Žmonijos globalinės problemos

KAUNO RAJONO PILIUONOS VIDURINĖ MOKYKLA

Referatas

Žmonijos globalinės

problemos

Paruošė: 10 klasės mok. —- ————

Priėmė: Geografijos mok. Lina Navardauskienė

Piliuona 2004

Turinys

Įvadas 3

Demografinės problemos 4

Sticinės nelaimės 5

 Gaisrai 5

o Liepsnojantys miškai 5

o Apsauga nuo miško gaisrų. Kaip su jais kovoti 5-6

o Didmiesčių gaisrai 6

o Gaisrai po žeme 7

o Pavojai danguje 7

o Gaisrai jūroje 7

 Potvyniai 7

Biologinio terorizmo grėsmė 8

 Maras ir juodligė 8

 Pasauliniai karai 8

 Teroristų grėsmė 8

 Japonija. Aum Shinrikyo sekta 8-9

 Juodoji biologija 9

Išvados 10

Naudota literatūra 11

Įvadas

Globalinių (pasaulinių) problemų mano nuomone labai daug. Šiame referate paminėsiu tris:

1. Demografinę problemą arba demografinį sprogimą;

2. Stichinių nelaimių problemą;

3. Biologinio terorizmo grėsmę.

Manau, kad jas išspręsti galime tik bendradarbiaudami vieni su kitais. Negalime šių problemų užkrauti kažkam, jas turėtume sspręsti kartu, nes be mūsų tų problemų nebūtų!

Demografinės problemos

Žemės rutulio gyventojų skaičius nuo XX a. vidurio, kai prasidėjo “demografinis sprogimas”, didėjo labai greitai. Didžiausioji prieaugio dalis yra Trečiajame pasaulyje. Štai nepriklausomoje Indijoje 1947m. gyveno 339 mln. Žmonių, o 1994m.- 976mln., Indonezijoje atitinkamai 68 ir 207mln., Turkijoje – 19 ir 63,8mln., Brazilijoje – 47 ir 165,2mln.

Demografinį sprogimą lėmė keli veiksniai.

 Trečiojo pasaulio šalims įprasta šeimose turėti daug vaikų;

 Šiose šalyse XX a. antroje pusėje smarkiai sumažėjo mirtingumas dėl naujoviškų ir pigių vaistų vartojimo bbei sveikatos apsaugos plėtotės.

Gyventojų skaičiaus augimas priklausys ir nuo to, kokie veiksniai turės didesnės įtakos gyventojų reprodukcijai, pirmiausia gimstamumui.

Gyventojų skaičiaus augimas tapo neįveikiama kliūtimi gyvenimo sąlygoms pagerinti. Dešimtys milijonų valstiečių, negalėdami išsiversti kaimuose, bėga į miestus. Ten jie gyvena lūšnose, kkurios supa Azijos, afrikos, o ypač Lotynų Amerikos miestų centrus. Demografinis sprogimas turi didelį neigiamą poveikį tiek ekonomikai, tiek gamtai.

Sticinės nelaimės

Sticinių nelaimių labai, todėl ir joms skyriau dėmesio.

Gaisrai

Labai seniai žmonės išmoko pasinaudoti ugnies teikiamais mlonumais. Ugnis gali teikti ne tik malonumą, bet ir padaryti labai daug nuostolių. Pirmieji gaisrai pasaulyje kilo savaime įsiliepsnojus sausai augalijai, nuo žaibų, išsiveržusių ugnikalnių.

Liepsnojantys miškai

Didžiuliai miškų gaisrai – viena siaubingiausių ir labiausiai naikinančių gamtos stichijų. Miškų liepsnose žūva milijonai augalų ir gyvūnų, pelenais virsta pastatai ir lieka tik pilka žemė niokoti vėjui ir lietui. Šiaurės Amerikoje, Pietų Europoje ir Austrlijoje siautėjo keli patys baisiausi pasaulyje gaisrai.

Apsauga nuo miško gaisrų. Kaip su jais kovoti

kasmet kyla labai daug gaisrų, todėl žmonės su jais kovoja įįvairiausiais būdais: kabina miškuose skelbimus, raginančius nekurti laužų miškuose, kerta priešgaisrines juostas arba priešgaisrinius takus. Tai platūs ir ilgi žemės ruožai, iš kurių pašalinami medžiai, krūmai, visa augalija galinti padėti plisti ugniai.

Kovojant su miškų gaisrais kyla tam tikrų sunkumų. Pirmas uždavinys – lokalizuoti gaisrą jam dar nespėjus išplisti. Kitas – kuo greičiau būtiniausia technika pasiekti ugnies židinį.

 Didmiesčių gaisrai

Nuo tų laikų kai žmonių būstai užsidegdavo nuo stovyklavieių gaisrų žmonės neišvengia pavienių pastatų gaisrų. Kuo didesni pastatai tuo siaubingesnės liepsnos. DDaugelį šimtmečių didžiausi pastatai būdavo katedros ir pbažnyčios, tod’l tapys baisiausi gaisrai kildavo jose. Manoma, kad pats negailestingiausias iš visų buvo 1863metų jėzuitų bažnyčios gaisras Santjago mieste, Čilėje. Rašytiniai šaltiniai byloja, jog ugnyje žuvo 2500žmonių.

