Žalingi įpročiai

Daugiausia piktnaudžiaujama ne draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis, kaip heroinas ar kokainas, o lengvai prieinamomis, paprastai nedraudžiamais stimuliatoriais: alkoholiu, tabaku, kofeinu. Vakaruose žmonės suserga ir anksti miršta nuo vėžio bei širdies ligų daugiausia dėl cigarečių rūkymo. Tačiau dauguma rūkalių, net ir žinodami, kad metę rūkyti gyventų kur kas ilgiau, vis vien neatsisako savo žalingo įpročio.

Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas; jis paaštrina daugelį visuomenės problemų: neblaivūs žmonės sukelia kas trečią eismo nelaimę, netinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl pašlijusios sveikatos nnebegali normaliai dirbti.

Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.

Apie rūkymą

Viskas pprasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jjog tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to buvo atvežta ir į Rusiją.

Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur.

Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”.

Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami gatvėmis su virve ant kaklo.

Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme.

Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo ištirtos iki XIX aamžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo įpročiui.

Įvairių šalių statistiniais duomenimis, pasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir 20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti pamėgždžiodami suagusius.

Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį.

Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo, norėdamos patikti vaikinams.

PPrie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.

Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt.

Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti.

Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas.

Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta. Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio nikotino ir kitas nuodingas medžiagas.

Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės patenka į plaučius.

Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta aerozoliu, užnuodija orą.

Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos ertmė ima skleisti specifinį kvapą.

Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė – 15 minučių.

Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo ssportui. Pavyzdžiui, 22 metų Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti – ir apie jokias pergales negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių krūvis per pastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės neišvengiamai

mažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą.

Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.

Apie Alkoholį

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.

Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja, apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol ”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus skysčius.

XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 mmetų alkoholinų gėrimų suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.

Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais, t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam “reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “, “ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “ motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas, psichika, kodėl jis tampa besaikiu

alkoholio vartotoju?

Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti, atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai narkotikai “.

pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kkad ir labai mažas alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius. Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio, sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.

Todėl geriantis žmogus tampa ddirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai, dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių, sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas. Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.

Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus iir trumpas. Jautrūs svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai. Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes, kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.

Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu.

Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų. Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.

Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri bbūtina treniruojantis ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus – kibiras prakaito “.

Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl alkoholio.

Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.

Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros! To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai piktnaudžiauja alkoholiu.

Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vvitaminų, ypač B grupės. Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.

Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 – 16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai ir morališkai.

Apie narkomaniją

Narkomanijos epidemijų būta jau XIX amžiaus pradžioje, kai anglų poetas Tomas Kuinsis išspausdino savo memuarus. Gydymuisi nuo alkoholizmo jis panaudojo narkotiką, kurio dozę didinant išsivystė narkomanija. Poetas taip spalvingai aprašė savo haliucinacijas, kad netrukus susilaukė pasekėjų.

Antra didelė epidemija pasireiškė 1870 metais prancūzų – prūsų karo metu, kai buvo išrastas švirkštas.

Mūsų amžiuje narkomanija išplito ir pražudė vos ne ištisą kartą JAV.

Jav tenka 60% pagaminamų narkotikų, kuriuos naudoja apie 30 milijonų JAV piliečių; tarp jų 50% moksleiviško amžiaus.

Narkotikus pradeda vartoti tik silpno charakterio, netruintys valios, paviršutiniški, be atsakomybės jausmo žmonės.

Narkotikai – tai medžiaga specifiškai veikianti žmonių nervų sistemą ir visą organizmą. Juos naudojant dingsta skausmo pojūčiai, atsiranda ypatingos narkotinio apsvaigimo būsenos; samonės, psichikos ir t.t. pakitimai. Ir rezultatas – baisi liga – narkomanija.

Ši liga turi kelias stadijas. Ji vystosi žaibiškai 3 – 4 injeikcijos nuodų ir žžmogus jau galutinai palaužtas, nebegali jų atsisakyti, 2 – 3 savaitės net nereguliaraus vartojimo ir jau liga, metai kiti ir jau pikas, centrinės nervų sistemos degradacija, vienas vienintelis tikslas – kaip įsigyti narkotikų. Žmogus tampa nebeatpažįstamas, grubus, cinikas, viskam abejingas. Vienais atvejais apsvaigimas pasireiškia suglėbimu, apatija, nejudrumu, mieguistumu. Kalba monotoniška, sulėtinta, nesuprantama. Kitais atvejais – linksmumas be priežasties, kvailiojimas, veiksmų nenuoseklumas, kalba pagreitinta, daugiažodė, kartais nei iš to, nei iš šio pertraukiama juoko priepuoliais, atsakymai paprastai nerišlūs. Kartais pasireiškia pykčiu, agresyvumu, irzlumu, atsirandančiu be priežasties. Pastebimi rašysenos sutrikimai, odos paviršiaus paraudimai arba pabalimai, akių karštligiškas “spindėjimas” arba blausumas. Visais atvejais būdingi mąstymo sutrikimai. Narkomanai labai retai sulaukia vidutinio amžiaus. Jų didelis mirtingumas, dažni nelaimingi atsitikimai narkotinio apsvaigimo būsenoje, įvairūs susirgimai, labai dažni savižudybės atvejai. Narkomanai būna tiek degradavę, kad jau nebetinka jokiam darbui. Jiems viskas gerai, jei jie gauna narkotikų, o jei ne .

