Virskinimo ir kvepavimo konspektas

Virškinimas-tai fizinis ir cheminis maisto apdorojimas, kurio metu sudėtingos medžiagos suskaidomos i paprastesnius junginius, galinčius pereiti i limfą ir kraują (pasklisti po organizmą).

Virškinimo sulčių veikiami baltymai virškinimo trakte baltymai suskyla į aminorūgštis, angliavandeniai-į gliukozę ir kitus monosacharidus, riebalai-i glicerolį ir riebalų rūgštis.

Fermentai-baltyminės kilmės, bioligiškai aktyvios medžiagos, gaminami paties organizmo (ger veiki 37-40temp.)veikia tik tam tikros sudėties ir sandaros medž.

Viršk.sistemaąvirškinimo traktas:burna,ryklė,stemplė, skrandis, žarnynas, išein.angaą virškinimo liaukos:seilių, skrandžio, kasa, kepenys, žarnų.

Suagęs žmogus turi 32 dantis, 2 kandžiai-atkanda- 1 iltiniai, 2 kapliai, 3 kkrūminiai(smulk,sukramt.) apačioj.

Danties sandara:vainikas, kaklas, šaknis, emalis, danties ertmė su krauj.ir nerv.(jung.aud.), dantenos, dentinas, cementas, nervas, kraujagyslės.

Dantys kūdikiams nuo 6mėn. visi 20 pieniniai.

Pakutinė pora protiniai išdygsta 18-20 metų.

Seiles išskiria 3 poros stambių seilių liaukų.( 2 l per parą)

Seilės- silpnai šarminės reakcijos skystis, kuriame yra baltymų ir fermentų.

Seilių baltymas mucinas teikia glitumo(lengv.nurijim.), lizocimas,dizinfekc.savyb., tripsinas skaido iki aminorūgščių.

Ptialinas(amilazė) skaido krakmolą į disacharidus,maltazė disacharidus suskaido į gliukozę.

Rijimas: ryklė, stemplė(banguoja), užsidaro antgerklis.

Virškinamas maistas 4-8val., skrandžio talpa 1,5-3 l.

Skrandžio sultys- bespalvis rugščios reakicijos skystis(1,2-2 l).yra pepsino vveik tik kūno.temp.-skaid.baltymus.galutinai pln.žarn., lipazė- pieno riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis.

Tyrele visomet maistas paverčiamas po to išstumiamas į žarnyną.

Plonoji žarna yra 6-7m ilgio.(ilg.viršk.trakto dalis)joje daug raukšlių bei daugybė išaugų, vadinamų žarnų gaureliais, daug liakučių gaminančių žarnų sultis.

Pirm.ploniosios žarnos dalis-dvylikapirštė žžarna.

Kasa gamina kasos sultis(1,5 l per parą)yra stiprių fermentų.

Tulžį išskiria kepenys, o ji smulkina riebalus(1 l).

Kasos fermentai vyksta šarminėje terpėje.

Maistą žarnynu varinėja ir nuolat maišo žarnyno slenkamieji(peristaliniai) judesiai.

Suskaidytus junginius įsiurbia kraujagyslių, limfagyslių kapiliarai.

Storosios žarnos gleivinės yra be gaurelių.

Sutrikus H2O įsiurbimo procesui arba sustiprėjus žarnyno judesiams,žmogus viduriuoja.

Žarnų lazdelės- bakterijos, padeda susidaryti (K ir B) vitam., neleidžia daugintis mikroorganizmams.

Tripsinas-baltymąaminorūgšt.,amilazė,maltazė-angliav.ągliukoz.,lipazė su tulž- riebal.ąglicer.ir rieb.rūgšt.

Gleivinės gaureliai 0,5-1,5 mm, plonosios žarnos .

Pasieninis virškinimas-per gaurelius.

Gastritas-skrandžio uždegimas, helmintozės-kirmėlinės ligos,kepenų cirozė-sukietėjimai.

Kvėpavimas- oksidacijos,redukcijos reakcija, kurios metu organinė medžiaga gliukozė, jungiasi su deguonimi, susidaro anglies dioksidas,vanduo, išsiskiria energija.

Dujų apykaita- gyvybiškai būtinas nuolatinės dujų apykaitos tarp organizmo ir aplinkos procesas(ima 02 ir atiduoda CO2).

Energijos šaltinis-nuolat vykstantis organinių audinių skaidymas ir oksidavimas.

Įkvepiamas oras: 21% deguonies, 0,03% anglies dioksido, 79% kitų dujų.

Iškvepiamas oras:16% ddeguonies, 4% anglies dioksido, 80% kitų dujų.

