ŽIV
ŽIV
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas
XX amžiaus 8 dešimtmečio pradžioje pasirodžius ŽIV, plačioji visuomenė sužinojo apie imuninę sistemą daugiau negu ankstesnės kartos kada nors svajojo sužinoti.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas – tai virusų grupė, kuri perduodama apsikeičiant kūno skysčiais. ŽIV tiesiogiai nenužudo; jis nužudo suardydamas savo šeimininko imuninę sistemą ir tuo pačiu sudaro sąlygas ligas sukeliantiems mikrobams paplisti organizme. Nepažeistą imuninę sistemą turintys individai paprastai patys apsigina nuo grybelinių infekcijų, bakterijų ir netgi išsigimusių kūno ląstelių. Infekuoti ŽIV tto padaryti negali, todėl jie pasiduoda žalingiems įsibrovėliams.
Efektyvi imuninė sistema yra būtina visoms rūšims. Homeostazė būtų neįmanoma, jei neegzistuotų būdai atsilaikyti prieš galimą parazitų ir (arba) toksinų įsigalėjimą. Imunitetui priklauso visi įmanomi savigynos būdai, tarp jų ir limfinės sistemos teikiama parama. Žinduolių limfinei sistemai priklauso viena kryptimi limfagyslėmis tekanti limfa, limfmazgiai ir keletas kitų organų. Be apsauginės reikšmės, limfinei sistemai priklauso ir kelios kitos gyvybinės funkcijos. Ji užtikrina, kad į audinius pratekėję skysčiai būtų grąžinti atgal į kraujotaką. Ji ttaip pat plonosiose žarnose sugeria riebalus ir perneša juos į širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kaip perduodamas ŽIV, keliantis virusas?
Jis perduodamas per kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju; per kontaktą su tam tikrais skysčiais, kuriuos išskiria žmogaus lyties organai (sėkla ir makšties ssekretu); per placentą vaisiui; per motinos kraują gimdymo metu; maitinant krūtimi.
Kalbant apie lytinę elgseną, pavojingiausi yra analiniai santykiai., nes per tokį lytinį aktą lengva pažeisti tiesiosios žarnos gleivinę. Dėl tos pačios priežasties pavojinga ir heteroseksualinis aktas – lengva pažeisti makšties gleivinę. Per įplyšimą virusas gali patekti iš vieno žmogaus kraujo į kito žmogaus kraują. Be to, makštyje gali kurias moteris gali ir nežinoti. Visos šios žaizdelės, opos, įplyšimai duoda virusui galimybę pereiti iš vieno organizmo į kitą. Mažiausiai pavojingas, bet vis dėlto rizikingas yra oralinis seksas. Virusas gali prasiskverbti pro žaizdeles ar opas burnoje.
Kalbant apie lytinius santykius, svarbu pažymėti, kad kai du žmonės lytiškai santykiauja, tai reiškia, kad jie santykiauja su visais ankstesniais vienas kito partneriais ir tų ppartnerių partneriais, turėtais per pastaruosius 10 – 12 metų! Kodėl? Todėl, kad kuris nors iš visų šių žmonių galėjo perduoti virusą kitam asmeniui, o šis dar gali būti nesusirgęs, vadinasi, ir nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Ligos požymiai gali pasireikšti po 10 ar 12 metų, nors virusas visą laiką gyvena žmogaus organizme. Ir žmogus gali perduoti jį kam nors kitam.
Bet koks kontaktas su ŽIV nešiotojo krauju kelia grėsmę užsikrėsti šiuo virusu. Tai gali atsitikti bendrai naudojantis adatomis ar kitais panašiais ddaiktais, per kontaktą su mėnesinių krauju ar sužeisto žmogaus krauju. Vis dar egzistuoja pavojus užsikrėsti ŽIV perpilant kraują (tam kuriam kraujas pilamas).
