Vitaminai

VITAMINAI

Lotyniškai vita – gyvybė, gyvenimas + aminum – aminas. Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai.

Dar iki XX a. vidurio buvo manoma, kad gyvybei palaikyti užtenka baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vandens. 1880 m. mokslininkas N. Luninas nustatė, kad maisto produktuose yra po truputį kažkokių nežinomų medžiagų, kurios taip pat labai reikalingos žmogui. Šios medžiagos vėliau pavadintos vitaminais. Vitaminai yra įvairios sudėties, nedidelės molekulinės masės. Vitaminai nesuteikia organizmui energijos, bbet jie dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, t.y. kontroliuoja daugelį metabolizmo reakcijų. Žmonės daugiausia vitaminų gauna su augalinės ar gyvulinės kilmės maisto produktais. Organizmui jų reikia labai nedaug ( paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų ), tik vitamino C reikia daugiau – keliasdešimt miligramų per parą. Vitaminai žymimi lotyniškosios abėcėlės didžiosiomis raidėmis ( su skaitmenimis ar be jų, pavyzdžiui, vitaminas B6, vitaminas C ), be to, turi pavadinimus, atitinkančius jų cheminę sandarą ( pavyzdžiui askorbino rūgštis ). Dabar jau žžinoma daugiau kaip 30 ištirtų ir maždaug tiek pat neištirtų vitaminų. Vieni iš jų tirpsta vandenyje, o kiti riebaluose:

Dauguma vandenyje tirpstančiųjų vitaminų, organizme virsta fermentų sudėtinėmis dalimis ir yra būtini jų aktyvumui. Organizmas vitaminų beveik negamina ( tik truputis vvitamino K, kai kurių B grupės vitaminų susidaro žarnyno floroje ), beveik nekaupia, todėl vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Daugumos vitaminų yra kasdien valgomuose produktuose (1, 2 lentelės ). Vitaminais organizme virsta ir kai kurie provitaminai ( pavyzdžiui, kepenyse iš β karotino, esančio morkose, šaltalankio vaisiuose, susidaro vitaminas A ). Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais. Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų ( pavyzdžiui, baltymas avidinas, esantis žaliame kiaušinyje, askorbinazė agurkuose ), jie ardo vitaminus. Jei maiste trūksta vitaminų arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita ( geriant vaistus, svaigalus ) , padidėja vitaminų poreikis ( pavyzdžiui, nėščiajai, gimdyvei ). Gali atsirasti hipovitaminozė. Hipovitaminozei būdinga: žmogus greitai pavargsta, jam silpna, sumažėja darbingumas, greičiau peršąla ir suserga infekcinėmis ligomis. Vitaminų turi ddaugiau vartoti tie žmonės, kurie dirba intensyvų protinį ar fizinį darbą, nėščios ar kūdikį maitinančios motinos, žmonės, sergantys infekcinėmis virškinamojo trakto ligomis, kai sutrikęs vitaminų pasisavinimas, taip pat operatoriai, vairuotojai, mašinistai,

lakūnai ir kt. Žiemą ir pavasarį dažnai organizmui stinga vitamino C. Kai kurių vitaminų perteklius gali sukelti hiperitaminozę.

1 lentelė Gyvūninės kilmės produktai ( μg/100g)

Karotinas A B1 B2 B6 C D E Folacinas PP

Aviena – – 0,09 0,16 0,32 – – – 5,5 2,8

Dešrelės – – 0,18 0,15 0,13 – – – 3,9 1,54

Grietinė 0,1 0,23 0,02 0,1 0,03 0,2 0,15 0,55 8,5 0,07

Grietinėlė 0,03 0,06 0,03 0,1 0,06 0,5 0,12 0,52 7,5 0,15

Jautiena – – 0,07 0,18 0,39 – – – 8,9 3,0

Karpis – 0,02 0,14 0,13 0,17 – – 0,48 9,3 1,5

Kefyras 0,01 0,02 0,03 0,17 0,06 0,07 – 0,07 7,8 0,14

Kiauliena – – 0,52 0,14 0,33 – – – 5,5 2,4

Kiaušinis 4,7 0,35 0,07 0,44 0,14 – 4,7 2,0 7,5 0,19

Menkė – 0,01 0,09 0,16 0,17 – – 0,92 11,3 2,3

Pienas 0,01 0,02 0,03 0,13 – 1,0 – – – 0,1

Sviestas 0,34 0,5 0,0 0,01 0,0 – 1,5 2,2 0,0 0,1

Varškė 0,06 0,1 0,05 0,3 0,11 0,5 – 0,38 35,0 0,3

Vištiena – 0,07 0,07 0,15 0,61 – – – 5,8 3,6

2 lentelė Augalinės kilmės produktai (μg/100g)

Karotinas A B1 B2 B6 C D E Folacinas PP

Abrikosai – 1,6 0,03 0,06 0,05 10 – 0,95 3 0,07

Agurkai 0,06 – 0,03 0,04 0,04 10 – 0,1 4 0,2

Aliejus – – – – – – – 93 – –

Apelsinai 0,05 – 0,04 0,03 0,06 60 – 0,22 5 0,2

Baravykai – – 0,02 0,3 0,07 30 – 0,63 40 4,8

Bulvės 0,02 – 0,12 0,05 0,3 20 – 0,1 8 0,9

Citrinos 0,01 – 0,04 0,02 0,06 40 – – 9 0,1

Duona – – 0,18 0,11 0,17 – – 3,8 32 2,81

Kopūstai 0,02 – 0,06 0,05 0,14 50 – 0,06 10 0,4

Kriaušės 0,01 – 0,02 0,03 0,03 5 – 0,36 2 0,1

Makaronai – – 0,17 0,08 0,16 – – 2,1 20 1,21

Miltai – – 0,25 0,12 0,22 0,0 – 3,05 35,5 2,2

Morkos 9,0 – 0,06 0,07 0,13 5 – 0,63 9 1,0

Pomidorai 1,2 – 0,66 0,04 0,1 25 – 0,39 11 0,53

Pupelės 0,02 – 0,5 0,18 0,9 – – 3,84 90 2,1

Svogūnai 2,0 – 0,02 0,1 0,15 30 – 1,0 18 0,3

SVARBIAUSIEJI VITAMINAI

Svarbiausios funkcijos Paros norma (mg) Produktai kuriuose yra daug šio vitamino Hipovitaminozės padariniai

Provitaminas A (karotinas) Virsta vitaminu A 2 Morkos ,pomidorai, šermukšnio, šaltalankio uogos –

A (retinolis)

Svarbus organizmui augti, regėjimo pigmentui, odos ir gleivinių epiteliui susidaryti.

