prostitucijos, homoseksualizmo, narkomanijos. Naudoti kontraceptines

priemones. Įtarus sergant kreiptis į odos ir venerinių ligų dispanserį.

Kokios yra kontraceptinės priemonės ?

Kontraceptinės priemonės padeda išvengti nėštumo, planuoti vaikų gimimo

laiką, išvengti aborto.

Jos būna biologinės (lytinio akto nutraukimas, nevaisingų dienų

skaičiavimas), cheminės (makšties žvakutės, pastos, tirpalai, mažinantys

spermatozoidų judrumą, juos naikinantys), hormoninės (jos yra efektyvios ir

jas skiria gydytojas atsižvelgdamas į moters sveikatą, savybes) ir

mechaninės. Šios priemonės trugdo spermatozoidams apvaisinti kiaušinėlį

(prezervatyvai, spiralės). Dėl kontraceptinių priemonių reikėtų

pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Biologijos vadovėlis 9kl. „Žmogaus biologija ir sveikata“

2. Medicinos Enciklopedija 2 M –Ž. 399 psl. ir 74 psl.

3. Internetas

4. 2000 m. Moters kalendorius. 206 psl.

———————–

Yra 3 gimdymo fazės

1. Gimdos kaklelio atsidarymo

2. Vaisiaus išstūmimo

3. Placentinė