Narkomanui narkotikų dozė – “ išsigelbėjimas “. Ir jos toks žmogus sieks kokiais tik nori būdais: vogs, parduos paskutinius daiktus, žudys ir t.t.

Tuo dažniausiai naudojasi kontrabandininkai, perpardavinėja ir perveža narkotikus gaudami didelį pelną. Jie samdo už didelius pinigus laivų ir lėktuvų savininkus, bei lakūnus, kartais ir diplomatus, kad šie pasinaudotų diplomatine neliečiamybe ir įvežtų į ššalį nuodų, kurie vieniems atnešdami pelną ( už 1kg narkotikų perpardavus mažom dozėm pelnas siekia 350 tūkst. dolerių ), kitus stumia į nevilties bedugnę.

Vienam amerikiečių agentui Artimuosiuose Rytuose ilgą laiką buvo pristatomas heroinas nedidelėse dėžutėse, kurias prarydavo kupranugaris.

Kontrabandininkai buvo suimti atsitiktinai. Pasieniečių dalinys buvo labai nustebintas, kai, tikrindami minų ieškiliais, pastebėjo jo audringą reakciją į nekaltą gyvulį.

Tačiau narkomanus mažai domina iš kur yra gaunami taip mieli jiems nuodai.

Jie visiškai praranda valią pasipriešinti ir už apgaulingą laikiną apsvaigimo malonumą aukoja paskutinius savo apnuodyto kraujo lašus, savo silpnėjantį protą.

Išgydymas susirgus šia baisia liga, veikia vos kelis procentus narkomanų. Tai reikalauja didelės valios, kantrybės ir atkaklumo. Tačiau ir po sėkmingo gydymo dar daugelį metų organizmo reakcija būna pakitusi, išlieka slaptas potraukis narkotikams.

Dėl to žmogus, ypač jaunas, turi ugdyti valią, kad jis sugebėtų valdyti save, tramdyti norus, kenksmingus sveikatai.

Daugiau neberūkysiu!

Rūkymas yra tarsi loterija. Iš pradžių lyg ir laimi – pritampi prie draugų, tarsi sumažėja įtampa bendraujant su kitais, jautiesi drąsus, patrauklus. Tačiau iš tiesų pralaimi – vėliau už tai tenka mokėti savo sveikata!

“Naktimis sapnuodavau košmarus. Sapnuodavau, kad parūkau ir tiesiog imu skrajoti – taip man gera ir lengva. Prabusdavau kankinama didžiulio ir vienintelio noro – parūkyti

nors vieną mažą cigaretytę. Na, nors pusę,– pasakoja keletą kartų bandžiusi mesti rūkyti Rita.– Ėjau koduotis pas ektrasensą. Nepadėjo. Vieną dieną, neištvėrusi naktinių ir dieninių košmarų, užsirūkiau. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo: 10-15 cigarečių per dieną. Graužiausi, kad nepajėgiau mesti.“

Po metų Rita vėl bandė įrodyti sau, kad gali susidoroti su šiuo įpročiu. Pirko specialius pleistrus, kramtomasias gumas, pradėjo sportuoti (iš pradžių tai buvo labai sunku – greitai uždusdavo), domėtis kvėpavimo pratimais. Pamažu pajuto, kad jau nebe rūkymas ją kontroliuoja, oo ji kontroliuoja jį. „Tai buvo didžiausia pergalė mano gyvenime. Aš atgavau laisvę!“ – taip savo poelgį vertina Rita.

