Vyrų išnykimas

Referatas

Vyrų išnykimas bus tokia tragedija, kokios neįsivaizduotų pats Šekspyras. Po penkių milijonų metų žmonijos laukia iki tol neregėta krizė. Ne ledynmetis, ne branduolinis karas, bet mūsų pačių genų apokalipsė, galinti eliminuoti visus vyrus ir atvesti žmoniją prie išnykimo slenksčio. Netgi ir tuomet, jei pavyktų išlikti, evoliucija suskaidytų žmones į kelias skirtingas rūšis, todėl daug nevienodus genus turinčių porų niekuomet neturėtų vaikų.

Apie vyrų išnykimą kalbama vis dažniau. Šią hipotezę pirmasis iškėlė profesorius Sykes, parašęs knygą Adam’s Curse – A future wwithout men. Knygoje profesorius rašo, jog Genetikos požiūriu, didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų yra tas, kad moterys turi dvi X chromosomas,o vyrai vieną X chromosomą ir vieną Y chromosomą.Stebinantis dalykas yra tas,kad vienos chromosomos skirtumas iš visų 46 lemia svarbius rezultatus.Ar šis realityviai mažas genetinis neatitikimas realiai pakankamas paaiškinti skirtumus tarp lyčių,ne tik fiziškus,bet ir psichologinius,visuomeninius ir netgi kultūrinius?Prof. Sykes supažindina mus su nepaprastu lyčių tyrinėjimu ir moksliškai pažvelia į priežastis, kurios lemia vyrų išnykimą. Prof. Atradimas rodo, jog vvisų svarbiausia vyrų chromosoma Y nyksta, nes generacijos metu moterų X chromosoma pakeičia Y chromosomą. Moterys laimi evoliuciniame lyčių mūšyje. Sukrečianti pabaiga -vyrai lėtai,bet patikimai neišvengiamai artėja prie išnykimo.

Mokslininkai teigia,jog tiksinti laiko bomba yra Y chromosoma, genetinis mechanizmas, dėl kkurio kas antras iš mūsų yra vyras. Ji atsirado prieš milijonus metų ir pradžioje turėjo 1500 genų. Nuo to laiko genų skaičius tiktai mažėjo ir dabar teliko vos 40. kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad po 5 mln. metų išnyks net ir tie paskutiniai genai, o kartu ir Y chromosomos. Kai tai atsitiks, žmonija neteks savo vyriškosios pusės ir arba išnyks, arba bus priversta sugalvoti naują vyrų įsigijimo būdą.

Problemos prasidėjo prieš 300 mln. metų (dar prieš pasirodant dinozaurams), kuomet atsirado žinduolių lytinės chromosomos. Mūsų genai yra saugomi 22 normalių chromosomų porose ir dar dviejose chromosomose, kurios apsprendžia mūsų lytį. Jeigu turite dvi X, esate mergaitė, jei vieną X ir vieną Y – berniukas. Taip yra todėl, kad Y turi SSRY vadinamą geną, priverčiantį embrionus išsivystyti į vyriškos lyties sutvėrimus. Tokia lyties nustatymo sistema naudojasi visi žinduoliai; panašias schemas rasime žuvų, roplių, vabzdžių ir netgi augalų pasaulyje.

Lyties nustatymas yra svarbiausia Y chromosomų paskirtis, bet jos taip pat svarbios ir mūsų rūšies išlikimui. Jos leidžia pašalinti genetinius „parazitus“ ir neleidžia platintis žalingoms mutacijoms. Dvi kiekvienos chromosomos kopijos – viena gauta iš Mamytės, kita iš Tėvelio – papildo viena kitą. Chromosomų iš spermos ir kiaušinėlio poros išsirikiuoja ir apsikeičia atitinkamomis ddalimis, todėl pažeistos vienos chromosomos sekcijos gali būti pakeistos sveikomis sekomis iš kitos chromosomos. Toks apsikeitimas arba rekombinacija taip pat permaišo genus ir garantuoja, kad kitoje kartoje atsiras individų su daugybe įvairių genų kombinacijų, leisiančių priimti bet kokį naują aplinkos keliamą jiems iššūkį.

Čia ir yra bėda. Kažkada Y neteko sugebėjimo apsikeitinėti, todėl yra pasmerkta žlugimui. Pradžioje nebuvo jokių Y. Ankstyvieji ropliai išvis neturėjo lyties chromosomų. Kiekvienas individas turėjo pilną genų rinkinį ir galėjo tapti arba patinu, arba patele. Perjungikliu, tikriausiai, būdavo aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, temperatūra, o kai kurie gyvūnai galėjo būti hermafroditais, turinčiais ir vyriškus, ir moteriškus organus.

Bet prieš 300 mln. metų atsirado genas – SRY pirmtakas, kuris priversdavo jį turintį embrioną virsti patinu nežiūrint kokia buvo temperatūra. Tokia mutacija įvyko chromosomose, kurias mes dabar vadiname X. Iki šiol jose galima rasti senovinių X chromosomų sekų.

Maždaug tuo pat metu dalis senosios Y chromosomos suskilo ir vėl prisikabino aukštyn kojomis. Atsiradusi apversta DNR seka nebesutapo su partnerio chromosomos sekomis, todėl apsikeitimas sekcijomis tapo neįmanomas. Dar blogiau, vėliau apsivertė dar trys Y sekcijos, todėl rekombinacija išvis sustojo. Šiandien su X sutampa vos 5 proc. Y. Tai yra tikras mirties nuosprendis. Bet kokios mutacijos šioje chromosomoje kaupiasi, nnes jų nebegali pašalinti rekombinacija.

