cinkas

Cinkas periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Atomų skaičius 30, atomo masė 65,37. Oksidacijos laipsnis junginiuose +2. Grynas kalus, >200oC temperatūroje-trapus. Drėgname ore oksiduojasi pakaitintas dega. Tirpsta praskiestose rūgštyse: Zn+H2SO4®ZnSO4+H2O ir šarmuose: Zn+2KOH+2H2O®K2[Zn×(OH)4]+H2. Aukštoje temperatūroje ir drėgnoje terpėje jungiasi su halogenais. Augalams būtinas kaip mineralinės mitybos mikroelementas: aktyvina fermentus, svarbus kvėpavimui, azoto, angliavandenių apykaitai.

Cinkavimas, dirbinių paviršiaus dengimas cinku. Tikslas – saugoti dirbinius nuo korozijos. Cinko dangos gaunamos taip: dirbinys (viela, lakštas, vamzdis) įmerkiamas į išlydytą cinką, cinkas elektrochemiškai nnusodinamas iš rūgščių ir šarminių elektrolitų arba cinkuojama užpurškiant cinką ant dirbinio paviršiaus arba užgarinant jį vakuumu.Kad cinko dangų atsparumas korozijai būtų didesnis, jos papildomai dengiamos chromatine arba fosfatine plėvele.

Cinkas yra žinomas nuo seno. Manoma, kad anksčiau jis buvo gautas Rytų šalyse. Europoje cinką iš rūdų gauti išmokta žymiai vėliau. Cinkas gamtoje randamas mineralais. Svarbiausi iš jų – sfaleritas, ZnS, ir galmėjus, ZnCO3. Dažniausiai jis rūdose randamas su kitais mineralais: variu, švinu, manganu, kadmiu. Nedaug cinko junginių aptinkama 10-3% Žemės pplutos masės. 1746augaluose bei gyvuliuose. Cinkas sudaro 8.3 metais vokiečių mokslininkas A.Margrafas sukūrė cinko gavimo technologiją. Iki tol cinko išgauti nesisekė todėl, kad nebuvo numatyta, kokiomis sąlygomis tyri vykti cinko redukcijos iš jo oksido reakcija, panaudojant anglį.

Cinkas yra melsvai baltas, bblizgus, minkštas metalas.

Cinko: tankumas 20oC temperatūroje 7,14g/cm3

Lydymosi temperatūra – 419,5oC

Virimo temperatūra – 907oC

Šiluminis laidumas 20oC temperatūroje – 0,268cal/cm.s

Cinko junginiai: cinko chloridas, cinko karbonatas, cinko sulfidas, cinko oksidas, cinko hidroksidas, cinko sulfatas: naudojamas tekstilės pramonėje, baltų dažų-litopono gamybai.Dažniausiai naudojami cinko lydiniai su aliuminiu, variu, magniu,kadmiu. Cinko lydiniai palyginti stiprūs, tačiau mažiau atsparūs korozijai, negu grynas cinkas, be to toksiški. Cinko lydiniai sunkiai deformuojami(tik pakaitinti iki 200-300oC). Iš cinko lydinių liejami slegiant automobilių karbiuratorių ir benzino siurblių korpusai, spidometrų, skalbiamųjų mašinų, dulkių siurblių dalys ir kitos tikslios, smulkios, sudėtingos formos detalės. Taip pat naudojamas lakštų, vamzdžių, vielos ir kitų dirbinių cinkavimui. Cinko lydiniai naudojami spaustuviniams šriftams išlieti. Cinkas – sudėtinė žalvario dalis.

Cinko oksidas, cinko baltasis, ZnO. Balti smulkiadispersiniai milteliai. TTankis 5500 kg/m3. Lydosi 1800oC temperatūroje. Gerai tirpsta rūgštyse ir šarmuose, netirpsta vandenyje. Gamtoje randamas mineralo cinkito pavidalo. Gaunamas garinant metalinį cinką ir jo garus oksiduojant oru arba kaitinant cinko rūdų koncentratą su anglimi ir oru. Vartojamas kaip pigmentas dažų ir emalių gamyboje, kaip aktyvatorius kaučiuko vulkanizavime, plastikų gamyboje, medicinoje.Taip pat naudojamas kremams jis apsaugo nuo odos uždegimo.

Cinko sulfatas, ZnSO4, druska. Balti milteliai arba bespalviai rombiniai kristalai. Lydymosi temperatūra 740oC, tankis 3600kg/m3. Tirpsta vandenyje(36,7g cinko sulfato 100g 25oC vandens). Gaunamas ttirpinant cinką sieros rūgštyje arba atsargiai kaitinant drėgname ore cinko sulfidą: ZnS+2O2®ZnSO4. Vartojamas plieno dirbiniams cinkuoti terminiu ir elektrohem. būdu, medžiui impregnuoti, viskozės gamyboje, tekstilės pramonėje dažymui, medicinoje – vėmimui sukelti bei dezinfekavimui.

Cinko preparatai, medicinoje vartojami neorganiniai cinko junginiai. Cinko sulfato vandeniniai tirpalai(0,1-0,5 %) slopina uždegimą, veikia antiseptiškai. Cinko chlorido tirpalai vartojami stomatologijoje gleivinei prideginti. Vandenyje netirpstantis cinko oksidas pabarstų, tepalų ir pastų pavidalu vartojamas gydant odos ligas kaip sausinanti, sutraukianti ir antiseptinė priemonė.

Cinkas(techniškasis metalas)gaunamas elektrolizės būdu.

Cinkas Zn. Sidabriškai baltos spalvos, kambario temperatūroje trapus, šildomas tąsus metalas. Gryname ore cinkas yra atsparus atmosferos veiksniams, todėl naudojamas stogų dangai, apsaugai nuo korozijos juo dengiami įvairūs geležiniai daiktai. Atsiradus nedideliam cinko dangos įbrėžimui, geležinė detalė nesioksiduoja, kadangi cinkas labai išlėto oksiduodamasis atiduoda elektronus geležiui. Susidaro korozinis galvaninis elementas, kur cinkas yra reduktorius( minusinis polius).Cheminėje laboratorijoje cinkas naudojamas nedideliems vandenilio kiekiems gauti.

Cinkas chemiškai aktyvus, todėl gamtoje laisvas nerandamas. Pagrindinės cinko rūdos yra: cinko blizgis(ZnS), smitsonitas(ZnCO3) ir cinkitas(ZnO). Cinkas iš jų gaunamas redukcijos reakcija kaitinant su koksu. Jis reaguoja su deguonimi, o įkaitintas iki raudonumo – su vandens garais, taip pat su rūgštimis.