1 Gyvūniniai riebalai, pienas ir jo produktai, kiaušinio trynys, kepenys

Vištakumas, akies junginės uždegimas, kvėpavimo takų ligos

B1 (tiaminas)

Dalyvauja angliavandenių apykaitoje.

1,3-2,2

Mielės , pupelės, žalieji žirneliai, bulvės, grikiai, kepenys, juoda rupi duona.

Apetito stoka, pykinimas, greitas nuovargis.

B2 (riboflavinas)

Būtinas daugeliui

oksidacijos ir redukcijos reakcijų. 1,5-2,6

Mielės, pienas ir jjo produktai ( išskyrus sviestą), pupelės, pupos, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, svogūnų laiškai, kruopos, kepenys, kiaušiniai.

Akių, odos uždegimas, trūkinėja lupų kampučiai.

B5(pantoteno rūgštis) Svarbus riebalų apykaitai.

10

Pupelės, žirniai, bulvės, kukurūzai, kepenys, kiaušinio trynys, lašiša.

Odos uždegimas.

B6 (piridoksinas)

Svarbus aminorūgščių apykaitai, fermentiniams procesams.

1,5-2,6

Pupelės, pupos, žirniai, ropės, kruopos (ypač grikių), mėsa, kepenys, sūris, menkė.

Nemiga, depresija, virškinimo sutrikimai, vaikas auga lėčiau.

B12 (kobalaminas)

Svarbus kraujodrai, meniotino, nukleino rūgščių biosintezei. 0,003

Žuvų kepenys, galvijų kepenys ir inkstai.

Mažakraujystė.

C (askorbino rūgtis)

Būtinas oksidacijos ir redukcijos reakcijoms, baltymo kolageno, steroidinių hormonų sintezei.

55-90

Vaisiai, ypač citrusiniai; uogos, ypač šaltalankiai, erškėtuogės, judieji serbentai; daržovės, ypač lapinės.

Silpnumas, kraujuoja iš dantenų.

D (kalciferolis) Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą. 0,025 Sviestas, kiaušinio trynys, kepenys, ypač žuvų; pienas, ikrai. Vaikui – rachitas, suaugusiam – kaulų išakijimas.

E (tokoferolis) Antioksidtorius; svarbus ląstelių membranų normaliai veiklai, normaliam vaisiaus išnešiojimui. 20-30 Aliejus, javų gemalai, mėsa, kiaušinio trynys, morkos, salotos, briuseliniai kopūstai. Distrofija.

Folacinas

Būtinas nukleino rūgščių, aminorūgščių biosintezei, kraujodarai, normaliam vaisiaus išnešiojimui.

0,2

Burokėliai, morkos, arbūzai, špinatai, kopūstai, petražolės, jautiena, kepenys, inkstai, kiaušinio trynys, kruopos.

Mažakraujystė.

H (biotinas) Svarbus karboksilinimo reakcijoms. 0,01-0,02 Pienas, kiaušinio trynys, morkos, žiediniai ir gūžiniai kopūstai, pomidorai, salotos, kepenys, mielės. Seborėja, odos uždegimas.

K (filochinonas) Antioksidatorius; svarbus baltymų sintezei (kraujo krešėjimui). 0,2-0,3 Morkos, salotos, špinatai, kepenys. Kraujavimas iš nosies, kraujo išsiliejimas į poodį, sąnarius, virškinimo organus.

Niacinas ( vitaminas PP) Svarbus audinių kvėpavimui, baltymų apykaitai, hormonų sintezei. 15-25 Jautiena, kepenys, inkstai, žiediniai ir briuseliniai kopūstai, bulvės burokėliai, pupelės. Odos uždegimas, nemiga, iirzlumas, raumenų skausmas.

RIEBALUOSE TIRPSTANTYS

VITAMINAI

A ( retinolis ) – riebaluose tirpstantis vitaminas. Jo yra gyvūninės kilmės maisto produktuose. Vitaminas A tirpsta riebaluose, todėl jis randamas kartu su riebalais ( kepenyse, svieste, grietinėje, piene, aliejuose, žuvų taukuose ). Jis atsparus aukštai temperatūrai, lengvai oksiduojasi, suskyla veikiamas ultravioletinių spindulių. Karotino pigmento yra daržovėse, vaisiuose, uogose. Jo yra pomidoruose, morkose, arbūzuose, apelsinuose, bulvėse, obuoliuose ir kt. Kepenyse ir plonojoje žarnoje jis virsta vitaminu A. Karotino pigmentas susideda iš trijų izomerų, t.y. iš alfa, beta ir gama karotinų. Vitaminas A reikalingas tam , kad oda ir gleivinė galėtų normaliai funkcionuoti. Jo trūkstant, sutrinka regėjimas, prietemoje žmogus prastai mato, gali susirgti vištakumu. Dėl to atsiranda pokyčių akyse, akies ragena ir gleivinė rausvėja, nes ašarų liaukos negamina ašarų, kurios vilgo akis ir išplauna nešvarumus. Tuomet į akis patekusios bakterijos sukelia uždegimą, akys pradeda pūliuoti. Senovės graikų filosofas Hipokratas patarė žmonėms, sergantiems šia liga ( dabar ji vadinama vištakumu ) valgyti žalias jaučio kepenis. Vitaminas A reikalingas vaikams tuomet, kai formuojasi dantys ir kaulai. Be to, juo gydomos žaizdos. Retinolis reikalingas angliavandenių baltymų, fosforo apykaitai, taip pat didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jo daugiau turi vartoti operatoriai, vairuotojai, lakūnai.

Vitamino A biocheminė ir fiziologinė svarba žmogui labai didelė. Manoma, kad jis stabdo kai kurių rūšių vėžį.