Įsidėmėtina, kad žmogus užsikrečia ŽIV dėl savo poelgių, o ne dėl vienokių ar kitokių savo ypatybių. Tai reiškia, kad kiekvienas , kieno elgesys kelia pavojų susidurti su virusu, gali juo užsikrėsti. Nesvarbu, ar tas žmogus vyras ar moteris, senas ar jaunas, heteroseksualus ar homoseksualus.
Žmogus negali užsikrėsti ŽIV per uodų ar kitų vabzdžių įgėlimus; per tualeto sėdynę; gerdamas vandenį iš fontanėlio; liesdamas infekuoto žmogaus ašaras ar prakaitą; kasdamas tą patį sumuštinį; gerdamas iš tos pačios stiklinės, iš kurios gėrė infekuotas asmuo, ar naudodamasis su juo tuo pačiu rankšluosčiu – nebent ant šių daiktų būtų šviežio kraujo. Įmanoma, bet mažai tikėtina užsikrėsti ŽIV bučiuojantis. Tam būtinas kontaktas su krauju. Kartais žmonės baiminasi, kad gali užsikrėsti sportuodami – jeigu palies kieno nors kraujo. Rašant šias eilutes tokių atvejų dar nebuvo dokumentiškai užfiksuota. Ore virusas greitai žūsta – kraujui uždžiūvus, jis jau būna nustojęs gyvuoti. Kraują galima nuvalyti 10% chlorkalkių tirpalu.
Kokie būna AIDS požymiai?
Būti užsikrėtusiam ŽIV nėra tas pats, kas sirgti AIDS. Žmogus gali būti užsikrėtęs virusu 10 – 12 metų, kol išsivysto ši liga. Tačiau, būdamas užsikrėtęs, žmogus ggali perduoti virusą kitiems – pats dar nesirgdamas.
AIDS diagnozė nustatoma, jeigu žmogus T4/CD4 ląstelių kiekis kubiniame milimetre kraujo yra mažesnis negu 200. Normalus jų kiekis – apie 1000. Kartu su AIDS, žmogus gali sirgti ir kitomis ligomis ar būti užsikrėtęs kitais virusais.
Pastebimi simptomai gali būti tokie:
• padidėję limfmazgiai,
• sausas nuolatinis kosulys,
• nuovargis,
• dažnas viduriavimas,
• apetito stoka,
• sparčiai mažėjantis kūno svoris,
• odoje įskilę raudoni mazgai, šiek tiek panašūs į žemuoges ar grybus (tai požymiai Kapoši sarkomos, vienos iš oportunistinių infekcinių ligų, kuriomis dažnai serga AIDS ligoniai),
• rankų ir kojų tirpimas,
• motorikos sutrikimai,
• psichikos sutrikimai,
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, netgi gripui ar peršalimui. Žmogus turi susirūpinti, jeigu simptomai ilgai neišnyksta ar skiriasi nuo anksčiau turėtų, jeigu be aiškios priežasties jaučiasi fiziškai labai pavargęs.
Be to, reikėtų paaiškinti, kad čia turimas omenyje labai stiprus naktinis prakaitavimas, nepriklausantis nuo kambario temperatūros, – jo metu išsiskiria tiek prakaito, kad pižama ir paklodė permirksta kiaurai.
Kokios oportunistinės infekcijos gali lydėti AIDS?
Jų esama daug. Vieni žmonės suserga keletu iš jų, kiti gali susirgti beveik visomis ligomis.
Ligų sąrašas, kurį būtų galima tęsti:
Kapoši sarkoma – odos vėžio atmaina.
Pneumocistinė pneumonija – pneumonijos rūšis, nuo kurios plaučiuose atsiranda cistų. Dauguma AIDS ligonių nuo jjos miršta, nes cistos užblokuoja plaučius.
Citomegalo virusas – infekcija, galinti apakinti, pažeisti centrinę nervų sistemą, plaučius, kepenis.
Meningitas – smegenų dangalų uždegimas.
Encefalitas – smegenų uždegimas.
Kandidamikozė – grybelinė infekcija, pažeidžianti burną, stemplę, virškinimo traktą.