Jeigu nerūkai, niekada to nebandei –

geriau ir nebandyk

Tai bus pats lengviausias dalykas. Net kompanijoje visi arba daugelis rūko – nepamiršk, kad tavo valia apsispręsti. Gali pasakyti: „Ačiū, aš nerūkysiu“. Norėtum, kad visi tavo draugai nerūkytų? Gali iškeisti juos į kitus, bet ar verta? Nepamiršk, kad ir nerūkantis žmogus gali daryti įtaką rūkančiai draugijai. Reikės tik truputį pasistengti ir įrodyti, kad galima ppuikiai bendrauti ir be cigaretės! Negi tavo draugams sunku bendrauti, o gal jiems nepatinka draugija? Juk viena priežasčių, dėl ko griebiamasi cigaretės, yra ta, kad tada, nors ir būni tarp žmonių, gali nuo jų atsiriboti. Rūkant nebūtina kalbėtis su kitais. TTai savotiškas bendravimo būdas. Bet gal geriau bendrauti žodžiais? Vienu šūviu nušausi du zuikius – nugalėsi baimę bendrauti ir atsikratysi žalingo įpročio!

Kodėl paaugliai

pradeda rūkyti?

Yra daug priežasčių. Merginoms ir vaikinams atrodo, kad cigaretės padės išspręsti bendravimo su tėvais, asmenines problemas. Jie dažnai cigaretę suvokia kaip nepriklausomybės, laisvės simbolį. Tačiau įpratę rūkyti jie kaip tik dalį savo laisvės praranda! Nemažai merginų įsivaizdoja, kad rūkančios moterys yra lieknos ir gražios. Tačiau cigaretė ir grožis – nesuderinami dalykai. Rūkant kiečiasi odos spalva, elastingumas. O kur dar visos kitos ligos?. Jei pradėjai rūkyti paauglystėje, gali būti, kad rūkysi ir suaugęs. Labiau turėtų saugotis tie, kurių mamos ir tėčiai, draugai ar draugės rūko, jiem daugiau ir pagundų imtis cigaretės. Pagalvok apie sveikatą! <.> Užsienyje rūkaliai nnet turi mažiau galimybių gauti darbą – darbdaviai žino, kad ateityje jiems gali tekti mokėti už tokio žmogaus gydymą.

RŪKYMAS

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų dduomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie

10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, ppadidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

Tarptautinė sąjunga prieš vėžį kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį skelbia Tarptautinę nerūkymo dieną.ios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rūkymo keliamas problemas.Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4 milijonai žmonių (Lietuvoje – per 7 tūkstančius). Iki 2020 m. šis skaičius pasaulyje gali išaugti iki 10 milijonų.Tam, kad klestėtų tabako pramonė, mirusieji nuo rūkymo sukeltų ligų ir metusieji rūkyti turi būti pakeisti naujais rūkančiaisiais. Tai vaikai ir paaugliai. Ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių nuo tabako sukeltų ligų mirs anksčiau laiko – rūkymas taps maždaug 250 milijonų dabartinių vaikų ir jaunimo mirčių priežastimi.

10 priežasčių dėl kurių neverta rūkyti

1. Rūkančių žmonių šeimos nnariai 20-30 procentų dažniau suserga plaučių vėžiu, palyginti su nerūkančiųjų šeimomis, ypač jei tabako dūmais kvėpuojama ilgą laiką.

2. Pasyvusis rūkymas 20-25 procentais padidina grėsmę susirgti širdies ligomis.

3. Rūkančių motinų vaikai dukart dažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis.

4. Jei nėščioji rūko, jos vaikas gimsta mažesnio svorio.

5. Staigios kūdikio mirties tikimybė labai padidėja, jei jo motina rūko.

6. Jei šeimoje rūkoma, vaikai gali dažniau sirgti bronchitu, plaučių uždegimu, astma, vidurinės ausies uždegimu, nervų ir širdies kraujagyslių ligom

7. Rūkančios moterys gerokai dažniau miršta nuo plaučių, bronchų ir trachėjos vėžio. Grėsmė susirgti onkologinėmis ligomis rūkančioms moterims yra kur kas didesnė, negu vyrams.

8. Rūkyti paprastai pradeda jaunimas. Daugelis iš pradedančiųjų nepakankamai įvertina priklausomybės grėsmę.

9. Dauguma suaugusių rūkančiųjų teigia, kad gailisi pradėję rūkyti, ir kad jiems labai sunku atsikratyti šios ydos. Kai kurių iš jų nuomone, mesti rūkyti išvis neįmanoma. Daugeliui metusiųjų tai pavyksta ne iš karto. Be to, buvusiems rūkaliams visada išlieka pavojus vėl pradėti rūkyti, patyrus stresą.

10. Farmakologiniai procesai ir elgsena lemia priklausomybės nuo nikotino raidą visiškai taip pat, kaip ir nuo heroino bei kokaino.