Per daug vartojant vitamino A, galima apsinuodyti. Tuomet prasideda galvos, sąnarių skausmai, žmogus pasidaro mieguistas, vemia, greitai pavargsta, lūžinėja kaulai ir nagai. Atsiminkite: reikia valgyti daug daržovių ir vaisių, uogų, kuriose yra karotino.

D ( kalciferolis ) – riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitamino D žinomos kelios cheminės formos. Jos žymimos raidėms D2, D3, D4, D5. Augaluose randama vitamino D2. Visų jų biologinis poveikis sskirtingas. Dažniausiai vitamino D trūksta jaunam organizmui. Dėl to sutrinka kalcio ir fosforo apykaita. Kaulai darosi minkšti, deformuojasi, vaikas suserga rachitu. Suaugusiems vitamino D trūksta labai retai. Daugiau jo reikia vaikams, nėščiai ar maitinančiai kūdikį motinai, taip pat žmonėms, kurie gyvena šiaurėje.

Mokslininkai teigia, kad saulė ir mažiems, ir suaugusiems yra „vaistas“ nuo rachito.

Saikingai kaitinantis saulėje, žmogaus oda tamsėja. Persikaitinus oda parausta, prasideda odos uždegimas. Oda, nuolat veikiama ultravioletinių spindulių, raukšlėjasi, sensta, nyksta elastingumas, švelnumas, gali net ssusiformuoti piktybinis navikas. Todėl degintis saulėje reikia saikingai.

Dabar vitaminą D farmacijos pramonė gamina sintetinį ir išleidžia spiritiniu ir aliejiniu pavidalu. Jis skiriamas vaikams rachito profilaktikai, gydymui ir kt.

Perdozavus kalciferolio, vaiką gali pykinti, skaudėti galvą ir vidurius, ppaskui gali atsirasti ir kitų organizmo sutrikimų, kurie kartais esti net pavojingi gyvybei.

Vitamino D preparatų draudžiama skirti kai žmogus jautrus kalciui, serga tuberkulioze, kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vitamino D paros dozė vaikams 0,0025-0,01 miligramų. Kalciferolio yra gyvūnų kilmės maisto produktuose ( piene, svieste, grietinėje, kiaušiniuose ).

E ( tokoferolis ) – riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitaminas E gamtoje yra alfa, beta, gama pavidalo. Aktyviausias jų – alfa tokoferolis. Tai gelsvos spalvos aliejus, tirpus riebaluose. Jis pasižymi antioksidinėmis savybėmis. Jo preparatai laikomi vėsioje ir tamsioje vietoje.

Manoma, kad trūkstant vitamino E, padidėja kraujagyslių pralaidumas ir trapumas, yra nervinės ląstelės, pažeidžiamos kepenys. Vitaminas E vartojamas nėštumo toksikozei, bei gresiančiam persileidimui gydyti. Be to, su kitais preparatais gydomos nervų, rraumenų bei periferinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė, hipertonija. Farmacijos pramonė išleidžia vitamino E aliejus. Šį vitaminų kompleksą žmonės geria nuo aterosklerozės, obliteruojančio endarterito profilaktikai. Šis vitaminas patenka į žmogaus organizmą kartu s maistu. Vitamino E gausu augaluose. Jis atsparus kaitinimui. Svarbiausias jo šaltinis- aliejai. Jo yra pupose, žirneliuose, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, erškėtuogėse, mėlynėse, avižose, kukurūzuose, kviečiuose, grikiuose. Labai daug šio vitamino randama kukurūzų ir kviečių daiguose, mažiau – svieste, kiaušiniuose, piene.

Daugiau vitamino E reikia nėščiai ar kūdikį maitinančiai mmotinai, taip pat vyresniems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Suaugusiam žmogui vitamino E per parą reikia 20-30 miligramų.

F – riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitaminu F vadinamos nesočiosios riebiosios rūgštys: linolinė, arachido ir linolininė. Jos reikalingos biologinių membranų normaliai struktūrai ir funkcijai palaikyti. Vitaminas F dalyvauja riebalų apykaitoje, nuo jo sumažėja cholesterino kiekis kraujyje, pagerėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, tinka ir aterosklerozės profilaktikai. Šio vitamino yra aliejuose: sėmenų, saulėgrąžų, riešutų, alyvų, taip pat kakavoje. Žmogui per parą polinesočiųjų rūgščių reikia 2-6 gramų. Tiek jų yra 15-20 gramų saulėgrąžų aliejaus.

K ( filochinonas )- riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui reguliuoti. Tai gelsva, atspari aukštai temperatūrai medžiaga. Jis dalyvauja protrombino, fibrinogeno ir kitų kraujo krešėjimą skatinančių medžiagų gamyboje. Be to, vitaminas K skatina raumenis dirbti, gydo žaizdas, padeda apsaugoti organizmą nuo infekcinių ligų. Jo trūkstant, sutrinka kraujo krešumas ir pradeda kraujuoti vidaus organai. Vitaminą K sintezuoja žarnyno mikroflora, bet geriant ar švirkščiant antibiotikus, sulfamidus, slopinama žarnyno mikrobų veikla, taip pat ir vitamino K sintezė. Tuomet žmogus suserga hipovitaminoze, sutrinka protrombino ir kitų reikalingų kraujui krešėti elementų gamyba. Vitamino K kiekis organizme mažėja sergant kepenų ir žarnyno ligomis, sutrikus tulžies sekrecijai.

Vitaminą K saulė sintezuoja žaliuose augalų lapuose. Jo ttaip pat yra špinatuose, kopūstuose, liucernoje, bulvėse, pomidoruose, šermukšnių uogose, pušų spygliuose, žaliojoje arbatoje ir kt.

VANDENYJE TIRPSTANTYS VITAMINAI

B1 ( tiaminas )- vandenyje tirpus vitaminas. Tai antiniauritinis vitaminas. Sausoje vietoje vitaminas B1 yra patvarus. Esant drėgmei ir šilumai, jo vertė mažėja. Vitaminas B1 patvarus rūgščioje terpėje, todėl, verdant rūgštų maistą, jo prarandama mažiau. Verdant maisto produktus neutralioje, ypač šarminėje terpėje bei kepant, tiaminas greitai dingsta.