Kvėpavimo organų sistema

Kvėpavimo takai Plaučiai

Nosies ertmė (virp.epitel.) Bronchai(2)

Nosiaryklė Alveolės

Trachėja Bronchiolės

Bronchai

Krūtinplėvė(gaubia plaučius)

Žmogus be maisto mėnesį, vandens- 9-10dienų, deguonies 5-7 minutes išgyvens.

500ramu-1500giliai kvėp-3500gyvybinė plaučių talpa cm3 įkvėpti.

500ramu-1500 giliai kvėp -1500 cm3 iškvėpti.

1200 cm3 plaučiuose yra.

Gerklose balso aparatas,kremzlinia pusžiedžiai sujungti raiščiais ir raumenimis.

Skersai gerklų 2 balso stygos tarp jų balso plyšys.

Moterų balso stygos trumpesnės nei vyrų, virpėjimo dažnis didesnis, balsas aukštesnis.

Mūsų kalba artikuliuota padeda kalbėt liežuvis ir t.t.

Plaučiaiąbronchaiąbronchiolėsąalveolių kekėmis(kapiliarų tinkl.)

Plaučių alveolės- akyta masė,sudaro plaučius 300-350 mmln.viename plautyje, pav.plotas 100kv.metrų.

Kvėpavimo judesius reguliuoja kvėpavimo centras(pailgose smegenyse).

Kvėpavimo judesius veikia tarpšonkiauliniai ir diafragmos raumenys,pečių juostos ir pilvo raumenys.

Spirometras- plaučių oro tūrio nustatymo prietaisas.

Plaučiuose O2 per alveolių kapiliarus prasiskverbia į kraują, o iš kraujo i alveolėse esantį orą skverbiasi CO2.

Sinusitas-nosies gleivinės uždegimas,tracheidas-gerklės uždegimas, bronchitas-bronchų užd.,enfizma- plaučių audinio suirimas,plaučių fibrozė-įkvėptos įvairios dalelės.

Balso stygoms kenkia: garsi kalba(pertempiamos), alkoholis, rūkymas, dažni kvėpavimo takų uždegimai.

Dujų apykaita vyksta audiniuose, kvėpavimo judesiai padažnėja dėl sąmonės veiklos ir CO2 koncentracijos kraujyje.

Trachėjos sienelėje yra atviri užpakalinėje dalyje pusžiedžiai.

Virškinimas-tai fizinis ir cheminis maisto apdorojimas, kurio metu sudėtingos medžiagos suskaidomos i paprastesnius junginius, galinčius pereiti i limfą ir kraują (pasklisti po organizmą).

Virškinimo sulčių veikiami baltymai virškinimo trakte baltymai suskyla į aminorūgštis, angliavandeniai-į gliukozę ir kitus monosacharidus, riebalai-i glicerolį ir riebalų rūgštis.

Fermentai-baltyminės kilmės, bioligiškai aktyvios medžiagos, gaminami paties organizmo (ger veiki 37-40temp.)veikia tik tam tikros sudėties ir sandaros medž.

Viršk.sistemaąvirškinimo traktas:burna,ryklė,stemplė, skrandis, žarnynas, išein.angaą virškinimo liaukos:seilių, skrandžio, kasa, kepenys, žarnų.

Suagęs žmogus turi 32 dantis, 2 kandžiai-atkanda- 1 iltiniai, 2 kapliai, 3 krūminiai(smulk,sukramt.) apačioj.

Danties sandara:vainikas, kaklas, šaknis, emalis, danties ertmė su krauj.ir nerv.(jung.aud.), dantenos, dentinas, cementas, nervas, kraujagyslės.

Dantys kūdikiams nuo 6mėn. visi 20 pieniniai.

Pakutinė pora protiniai išdygsta 18-20 metų.

Seiles išskiria 3 poros stambių seilių liaukų.( 2 l per parą)

Seilės- silpnai šarminės reakcijos sskystis, kuriame yra baltymų ir fermentų.

Seilių baltymas mucinas teikia glitumo(lengv.nurijim.), lizocimas,dizinfekc.savyb., tripsinas skaido iki aminorūgščių.

Ptialinas(amilazė) skaido krakmolą į disacharidus,maltazė disacharidus suskaido į gliukozę.

Rijimas: ryklė, stemplė(banguoja), užsidaro antgerklis.

Virškinamas maistas 4-8val., skrandžio talpa 1,5-3 l.

Skrandžio sultys- bespalvis rugščios reakicijos skystis(1,2-2 l).yra pepsino veik tik kūno.temp.-skaid.baltymus.galutinai pln.žarn., lipazė- pieno riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis.