Gaisrai būdavo ne tik senoveje ar praeituose šimtmečiuose, bet ir mūsų laikais. Štai 1970 metais prancūzų naktinis klubas netoli Grenoblio tapo katastrofos vieta, kai didžiuliame angare nuo degtukų užsidegė banguota plastmasė. Ji greitai tirpo ir degė skleisdama tirštus dūmus. Trgedijos pasekmės – gaisras pražudė 150 jaunu gyvybių.

Vienas didžiasusių ir plačiausiai žinomų gaisrų – 1666 metų rugsėjo 2-osios dienos didysis Londono gaisras. Liepsnos siautėjo keturias dienas ir naktis. Joms nurimus, didesnė Londono dalis buvo sunaikinta, skendėjo griuvėsiuose. Sudegė aštuoniasdešimt penkios bažnyčios, ir daugiau nei 13 tūkst. namų.

 Gaisrai po žeme

Patys pavojingiausi gaisrai – po žeme. Kas gali būsti baisiau, kai užsiliepsnoja šachtos arba tuneliai. Dažniausia gaisrų šachtose priežastis – nuo kibirkšties užsidegusios anglių dulkės ar metano dujos, išsiveržusios iš akmens anglių klodų plyšių.

 Pavojai danguje

Šiuolaikinių lėktuvų keliaiviai patekę į tokio lėktuvo gaisrą galima sakyti yra pasmerkti, nes lėktuvų kuras labai degus. Tačiau su modernia technika tokių katastrovų skaičių galima sumažinti, o gerai apmokyta įgula padės išvengti daug mirčių.

 Gaisrai jūroje

Gaisrai jūroje dabar kyla ne ttik laivuose, bet ir naftos gręžiniuose. Gaisras jūroje tai labai pavojinga, nes aplinkui nėra jokios pagalbos. Jeigu įvyksta avarija naftos gręžinyje ir dar užsidega – tai labai pavojinga, nes degant naftai išsiskiria labai daug nuodingų medžiagų. Kadangi nafta yra lengvesnė už vandenį, ji paviršiuje padaro ploną plėvelę, per kurią į jūra nepatenka deguonis, tai savo ruoštu dusina žuvis ir jūros augalus.

——– Trumpos išvados ——–

Gaisras tai labai pavojingas reiškinys. Su juo turime kovoti. Mums patiems reikia stengtis jo nesukelti, na o jei jau sukėlėme tai reikia stengtis jį kuo greičiau gesinti. Nėra nepavojingų gaisrų, nesvarbu kur jis bus miške, lėktuve ar jūroje jis padaro labai daug žalos.

Potvyniai

Vanduo, kaip ugnis, gali būti ir draugas ir priešas. Vandens būtinai reikia visiems. Ūkininkai juo girdo gyvulius ir drėkina laukus. Labai daug vandens suvartoja fabrikai. Tad nenuostabu, kad žmonės stengėsi įkurti kaimus, statyti miestus arčiau upių ir jūrų pakrančių.

Kartais tas pats vanduo darosi grėsmingas. Taip atsitinka tuomet, kai vandens lygis nenormaliai pakyla. Smarkios liūtys kalnų upelius paverčia įnirtingai šniokščiančiomis upėmis. Ištvinę upeliukai intakai liejasi į plačias upes, o šios užtvindo aplinkinias lygumas. Per audras jūros užlieja žemas pakrančių lygumas. Jūrų bei upių potvyniai šluoja nuo žemės paviršiaus miškus ir kaimus, žudydami tūkstančius ggyvūnų ir žmonių.

Biologinio terorizmo grėsmė

Biologinis ginklas nėra naujas reiškinys. Jau senovės romėnai mėtė dvėselieną į priešų šulinius, kad siekdami užnuodyti geriamąjį vandenį.

Maras ir juodligė

XIV a. totoriai mėtė maro aukų kūnus per Juodosios jūros Kafos uosto sienas norėdami sunaikinti jo gyventojus. Šis miestas buvo šilko kelio vartai. Pasekmės pranoko totorių lūkesčius. Kafos žmonės greit susirgo. Dalis jų laivais pabėdo iš miesto kartu su maru užkrėstomis pelėmis. Tie laivai plaukė į įvairius Italijos miestus, kurie tapo maro židiniais. Taip per trejus metus maras nušlavė beveik trečdalį Europos gyventojų.

Pirmoji užkrečiamoji liga, išaiškinta remiantis mikrobiologine teorija, buvo juodligė., kuria dažniausiai serga avys ir karvės. Teorijos kūrėjai buvo R.Kochas ir L. Pasteras. Kochas pirmasis atrado juodligės bakterijas, o Pasteras sukūrė skiepus nuo šios ligos. Juodligės bakterijos sudaro atsparias sporas, kurios gali likti gyvibingos šimtą metų., jeigu jų neveikia saulės spinduliai.