Vitaminas B1 buvo išskirtas iš ryžių sėlenų. Jo trūkstant, žmogus suserga beriberio liga, kuri pažeidžia virškinimo traktą, kraujo apytaką ir nervų sistemą. Vitaminas B1 reikalingas angliavandenių, iš dalies riebalų ir baltymų apykaitai. Jis slopina centrinę nervų sistemą. Jo trūkstant, sutrinka angliavandenių apykaita, kaupiasi pieno ir pirvynuogių rūgštys. Tuomet žmogus netenka apetito, jaučia psichinį nuovargį, susilpnėja širdies raumuo ir periferinės nervų sistemos veikla, užkietėja viduriai.

Vitamino B1 daugiausia yra šiuose maisto produktuose: rupioje kvietinėje ir ruginėje duonoje, ypač sėlenose, žaliuosiuose žirneliuose, špinatuose, rūgštynėse, Briuselio ir žiediniuose kopūstuose, poruose, pomidoruose, riešutuose, mielėse, kriaušėse, salotose. Dagiau vitamino B1 reikia nėščiai ar kūdikį maitinančiai motinai, sergant kepenų ligomis, opalige, dirbant protinį darbą, dirbant karštame ceche arba įmonėje, kur naudojamos sieros vandenilio dujos. Per daug suvartojus tiamino, gali prasidėti alergija, tuomet ligonį išberia, gali ištikti bronchinės astmos priepuolis, kkartais net anafilaksinis šokas.

Per parą žmogaus organizmui vidutiniškai reikia 2-3 miligramų vitamino B1.

B2 ( riboflavinas ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Vitaminas B2 yra gelsvos spalvos, sunkiai tirpstantis vandenyje, šviesoje skyla. 1935m. riboflavinas buvo susintetintas ir dabar gaminamas miltelių, tablečių ir kitų vaistų formų pavidalu. Trūkstant vitamino B2, vaikas prastai auga, oda pasidaro sausa, trūkinėja lūpų ir vokų kampučiai, prasčiau gyja žaizdos, lūžinėja nagai. Taip pat galima susirgti stomatitu, ligoniui tinsta liežuvis ir lūpos, sutrinka leukocitų gamyba, gali atsirasti mažakraujystė, pradėti slinkti plaukai, silpnėti regėjimas, atrofuotis smegenų ląstelės.

Vitaminas B2 padeda organizmui pasisavinti baltymus. Be to, riboflavinas reguliuoja riebalų pasisavinimą, sintezę, kaulų čiulpų veiklą. Be jo sumažėja kepenų ir limfmazgių fogocitinis aktyvumas. Riboflavino hipovitaminozė gali prasidėti vartojant tetraciklinių, sulfanilamidų preparatus, sergant virškinamojo trakto ligomis, cukriniu diabetu ir kt.

Valgydamas įvairius maisto produktus, žmogus gauna riboflavono tiek, kiek reikia organizmui. Jeigu į kepamą duoną įdedama geriamosios sodos ar kepimo miltelių, tai duona netenka daug riboflavino, nes soda mažina duonos rūgštingumą, todėl šarminėje terpėje vitaminas B2 greičiau suskyla. Nors riboflavinas atsparus virimui, bet, ruošiant daržoves ir jas verdant, jos suskyla 15٪.

Riboflavinas jautrus saulės spinduliams, todėl šviežias pienas, paliktas dieną lauke, netenka 85٪ vitamino.

Riboflavinu gydoma hipovitaminozė, odos ir akių

ligos. Be to, jis taikomas kompleksiškai gydant spindulinę ligą, mažakraujystę. Preparatą reikia laikyti tamsioje vietoje.

Daržovėse vitamino B2 yra 0,02-0,25 mg٪. Daugiau jo yra svogūnuose, špinatuose, šparaginėse pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose, petražolių lapuose, kviečių daiguose, kepimo bei alaus mielėse, kiaušinio trynyje, kepenyse ir kt. Per parą žmogus turi gauti 1,5-2 miligramus riboflavino.

B6 ( piridoksinas ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Kristalų pavidalu vitaminas B6 buvo išskirtas iš mielių 1936 m., o kitais metais sintetintas. Jis yra daugelio ffermentų sudėtinė dalis ir labai reikalingas medžiagų apykaitoje.

Piridoksinas gerai tirpsta vandenyje, atsparus aukštai temperatūrai, rūgštims, šarmams, bet verdant dalis vitamino B6 ištirpsta vandenyje ir suskyla.

Piridoksinas dalyvauja angliavandenių, baltymų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių apykaitoje, stabdo riebalinių medžiagų kaupimąsi kraujagyslių sienelėse.

Trūkstant vitamino B6, gali prasidėti dermatitas, hipochrominė mažakraujystė, formuojasi kepenų riebalinė infiltracija. Taip pat hipovitaminozė gali susiformuoti vartojant antimikrobinius preparatus ( antibiotikus, sulfanilamidus ), antituberkuliozinius vaistus ( izoniazido grupės ir kt. ), kurie sutrikdo žarnyno normalią veiklą ir vvitamino B6 sintezę žarnyne.

Gyvūnijos ir augalijos pasaulyje vitaminas B6 yra labai paplitęs, todėl, normaliai maitinantis, jo užtenka. Jo randama kviečių ir rugių sėlenose, žaliuosiuose žirneliuose, bulvėse, kopūstuose, morkose, riešutuose, avižiniuose miltuose, slyvose, braškėse, alaus mielėse, kiaušinyje, mėsoje, kepenyse ir kkt. Šiuo vitaminu gydoma aterosklerozė, inkstų , kepenų ir skrandžio, nervų sistemos ligos, mažakraujystė.

Farmacijos pramonė piridoksiną išleidžia miltelių, dražė ir ampulių pavidalu. Vitamino B6 paros norma suaugusiam žmogui – 1-2 miligramai. Daugiau jo reikia vartoti žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą arba susiję su spinduline energija.

