Svetimžemių augalų analizė tiriamuosiuose plotuose

Darbo tikslas: išanalizuoti tiriamų plotelių svetimžemius ir vietinius augalus.

Darbo uždaviniai:

1. surinkti tiriamų plotelių būdingus augalus;

2. nustatyti šių plotelių adventyvinias augalų rūšis;

3. nustatyti sinantropizacijos laipsnį;

4. apskaičiuoti Žakaro koeficientą.

Tam tikros teritorijos augalų rūšių visuma vadinama flora. Žmogaus sukurtoje aplinkoje augančios augalų rūšys sudaro sinantropinę florą. Kaip žinoma, kiekvieno regiono sinantropinė flora susideda iš savaiminių (vietinių) ir svetimžemių (užneštinių ar adventyvinių) augalų.

Į naują aplinką svetimžemiai augalai gali patekti žmogaus tiesioginės ir netiesioginės veiklos dėka. Dalis tokių augalų atsitiktinai patenka į naujas teritorijas, o kkitos augalų rūšys yra tikslingai įvežami ir auginami. Vėliau šie augalai sulaukėja, pradeda augti kartu su vietiniais augalais ir gali net juos nukonkuruoti. Svetimžemiai augalai įsikuria žmogaus paveiktose augimvietėse, prie žmogaus gyvenviečių, kelių, anksčiau dirbamuosiuose laukuose, pievose.

Šiame darbe buvo išanalizuotas duotas plotelis ir sudarytas jame augančių augalų sąrašas:

1. Acer platanoides – paprastasis klevas

2. Achillea millefolium – paprastoji kraujažolė

3. Agrostis canina – šuninė smilga

4. Artemisia vulgaris – paprastasis kietis

5. Betula pendula – karpotasis beržas

6. Campanula patula – pievinis katilėlis

7. Chaerophyllum aromaticum – kvapusis gurgždis

8. Chamaenerion angustifolium –– siauralapis gaurometis

9. Cichorium intybus – paprastoji trūkažolė

10. Convolvulus arvensis – dirvinis vijoklis

11. Corylus avellana – paprastasis lazdynas

12. Dactylis glomerata – paprastoji šunažolė

13. Equisetum arvense – dirvinis asiūklis

14. Fragaria x ananassa – daržinė braškė *

15. Fraxinus excelsior – paprastasis uosis

16. Lamium maculatum – dėmėtoji notrelė

17. Oenothera bbiennis – dvimetė nakviša *

18. Padus avium – paprastoji ieva

19. Phalacroloma septentrionale – šiaurinis šemenis *

20. Picea abies – paprastoji eglė

21. Populus tremula – drebulė

22. Potentilla argentea – tikroji sidabražolė

23. Pyrus communis – paprastoji kriaušė

24. Ranunculus acris – aitrusis vėdrynas

25. Rubus idaeus – paprastoji avietė

26. Rumex acetosa – valgomoji rūgštynė

27. Silene alba – baltažiedė naktižiedė

28. Solidago canadensis – kanadinė rykštenė *

29. Solidago virgaurea – paprastoji rykštenė

30. Taraxacum officinalis – paprastoji kiaulpienė

31. Trifolium arvense – dirvinis dobilas

32. Trifolium pratense – raudonasis dobilas

33. Urtica dioica – didžioji dilgėlė

34. Vicia cracca – mėlynžiedis vikis

Iš viso buvo surinkta ir atpažinta 34 augalų rūšių. Keturios augalų rūšys (sąraše pažymėtos *) yra adventyvinės: Fragaria x ananassa, Oenothera biennis, Phalacroloma septentrionale ir Solidago canadensis. Likusios augalų rūšys priklauso savaiminei florai.

Tiriamas plotelis yra išsidėstęs netoli kelio, prie miško. MManoma, kad šioje atviroje vietoje anksčiau buvo dirbamas laukas. Tą liudija kai kurios čia augančios kultūrinės augalų rūšys: Fragaria x ananassa ir Pyrus communis.