ALKOHOLIS

• 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.

• 35 % nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.

• Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o

nuo 8-20 parų.

• ,,Saikingai gerkit“ – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką!

• 1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.

• Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.

• 1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. – 60 butelių degtinės.

• 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rublių

• nuostolių (nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40 % Sveikatos Apsaugos lėšų – ggydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.

• 90 % baisiausių nusikaltimų padaroma alkoholio pagrindu.

• Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.

• Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1 metų laikotarpyje, 10 % – po 3 metų.

• Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai“ geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos.

• Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholikų.

• Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio.

• Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną.

• Lietuvoje ppo II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir degtinės – tabako fabrikai.

• 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus, laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną iir jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus.

• Dėl alkoholio: 80 % žmogžudysčių, 83 % nuskęsta, daug savižudybių, ligų, pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystės 70 %, 89 % užsikrėtė venerinėm ligom.

• Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? -nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.

• 80 % mergaičių neteko nekaltybės apgirtusios.

• Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė, ciniškesnė, pasileidusi.

• Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.

• Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nnevaisingumas, gimdymo traumos, pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.

• Alkoholis yra grandininė reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tėvų vaikams. Šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi būti moteris. Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?

• Sociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti“ progų per metus yra 40-50.

• Jei norime tapti abstinentais, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai yra nesąmonė.

• Dr. Bungė sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis alkoholio garbinimas draugų ttarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus, juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti.

Alkoholio poveikis oganizmui

Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alokoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.

Etilo alkoholis – bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir kt.

Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake mmetilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė, pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis ggalvos smegenų žievei, požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims, kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą. Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių. Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.

• Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija, savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).

• Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas, sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu), neįskaitomas braižas (beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.

• Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.

Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų

žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.

Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.

Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.

  

Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip ssmarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties preasitis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad iilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė vveno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.

Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.

Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.

Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno mmasės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.

Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.

Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai ssu įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.

Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.

Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis.

Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.

Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.

Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nnervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.

Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.

Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių.

Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.

Kodėl žmonės geria?

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Aryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.

Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jjie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.

Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.

Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugabėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.

Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas triškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.

Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui

kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti aalkoholio.

Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

NARKOTIKAI

NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojučius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !

Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums ppirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, LSD, kanapės, “ Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių mmedžiagų : aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino , stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkocholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.

Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “ Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus , pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas : įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėle geros ( ar blogos ) savijautos , pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir ttodėl , kad niekada negalite žinoti , kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .

“ Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų , kad jaustumėtės normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau „.

Žmonės , nelegaliai perkantys narkotikus, visiškai nežino, ką jie perka . Narkotikai gali būti daug stipresni, nei žmogus mano : jie gali būti sumaišyti su kitais narkotikais ar mmilteliais, kurie yra panašūs į narkotikus. Jie išvis gali būti ne narkotikai. Pvz., buvo sulaikytas žmogus, pardavinėjantis “ ekstazi „, nors iš tikrųjų tai buvo tabletės šunims nuo kirmėlių . Narkotikų žargoniniai pavadinimai labai dažnai keičiasi, o pirkėjai, manydami , kad jie vartoja vienoki narkotiką , iš tikrųjų vartoja kažką kitą. Taigi nelegaliai pagamintų narkotikų , arba juos vartojant be gydytojo paskyrimo , padariniai gali būti nenusakomi ir pavojingi .

Narkotikai skirstomi į simuliatorius, uostalus, haliucionogenus, trankviliantus, opiates ir kanapes

Simuliatoriai

(Kokainas)

ISTORIJA

Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapų technologija. Kokainas greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji ir stimuliuojamoji priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas „Andželo Mariano tonizuojamuoju vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė. Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų , nes yra labai barngus.

KAIP ATRODO

Kokainas gatvėje parduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu.

VARTOJIMAS

Retais atvejais kokainas švirkščiamas į veną, kartais rūkomas ar įtrinamas į dantenas. Dažniausiai uostomas ar įtraukiamas giliai į nosį. Užberiama miltelių ant veidrodžio ir skutimosi peiliuku sustumiamas i ploną liniją. Po to traukiamas pro kokteilių šiaudelį.

POVEIKIS

Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus i amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats. Taciau poveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jjau didesnės dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį ir depresiją. Ir taip toliau .

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis nepakeliamas. Tačiau pasitaiko, kad daug ir dažnai kokaina vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti. Itraukiamas į nosį kokainas gali pazžisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Kokaino mišinys su heroinu dar pavojingesnis. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų arba dar blogiau – mirti.