Kokiais būdais ŽIV neplinta
ŽIV – labai neatsparus virusas. Jis gali egzistuoti tik kūno skysčiuose – patekęs į aplinką, greitai žūva. Viruso šlapime, seilėse, prakaite, ašarose būna nedaug, užsikrėtusių per šias išskyras nenustatyta.
Todėl neužsikrėsite:
Žaisdami,
Liesdami vienas kitą,
Kosėjant, čiaudint,
Bučiuojantis,
Per prakaitą ar verkiant,
Valgant užsikrėtusiojo paruoštą maistą,
Įkandus kraują siurbiantiems vabzdžiams.
Neužsikrėsite bendrai naudodamiesi:
Tualetu, vonia, dušu, sauna, baseinu,
Indais ir stalo įrankiais,
Suolais, rašymo priemonėmis, knygomis,
Sporto įrankiais ir įrenginiais.
Tyrimai parodė, kad net šeimos nariai, gyvenantys su infekuotu žmogumi, neužsikriačia ŽIV. Viruso neplatina gyvūnai ir paukščiai.
ŽIV infekcijos rizikos skalė
mėnesinių metu
analiniai santykiai (pasyvioji pusė)
vaginaliniai santykiai (moterys)
vaginaliniai santykiai (vyrai)
oralinis seksas atliekamas vyrui
be ejakuliacijos
kunilingas
oraliniai – analiniai kontaktai
imtymūs bučiniai
atsitiktiniai bučiniai
lytėjimas
masažas
petingas
masturbacija
pašnekesiai
erotinės fantazijos
ŽIV infekcijos eiga
ŽIV infekcijos eiga yra ilga (schema 1), ji baigiasi paskutine stadija – AIDS, todėl infekcijos eiga nuo užsikrėtimo momento skirstoma į keletą stadijų:
1. ŽIV inkubacinis periodas.
Tai infekcinės ligos laikotarpis nuo infekcijos patekimo į organizmą iki ūmaus ŽIV infekcijos pasireiškimo. Dažniausiai trunka kelias savaites.
2. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas – į gripą panaši būsena – pakyla temperatūra, išberia odą ir gleivines, padidėja limfmazgiai ir kt. Trunka nuo kelių dienų – savaitę. Praeina be gydymo. Išsivysto ne visiems pacientams.
3. Besimptomis ligos periodas. Trunka nuo kelių iki keliolikos metų. Žmogus jaučiasi visiškai sveikas, bet gali užkrėsti kitus asmenis.
4. AIDS – tai tam tikrų indikatorinių ligų ir būsenų nustatymas ŽIV uužsikrėtusiam asmeniui. Išskirtiniais atvejais tokių ligų (žr. Indikatorinės ligos) ir būsenų nustatymas, neradus kitų priežasčių, gali būti AIDS diagnozės priežastis. Tai paskutinė infekcijos stadija, kuri priklausomai nuo medicininės pagalbos lygio, gali trukti nuo kelių iki 10 metų ir ilgiau, baigiasi mirtimi.
ŽIV infekcijos eiga
Užsikrėtimo momentas.
ŽIV inkubacinis periodas.
Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas.
Besimptomis periodas.
AIDS.
Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos gydytojai skirtingai supranta AIDS diagnozę. JAV AIDS diagnozuojama net tada, jei pacientas neturi jokių sveikatos problemų, bet imunologinis kraujo tyrimas rrodo, kad CD4 ląstelių yra mažiau nei 200 mikrolitre. Rusijoje AIDS diagnozuojama tik paskutinėse ligos stadijose. Europoje priimtas kitas AIDS diagnozės apibūdinimas, kurio laikosi ir Lietuva (žr. Indikatorinės ligos).
Ką daryti, jei įtariate užsikrėtus ŽIV
Virusas, patekęs į žmogaus organizmą, pradeda ssparčiai augintis ir anksčiausiai, naudojant šiuolaikinius 3 –čios generacijos ŽIV tyrimo testus, gali būti aptinkamas po 4 sav. Tokie testai Lietuvoje naudojami nuo 1993 m. Įtarus, kad galite būti užsikrėtę ŽIV, siūlome kreiptis į gydymo įstaigą.
