Vitaminai

Vitaminais (lot. Vita – gyvenimas ) buvo pavadintos maisto sudėtinės dalys, esančios jame mažiausiais kiekiais, bet labai reikalingos normaliam žmogaus ir gyvulių gyvenimui. Kai vitaminų chemine prigimtis dar buvo nežinoma, juos sąlygiškai žymėjo lotyniškomis raidėmis. Nors dabar vitaminų struktūra nustatyta, vietoj ilgų cheminių pavadinimų tebevartojamas įprastinis žymėjimas raidėmis.

Pastaruoju metu žinoma daugiau kaip 20 vitaminų. Išaiškinta jų cheminė sandara ir vaidmuo organizme. Pasirodė, jog daigelis vitaminų panaudojami fermentų sintezei.

Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (vitaminas C, B grupės vitaminai, vitaminas PP iir kai kurie kiti) ir tirpius riebaluose (A,D ir K grupių vitaminai).

Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Yra įvairios sudėties, nedidelės, molinės masės. Organizmui jų reikia labai nedaug (paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų), tik vitamino C reikia daigiau keliasdešimt miligramų per para. Organizmas vitaminų beveik negamina (tik truputis vitamino K, kai kuriu B grupės vitaminu susidaro žarnyno floroje), beveik nekaupia, todėl vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Daugumos vitaminų yyra kasdien valgomuose produktuose. Vitaminai organizme virsta ir kai kurie provitaminai (pvz.: kepenyse iš karotino, esančio morkose, šaltalankio vaisiuose susidaro vitaminas A). Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais. Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų (pvz.: baltymas avidinas, esantis žaliame kiaušinyje, aaskorbinazė agurkuose), jie ardo vitaminus. Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita (pvz.: geriant vaistus, svaigalus), padidėja vitaminų poreikis (pvz.; nėščiajai, gimdyvei), gali atsirasti hipovitaminozė. Žiemą ir pavasarį dažnai organizmui stinga vitamino C. Kai kurių vitaminų perteklius gali sukelti hipervitaminozę.

Vitaminas A

Jo yra gyvuliniuose produktuose- kepenyse, žuvies kepenėlių taukuose, kiaušinio trynyje ir vitaminizuotuose pieno produktuose. Aktyvioji vitaminų A forma- retinolis- gaminasi organizme iš karotino, kurio yra žalialapėse daržovėse ir geltonuose vaisiuose bei daržovėse.

Funkcijos

• Padeda susidaryti kaulams ir dantims

• Išlaiko sveiką odą ir plaukus

• Saugo nuo infekcijos kvėpavimo, virškinimo ir šalinimo sistemas

• Padeda matyti tamsoje

Vitaminas B1(Tiaminas)

Vitamino B1,, kitaip vadinamo tiaminu, randama ir gyvuliniuose, ir augaliniuose produktuose. Jo gausu rupioje duonoje, ruduose ryžiuose, makaronuose, grūduose, sėlenose, kepenyse, inkstuose, kiaulienoje, žžuvyje, žirniuose, riešutuose, pupelėse ir kiaušiniuose.

Funkcijos

• Valdo fermentus, stimuliuojančius chemines reakcijas, kuriose gliukozę paverčia energija

• Greitina gamybą energijos, reikalingos nervų, raumenų ir širdies darbui

Vitaminas C

Vitamino C yra vaisiuose ir daržovėse: citrusuose, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose, žaliuosiuose pipiruose, žalialapėse daržovės ir bulvėse. Perdirbant, šiuos produktus, prarandama daug vitamino C; juos geriau valgyti žalius.

Funkcijos

• Stiprina dantenas, dantis, kaulus ir kraujagysles

• Gerina geležies absorbciją

• Greitina žaizdų gijimą

Vitaminas D

Vitamino D yra riebioje žuvyje, piene, kepenyse, kiaušiniuose, menkės kepenų taukuose ir kai kuriuose grūduose. Jo dedama iir į margariną. Vis dėlto daugiausia vitamino D gauname salės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.

Funkcijos

• Padeda iš maisto pasisavinti kalcį

• Stiprina dantis ir kaulus

• Kontroliuoja kalcio kiekį kraujuje ir taip reguliuoja kraujo krešėjimą, palaiko sveikus raumenis ir nervus

Vitaminas E

Šio vitamino yra margarine, grūduose, pupelėse, žalialapėse daržovėse, grybuose, kepenyse, riešutuose, pupelėse, žirniuose ir rupioje duonoje.

Funkcijos

• Dalyvauja susidarant naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams ir kraujuje apsaugo juos nuo sunykimo

• Saugo ląstelių sieneles plaučiuose ir kituose audiniuose

• Lėtina ląstelių senėjimą

Folinė rūgštis

Folinė rūgštis- vienas iš B grupės vitaminų. Daugiausia jos yra žalialapėse daržovėse, grybuose, kepenyse, riešutuose, pupelėse, žirniuose ir rupioje duonoje.

Funkcijos

• Dalyvauja gaminantis ląstelių genetinei medžiagai – reikalinga ląstelių augimo bei atsistatymo procesams bei naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams susidaryti kaulų čiulpuose

• Palaiko sveiką nervų sistemą

Nikotino junginiai

Vitaminas B3, arba PP, būna dvejopas: nikotinamidas ir nikotino rūgštis. Pagrindiniai šio vitamino šaltiniai – tai kepenys, liesa mėsa, paukštiena, žuvis, riešutai ir pupelės. Organizmas dar gali jo šiek tiek pasigaminti iš triptofano – aminorūgšties, kurią virškinant išskiria baltymai.

Funkcijos

• Padeda išgauti energiją iš riebalų ir angliavandenių

• Dalyvauja nervų ir virškinimo sistemos veikloje

• Skatina lytinių hormonų susidarymą

• Padeda išlaikyti sveiką odą