Virusai, Bakterijos, Dumbliai, Grybai, Kerpės

Virusai-neląstelinė gyvybės forma. 50 k. mažesni nei bakterijos. Virusai dauginasi tik gyvose ląstelės šeimininkėse, nes už ląstelės ribų nevyksta medžiagų apykaita ir nėra jokių gyvybės požymių, nes tam neturi fermentų. Virusas patekęs į ląstelę šeimininkę., panaudoja jos replikacijos sistemą ir baltymų sintezės kompleksą, dauginasi, sintetinasi virusinis baltymas. Virusai- ligų sukėlėjai, nes jie ardo ląstelę, arba trikdo jos metabolizmą. Virusai būdami ne ląstelėje, pakelia karštį, šaltį, drėgmės stoką. Virionai dauginasi tik gyvose ląstelėse. Dauginimasis: fagas prikimba prie ląstelės., suleidžia NR, o jjo baltyminis apvalkalas lieka už jos. NR pradeda kontroliuoti ląstelės sintezės mechanizmą, ir ląstelė sintezuoja fagui būdingas medžiagas, viruso NR ir baltyminį apvalkalą. NR susijungia su baltyminiu apvalkalu, susidaro virusas. Ląstelė ištirpsta, ir pasiskleidžia daugybė naujų virusų. Esti: augalų, gyvūnų, bakterijų virusai, encefalito, gripo, tymų, tabako mozaikos. Reikšmė: sukėlėjai augalų, gyvūnų ir žmonių ligų. Organizmas apsikrečia virusais tiesiogiai(raupų, gripo), per tarpinį šeimininką(vabzdžius, erkes, grybus) arba jo kiaušinius. Vieni virusai praardo fermentais anga ląstelėje, kiti patenka pinocitozės būdu(įsiurbiami ląstelės), subrendę iš vvidaus ištirpina ląstelės sienelę ir palieka ląstelę. Po to puola kitas ląsteles. Jie sukelia apie 300 augalų ligų(tabako, bulvių, žirnių mozaikos), žinoma apie 150žmonių ir gyvūnų vėžinių virusų rūšių. Sukelia galvijų, avių, paukščių, kiaulių marą, galvijų snukio ir nagų ligą, ppasiutligę, tymus, gripą. ŽIV virusas sunaikina organizmo imuninę sistemą ir sukelia AIDS. Bakteriofagais gydomos bakterinės ligos: dizinterija, vidurių šiltinė, cholera.

ŽIV-žmogaus imunodeficito virusas, suardantis žmogaus imuninę sistemą. Jo sukeliama liga-aids- įgyto imuninio nepakankamumo sindromas. Virusas naikina imuninę organizmo sistemą, kuri saugo nuo infekcijos. Virusas pirma puola baltuosius kūnelius T4, kurie sudaro organizmo gynybos barjerą. Imuninė sistema turi ir T8, kurie slopina imuninę sistemą. Sveikas žmogus turi T4 2 kart daugiau už T8, o sergantis Aids atvirkščiai. Todėl Aids ligoniai yra neatsparūs daugybei infekcijų ir ligų. Aids – tai grupė įvairių ligų, kuriom suserga žmogus, kai jo imuninė sistema nebeveikia.

Bakterijos- bebranduoliai organizmai. Mityba: Autotrofai C ima iš CO2 ir sintezuoja organines medžiagas. Fototrofai saulės šviesoje su pigmentų pagalba atlieka fotosintezę iir gamina organines medžiagas. Tai melsvabakterės, purpurinės. Chemotrofai reikalingą energiją gauna oksiduodami įvairias medžiagas. Tai azotą fiksuojančios ir nitrifikuojančios gelžbakterės, sierobakterės. Heterotrofai C ima iš kitų organinių junginių, o energiją iš šviesos. Saprotrofai -minta negyvų kūnų organinėmis medžiagas. Ir išskyromis. Tai puvimo ir irimo bakterijos: pieno, acto rūgščių. Parazitai-minta gyva organine medžiaga. Tai augalų, žmonių, gyvūnų, grybų ligas sukeliantys mikrobai.

Reikšmė: reikalingos pieno produktų ruošti, spirito, acto rūgšties gamybai. Puvimo bakterijos su grybais suskaido ir paverčia negyvą organinę medžiagą mineralinėmis mmedžiagomis. Gumbelinės, azotobakterės, melsvabakterės oro azotą paverčia jonine forma, kurią gali pasisavinti augalai. Atrajojančių gyvūnų skrandy gyvena bakterijos, virškinančios celiuliozę ir sintetinančios vitaminus B12 ir H . Ekologiškai vertingos bakterinės trąšos: nitraginas, azotobakterinas, fosforobakterinas. Kenkia: vykstant medžiagų apykaitai, išskiria nuodingas medžiagas, sukelia savo aukai alergines reakcijas, sparčiai besidaugindamos užkemša gyvybiškai svarbius kanalus. Daugelis gadina, pūdo maisto produktus.

Dumbliai: euglendumbliai(euglena), žaliadumbliai(cholera, maurakulis, maurarykštė)-asimiliacijos produktas-krakmolas, gelsvadumbliai(tvenkuolis)-asimiliacijos produktas-aliejus., rudadumbliai(laminarijos, guvina)-asimiliacijos produktas- laminarinas, aliejai, raudondumbliai(ragmaurė, banguolis)-aliejai, floridėjų krakmolas. Dauginasi: vegetatyviškai:ląst. Skylant pusiau, kolonijoms sutrūkinėjant, nutrūkusiomis gniužulo dalimis, taip pat sporomis-kai sąlygos palankios. Lytiškai: naujas organizmas išauga iš zigotos, susijungus dviem lytinėms ląstelėms. Pačių primityviausių zigota išsivysto iš susijungusių 2 dumblių ląstelių. Vienų jungiasi vienodo dydžio ir aktyvumo gametos-izogametos, kitų skirtingo dydžio ir aktyvumo- heterogametos.