Uostalai

ISTORIJA

Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikaciją (apsinuodyjimą). Karalienės Viktorijos laikais medicinos studentai rengdavo eterio uostymo vakarėlius , azoto oksidą medicinos studentai labiausiai mėgo šio šimtmečio pradžioje. Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos : klijai, aerozolis, dujos, degalai. Klijus pradėta uostyti šeštame dešimtmetyje JAV. Aštuntame dešimtmetyje JAV šis įprotis labai paplito . Dažniausiai klijus uosto 12 – 16 metų paaugliai , savaime suprantama , ne visi ! Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų . Vyresni paaugliai renkasi kitus dalykus pvz., alkoholį .

KAIP ATRODO

Uostomos tokios medžiagos : klijai , dažai , nagų lako valiklis , skystis spauzdinimo klaidoms taisyti, sausojo valymo skystis , aerozoliai.

PAVOJAI , ŠALUTINIS POVEIKIS

Užsismaukę polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. Galite nesuvokti ppavojaus ir nepastebėti , kad einate per judrią gatvę . Praradę samonę , galite užspringti savo vemalais .

Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia , nusilpsta atmintis . Bet, atsisakius įpročio savijauta gali pagerėti . Laikui bėgant , organizmas pripranta prie uostalų dozės , todel jų reikia vis daugiau ir daugiau . Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys , inkstai ir kepenys.

Haliuciogenai

ISTORIJA

LSD ( lizeldinės rūgšties dietilamidas ) pirmą kartą pagamino šveicarų chemikas Alebertas Hofmanas 1938 m. 1943 m. jis nurijo truputėlį mišinio, ir prasidėjo pirmoji lizerginės rūgšties svaiginanti „kelionė“ . Hofmanas aprašė savo įspūdžius knygoje: „tarsi sapnuoji . vaizdai fantastiniai . kaleidoskopinis spalvų žaismas “ . VI – tame dešimtmetyje LSD buvo skiriama alkoholikams ir narkomanams gydyti ir psichoterapijos seancų metu . JAV saugumo tarnybos ją naudojo šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII- tame dešimtmetyje LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu .

KAIP ATRODO

LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio žirneliais . Jie prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus atkerpami . Dažniausiai LSD parduodama sugeriamojo popieriaus lapeliais ar kartono kortelėmis , kurie išmirkyti bespalvėje , beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti įvairiausiais piešiniais – išsišiepusiais veidais , animacinių filmų herojais ir pan. Viena kortelė – viena dozė.

VARTOJIMAS

LSD dažniau dedama

po liežuviu negu nuryjama . Tai toks stiprus narkotikas, kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne visuomet gauni tai , ko tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su kitomis medžiagomis , kartais korteleje LSD visiškai nėra .

POVEIKIS

Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelionė“ ir trunka apie 8 valandas . Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga ji pasirodys ar gera , sustoti jau nebegalėsite .

Butina žinoti , kad LSD poveikis priklauso nuo vartotojo ssavijautos (t.y. kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo .

PAVOJAI, ŠALUTINIS POVEIKIS

Eksperimentuoti su LSD labai rizikinga . Nepavykusi kelionė gali būti nemaloni ar net košmariška. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba mirštate . Arba pasijuntate nenugalimas ir mėginate iškristi pro langą arba pasivaikščioti greitkeliu. Kai kam po kelių dienų ar savaičių gali ivykti „recidyvas“. Paprastai jis nepavojingas, bet gali išgazdinti. Fiziškai prie LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jos apseiti .

Trakviljantai

Tai ttokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai kaip relaniumas, seduksenas, tazepamas, fenozepamas ir temazepamas, kurie žinomi kaip vaistiniai preaparatai, padedantys žmonėms įvairiose krizinėse situacijose. Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir ttie, kurie vartoja nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas.

Šie narkotikai nuramina žmones. Jie pavojingi dėl perdozvimo, didelį pavojų kelia jų vartojimas kartu su alkoholiu. Jei šie narkotikai vartojami ilgiau negu keleta mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė nuo jų, ir tada nuolat didinamas narkotikų kiekis. Ilgai vartodamas juos, žmogus jaučia depresiją, nenusakomai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda nuovargis, nerimas.

Opiatai

ISTORIJA

Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, bet du kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasorodė esąs dar geresnė skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama. „Heroinu“ medžiaga buvo pavadinta dėl ddidelių vilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomi, pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms.

KAIP ATRODO

Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno heroino mirstama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais – kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. parduodamas mažais popieriaus paketeliais.