Laboratorinė diagnostika
AIDS testas
Teigiamas atrankinio tyrimo rezultatas rodo, jog asmuo galbūt yra užsikrėtęs ŽIV ir gali užkrėsti kitus asmenis. Dažniausiai jis atliekamas ieškant kraujyje specifinių antikūnų prieš virusą imunofermentinės analizės metodu. Teigiamas pirminis AIDS testas dar nereiškia, jog pacientas užsikrėtęs ŽIV. Gavus teigiamą AIDS testo rezultatą, jis kartojamas, siekiant nustatyti ar neįvyko klaida. Pakartotinai gavus teigiamą rezultatą, priklausomai nuo pirmini rezultatų bei tiriamo žmogaus elgesio rizikos, daromi kiti tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę. Tyrimas atliekamas pacientui sutikus. AIDS testas su šiuolaikine laboratorine įranga atliekamas per 11-4 val., tačiau dėl įvairiose laboratorijose galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, atsakymas pateikiamas per kelias dienas. Patvirtintas teigiamas AIDS testas dar nereiškia, kad asmuo serga AIDS. AIDS diagnozuojamas tik kruopščiai įvertinus užsikrėtusio asmens klinikinę būklę ir atlikus kitus svarbius laboratorinius tyrimus.
Neigiamas tyrimo rezultatas rodo, jog asmuo šiuo metu nėra užsikrėtęs ŽIV, tačiau dėl inkubacinio periodo, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų neprisigamino pakankamai, siūloma testą pakartoti po trijų mėnesių.
ŽIV infekcijos gydymas
Iki ŽIV infekcijos atsiradimo, pasaulyje nebuvo vaistų, galinčių gydyti vvirusinius susirgimus, todėl dauguma priešvirusinių vaistų buvo sukurti vėliau, nei vaistai dėl AIDS. ŽIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyviausi, nei vaistai, skirti kitų virusinių infekcijų gydymui, tačiau to nepakanka. Kuriami nauji, efektyvesni vaistai, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo pilnai nuo ŽIV neišvalo. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai skiriama trijų vaistų (po vieną iš toliau paminėtų grupių) ir daugiau kombinacija, kuri prailgina infekuoto asmens gyvenimą 10 ir daugiau metų.
Naudojami vaistai. Šiuo metu naudojamos trys antiretrovirusinių vaistų grupės, kurios skirtingai veikia ŽIV infekciją CD4 ląstelėse.
Pirmoji vaistų rūšis – nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia virusui užbaigti formuoti virusinės DNR. Nebaigta formuoti virusinė DNR negali gaminti naujų viruso kopijų.
Antroji vaistų rūšis – nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia ŽIV RNR paversti į DNR ir todėl stabdomas viruso dauginimasis.
Trečioji vaistų rūšis – viruso fermentų proteazių inhibitoriai, kurie veikia paskutiniąją viruso dauginimosi ciklo stadiją ir trukdo suformuoti viruso kopijas, todėl virusas negali palikti užkrėstos CD4 ląstelės.
Šių vaistų rūšys naudojamos ir Lietuvoje. Lietuvoje AIDS gydymas taikomas:
AIDS sergantiems,
Nėščioms ŽIV infekuotoms moterims,
Asmenims, turėjusiems kontaktą su žinomai infekuotu asmeniu.
AIDS indikatorinės ligos
Indikatorinės ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS infekcija Europoje, yra 25.
1. Bronchų, trachėjos ar plaučių kandidozė.
2. Stemplės kandidozė.
3. Gimdos kaklelio išplitęs nnavikas.
4. Išplitusi ar ekstrapulmoninė kokcidiomikozė.
5. Ekstrapulmoninė kriptokokozė.
6. Lėtinė žarnyno kriptosporidiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.).
7. Citomegalo viruso sukelta liga (ne kepenyse, blužnyje ar limfmazgiuose).
8. Citomegalo viruso sukeltas retinitas ( dėl jo išsivystęs aklumas).
9. Su ŽIV susijusi encefalopatija.
10. Herpes simplex viruso sukelti lėtiniai išopėjimai (trunkantys ilgiau kaip mėnesį), bronchitas, plaučių ar stemplės pažeidimai.