Kartų kaita. Iš sporos išaugęs individas su n chromosomų skaičium branduoliuose ir išauginantis gametanges su gametomis- gametofitu arba lytine karta. O iš zigotos išsivystantis su 2n chromosomų skaičiaus rinkiniu ir išauginantis sporanges su sporomis individas- sprofitas arba nelytinė karta. Vienų dumblių gametofitas yra dvilytis, kitų vienalytis.

Ekologinė reikšmė: vandenyje jie svarbiausi organinių medžiagų gamintojai ir gyvūnų maistas. Dirvožemyje jų apie 200 rūšių, jie su kitais mikroorganizmais didina dirvos derlingumą. Sudaro gyvūnų prieglobstį. Iš gausių dumblių liekanų formuojasi įvairios medžiagos.

Praktinė rreikšmė : pajūrio kraštuose jais tręšiami laukai, šeriami gyvuliai. Laminarijos valgomos. Iš agardumblio gaminamas agaras. Iš kitų jodas, kalio druska.

Žala : gausiai daugindamiesi ir žuvę pūdami vartoja daug deguonies, apnuodija vandenį, todėl dūsta žuvys ir kiti gyvūnai.

Grybai. Minta gatavomis organinėmis medžiagomis. Vieni jas ima iš negyvų organizmų-saprotrofai, kiti iš gyvų organizmų-parazitai. Saprotrofai grybai minta negyvomis augalinės arba gyvulinės kilmės organinėmis medžiagomis. Bei jų liekanomis. Parazitiniai gyvena gyvuose augalų, gyvūnų, žmonių, paukščių, vabzdžių, žuvų organizmuose. Mokirizė- grybų sugyvenimo su aukštesnių augalų šaknimis reiškinys. Grybas savo simbionatą aprūpina ir augimą skatinančiomis medžiagomis, o medžiai grybus-angliavandeniais

.Ekologinė reikšmė: liekanas ardantys grybai pagausina dirvožemyje augalams reikalingų maisto medžiagų. Miškas be grybų skurstų, arba mirtų, nes grybai su mikroorganizmais miško paklotę, kelmus, išvirtusius medžius paverčia puria derlinga dirva. Dalyvauja cheminių elementų apykaitos cikluose. Dalis augalų auga geriau kai jų šaknys sudaro grybašaknę.

Praktinė reikšmė: iš valgomų ir nuodingų yra išskirta keliolika medžiagų, kurios turi antibiotinių savybių. Šiomis medžiagomis bandoma gydyti sklerozę, anginą, cholerą, nervų ir vidaus sekrecijos liaukų ir kitokias ligas. Iš jų išskirta daug fermentų, kurie naudojami medicinos, maisto, lengvosios pramonės šakose. Maisto pramonė neapsieitų be pelėsinių ir daugybės kitų grybų sviesto, sūrių, pieno fermentų, organinių rūgščių, vitaminų gamyboje. Daug mielių naudojama kepyklose, vvyno, konjako, alaus gamyboje. Žala: žemės ūkiui. Jie sukelia kūles, rauples, miltliges, sunaikina milijonus tonų grūdų, vaisių, uogų, daržovių. Jie- daugelio žmogaus ir gyvulių sukėlėjai. Jie- griauna namus, ardo tiltus, pūdo šiltnamius, įvairius pramonės gaminius.

Kerpės- simbiotiniai organizmai. Kerpių gniužulą sudaro, daugiausia aukšliagrybiai, simbioziškai gyvenantys dumbliai ir bakterijos. Jos skirstomos į žiauberiškąsias, lapiškąsias, krūmiškąsias. Kerpėse esantys dumbliai turi chlorofilo ir sugeba vykdyti fotosintezę, sintetinti angliavandenius ir juos tiekti grybams, neturintiems chlorofilo. Grybas tiekia dumbliui vandenį su mineralinėmis medžiagomis. Grybai angliavandenius pasisavina ir perdirba. Dauginasi: nelytiškai-atplyšusiomis gniužulo ataugomis, nelytinėmis grybų sporomis. Lytiškai-grybų lytinėmis sporomis. Ypatybės: kerpėse susidaro įvairių organinių junginių kerpių rūgščių, angliavandenių, lichenino. Kerpės auga labai lėtai, gyvena dešimtis, šimtus, net tūkstančius metų.

Ekologinė reikšmė:1. svarbios dirvodarai. Ardo uolas ir akmenis, sukelia jų dūlėjimą. Kerpėms žuvus, dirvožemyje lieka jų sintetintos organinės medžiagos. , iš kurių susidaro humusas. 2.tundroje žiemą- šiaurinių elnių maistas. 3. paukščiai iš kerpių suka lizdus, daliai bestuburių kerpių gniužulas yra saugi priedanga.

Praktinė reikšmė: 1.iš kerpių gaminama gliukozė, spiritas, antibiotikai, dažai, lakmusas, kvepalai.2.kai kurios rūšys valgomos. 3. vartojamas kaip vaistas kosuliui gydyti ir sutrikus žarnyno veiklai. 4. kai kuriose yra usnino rūgšties, ji padeda paviršiaus žaizdas apsaugoti nuo užkrėtimo, šia rūgštimi gydoma tuberkuliozė. 5. kerpių antibiotikai sunaikina plaučių

uždegimo ir skarlatinos sukėlėjus.