VARTOJIMAS

Heroina galima uostyti kaip ir kokaina arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Daznai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš zvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau ddažniausiai heroinas leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.

POVEIKIS

Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas nerūpi.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

* Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.

* Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukelianciu AIDS.

* Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todel gali perdozuoti.

Kanapės

ISTORIJA

Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai !) Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes, kaip galima vaista nuo glaukomos (akiu ligos), išsėtinės sklerozės ir astmos.

KAIP ATRODO

Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia

marihuana (vadinamoji „zolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus stipriausia kanapių forma.

VARTOJIMAS

Kanapės paprastai maišomos su tabaku ir daromos storos suktinės ( gasiakai ). Kanapių dūmai labai karsti, todėl, kad nneišdegtumėte gerklės, į suktinės galą įstatomas karto filtras.

POVEIKIS

Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alki. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai skambesni. Arba apsavaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos paranojos atveju. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama samonės.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučiu vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).

Ingos Liutkevičienės

interviu su

medicinos daktaru, docentu, priklausomybės ligų psiciatru,

Vilniaus narkologijos centro direktoriumi

Emiliu Subata

Sūnus ar dukra grįžo iš vakarėlio. Ar galima vien pažiūrėjus suprasti, kad jis/ji vartojo narkotikų?

Jeigu vaikas vartojo psichiką stimuliuojančių narkotikų, pavyzdžiui, amfetamino, jis gali atrodyti susijaudinęs, jo širdis tankiai plakti, akių vyzdžiai būti smarkiai išsiplėtę. Pavartojusiems heroino susiaurėja akių vyzdžiai (jie būna kaip smeigtukų galvutės). Po pirmojo karto pastebėti sunku. Tada, kai tėvams kyla įtarimas, vaikas jau turi „stažą“. Pažįstu mergaitę, kuri heroiną vartojo dvejus metus, bet tėvai to nesuprato. Vartojientieji narkotikus sėkmingai slapstosi metus ar net porą. Norint sužinoti, ar vaikas vartoja narkotikus, reikėtų padaryti šlapimo tyrimą.

Kokie dar ženklai gali tėvus įspėti?

Susirūpinimą keliantys požymiai yra šie: vaikas daug laiko lleidžia ne namie, namo grįžta vėlai, kai suaugusieji jau miega, arba išvis naktį negrįžta. Kai jis uždaras ir beveik nieko nepasakoja apie savo draugus. Kai vaikas būna be priežasties piktas, dirglus, nesidomi mokslu, nuolat praleidžia pamokas.

Kodėl jauni žmonės pradeda vartoti narkotikus- iš smalsumo, nusyvilimo, dėl nesėkmių?

Pagrindinė priežastis – santykiai šeimoje. Jeigu vaikas šeimoje nesijaučia gerai, jam trūksta moralinės tėvų paramos, tėvai per mažai domisi jo asmenybe, tai beveik visada jis ieško užuovejos kitur. Neretai draugai jam tampa artimesni už tėvus. Jeigu draugai vartoja narkotikus, jūsų vaikui taip pat tik vienas žingsnis iki jų.

Koks žmogaus amžius palankiausias narkomanijai?

Maždaug 14-ji – 17-ieji metai, kai paauglys ieško savęs, aiškinais, kas jis, trokšta savarankiškumo. Žinoma, kartais narkotikus imama vartoti ir vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus. O būna atvejų, kai narkotikų pabando net aštuonerių devynerių metų vaikai, tačiau šis reiškinys būdingas asocialiom šeimoms.

Net ir tie, kurie neturi draugų menininkų, kalba, jog menininkai vartoja narkotikus, nes jie išlaisvina kūribiškumą, suadrina vaizduotę. Kokios asmenybės linkusios vartoti narkotikus? O gal tai atsitinka susiklosčius tam tikroms aplinkybėms?

Dažniau priklausomi nuo narkotikų tampa labiau dvasiškai pažeidžiami žmonės: nesavarankiški, greitai besikeičiančių nuotaikų, išgyvenantys depresiją, turintys menkavertiškumo jausmą, nepasitikintys savimi, nedrąsūs. Narkotinės medžiagos yra patrauklios, nes jos atpalaiduoja, kelia pasitikėjimą savo jėgomis – galima

nevaržomai bendrauti, garsiai reikšti savo nuomonę, darosi lengva pakviesti patinkančią merginą šokti. Alkoholis ir narkotikai labiau toleruojami bohemiškose kompanijose, o tokios dažniausiai ir yra menininkų kompanijos. Be to, visuomenė meno žmonėms taip pat atlaidesnė negu kitiems.