B12 ( cianokobalaminas ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Vitaminą B12 mokslininkai išskyrė iš kepenų 1948 m. Jo sudėtyje yra kobalto. Vitaminas B12 padeda susintetinti nukleino rūgštį, baltymus, mažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje, dalyvauja augimo ir kraujo gamybos procesuose, riebalų ir angliavandenių apykaitoje. Trūkstant vitamino B12, sutrinka kraujo gamyba, kepenų ir nervų sistemos medžiagų apykaita. Susergama piktybine mažakraujyste.

Žmogus, kuris valgo kepenis, inkstus, žuvį, varškę, pieną ir nesutrikusi jo virškinimo sistema, hipovitaminoze tikriausiai nnesusirgs. Sveiko žmogaus organizmas šio vitamino pasisavina 30-70٪. Vitaminą B12 sintezuoja žarnyno, dirvožemio ir vandens mikroorganizmai. Per parą vitamino B12 žmogui reikia apytikriai 0,002 miligramo.

B3 ( pantoteno rūgštis ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Vitaminas B3 buvo išskirtas iš ryžių sėlenų, o vėliau – iš kepenų. Trūkstant pantoteno rūgšties, formuojasi dermatitas, depigmentuojasi oda, slenka ir žyla plaukai, sutrinka nervų sistemos bei vidaus organų veikla. Vitaminas B3 reikalingas baltymų, angliavandenių ir riebalų sintezei, jis skatina kepenų veiklą, didina atsparumą, organizmas lengviau aadaptuojasi prie aplinkos. Kai trūksta pantoteno rūgšties nėščiai moteriai, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, susiformuoti naujagimių ydos.

Šio vitamino yra kepenyse, sėlenose, kviečiuose, riešutuose, kopūstuose, petražolėse, bulvėse, mielėse, kiaušiniuose, inkstuose ir kt. Suaugusiam žmogui šio vitamino per parą reikia 10-20 miligramų. Daugiau jo reikia vartoti tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą, ypač šaltu oru, veikiant radioaktyviems spinduliams.

PP ( niacinas ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Niacinas buvo išskirtas iš tabako ir pavadintas nikotino rūgštimi. Jis organizme virsta fiziologiškai aktyviu nikotinamidu. Niacinas yra baltos spalvos kristalinis junginys, atsparus aukštai temperatūrai, lengvai tirpsta vandenyje. Todėl reikia vartoti vandenį, kuriame virė mėsa arba daržovės, nes jame yra 15-25٪ vitaminų, buvusių nevirtame produkte.

Niacinas labai svarbus oksidacijos – redukcijos procesams, kurie vyksta žmogaus organizme virškinant maistą ir atpalaiduojant energiją. Vitaminas PP reikalingas baltymų ir angliavandenių apykaitai, audinių kvėpavimui. Niacinas organizme sintezuojamas iš triptofano veikiant piridoksinui. Trūkstant šio vitamino, žmogus suserga pelagra, kuri pasireiškia odos dermatitu, dingsta apetitas, vemia ,silpnėja atmintis, kankina nemiga, svaigsta ir skauda galvą, vargina depresija. Labai svarbu, kad maži vaikai nuolat gautų pieno ir mėsos baltymų, nes juose yra triptofaninės rūgšties. Iš jos organizmas pasigamina reikiamą kiekį niacino.

Niacinas stimuliuoja angliavandenių apykaitą bei pasisavinimą, plečia kraujagysles. Be to , juo gydoma spindulinė lliga. Jį vartojant mažėja sunkiųjų metalų toksiškumas.

Kai kuriose medicinos knygose rašoma, kad didelės nikotino rūgšties dozės gali pažeisti kepenis, turi įtakos susirgti cukriniu diabetu, skrandžio opalige. Be to, nuo nikotino rūgšties parausta veido ir kitų kūno dalių oda, darosi karšta, kinta kraujospūdis, galim prasidėti alergija.

Niacino yra duonoje, grikiuose, ryžiuose, bulvėse, morkose, pomidoruose, agurkuose, slyvose, obuoliuose, žiediniuose kopūstuose , saulėgrąžų sėklose, kviečių daiguose, sėlenose, mėsoje, kepenyse, mielėse. Šio vitamino paros norma suaugusiam žmogui yra 15-25 miligramai. Daugiau jo reikia dirbant sunkų fizinį darbą, nėščiai ar maitinančiai motinai, valgant kaloringą maistą.

C ( askorbino rūgštis ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Vitaminas C pirmą kartą buvo išskirtas iš apelsinų ir kopūstų lapų, o vėliau iš trintų vaisių bei daržovių. 1933 m. rūgštis buvo pavadinta askorbino rūgštimi. Greitai buvo ištirta cheminė struktūra ir pagaminta sintetiniu būdu.

Žmogaus organizmas vitamino C nesintetina, todėl jo turi gauti su maistu. Kai maiste ilgiau trūksta vitamino C, atsiranda skorbuto simptomų: nėra apetito, silpna, norisi miego, prasta nuotaika, kraujagyslių sienelės pasidaro silpnos ir trapios. Pirmiausia jos išsilieja po oda, po to purpurinės spalvos dėmės atsiranda ant kojų, žmogus jaučia reumatinius kojų sąnarių ir raumenų skausmus. Vyksta kaulinio audinio, ypač dantų pokyčiai. Dantenos paraudonuoja, kraujuoja išopėja. DDantys greitai genda, pradeda klibėti, net iškrinta. Organizme sumažėja vario, mangano, cinko, todėl sutrinka širdies veikla, žmogus greičiau peršąla, mažėja atsparumas ligoms.

Askorbino rūgštis reikalinga tarpląstelinei medžiagai, kuri ląsteles sujungia į audinius, susidaryti.

Vitaminas C aktyvina fermentus, kurie dalyvauja organizmo oksidacijos – redukcijos procesuose, angliavandenių, baltymų, nukleino rūgščių, skatina eritrocitų gamybą. Ji reikalinga normaliai antinksčių, hipofizės, lytinių liaukų veiklai.

