Branduolinė energija

Branduolinės elektrinės Europoje pagamina 35 % elektros energijos: saugiai, patikimai ir neteršdamos atmosferos. Jos sumažina priklausomumą nuo importinio kuro, ypač netikėtų tiekimo trikdžių arba kainų augimo atvejais. Neskleidžia šiltnamio efektą ir rūgščius lietus sukeliančių dujų. Vaidina lemiamą vaidmenį tarptautinėse pastangose ribojant anglies dvideginio emisiją ir kovojant su globaliniu atšilimu. Europos Sąjungoje branduolinės energijos sektoriuje dirba per 400.000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Vien Europoje veikia 218 branduolinių generuojančių blokų. ES elektros energijos gamybai naudojama branduolinė energija -35 %, anglis – 31 %, ddujos – 13 %, hidroenergija – 11 %, nafta – 8 %, alternatyvūs šaltiniai – 2 %.

Lietuva turi labai nedaug savo organinio kuro šaltinių bei nepalankias gamtines sąlygas alternatyviems energijos šaltiniams, todėl turi likti branduolinės energetikos valstybe. Lietuvoje sukurtos visos būtinos sąlygos branduolinės energetikos saugiam vystymui. Priklausymas tik nuo vienos kaimyninės Rytų valstybės energetinių išteklių didintų ekonominę priklausomybę ir mažintų mūsų valstybės saugumą, todėl yra nepriimtinas.

Branduolinės energetikos vystymo bazės sukūrimas Lietuvoje yra ilgalaikio daugelio mokslo ir mokymo bei kkitų institucijų darbo ir tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas. Mes neturime teisės iššvaistyti šį intelektinį turtą ir sunaikinti moderniomis technologijomis pagrįstą stambią gamybos šaką, atimdami mūsų ateinančioms kartoms galimybės plėtoti Lietuvoje branduolinę energetiką ir jos pažangias technologijas.

Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai yra kkanalinio tipo verdančio lengvojo vandens reaktoriai su grafitiniu lėtikliu savo termohidrauliniais parametrais analogiški vakarietiškiems BWR reaktoriams. Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų tyrimai rodo, kad po atliktų modernizacijų IAE reaktoriai yra ne mažiau saugūs ir patikimi kaip vakarietiški reaktoriai, turi pakankamai nuo aplinkos skiriančių saugos barjerų. Licencijos pirmojo bloko eksploatavimui išdavimas patvirtina šio bloko saugumą ir patikimumą. IAE jau pagamino 220 mlrd. kWh elektros energijos ir gali dar tiek pagaminti.

ES reikalavimas uždaryti pirma laiko abu veikiančius blokus dėl jų pavojingumo nėra pagrįstas. Nesąžininga spekuliuoti AE radioaktyviosios taršos, daug mažesnės už gamtinį foną, pavojumi žmonių sveikatai ir gyvybei. „Černobylio tipo“ avarija Ignalinos AE modernizuotuose blokuose visiškai neįmanoma. Palyginus nauji IAE blokai gali saugiai dirbti dar 15-20 metų. ES yra reaktorių, saugiai eeksploatuojamų per 40 metų.

Pirmalaikis gerai veikiančios atominės elektrinės blokų uždarymas yra išskirtinis reiškinys, kuris žlugdys Lietuvos ekonomikos vystymąsi, jeigu nebus, padedant ES, statomi nauji branduoliniai blokai ir sprendžiamos netekusių darbo specialistų bei visos kitos socialinės – ekonominės problemos. Lietuva jau turi savo specialistų, kurie gali eksploatuoti branduolinius reaktorius. Lietuvoje sukurta branduolinės energijos įrenginių saugaus darbo užtikrinimo infrastruktūra, paruošti moksliniai ir techniniai kadrai, apsirūpinta naujausiais mokslinio modeliavimo ir prognozavimo metodais bei priemonėmis.

Iš kitų branduolinę energetiką turinčių valstybių – šalių kandidačių (Bulgarijos, ČČekijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos) Europos Sąjunga reikalauja vienus reaktorius uždaryti, kitiems numato lėšas modernizavimui. Tačiau nė vienoje valstybėje neatsisakoma branduolinės energetikos. Lietuva šiuo požiūriu atsiduria išskirtinėje padėtyje – ji verčiama naikinti visą savo branduolinę energetiką. Todėl turėtų būti ne tik kompensuoti uždarymo kaštai, bet ir Europos Sąjungos lėšomis turi būti pastatyti nauji branduoliniai blokai. Lietuvoje yra pakankamai paruošto jaunimo, kuris, po atitinkamų stažuočių Vakarų branduolinėse elektrinėse, galėtų saugiai ir patikimai eksploatuoti naujus blokus. Europos Sąjunga nuostolių neturėtų, nes statant Europos Sąjungos firmų sukonstruotus modernius reaktorius – taip pat turėtų darbo ir aukštos kvalifikacijos Europos Sąjungos šalių specialistai, būtų apkrauti jų firmų gamybiniai pajėgumai, sumažėtų nedarbo lygis. Lietuva, kaip būsima rytinė Europos Sąjungos bei NATO dalis turėtų alternatyvų nuo Rytų tiekėjo nepriklausomą energijos šaltinį, kuris kartu su Kruonio hidroakumuliacine elektrine būtų atraminiu energijos šaltiniu Baltijos elektros žiedo grandinėje, apimančioje Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Lenkiją.

Jeigu Europos Sąjunga tokių lėšų skirti negali, Lietuva turi teisę neskelbti antrojo bloko uždarymo datos ir eksploatuoti jį tol, kol jis tenkins saugos reikalavimus. Lietuva jau padarė didelę auką paskelbdama gerai veikiančio, eksploatavimo licenciją turinčio pirmojo IAE bloko uždarymo datą. Kita tokia auka turės milžiniškų ekonominių ir socialinių pasekmių. Skubus antrojo bloko uždarymas yra nepagrįstas nnei psichologiniu, nei ekonominiu, nei socialiniu, nei elektrinės saugumo požiūriu. Ankstyvas eksploatavimo nutraukimas turi būti tinkamai paruoštas. Eksploatavimo nutraukimo fazėje negalima ignoruoti ir saugos problemų.

Lietuvos branduolinė energetika turėtų tapti Lietuvos ūkio ekonomine atrama ir garantuoti energetinį stabilumą rytinėje NATO ir Europos Sąjungos dalyje.