taisyklinga laikysena

Taisyklinga laikysena

Nuolat dirbant fizinį darbą arba sportojuont, didėja, stiprėja griaučių raumenys, tvirtėja kaulai. Kuo daugiau raumenys susitraukinėja, tuo stipresnis tampa jų tonusas.

Žmogaus sveikatai, išvaizdai ir bendrai savijautai labai svarbi yra jo kūno laikysena. Kad ji būtų taisyklinga, reikia dar vaikystėje įprasti taisyklingai sėdėti, sėdint ir stovint nesikuprinti.

Kaulų ir raumenų vystymasis. Griaučiai ir raumenys intensyviai auga ir vystosi vaikystėje ir jaunystėje, ypač nuo 13 iki 17 metų. Naujagimio raumenys yra silpni. Jie negali ilgai išbūti susitrauke. Vaikui augant, raumenys stiprėja, judesiai ggretėja, tampa tikslesni, įvairesni. Tose kaulų vietose, prie kurių prisitvirtinusios raumenų sausgyslės, susidaro kaulų nelygumai, iškilimai. Jie būna tuo didesni, kuo stipresni prie jų prisitvirtinę raumenys. Kaulai ypač greitai auga tomis kryptimis, kuriomis yra labiausiai tempiami ar spaudžiami. Taigi kuo intensyviau vystosi raumenys, tuo tvirtesni tampa kaulai.

Raumenų treniravimo reikšmė. Nustatyta, kad į dirbantį organą patenka daugiau kraujo negu į besiilsintį. Kuo didesnį darbą atlieka raumenų skaidulos, juo daugiau maisto medžiagų ir deguonies joms atneša kraujas. Nuolat dirbančio fizinį darbą ir ssportuojančio žmogaus raumenų skaidulos greičiau auga, storėja ir stiprėja. Storas raumuo yra stipresnis už ploną. Raumenis reikia sistemingai treniruoti – atlikti fizinius pratimus, vaikščioti, slidinėti, plaukioti.

Raumenims dirbant, kinta daugelio organų sistemų – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kt. – veikla. VVisi audiniai gauna daugiau deguonies, ląstelėse paspartėja biocheminės reakcijos, intensyvėja medžiagų apykaita. Fiziniai pratimai teigiamai veikia visą organizmą, stiprina sveikatą, grūdina žmogų, ir jis tampa atsparus įvairiems nepalankiems aplinkos poveikiams.

Dirbti fizinį darbą, atlikti fizinius pratimus, sportuoti reikia nuosekliai, laipsniškai didinant krūvį. Atitinkamai nepasiruošus, negalima bėgti, pavyzdžiui, ilgų atstumų, ilgai žaistį futbolą, krepšinį: tai gali pakenkti treniruotam organizmui.

Raumenų tonusas. Taisyklinga kūno laikysena priklauso nuo raumenų tonuso. Gyvo žmogaus raumenys niekuomet visiškai neatsipalaiduoja, jie net ir ilsintis yra minimaliai įtempti. Raumenų tonusas – tai viso raumens nedidelio, bet pastovaus įtempimo būsena. Jis būdingas ir skersaruožiams, ir lygiesiems raumeniniams audiniams. Gali kilti klausimas, kaip raumenys nepavargsta, jeigu galutinai neatsipalaiduoja, net žmogui miegant. Pasirodo, kad raumenų skaidulos susitraukinėja pakaitomis: kai vienos yra įsitempusios, kitos iilsisi. Griaučių raumenų tonusas padeda išlaikyti vidaus organus pastoviose organizmo vietose, o lygiųjų raumenų tonusas – organų ir kraujagyslių formą. Raumenų tonusą didina mankštos pratimai, kuriuos atliekant raumenys įtempiami ir atpalaiduojami.

Laikysena – tai individuali, įprasta kūno padėtis judant ir nejudant. Taisyklingos laikysenos žmogus stovi visai laisvai, neįsitempęs, galvą laiko tiesiai. Jo pečiai, mentės, klubai būna vienoje vertikalioje plokštumoje.

Sėdint galvą ir liemenį reikia palenkti į priekį tiek, kad atstumas tarp akių ir stalo paviršiaus būtų 35-40 centimetrų. Tarp liemens ir stalo kkrašto turi būti bent 3-4 centimetrų tarpas. Jeigu liemuo remsis į stalą, bus nepatogu kvėpuoti. Pečiai turi būti vienodame lygyje.

Laikysenos sutrikimai. Jie dažniausiai esti neįgimti, o atsiradę vaikystėje ar jaunystėje. Juos taisyti derėtų kuo ankščiau, kol kaulai ir raumenys dar vystosi, vėliausiai – iki 18 metų amžiaus. Netaisyklingos laikysenos požymiai, per daug ar per mažai išlinkęs stuburas krūtinės srityje, krūtinės ląsta plokščia, žmogus pakumpęs, galva panarinta, pilvas atsikišęs.

Stuburo iškrypimai. Jei kasdien didesnę dienos dalį sėdima prie stalo susikuprinus, tai tiesiamiesiems nugaros raumenims netenka priešintis sunkio jėgai ir įsitempti. Kuprinantis tie raumenys atsipalaiduoja, ilgainiui nusilpsta ir nepajėgia normaliai ištiesti stuburo. Dėl netaisyklingos laikysenos rašant ar skaitant stuburas gali iškrypti ir į šoną.