Vitaminas C reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, lėtina aterosklerozės formavimąsi. Nuo jos priklauso tulžies rūgščių santykis, cholesterino tirpumas ir akmenų susidarymas. Kai mažėja kraujagyslių pralaidumas, organizmas prasčiau pasisavina geležį, todėl ilgiau gyja žaizdos, kaulų lūžiai, sutrinka skrandžio bei žarnyno veikla, formuojasi įvairūs uždegimai. Beje, sergant kai kuriomis skrandžio, kepenų ligomis, mažakraujyste, skrandžio sulčių rūgštingumas mažėja, ir virškinamojo trakto mikroorganizmai vitaminą C suskaido bei sutrikdo jo pasisavinimą.

Žmogui per parą vitamino C vidutiniškai reikia 50-100 miligramų. Daugiau organizmui vitamino C reikia tada, kai moteris laukiasi kūdikio, jį maitina arba kai dirba kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Be to, vitaminą C reikia vartoti apsinuodijus švinu, jis taip pat didina hemoglobino kiekį kraujyje.

Vitaminas C stiprina organizmą, todėl vartojamas profilaktiškai ir infekcinėms ligoms gydyti. Įdomu tai, kad, valgant maistą, kuriame yra daug angliavandenių, organizmas suvartoja daugiau ir vitamino C.

Askorbino rūgštis yra nepatvari,

nuo karščio greitai suyra. Daugiausia vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, uogose. Tačiau ilgiau laikant jo mažėja. Beje, 80٪ vitamino C galima prarasti ir nemokant tinkamai ruošti valgį, nes vitaminas C lengvai skyla veikiamas deguonies. Skilimą skatina sunkiųjų metalų, ypač vario ir geležies druskos, kurių patenka į organizmą gaminant maistą netinkamuose induose. Askorbino rūgštis skyla veikiant fermentams, kurių yra augaliniuose produktuose. fermentų aktyvumas padidėja 30-50˚C temperatūroje, o pasiekus virimo temperatūrą, jie visiškai pasidaro neaktyvūs. Vitaminas C taip pat skyla veikiant ssaulės spinduliams ( pavyzdžiui, piene esantis vitaminas C suskyla per 5-6 minutes ). Tiesioginiai saulės spinduliai per kelias minutes suskaldo iki 30٪ vitamino C. Rauginant peną tamsioje vietoje, per tris dienas vitamino C prarandama 70-80٪. Bandymais nustatyta, kad visuose džiovintuose vaisiuose ir uogose, išskyrus erškėtuoges ir juoduosius serbentus, vitamino C išlieka tik pėdsakai. Džiovintuose erškėtrožių vaisiuose vitamino C yra ne daugiau kaip 200 mg٪, o kai kurių veislių – iki 15000 mg٪. Daugiau askorbino rūgšties yra tuose erškėtrožių vaisiuose, kurie yyra rausvai oranžinės spalvos.

Svarbiausi maisto produktai, iš kurių žmogus gauna vitaminą C, yra bulvės ir kopūstai. Rudenį nukastose bulvėse vitamino C esti 25-30 mg٪, o gruodžio mėnsį – 15-20 mg٪, kovo – balandžio – tik 10 mg٪. Laikant bulves aaštuonis mėnesius, jo prarandama 60٪. Bulvės, kaip vitamino C šaltinis, mūsų mityboje turi svarbią reikšmę, nes jų daugiausia sunaudojama.

Kopūstai – viena seniausių Europoje auginamų daržovių. Šviežiuose kopūstuose yra 50 mg٪ vitamino C. Tačiau jo kiekis priklauso nuo saugojimo laiko ir sąlygų. Daug vitamino C lieka raugintuose kopūstuose. Rauginant kopūstus, reikia taip juos sudėti į indą, kad neliktų oro tarpų o paviršių apsemtų atsiradusios sultys. Nuplovus raugintus kopūstus šaltu vandeniu, vitamino C lieka du penktadaliai. Išimti iš šulčių rauginti kopūstai per 3 valandas netenka trečdalio, po 12 valandų – pusės, o po paros – beveik trijų ketvirtadalių vitamino C.

Kitose daržovėse ( morkose, burokėliuose, agurkuose ) vitamino C yra mažai.

Vaisiai ir uogos, ypač obuoliai, spanguolės, surinkti rudenį, mums tteikia mažai vitamino C. Daugiau jo yra antaniniuose obuoliuose, bet po 2-4 savaičių laikymo ir jie netenka 60-80٪ vitamino C.

Nemažai vitamino C prarandama verdant ir kepant daržoves. Nuluptos bulvės jo netenka 22٪. Supjaustytus vaisius, daržoves ir žalumynus reikėtų laikyti ne ilgiau kaip 2-3 valandas ir ne aukštesnėje kaip 12˚C temperatūroje. Produktai, įdėti virti į šaltą vandenį, praranda vitamino C vidutiniškai 40٪, o įdėti į verdantį vandenį – vos 10٪. Kai puodas pilnas ir uždengtas dangčiu, vitamino C nuostoliai esti mmažesnis negu verdant atidengtame puode. Mažiau vitamino C netenkame, kai verdamus vaisius ar daržoves įdedame riebalų. Pavyzdžiui, riebaluose kepant bulves vitamino C lieka 70-80٪. Atsiminkite: kuo ilgiau virsime ar kepsime, tuo daugiau neteksime vitamino C. Pavyzdžiui, verdant kopūstus vieną valandą, vitamino C suskyla apie 50٪, juos troškinant – 85٪. Bulvių sriuba, virta vieną valandą, netenka 50٪, bulvių piurė – 85٪, troškintos bulvės – 80٪, virtos morkos – 60٪ vitamino C. Nepatartina į išvirtą daržovių sriubą pilti šalto ar virto vandens, nes patenka deguonies, kuris naikina vitaminą C. Paruošto karšto maisto nereikia ilgai laikyti. Kopūstų sriuboje po 3 valandų liks 20٪, o po 6 valandų – vos 10٪ vitamino C. Askorbino rūgštis ilgiau neskyla tirštuose patiekaluose.

Išvirtos ir supjaustytos bulvės per 4 valandas netenka 40٪, o pašildytos – beveik viso vitamino C. Manoma, kad vitamino C skilimą mažina miltai, kruopos, gliukozė, kiaušinių miltai. Įdėjus į daržovių sriubą kvietinių miltų, vitamino C suskyla tik 20٪. Patvaresnė askorbino rūgštis esti patiekaluose pagamintuose su pupelėmis, sojomis, žirniais. Šiuose maisto produktuose baltymai ir aminorūgštys susijungia su metalų jonais ir neleidžia jiems susijungti su askorbino rūgštimi.