Jau praėjo laikai, kai narkotikus vartojo tik socialiai degradavę žmonės. Juos visuomėnė vadina tiesiog padugnėmis. Dabar narkotikus vartoja prestižinių mokyklų moksleiviai, „auksinis“ jaunimas. Ar iš tikrųjų keičiasi socialinis narkomanų portretas?

Sovietmečiu narkotikus (tada buvo vartojamas tik aguonų nuoviras) dažniausiai vartojo žmonės, protestavę prieš tuometinę santvarką. Kita ddalis buvo iš socialinio dugno – žmonės, kurie gyveno tikrai sunkiomis sąlygomis, skurdžiai. Dabar stebimas kitas reiškinys – narkotinės medžiagos tapo laisvalaikio leidimo forma naktiniuose klubuose, šokiuose. „Ecstasy“, amfetaminai teikia daug energijos. Galima visą vakarą nepailstant šokti. Heroinas daugelio vaizduotėje siejasi su brangiomis mašinomis, madingais rūbais, tam tikru prestižiniu stiliumi, tariamai auštesnio lygio draugais. Šis narkotikas tapo prabangaus gyvenimo atributu.

Ar yra koks nors ryšys tarp alkoholio ir narkotikų? Ar jie gali būti vartojami kartu? O gal tas, kuris geria, negali vvartoti narkotikų?

Alkoholis su kai kurios rūšies narkotikais dera labai gerai. Tačiau yra narkotinių medžiagų, kurios visai nedera su alkoholiu. Pavyzdžiui, todėl diskotekose neretas vaizdelis: jauni žmonės visą vakarą gurkšnoja tik arbatą (vartoja psichostimuliatorių „Ecstasy“).

Kiek oficialiai Lietuvoje yra įregistruota žmonių, vartojančių nnarkotikus?

2800. Tai tik tie, kurie krepėsi arba buvo pasiųsti į sveikatos įstaigas. Iš anoniminės moksleivių apklausos paaiškėjo, kad 1995 metais narkotikus vartoto 3%, o 1997 metais – jau 19,8% moksleivių. Narkotikus vartoti labiausiai linkę miesto gyventojai. Miestiečiai sudaro net 95% visų narkomanų.

Net ir tie, kurie niekada nevartojo narkotikų bei nesusidūrė su šia problema iš arti, žino: baisiausia tapti priklausomam nuo narkotikų. Tada dėl jų padarysi viską – „parduosi“ savo motiną ir tėvą. Kelis kartus pavartojus narkotikų atsiranda priklausomybė? Gal tai priklauso nuo narkotikų rūšies?

Priklauso ir nuo rūšies, ir nuo paties žmogaus. Kai kurios medžiagos skatina stiprią fizinę priklausomybę. Negaudamas narkotikų, organizmas streikuoja: trinka kai kurios jo funkcijos, atsiranda įvairių psichikos ir somatinių sutrikimų. Stiprią fizinę priklausomybę sukelia opiatai (aguonų ekstraktas, hheroinas, morfijus). Lietuvoje mažiau populiarus, bet, pavyzdžiui, Amerikoje kelia daug rūpesčių – kokainas. Stipri fizinė priklausomybė atsiranda vartojant amfetaminus, raminamuosius bei migdomuosius vaistus. „Ecstasy“, LSD (lizergeninės rūgšties dietilamidas), „žolė“ skatina psichinę priklausomybę (tokia, kokia atsiranda ir žaidžiant azartinius žaidimus).

Papasakokite apie heroiną: kaip jis vartojamas, kaip atrodo.

Pati pavojingiausia narkotinė medžiaga, priklausanti opiatų grupei,– heroinas. Po poros savaičių kasdieninio vartojimo galima tapti visiškai nuo jo priklausomam. Būdingiausias heroino vartojimo būdas: su žiebtuvėliu kaitinama folija. Grūdeliai garuoja ir dūmai įkvėpiami burna pro kkokį nors vamzdelį. Heroino milteliai – bekvapiai, baltos arba rusvos spalvos. Dažniausiai milteliai dozuojami telefono kortelėmis.

Kas kiel laiko prie heroino pripratęs žmogus turi vėl jo parūkyti?

Heroinas rūkomas kas kelias valandas, o įpratę rūko kas porą valandų. Tai labai btangus narkotikas, jam per dieną išleidžiama nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų ir daugiau litų. Todėl iš namų pradeda dingti daiktai, papuošalai. Daugelis rūkančių heroiną žmonių vėliau pradeda vartoti kitą opiatą – švirkštis aguonų nuovirą. Tai ypač pavojinga, nes dažniausiai švikščiamasi nesteriliais švirkštais, skytstis gaminamas buitinėmis sąlygomis, nepaisant higienos. Aguonų nuoviras – rudas skystis. Jo švirkščiamasi du kartus per dieną. Dienos dozė– apie 10 Lt.