Aptiktos adventyvinės augalų rūšys į mūsų kraštą pateko skirtingais metais ir iš skirtingų vietų. Fragaria x ananassa pirmą kartą užregistruota 1955 metais, dėja jos kilmė yra nežinoma. Manoma, šį rūšis buvo įvežta tikslingai, kaip kultūrinis augalas. 1791 metais į Lietuvą pateko Oenothera biennis. Manoma, kad dvimetė nakviša buvo atsitiktinai įvežta gabenant prekes iš Pietų Amerikos, vvėliau ji prisitaikė prie vietinių sąlygų ir paplito mūsų krašte. Kitas tirtame plotelyje aptiktas adventyvinis augalas yra Phalacroloma septentrionale, kuris buvo specialiai įvežtas į Lietuvą ir auginamas soduose, parkuose ir daržuose kaip dekoratyvinis augalas. Tą patį galima pasakyti ir apie jau minėtą kanadinę rykštenę, kuri tam tikslui buvo atvežta iš Pietų Amerikos. Vėliau šis augalas savaime išplito už auginimo ribų ir natūralizavosi.

Skirtingose sinantropinėse florose svetimžemių augalų rūšių dalis labai įvairi. Todėl nustatomas sinantropizacijos koeficientas, kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę:

Svetimžemių augalų rūšių skaičius / vietinių augalų rūšių skaičius;

Apskaičiavus, buvo gautas tiriamo plotelio sinantropizacijos koeficientas, kuris lygus 0,13. Sinantropizacijos koeficientas parodo santykį tarp svetimžemių ir vietinių augalų, bei tiriamo plotelio sinantropizacijos lygį. Gavus tokį koeficientą galima teigti, kad šiame plotelyje svetimžemiai augalai sudaro 0,13 visos tirto plotelio vietinės floros.

Duomenų palyginimui buvo panaudotas kitas augalų rūšių sąrašas, sudarytas gretimame plotelyje:

1. Acer negundo – uosialapis klevas *

2. Achilla millefolium – paprastoji kraujažolė

3. Agrimonia eupatoria – vaistinė dirvuolė

4. Agrostis canina – šuninė smilga

5. Alnus incana – baltalksnis

6. Armoracia rusticana – valgomasis krienas *

7. Artemisia campestris – dirvoninis kietis

8. Artemisia vulgaris – paprastasis kietis

9. Betula pubescens – plaukuotasis beržas

10. Chaerophyllum aromaticum – kvapusis gurgždis

11. Cichorium intybus – paprastoji trūkažolė

12. Convolvulus arvensis – dirvinis vijoklis

13. Dactylis glomerata – paprastoji šunažolė

14. Equisetum arvense – dirvinis aasiūklis

15. Elytrigia repens – paprasis varputis

16. Euonymus europaeus – europinis ožekšnis

17. Festuca pratensis – tikrasis eraičinas

18. Fragaria ananassa – daržinė braškė *

19. Geum rivale – raudonoji žiognagė

20. Glechoma hederacea – šliaužiančioji tramažolė

21. Knautia arvensis – dirvinė buožainė

22. Medicago falcata – geltonžiedė liucerna

23. Oenothera biennis – dvimetė nakviša *

24. Phalacroloma septentrionale – šiaurinis šemenis *

25. Phleum pratense – pašarinis motiejukas

26. Picea abies – paprastoji eglė

27. Pimpinella saxifraga – mažoji ožiažolė

28. Pinus sylvestris – paprastoji pušis

29. Pyrus communis – paprastoji kriaušė

30. Plantago lanceolata – siauralapis gyslotis

31. Poa annua – vienmetė miglė

32. Poa pratensis – pievinė miglė

33. Potentilla argentea – tikroji sidabražolė

34. Ranunculus acris – aitrusis vėdrynas

35. Rumex acetosa – valgomoji rūgštynė

36. Rumex crispus – rauktalapė rūgštynė

37. Silene pratensis – baltažiedis šakinys

38. Solidago canadensis – kanadinė rykštenė *

39. Solidago virgaurea – paprastoji rykštenė

40. Stellaria graminea – siaralapė žliūgė

41. Taraxacum officinalis – paprastoji kiaulpienė

42. Torilis japonica – builinė dygūnė

43. Trifolium pratense – raudonasis dobilas

44. Trifolium repens – baltasis dobilas

45. Urtica dioica – didžioji dilgėlė

46. Veronica chamaedrys – paprastoji veronika

47. Vicia cracca – mėlynžiedis vikis

Šis tirtas plotelis skiriasi nustatytų augalų rūšių skaičiumi. Šiame plotelyje aptiktos 6 adventyvinių augalų rūšys: Acer negundo, Armoracia rusticana, Fragaria x ananassa, Oenothera biennis, Phalacroloma septentrionale ir Solidago canadensis.