Juodligė yra gyvulių liga. Žmogus ja negali užsikrėsti nuo kito žmogaus. Tačiau per žaizdą patekusios bakterijos į kraują ar su oru įkvėptos, kai jų daug, žmonėms sukelia sunkią liga.

Pasauliniai karai

Pirmą kartą panaudoti juodligės bakterijas gyvuliams naikinti bandyta Pirmojo pasaulinio karo metu, nors gana neveiksmingai. Tačiau ipritas, panaudotas žmonėms nuodyti, buvo gana veiksmingas. Biologinio ir cheminio ginklo panaudojimas to karo metu

paskatino 29 valstybes 1925metais pasirašyti Ženevos protokolą, kuris draudė karo metu naudoti cheminį ir bakteriologinį ginklą. Tačiau šis protokolas nedraudė šių ginklų gaminti. Istorija moko, kad kokie ginklai buvo kada nors buvo sukurti, jie buvo ir panaudoti.

Teroristų grėsmė

Biologiniai ginklai kartais vadinami vargšų atomine bomba. Pasigaminti biologinį ginklą gali net ekonomiškai silpnos valstybės. Tam reikalinga ne tokia brangi įranga ir infrastruktūra, pigesnės yra medžiagos, menkesnė kvalifikacija nei atominio ginklo kūrimui. Informacijos galima rasti mokslinėje spaudoje. Be to, gerų mikrobiologų pasaulyje yyra daugiau negu atominės fizikos specialistų. Todėl biologinis ginklas teroristams tapo prieinamesnis nei atominis.

Japonija. Aum Shinrikyo sekta

Tarp 1990 ir 1995 m. Japonijos Aum Shinrikyo sekta įykdė keletą išpuolių cheminiais ir bakreriologiniais ginklais prieš civilius. 1995 m. kovo mėnesį paleidus zarino dujas* Tokijo metro 13 žmonių žuvo ir daugiau nei 5 tūkst. atsidūrė ligoninėse. Ši sekta per penkerius metus bandė 9 kartus panaudoti biologinį ginklą. Ji kūrė masiniam naikinimui juodligės ir kitas bakterijas, Ebolos virusus. Juodligės bakterijas ji paleido TTokijo centre netoli Imperatoriaus rūmų ir ambasadų. Tačiau jų bandymai nebuvo sėkmingi dėl to, kad bakterijos nebuvo stabilios, netinkamos buvo ir jų paskleidimo priemonės.

Juodoji biologija

Mokslo pasulyje vis didesnį nerimą kelia modernioji mikrobiologija. Prasidėjo stulbinanti gyvybės mokslo revoliucija. Mokslininkai išsiaiškino daugiau nnei 30 mikrobų ir dar didesnio kiekio virusų visą genomų seką. Neseniai buvo paskelbtas choleros DNA kodas ir baigiama išsiaiškinti daugiau nei 100 kitų mikroorganizmų, įskaitant sukeliančius juodligę, marą, dizinteriją, vidurių šiltinę, genomus. Šie tyrimai labai svarbūs atsakant į fundamentalius biologijos ir medicinos klausimusir, be abejo, bus panaudoti praktiniams gydymo tikslams. Tačiau ar ar negali šiais rezultatais pasinaudoti ir juodoji biologija naujos kartos siaubingos naikinančios galios biologinių ginklų kūrimui? Tuo susirūpinę daugelis pasaulio mokslininkų.

Išvados

Aš išvardinau ir trumpai aprašiau tris globalines problemas.

Gaisrai – viena iš baisiausių problemų. Ji savo kelyje sunaikina viską, ką tik gali. Po jos lieka tik pilka, pelenais nusėta žemė ir griuvėsiai.

Potvyniai, kuriuos aprašiau labai trumpai dar viena stichija, kurią sukelia vanduo, beatodairiškai, kaip ir ugnis naikinantis ir iišplaunantis viską, namus, paskandinantis kaimus, niokojantis viską, kas tik pasitaiko kelyje.

Biologinio terorizmo grėsmė, mano nuomone, yra viena svarbiausių šių dienų problemų.

Rašydama ši referata sužinojau labai daug. Sužinojau, kada ir kokie buvo didžiausi gaisrai, sužinojau apie negailestingą Arno upę, susipažinau su įvairių biologinių ginklų atsiradimu.

Naudota literatūra

 Vaitiekūnas S., Geografija, K., “Šviesa” 1995

 Kasperavičius A., Jokimaitis R., Sindaravičius A., Laurinaitis J., Brazauskas J., Čižauskienė A., Stukienė B., Paulius B., Naujausių laikų istorija, V., “Kronta” 2002

 David Lambert, Gaisrai ir potvyniai, K., “Šviesa” 1997

 Prof. Jonas Grigas, žurnalas “Moklsas ir Gyvenimas”,V., AB “Sauda”