Koks narkotikas platinamas tabletėmis mokyklose, diskotekose?

Tai naujos kartos sintetinės narkotinės medžiagos, gaminamos chemijos

laboratorijose. Pagal populiarumą sintetiniai narkotikai („Ecstasy“, amfetaminai ir LSD) yra antri. LSD gali būti tabletės ir mažos plokštelės, kurios klijuojamos prie burnos gleivinės. Amfetaminai yra milteliai, traukiami pro vamzdelį į nosį, nors jų gali būti ir švirščiamų. Šie narkotikai neatsiejami nuo dalies jaunimo kultūros, naktinių klubų, tam tikros popmuzikos. Jie vartojami tokiu pat tikslu kaip ir alkoholis – norint linksmai praleisti laiką, bendrauti, „pakaifuoti“. Tabletės pavojingos ne vien dėl to, kad tai yra narkotikai. Jų išgėrus įmanomas vienkartinis apsinuodijimas, nes vietoj narkotikų galima nusipirkti nnežinia ką. LSD priklauso haliucinogenų grupei: žmogui, pavartojusiam šių narkotikų, gali kilti šiurpių vaizdinių, trikti psichika – pradeda atrodyti, jog kažkas persekioja, grasina.

Žmonės, viešėję JAV, kalba apie ten paplitusį narkotiką – kokainą. Ar mūsų šalyje jis populiarus?

Kokainas labai brangus, taigi Lietuvoje kol kas jis vertojamas mažai, mūsų šalies dar nepasiekė rūkomo kokaino rūšis – krekas. JAV šis narkotikas populiarus, nes skatina darbingumą.

Marihuana, arba hašišas, vadinamas tiesiog „žole“. Apie „žolę“ kalbama kaip apie „nekaltą“ narkotiką. Bet vis dėlto tai narkotikas.

Manoma, kad mažiausiai kenksminga narkotinė medžiaga – marihuana (hašišas). Tai džiovinti kanapių lapeliai bei stiebų viršutinės dalys. „Žolė“ dažniausiai rūkoma.

Į kurias kūno dalis narkomanai švikščiasi narkotikus?

Į alkūnės venas. Joms užakus, i didžiąją kirkšnies veną. Švirkščiamasi į kaktą, į pažastį. Vasarą tas vietas būtų nesunku pamatyti, bet narkotikus vartojantys žmonės saugosi: jie net šiltu oru vilki ilgarankovius drabužius. Tėvams turėtų kilti įtarimas, kodėl net per karščius vaikas nevilki drabužių su trumpomis rankovėmis.

Ar narkomanija – liga?

Iš pradžių, kol „žaidžiama“, eksperimentuojama, žmogus niekuo neserga. Toks yra jo pasirinktas elgesys. Vėliau, kai organizmas jau negali gyventi be narkotikų, įprotis virsta liga. Tuomet narkotikai vartojami ne norint pajusti „kaifą“, bet kad grįžtų į normalią būklę, žmogus galėtų išgyventi. Deja, būna atvejų, kai narkomanija baigiasi mirtimi. 1997 metais LLietuvoje nuo narkomanijos mirė 38 žmonės, 1998 – 26. Tai tik oficiali statistika.

Galbūt jūsų vaikas vartoja narkotikus, jeigu:

 Be priežasties būna suisijaudinęs, jo širdis tankiai plaka, akių vyzdžiai išsiplėtę arba susiaurėję, jį kamuoja nemiga.

 Nuolat vėlai grįžta namo arba kartais visai negrįžta, neiko nepasakoja apie savo draugus ir laisvalaikį.

 Būna be priežasties irzlus, piktas,praleidinėja pamokas, nesidomi mokslu.

 Jūsų santykiai pašliję, jūs mažai domitės savo vaiku.

 Iš namų ima dingti daiktai ir pinigai.

 Net ir karštą vasaros dieną vilki ilgarankovius drabužius.

 Kavinėse visą vakarą geria tik arbatą.

 Tarp jo asmeninių daiktų aptinkate žiebtuvėlių, folijos, panaudotų telefono kortelių, tablečių, miltelių.

Naudota literatūra

„Kaip numirti sveikam?“

„Top Girl“ (2000m. Nr.4)

„Sveikata ir žvalumas visai šeimai“

www.mokslai.com

www.mokslopasaulis.lt