CHEMINIS ŠVIESOS VEIKIMAS

CHEMINIS ŠVIESOS VEIKIMAS

Pagrindinis fotochemijos dėsnis

Su cheminiu šviesos veikimu susiduriame kasdieną: saulės šviesoje blunka audinių spalvos, įdega kūnas, gelsta fotografijos. Apie šviesos sukeliamas chemines reakcijas žinome ir iš chemijos kurso: pavyzdžiui, vandenilio ir chloro mišinys tamsoje gali išbūti ilgą laiką, o apšviestas sprogsta tarsi parakas nuo kibirkšties; vandenilio peroksidas šviesoje skyla į deguonį ir vandenį. Cheminės reakcijos, kurios vyksta medžiagai absorbuojant šviesos spindulių energiją, vadinamos fotocheminėmis reakcijomis. Kuo trumpesnės šviesos bangos, tuo didesnė fotono energija ir tuo intensyviau šviesa sukelia fotochemines rreakcijas.

Pagrindinį fotochemijos dėsnį 1817 tais atrado Teodoras Grotus, ilgą laiką gyvenęs ir dirbęs Gedučiuose (Pakruojo rajonas). Jis nustatė, kad chemines reakcijas medžiagoje šviesa sukelia tik tuo atveju, jeigu medžiaga šviesą sugeria.

Paslaptingas fotosintezės mechanizmas

Svarbiausia gamtoje vykstanti fotocheminė reakcija yra fotosintezė – organinių junginių susidarymas žaliuosiuose augaluose veikiant šviesai. Augalų lapuose esantis chlorofilas, veikiamas šviesos, sugeria anglies dioksidą ir jį suskaido į anglį ir deguonį, kurį išskiria į atmosferą. Visas Žemes atmosferos deguonis yra atsiradęs fotosintezės dėka ir kas 2000 metų atsinaujina. KKartu žalieji augalai įjungia į sudėtingus organinius junginius – baltymus, riebalus, angliavandenius ir kt. – apie 200 milijardų tonų iš oro per metus paimtos anglies. Taigi žaliame lape vykstantys veikiant Saulei procesai teikia mums ir maistą, ir deguonį.

Atkurti fotosintezės rreakcijas laboratorijoje dar nepavyko.

Mokykimės fotografijos meno

Bene svarbiausios dirbtinės fotocheminės reakcijos yra fotografiniai procesai – atvaizdų gavimas šviesai jautriuose medžiagose. Fotografinis procesas susideda iš trijų dalių: šviesai jautrios emulsijos eksponavimo, atvaizdo išryškinimo ir jo užfiksavimo. Šis procesas, gaminant įprastines fotografijos, pakartojimas du kartus: pradžioje gaunamas negatyvus fotojuostoje arba plokštelėje, po to – popieriuje pozityvas. Stiklinės plokštelės arba celiuloidinės juostos, kuriuose gaunamas negatyvinis atvaizdas, yra padengtos šviesai jautria medžiaga – sidabro bromido ( Ag Br ) emulsija – ir laikomas tamsoje. Eksponuojant emulsiją, t. y. trumpam atidarius fotoaparato diafragmą, emulsijoje susikuria fotografuojamo objekto neregimas atvaizdas, nes šviesos paveiktuose sidabro bromido kristaliukuose įvyksta vidiniai pakitimai.

Veikiant plokštelę ryškalu, pakitusieji kristaliukai suskyla, išsiskiria sidabras, todėl šviesos paveiktos vietos patamsėja. Gaunamas negatyvas ( lot. negatyvus –– neigiamas ): šviesios objekto vietos atvaizde tampa tamsios ir atvirkščiai. Kad emulsija nuo šviesos daugiau nesikeistų, likusi šviesai jautri medžiaga išplaunama specialiu tirpalu; ši operacija vadinama fiksavimu. Užfiksuotas negatyvas plaunamas ir džiovinamas.

Apšvietus per skaidrų negatyvą padengtą panašia emulsija fotopopierių, gaunamas „negatyvo negatyvas“ – pozityvas (lot. positivus – teigiamas). Analogiškai jį apdorojus, gaunamas pozityvus atvaizdas – fotografija.