Abiejų plotelių palyginimui sudaryta lentelė (lentelė 1), kurioje parodyti dviejų tiriamų plotelių augalų rūšių skirtumai.

1 lentelė. Augalų rūšys pirmame ir antrame ploteliuose

Rūšys Tiriami ploteliai

1 2

Acer negundo *

Acer platanoides

Achillea millefolium

Agrimonia eupatoria

Agrostis canina

Alnus incana

Armoracia rrusticana *

Artemisia campestris

Artemisia vulgaris

Betula pendula

Betula pubescens

Campanula patula Chaerophyllum aromaticum

Chamaenerion angustifolium

Cichorium intybus Convolvulus arvensis

Corylus avellana

Dactylis glomerata

Equisetum arvense

Elytrigia repens

Euonymus europaeus

Festuca pratensis

Fragaria x ananassa *

Fraxinus excelsior

Geum rivale

Glechoma hederacea

Knautia arvensis

Lamium maculatum Medicago falcata Oenothera biennis *

Padus avium Phalacroloma septentrionale *

Phleum pratense

Picea abies

Pimpinella saxifraga

Pinus sylvestris

Pyrus communis

Plantago lanceolata

Poa annua

Poa pratensis

Populus tremula

Potentilla argentea

Pyrus communis Ranunculus acris

Rubus idaeus

Rumex acetosa

Rumex crispus

Silene alba

Silene pratensis

Solidago canadensis *

Solidago virgaurea

Stellaria graminea

Taraxacum officinalis Torilis japonica

Trifolium arvense Trifolium pratense

Trifolium repens

Urtica dioica Veronica chamaedrys

Vicia cracca

Viso: 60 –

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

34 +

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

Iš viso tiriamuose ploteliuose buvo užregistruotos 60 augalų rūšys. Iš jų 6 rūšys priklauso adventyviniams augalams. Keturios adventyvinės rūšys buvo aptiktos abiejuose ploteliuose.

Dvi adventyvinės rūšys, Acer negundo ir Armoracia rusticana, yra užregistruotos tik antrame plotelyje.

Palyginus dviejų plotelių augalų sąrašus buvo nustatyta, kad 24 augalų rūšys nustatytos abiejuose ploteliuose. Buvo nustatytas Žakaro koeficientas, kuris apskaičiuotas pagal formulę:

K = c / a + b – c, kur

a- pirma imtis,

b- antra imtis,

c- rūšys, bendros abiejuose sąrašuose.

Panaudojus aukščiau pateiktą formulę, buvo apskaičiuotas Žakaro koeficientas tiriamiems ploteliams. Priklausomai nuo gauto rezultato, galima nustatyti dviejų plotelių augalų rūšių panašumą. Nustatyta, kad koeficientas lygus 1 parodo, kad sąrašai yra vienodi,o jei jis lygus 0, tai sąrašai skiriasi. Šiame darbe Žakaro koeficientas yra lygus 0,42,

kas leidžia daryti prielaida, kad tirtų plotelių augalų rūšių sąrašai yra skirtingi. Tą galima paaiškinti tuo, kad tirti ploteliai skiriasi savo padėtimi. Pirmas plotelis yra išsidėstęs arčiau miško, jo ribose auga daugiau krūmų ir jaunų medelių, kurie sudaro pavėsį žoliniams augalams. Tuo tarpu antras plotelis yra išsidėstęs atviroje vietoje, arčiau kelio, kur yra geresnės sąlygos augti žoliniams augalams. Todėl antrame plotelyje užregistruota daugiau žolinių augalų rūšių. Be to, kaip buvo paminėta ankščiau, antrame plotelyje yra nustatyta daugiau adventyvinių augalų, kas, ggalbūt, yra nulemta kelio artumu.

Svetimžemiai augalai tiesioginiu ar netiesioginiu būdu patenka į mūsų šalį. Čia jie plinta, natūralizuojasi ir užima naujas teritorijas. Kaip buvo išaiškinta, skirtingose teritorijose svetimžemių augalų dalis labai varijuoja. Be to jų nėra žmogaus nepažeistuose regionuose. Bet kur yra skurdi savaiminė flora ir žymi ekstensyvi žmogaus veikla, svetimžemiai augalai sparčiai nukonkuruoja vietinius augalus ir užima jų teritorijas.