Tyrele visomet maistas paverčiamas po to išstumiamas į žarnyną.

Plonoji žarna yra 6-7m ilgio.(ilg.viršk.trakto dalis)joje daug raukšlių bei daugybė išaugų, vadinamų žarnų gaureliais, daug liakučių gaminančių žarnų sultis.

Pirm.ploniosios žarnos dalis-dvylikapirštė žarna.

Kasa gamina kasos sultis(1,5 l per parą)yra stiprių fermentų.

Tulžį išskiria kepenys, o ji smulkina riebalus(1 l).

Kasos fermentai vyksta šarminėje terpėje.

Maistą žarnynu varinėja ir nuolat maišo žarnyno slenkamieji(peristaliniai) judesiai.

Suskaidytus junginius įsiurbia kraujagyslių, limfagyslių kapiliarai.

Storosios žarnos gleivinės yra be gaurelių.

Sutrikus H2O įsiurbimo procesui arba sustiprėjus žarnyno judesiams,žmogus viduriuoja.

Žarnų lazdelės- bakterijos, padeda susidaryti (K ir B) vitam., neleidžia daugintis mikroorganizmams.

Tripsinas-baltymąaminorūgšt.,amilazė,maltazė-angliav.ągliukoz.,lipazė su tulž- riebal.ąglicer.ir rieb.rūgšt.

Gleivinės gaureliai 0,5-1,5 mm, plonosios žarnos .

Pasieninis virškinimas-per gaurelius.

Gastritas-skrandžio uždegimas, helmintozės-kirmėlinės ligos,kepenų cirozė-sukietėjimai.

Kvėpavimas- oksidacijos,redukcijos reakcija, kurios metu organinė medžiaga gliukozė, jungiasi su deguonimi, susidaro anglies dioksidas,vanduo, išsiskiria energija.

Dujų apykaita- gyvybiškai būtinas nuolatinės dujų apykaitos tarp organizmo ir aplinkos procesas(ima 02 ir atiduoda CO2).

Energijos šaltinis-nuolat vykstantis organinių audinių skaidymas ir oksidavimas.

Įkvepiamas oras: 21% deguonies, 0,03% anglies dioksido, 79% kitų dujų.

Iškvepiamas oras:16% ddeguonies, 4% anglies dioksido, 80% kitų dujų.

Kvėpavimo organų sistema

Kvėpavimo takai Plaučiai

Nosies ertmė (virp.epitel.) Bronchai(2)

Nosiaryklė Alveolės

Trachėja Bronchiolės

Bronchai

Krūtinplėvė(gaubia plaučius)

Žmogus be maisto mėnesį, vandens- 9-10dienų, deguonies 5-7 minutes išgyvens.

500ramu-1500giliai kvėp-3500gyvybinė plaučių talpa cm3 įkvėpti.

500ramu-1500 giliai kvėp -1500 cm3 iškvėpti.

1200 cm3 plaučiuose yra.

Gerklose balso aparatas,kremzlinia pusžiedžiai sujungti raiščiais ir raumenimis.

Skersai gerklų 2 balso stygos tarp jų balso plyšys.

Moterų balso stygos trumpesnės nei vyrų, virpėjimo dažnis didesnis, balsas aukštesnis.

Mūsų kalba artikuliuota padeda kalbėt liežuvis ir t.t.

Plaučiaiąbronchaiąbronchiolėsąalveolių kekėmis(kapiliarų tinkl.)

Plaučių alveolės- akyta masė,sudaro plaučius 300-350 mln.viename plautyje, pav.plotas 100kv.metrų.

Kvėpavimo judesius reguliuoja kvėpavimo centras(pailgose smegenyse).

Kvėpavimo judesius veikia tarpšonkiauliniai ir diafragmos raumenys,pečių juostos ir pilvo raumenys.

Spirometras- plaučių oro tūrio nustatymo prietaisas.

Plaučiuose O2 per alveolių kapiliarus prasiskverbia į kraują, o iš kraujo i alveolėse esantį orą skverbiasi CO2.

Sinusitas-nosies gleivinės uždegimas,tracheidas-gerklės uždegimas, bronchitas-bronchų užd.,enfizma- plaučių audinio suirimas,plaučių fibrozė-įkvėptos įvairios dalelės.

Balso stygoms kenkia: garsi kalba(pertempiamos), alkoholis, rūkymas, dažni kvėpavimo takų uždegimai.

Dujų apykaita vyksta audiniuose, kvėpavimo judesiai padažnėja dėl sąmonės veiklos ir CO2 koncentracijos kraujyje.

Trachėjos sienelėje yra atviri užpakalinėje dalyje pusžiedžiai.