Didžiausią bėdą kelia archaiški virusus primenantys DNR parazitai, vadinami kartotiniais elementais. Jie stengiasi kopijuotis kiek įmanoma daugiau kartų ir užima teisėtų Y genų vietas. Rekombinacija jų nekontroliuoja, todėl įsiskverbia vis daugiau ir daugiau šių elementų kopijų. Ląstelės stengiasi juos nutildyti dezaktyvuodama užkrėstąsias DNR dalis. Deja, šitaip yra izoliuojami ir greta esantys geri genai, o kai kurie vyrai dėl to tampa nevaisingi.

Kita Y jautrumo mutacijoms priežastis yra ta, kad kitoms kartoms jos persiduoda per spermą. 30-mečio vyro spermos DNR buvo kopijuojama apie 350 kartų dažniau nei DNR iš moters kiaušinėlio – kiekvieno kopijavimo metu gali atsirasti klaidų, iššaukiančių mutaciją.

Viskas veikia prieš vargšą senąją Y. Per 300 mln. metų ši chromosoma jau neteko 1500 genų, po penkis genus per milijoną metų. Taigi likusieji 40 genų turėtų išnykti per 5-10 metų. Kas tada įvyks? Ar žmonija išvis išnyks, ar liks tik moterys, naudojančios kokią nors naują technologiją ir taip susilaukiančios vaikų?

Nei viena, nei kita. Genetikė Marshall Graves mano, kad koks nors naujas kitos chromosomos genas pakeis SRY ir išgelbės mus nuo išnykimo, o galbūt staiga pakeis visą žmoniją. Tai nėra taip fantastiška, kaip galėtų pasirodyti. Tiesą sakant, kai kurios žmoniją galėsiančios iišgelbėti mutacijos egzistuoja ir dabar; jas turi žmonės, kurių fizinė lytis neatitinka chromosominės lyties, pavyzdžiui, žmonės su dviem X ir neturintys Y, bet vis tiek esantys vyrais. Deja, tokie vyrai paprastai yra nevaisingi, nes būtent Y yra svarbūs vyrų vaisingumui. Tačiau vieną gražią dieną tai gali pasikeisti.

Apie tai, kas gali atsitikti, galima spręsti pagal kitus žinduolius, kurie jau prarado savąją Y chromosomą. Kurminis pelėnas, atkampiuose Armėnijos regionuose gyvenantis graužikas jau nebeturi Y ir SRY ir yra suskilęs į du porūšius. Miškiniai lemingai iš Skandinavijos irgi yra pasiekę tokią pat evoliucijos stadiją. Tarp lemingų gausu patelių, turinčių kombinaciją XY, nes naujas X atsiradęs genas perima SRY funkcijas.

Taigi, yra nemažai įrodymų, kad Y praranda savo įtaką. Tačiau dar nėra tiksliai žinoma, kada ji galutinai išnyks. Galima kalbėti apie milijonus metų ir būti tikriems, kad to fakto sukeltos pasekmės vargu ar sukels pasaulio pabaigą.

Sąvokos

Baltymai-tai kiekvienos gyvos ląstelės pagrindinė statybinė medžiaga.

Branduolys-ląstelės sudedamoji dalis, kurioje yra chromosomos.

Chromosoma-ji sudaryta iš nukleorūgščių ir baltymų. Skirtingų rūšių organizmų ląstelėms būdingas tam tikras chromosomų skaičius. Žmogaus ląstelėse (išskyrus lytinėse) yra 46 chromosomos. Visos chromosomos yra išsidėsčiusios poromis, taigi jos sudaro 23 poras. Chromosomose saugoma paveldima informacija apie ląstelės medžiagų sudėtį ir struktūrą.

 X chromosoma-moteriškoji chromosoma.

 Y

chromosoma-vyriškoji chromosoma.

Chromosomų rinkinys (kariotipas) –tai rūšiai būdingas ląstelės branduolyje esančių chromosomų skaičius.

DNR- deoksiribonukleorūgštis, biopolomeras, saugantis ir perduodantis genetinę informaciją.

Emiliuoti- išskirti, išstumti, pašalinti, išnaikinti.

Evoliucija- tai gyvų organizmų, gamtos nenutrūkstantis laipsniškas vystymasis.

Genas- tai DNR molekulės dalis, kuri koduoja informaciją apie tam tikrą požymį.

 Dominuojantis genas- vyraujantis (žymimas didžiąja raide).

 Recesyvinis genas- slopinamasis (žymimas mažąja raide).

Genetika- tai mokslas apie kintamumą ir paveldimumą.

Genotipas- nusako kokie aleliniai genai susidaro po apvaisinimo.

Homologinė chromosoma- tai porinė chromosoma, turini panašią sandarą, formą ir dydį.

Mutacijos- tai DNR molekulių pakitimai dėl kurių kkeičiasi paveldima informacija.

Papildoma literatūra

Baltrušaitis K. Ir kt. Citologija// Kn. Histologija.-V.:„Mokslas“ 1990.

Internetas http://www.mhhe.com/biosci/genbio/mader (anglų kalba)

Internetas http://www.rtn.lt/mi/0209/vyru.html

Internetas https://www.oxfordancestors.com/book_adamscurse.html

Sylvia S. Mader „Biologija“ .„Alma littera“ 1999.

Valerija Vaitkevičiūtė „Tarptautinių žodžių žodynas“

Laima Molienė, Stasys Molis „Žmogaus biologija ir sveikata“. „Šviesa“ 1999.

Turinys

Ar tikrai išnyks vyrai?…………..1-5 psl.

Sąvokos…………………….6psl.

Papildoma literatūra……………..7psl.

Turinys……………………8psl.