Fizikoje fotografija naudojama itin trumpai vykstantiems procesams (pavyzdžiui, žaibui, radioaktyviajam skilimui ir kt.) tirti. Naudojant infraraudoniesiems spinduliams jautrias fotoemulsijas, fotografuojama ir tamsoje.

IŠVADA:

„Žvėrys miške tturėjo susitarti dėlnusiginklavimo. Liūtas pasiūlė uždrausti nuodingus dantis, gyvatė – aštrius nagus, o lokys manės, kad reikia uždrausti visus ginklus ir galų gale stipriai visiems apsikabinus pasibučiuoti“

Helgė Ūlė Bergeseans: „Taikos keliu“

(Helge Ole Bergesen)

Šaltasis karas truko 45 metus. Tai neilgas periodas istorijoje, tačiau turėjęs daug įtakos šalių santykiams ir milijonų paprastų žmonių gyvenimui.

JAV daugeliu atžvilgių sustiprėjo per šaltąjį karą, o komu¬nistinė Sovietų Sąjunga iširo. Daugelis teigė, kad rinkos ekono¬mika pasirodė esanti daug pranašesnė už komunistinę komandinę ekonomiką. Rinkos ekonomika dabar buvo įvedama Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Antra vertus, abi supervalstybės šaltajame kare pralaimėjo. Didžiuliai ekonominiai ir žmonių resursai buvo panaudoti ginklavimosi tikslams. Ir JAV, ir Sovietų Sąjunga turėjo atidė¬lioti socialines programas dėl asignavimų ginklavimuisi.

Yra daug priežasčių, dėl kurių žlugo Sovietų Sąjunga ir ko¬munistinė sistema, tačiau šaltasis karas yra viena iš pagrindinių. Šalis buvo baisiai nuniokota po Antrojo pasaulinio karo ir ekonomiškai izoliuota šaltojo karo metu. Ji nenorėjo priimti Maršalo pagalbos ir kentėjo nuo JAV ir Vakarų Europos em¬bargo (eksporto draudimo) vakarietiškai moderniausiai techno¬logijai pokario metais. Tai lėmė žemą gamybos lygį ir blogą eksporto prekių ir prekių vietiniams gyventojams ko¬kybę. Tai irgi veikė žmonių požiūrį į komunizmą.

Šaltasis karas pasauliui suteikė tam tikrą „stabilumą“: priešininkai tylėdami pripažino vienas kito interesų sferas, gginklavimosi varžybose buvo nusistovėjęs tam tikras balansas. Baimė, kad gali kilti totalus atominis karas sulaikė konfliktų plė¬tojimąsi. Nuo 1990 m. šį „stabilumą“ pakeitė daugybė regioninių konfliktų, ypač Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Taip pat aiškiai matosi, kad šaltasis karas nukreipė dėmesį nuo pasaulinių gamtosaugos problemų. Dėl prieštaravimų tarp didžiųjų valstybių gamtosaugos priemonėms nebuvo skiriamas prioritetas, o šaltasis karas savo ruožtu sukūrė didžiulių gam¬tosaugos ir aplinkos problemų, tokių kaip radioaktyvus spindu¬liavimas branduolinių bandymų metu ir nepateisinamas bran¬duolinių atliekų sandėliavimas.

„JAV ir Sovietų Sąjunga panašios į du aklus vyrus, kurie aklinėįa po tamsų kambarį apsi¬ginklavę iki dantų. Bėda ta, kad abu mano, jog jiems gresia mirtinas pavojus.“

JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris (Henry Kissinger)

Naudojamas literatūros sarašas:

1. „Šių laikų istorijos chrestomatija (1945-1995)“ Sudarė: Edvardas Kriščiūnas, Vida pukienė, Pertras Tomkus 1998 m.

2. „Kraštutinumų amžius“ Trumpasis XX amžius: 1914-1991. Eric Hobsbawm 2000 m.

3. „Pasaulio politika“ 1945-2000. Peter Calvoressi.

4. “Pasaulis II” pasaulio istorija nuo 1850 m. Istorijos vadovėlis.