Dabar daug vitamino C gamina farmacijos pramonė. Mokslininkai teigia, kad per daug nereikėtų žavėtis ir vartoti daug susintetinto vitamino C. MManoma, kad organizmas vitamino C perteklių paverčia oksalatais, kurie gali padėti susiformuoti akmenims šlapimtakiuose. Bandymais nustatyta, kad žiurkės, maitintis dideliu vitamino C kiekiu, susirgo cukriniu diabetu. Užsienyje atlikti nėščiųjų tyrimai parodė, kad labai didelis vitamino C kiekis gali sukelti persileidimą.

P ( bioflavinoidai ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Vitaminas P susideda iš daugelio biologiškai aktyvių medžiagų: citrinose esančio citrino, grikiuose – rutino, arbatoje – katechino ir kt. Nuo vitamino P mažėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, trapumas. Jos pasidaro elastingesnės, padidėja organizmo atsparumas deguonies trūkumui, jonizuotiems spinduliams, geriau gyja opos, sunormalėja cholesterino kiekis organizme. Nustatyta, kad vitaminas P padeda askorbininės rūgšties biologinei veiklai.

Esant vitamino P avitaminozei, padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, trapumas, prasideda kraujavimas.

Flavonoidai slopina histamino poveikį, mažina uždegiminius procesus, skatina tulžies ir šlapimo sekreciją.

Vitamino P yra citrusinėse kultūrose, arbatžolėse, grikių lapuose, petražolėse, špinatuose, salotose, morkose, kopūstuose, vaivoruose, juodavaisės aronijos uogose. Manoma, kad vitamino P žmogui per parą reikia 50-100 miligramų.

B15 ( pangamo rūgštis ) – vandenyje tirpus vitaminas. Kristalų pavidalo vitaminas B15 buvo išskirtas iš kepenų , ryžių sėlenų ir alaus mielių. Netrūkstant jo, ląstelės ir audiniai geriau pasisavina deguonį, jis reguliuoja riebalų kaupimąsi kepenyse, pasižymi toksiniu poveikiu.

Vitaminu B15 gydomos širdies ir kraujagyslių, plaučių, kepenų ligos iir mažinama alkoholio intoksikacija. Manoma, kad vitaminas B15 stiprina organizmą, atitolina senatvę. Jo randama kepenyse, ryžių sėlenose, grūdų daiguose. Paros norma žmogui – 2 miligramai.

Folacinas ( folinė rūgštis ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Folacinas buvo išskirtas iš špinatų lapų. 1946 metais buvo išaiškinta jo cheminė struktūra ir jis susintetintas. Tai geltoni kristaliniai milteliai. Nustatyta, kad folinė rūgštis dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, skatina aminorūgščių sintezę, augimo bei formavimosi procesus ( gydant mažakraujystę, kartu su foline rūgštimi reikia kartu naudoti vitaminą B12 ). Medicinos knygose rašoma, kad folacinas mažina aterosklerozę, gerina kraujo apytaką ir regėjimą.

Žmogus, kuris mažai gauna folinės rūgšties, gali susirgti mažakraujyste, burnos, skrandžio, žarnų gleivinės uždegimu. Šio vitamino reikia daugiau vartoti geriant antibiotikus. Avitaminoze žmonės serga rečiau, nes žarnyno mikroorganizmas šį vitaminą sintetina. Folinės rūgšties yra kopūstuose, špinatuose, šparaguose, morkose, burokėliuose ir jų lapuose, žaliuose žirneliuose, petražolėse, pomidoruose, bulvėse, arbūzuose, avižose, kviečiuose, bruknėse, kiaušiniuose, kepenyse ir t.t. Per parą žmogaus organizmas šio vitamino turėtų gauti 1-2 miligramus.

H ( biotinas ) – vandenyje tirpstantis vitaminas. Miltelių pavidalo vitaminas buvo išskirtas iš kiaušinio trynio 1936 m., o vėliau išaiškinta ir cheminė struktūra ir susintetintas. Manoma, kad žmogus avitaminoze gali susirgti vartodamas vaistus, kurie veikia žarnyno

mikroflorą, taip pat gerdamas daug žalių kiaušinių. Kiaušinio baltyme yra avidino, kuris žarnyne jungiasi su biotinu, dėl to susidaro nesuvirškinamas junginys.

Vitaminas H reikalingas baltymų ir riebalų apykaitai. Jo trūkstant, sutrinka nervų sistemos veikla, apima mieguistumas, depresija, gali ištikti paralyžius, skauda raumenis, pykina, padaugėja kraujyje cholesterino, susergama dermatitu. Biotino yra gūžiniuose ir žiediniuose kopūstuose, burokėliuose, bulvėse, svogūnuose, pomidoruose, špinatuose, kepenyse, kiaušiniuose, piene. Per parą žmogaus organizmas jo turėtų gauti 0,15 miligramų.

Cholinas – vandenyje tirpstantis vitaminas. Jis buvo iišskirtas iš tulžies sulčių. Be cholino organizmas negali normaliai funkcionuoti. Daugiau jo randama kepenyse, inkstuose, širdyje. Žmogus su maistu gauna pakankamai baltymų, ir organizmas pats pasigamina choliną iš metionino rūgšties. Trūkstant maiste cholino, kepenys riebėja, inkstuose gali atsirasti žaizdų, formuojasi kepenų cirozė, sutrinka kraujo apykaita, kraujas gali išsilieti širdies raumenyje, inkstuose. Cholinas yra svarbiausia acetilcholino, kuris reguliuoja nervų sistemos veiklą, sudedamoji dalis, taip pat ši medžiaga dalyvauja hormonų sintezėje.

Cholino randama tuose produktuose, kuriuose yra fosfolipidų: kiaušinio trynyje, mėsoje, žžuvyje, kepenyse, inkstuose, piene, pupose, žirniuose, gelteklėse, baklažanuose, špinatuose, pomidoruose, miežiuose ir kitur. Normaliai valgantis žmogus su maistu gauna 2-4 gramus cholino. Darbininkams, kurie dirba sunkiai arba aukštoje temperatūroje reikia daugiau cholino.