11. Išplitusi ar ekstrapulmoninė histoplazmozė.
12. Lėtinė žarnyno izosporiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.).
13. Kaposi sarkoma.
14. Burkito ar panašaus tipo limfoma.
15. Imunoblastinė ar panašaus tipo limfoma.
16. Pirminė smegenų limfoma.
17. Išplitusi ar ekstrapulmoninė Mycobacterium avium complex ar M.kansasii.
18. Bet kuri Mycobacterium tuberculosis forma (pulmoninė ar ekstrapulmoninė).
19. Kitų tipų ar neidentifikuoto tipo išplitusi arba ekstrapulmoninė mikobakteriozė.
20. Pneumocystis carinii sukeltas plaučių uždegimas.
21. Pasikartojantis plaučių uždegimas.
22. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija.
23. Pasikartojanti Salmonella septicemija.
24. Smegenų toksoplazmozė.
25. Su ŽIV susijęs išsekimo sindromas.
AIDS ligos eigai įtakos turi:
Ligonio amžius; vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė.
Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.
Mityba, gydymas, režimas; gera mityba, anksti pradėtas gydymas ir taisyklingas režimas eigą sulėtina.
Užsikrėtimo būdas; perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu –ilgesnė.
ŽIV tipas; ŽIV-1 eiga trumpesnė, ŽIV-2 ilgesnė.
Vakcinos kūrimas
Visais laikais vakcinos žmogų apsaugodavo nuo įvairių infekcijų sukeltų ligų. ŽIV pandemiją pavyktų sustabdyti, jeigu būtų išrasta saugi ir veiksminga vvakcina. Šiuo metu vakcinos nuo ŽIV kūrimui teikiamas prioritetas. Norėdamos pagreitinti tyrinėjimus, dauguma privačių ir viešųjų agentūrų investavo milžiniškas lėšas. Šiuo metu, tiriant 27 vakcinas, daugiau nei 3000 neinfekuotųjų savanorių dalyvauja ŽIV vakcinos tyrimuose, kuriuos remia Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis sveikatos institutas. 2000 m. Durbane (Pietų Afrikos Respublika) vykusioje XIII tarptautinėje AIDS konferencijoje konstatuota, kad vakcina manomai bus sukurta tik 2007 m.
INFEKCINIŲ LIGŲ PAPLITIMAS TARP NARKOTIKŲ VARTOTOJŲ EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE IR ŠALYSE KANDIDATĖSE
Vyraujantis užsikrėtimo būdas ŽIV ir virusiniu hepatitu Europos šalyse yra narkotikų injekcijos, dalijantis švirkštais ir adatomis. ES šalyse ŽIV infekcijos paplitimas tarp PINV (parenterinių injekcijų narkotikų vartotojų) svyruoja nuo 1% Jungtinėje Karalystėje iki 34% Ispanijoje. Iš visų Rytų ir Vidurio Europos šalių (būsimųjų ES narių) Baltijos šalyse yra daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija ir virusiniu hepatitu. Estijoje ŽIV paplitimas yra didžiausias iš visų Europos regiono šalių. ŽIV paplitimas tarp PINV svyruoja nuo 0% Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje iki 41% Estijoje.
Pasaulyje gyvena 40 milijonų ŽIV infekuotų žmonių. Kasmet dar 5 milijonai užsikrečia ŽIV ir 3 milijonai miršta nuo su ŽIV infekcija susijusių ligų. Šiuo metu pasaulio laboratorijose yra bandoma daugiau nei 30 eksperimentinių vakcinų, tačiau mokslininkai nėra tikri, ar nors viena jų bus iš tiesų veiksminga kovojant su ŽIV, nes
virusas greitai kinta/mutuoja. Vakcinos nuo AIDS kūrimas ir eksperimentai pasaulio laboratorijose jau pareikalavo 680 milijonų dolerių. Gydymasis antiretrovirusiniais vaistais (ARV) yra labai ilgas ir brangiai kainuojantis, todėl nepaprastai svarbu skirti lėšų kurti vakciną, kuri apsaugos milijonus žmonių nuo užsikrėtimo ŽIV ir sutaupys lėšas, kurias reikėtų skirti gydymui antiretrovirusiniais vaistais.
Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais padidina tikimybę.
Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais padidina tikimybę užsikrėsti ŽIV oralinio sekso metu. Kaip pastebėjo mokslininkai, etanolis pažeidžia burnos gleivinės ląsteles, padarydamas jas labiau pažeidžiamas užsikrėtimui, praneša Km.ru.
Remiantis pateiktais tyrinėtojų iš SStomatologijos instituto (JAV) duomenimis, net 4-procentinis etilo spirito tirpalas veikdamas 10 minučių padidina ŽIV patekimo pro burnos gleivinę tikimybę 3-6 kartus. Esant padidintai koncentracijai, etanolio „efektyvumas“ padidėja dar kelis kartus.
Siaubo adatos
Jau kuris laikas sklando gandai apie paslaptingus žmones, kurie naktiniuose klubuose, visuotiniuose renginiuose, ar kitose masinio susibūrimo vietose bado adatomis ir palieka pasveikinimą, prisijungus prie AIDS sergančiųjų.
Neprisistatęs studentas teigė lankęsis kino teatre „Planeta“. Norėdamas atsisėsti, greta esančioje kėdėje rado įtaisytą adatą ir prie jos prikabintą raštelį su užrašu: „sveiki prisijungę pprie AIDS linijos“.
Kino teatro „Planeta“ administratorė, garantavo, kad po kiekvieno kino seanso „Planetos“ darbuotojai eina surinkti šiukšlių ir negalėjo nepastebėti adatos su rašteliu. „Jeigu ir būtų pastebėję tikrai būtų pranešę man“, – kalbėjo administratorė.
Pakalbinę Kauno skyriaus ligų nuo priklausomybės centro aadministratorę gydytoją Vidą Pukelevičienę, sužinojome, kad ji taip pat girdėjo panašių istorijų.
Pasak gydytojos, tokiu būdu užsikrėsti imunodeficito virusu ŽIV galimybė yra reali.„Duriant plika adata, mažai tikėtina užsikrėsti ŽIV, tačiau jeigu adata bus užmauta ant švirkšto, kuris bus su infekuoto žmogaus krauju, tikimybė užsikrėsti padidėja“, – sakė gydytoja V. Pukelevičienė.
Tai nutiko Paryžiuje visai neseniai ir gali pasikartot visur ir bet kada.
Prieš pora savaičių viename kino teatre moteris atsisėdo ant krėslo ir pajuto adata. Ji atsistojo pažiureti kas ten yra ir pamatė adatą ismeigtą kėdėn ir rašteli su užrašu „jus ka tik buvote užkrėstas ŽIV“.
ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių atsitikimų, atsitikusių neseniai kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Taip pat centras informuoja tokios adatos buvo rastos ir vvisuomeniniuose bankomatuose.
Neseniai vienas gydytojas papasakojo apie panašų įvykį, įvykusių vienai jo pacientei kinoteatre Prijja, Deli. Mergina, kuri ruošėsi ištekėti po keliu mėnesiu, įsidūrė kino teatre. Prie adatos buvo prisegtas lapelis su užrašu – „Sveiki atvykę į pasaulinę šeima – ŽIV infekuotojų“. Nežiūrint į tai, kad gydytojai paaiškino jos šeimai, jog praeis 6 mėnesiai kol virusas pakankamai sustiprės ir pradės ardyti imunitetą, ir sveikas žmogus galės gyventi dar apie 5-6 metus. Mergina mirė po 4mėnesių, tikriausiai dėl šoko.
Lietuvoje narkomanai užpuolinėja žmones ssu švirkštais, kurie gali būti užkrėsti ŽIV. Narkomanai gąsdindami, kad užkrės apiplėšinėja žmones.