Inozitas – vandenyje tirpstantis vitaminas. Mokslininkai pastebėjo, kad iinozitas yra mielių augimo veiksnys. Tai kristalinė, saldi medžiaga. Jis dalyvauja baltymų, angliavandenių, riebalų apykaitoje, yra kai kurių fermentų sudėtinė dalis ir mažina riebalų kaupimąsi kepenyse, stimuliuoja smegenų veiklą, mažina nuovargį. Žmogus, kuris gauna per mažai inozito, lėčiau auga, pakinta jo oda. Jis taip pat reguliuoja širdies, nervų sistemos veiklą. Manoma, kad inozitą sintetina žarnyno mikroflora. Jo randama sėlenose, žaliuose žirneliuose, daigintuose kviečiuose, svogūnuose, kopūstuose, morkose, žemuogėse, kepenyse ir vištienoje.

Kiek žmogui reikia inozito, tiksliai nenustatyta, bet manoma, kad dirbant sunkų fizinį darbą ar žindant kūdikį jo reikia daugiau. Su maistu žmogus gauna 1 gramą, o per parą turėtų gauti 1-1,5 gramų inozito.

VITAMINŲ PREPARATAI

Vitaminų preparatai vartojami gydyti nuo liguistų būsenų, kurias sukelia vitaminų stoka ( hipovitaminozė )). Dažnai skiriami esant vitaminų nepakankamumui, vitaminų ir jų pirmtakų ( provitaminų ) trūkstant maiste, jų duodama sergantiems virškinimo organų liga ( pavyzdžiui, opalige, gastritu, kolitu ), ilgai vartojantiems kai kuriuos vaistus ( pavyzdžiui, antibiotikus, antituberkuliozinius vaistus, fenobarbitalį ), patiriantiems itin didelį fizinį arba psichologinį krūvį, nėščiosioms, gausiai prakaituojantiems. Dažniausiai vartojami ne pavieniai vitaminų preparatai, bet kompleksiniai jų dariniai ( polivitaminai ). Į vitaminų preparatus paprastai dar įeina ir mikroelementų bei aminorūgščių, kurie ypač svarbūs pagyvenusiems žmonėms.

Geriausiai organizmas įsisavina ggeriamus vitaminus ( išskyrus tuos atvejus, kai sergama sunkia virškinimo organų liga ), ypač polivitaminus. Vartojant vieno vitamino preparatus, organizme gali sutrikti kitų vitaminų pusiausvyra. Labai didelės daugelio vitaminų ( ypač tirpstančių riebaluose ) dozės sukelia nepageidaujamų reakcijų, todėl vitaminų preparatus geriausiai vartoti tik gydytojui paskyrus.

POLIVITAMINAI

Polivitaminai – kompleksiniai vitaminų preparatai. Graikiškai polys – didelis, gausus + lotyniškai vita – gyvybė + aminum – aminas. Polivitaminai susideda iš 5-7 ir daugiau atskirų vitaminų. Dažnai polivitaminuose dar būna mikroelementų ir aminorūgščių. Pastarieji polivitaminų komponentai daro juos veiklesnius ir mažiau kenksmingus organizmui. Dažniausiai polivitaminų preparatai gaminami žirnelių pavidalo. Dozuojami individualiai ( geriami paprastai po valgio ). Svarbiausi polivitaminų preparatai yra hendevitas, undevitas, dekamevitas, heksavitas, kvadevitas, glutamevitas, esenciale, aerovitas, panheksavitas. Ypač tinka pagyvenusiems žmonėms.

VITAMINŲ TERAPIJA

Vitaminų terapija – gydymas vitaminų preparatais arba tų preparatų profilaktiškas vartojimas. Kai gydoma nuo ligos, sukeltos tam tikro vitamino stokos organizme, skiriami dideli trūkstamo vitamino preparato kiekiai. Retinoliu, arba vitaminu A, gydoma nuo kseroflamijos, pigmentinio tinklainės uždegimo, tiaminu, arba vitaminu B6 – nuo beriberio, riboflavinu, arba vitaminu B2 – nuo ariboflaminozės, sunkiai gyjančios opos, nikotino rūgštimi, arba vitaminu PP – nuo pelagros, ciankobalaminu, arba vitaminu B12 – nuo piktybinės mažakraujystės, askorbino rūgštimi, arba vitaminu C – nnuo skorbuto, kalciferoliu, arba vitaminu D – nuo rachito. Vitaminų preparatais gydomas ligonis maitinamas tokiu maistu, kuriame trūkstamo vitamino yra gausiausiai. Pravartu, kad tokiame maiste būtų daug baltymų, nes su jais vitaminai ilgiau išlieka organizme. Vitaminų preparatai padeda ir tada, kai ligonis serga ne vitaminų stokos sukelta liga ( pavyzdžiui, askorbino rūgštis plečia kraujagysles, todėl vartojama, sergant vainikine ateroskleroze ). Kad vitaminai būtų veiklesni, vartojami polivitaminų preparatai; taip daroma ir esant polihipovitaminozei ( kai organizme stinga 2 ir daugiau vitaminų ). Vitaminų gydytojas gali skirti ir tada, kai jų organizmui reikia daugiau, negu įprasta ( pavyzdžiui, vitaminų skiriama kūdikį maitinančiai moteriai ). Dažniausiai vitaminų preparatai yra geriami, kartais ( ir tik gydytojui paskyrus ) švirkščiami į raumenis arba veną.

TURINYS

Vitaminai ……………..1

Svarbiausieji vitaminai…………3

Riebaluose tirpstantys vitaminai…….5

Vandenyje tirpstantys vitaminai…….6

Vitaminų preparatai…………12

Polivitaminai…………….12

Vitaminų terapija…………..12

REFERATUI NAUDOTA LITERATŪRA:

• „ Medicinos enciklopedija“ , I tomas ( Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius,1993m.).

• „ Medicinos enciklopedija“ , II tomas ( Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius, 1993m.).