Išvados:
Vyraujantis ŽIV plitimo būdas Lietuvoje – intraveninių narkotikų vartojimas.
ŽIV virusas intensyviai plinta didžiuosiuose miestuose, kur yra didžiausia rizikos grupė, t.y. didžiausias narkotikus vartojančių asmenų skaičius. Pastebima antroji ŽIV plitimo banga tarp Klaipėdos intraveninių narkomanų.
Efektyvios prevencinės priemonės gali būti rezultatyvios ir pristabdyti infekcijos plitimą, kaip rodo Klaipėdos bei Vilniaus pavyzdys.
Daugėja ŽIV nešiotojų, nustatomų vėlyvoje stadijoje, skaičius. Tai rodo, kad būtina pagerinti ankstyvąją diagnostiką.
Būtina diegti prevencinių programų vertinimo sistemas pvz. antros kartos stebėjimo sistemą, kad vertinti taikytinas priemones, kurios būtų įrodymais pagrįstos.
“Žinia, kad Lietuvoje plinta ŽIV infekcija, sukelianti AIDS, – tai didžių žmogaus kančių ir visuomeninių sunkumų pranašas. Tai iššūkis šeimai ir sukrėtimas bendruomenei. Didėjančios rizikos užsikrėsti ŽIV akivaizdoje mūsų priedermės kyla iš Meilės įsakymo, rūpesčio bendruoju gėriu ir atsakomybės ateities kartoms. Supratinga, kantria ir praktiškai veiksminga globa turime apsupti infekuotuosius bei jų artimuosius. Privalome laiduoti, kad apie AIDS skleidžiama informacija būtų išsami ir teisinga. Infekcijos prevencija bus veiksminga, jei sieks giliausias moralines bei socialines priežastis. Ji negali žeisti žmogaus orumo, kuris yra tvari iškilusios grėsmės užkarda.
Idant infekuotieji, sergantieji netaptų atstumti, būtina plėsti narkomanų, kalinių ir kitų rizikos grupių integracijos į normalų gyvenimą programas. JJos turi būti įvairios, atitikti skirtingus poreikius, tačiau orientuotos į ilgalaikį rezultatą. Rezultatą, kuris grindžiamas asmenybės moralinio atsparumo stiprinimu. Karitatyvinis, visuomeninis veikimas šioje srityje pranašesnis nei centralizuotas ar municipalinis. Tai lemia vertybinė darbuotojų motyvacija, savanoriškumo ir profesionalumo dermė. Tačiau be ženklesnės valstybės paramos pilietinės ir bažnytinės iniciatyvos neįstengia plėtotis.
Ar integracinės programos veiksmingos, priklauso ir nuo visuomenės sąmoningo geranoriškumo. Kas gali perkeisti aplinkinių baimę, nepasitenkinimą, agresiją susidūrus su infekuotais asmenimis ar potencialiais viruso nešiotojais? Tik asmeninio bei socialinio solidarumo nuostatos. Jos kyla iš krikščioniškos meilės artimui ir gilaus problemos pažinimo. Jos daug patvaresnės už abstraktų humanizmą – rūpestį visais, bet niekuo konkrečiai. Deramo palaikymo turi sulaukti kursai, seminarai, skirti esmingai kalbėtis apie AIDS. Kalbėtis atvirai, nedangstant pasaulėžiūrinių pozicijų. Tokių pokalbių laukia, be jų stokoja atramų savo veiklai pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai, policininkai, plačioji visuomenė“(Iš bažnyčios kronikos).
AIDS aukos
Naudota literatūra:
1. S. Čaplinskas ŽIV infekcija, AIDS ir visuomenės sveikata
2. A.Laiškonis, M.V. Bareišienė, D.Vėlyvytė, V.Budnikas „Infekcinių ligų žinynas“
3. S. Čaplinskas Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas
4. www.aids.lt
5. www.sveikata.lt
6. www.takas.lt
7. www.mtp.lt
8. www.lcn.lt
9. www.savas.lt
10. www.tomgpalmer.lt
