Fosforas

Fosforas P.

P būtinas gyviems organizmams. Jis gaunamas kaitinant elektr. Krosnyse fosforitus su smėliu ir anglimi

2Ca3(PO4)2 + 10C + 6SiO2  P4 + 6CaSiO3 + 10CO

Yra trijų modifikacijų: baltasis-geltonasis, raudonasis, juodasis. P garai susideda iš molekulių P4. Staigiai ataušinus garus susidaro baltasis P. Tai balta su gelsvu atspalviu kristalinė m-ga. Labai minkšta laki, lengvai oksidinasi ir gali savaime užsidegti. Nuodin-gas. Tirpus nepoliariniuose tirpikliuose (CS2). Šviesoje ši modifikacija palaipsniui virsta raudonu P. Tai tamsiai raudona smulkiakristalinė m-ga, gaunama kaitinant be oro 300oC PPbalt. Praud nenuodingas, netirpsta org. tirpikliuose. Tačiau patvariausia modifikacija Pjuod, kuris gaunamas iš baltojo P 200oC ir 12000 atm slėgyje. Pjuod panašus į grafitą, puslaidininkis, chemiškai mažai aktyvus, nenuodingas.

P lengvai r-ja su halogenais 2P + 3Cl2  2PCl3

siera 2P + 3S  P2S3

metalais 3Mg + 2P  Mg3P2

tirpsta HNO3 2H2O + 5HNO3 + 3P  3H3PO4 + 5NO

konc. šarm. 3H2O + 3NaOH + P4  PH3 + 3NaH2PO2

Junginiai su H2. Su H P tiesiogiai nereaguoja. PH3 (NH3 analogas) gaunamas hhidrolizinant druskinio tipo fosfidus

Ca3P2 + 6HOH  3Ca(OH)2 + 2PH3

arba tirpinant P konc. šarmuose. Tai nemalonaus kvapo dujos, priešingai amoniakui nereaguojančios su H2O. Nuodingos, r-ja su stipriomis rūgšrimis, susidarant fosfonio dr.

PH2 + HCl  PH4Cl

Šios dr. mažiau patvarios nei NH4+X. PPH3 ir PH4X yra energingi reduktoriai, redukuoja sunkiųjų m. dr. iki m.

Difosfinas P2H4. Tai skystis, ore savaime užsidega, tačiau priešin-gai N2H4, su r. dr. nesudaro. Susidaro kartu su PH3

6P + 4KOH + 4H2O  P2H4 + KH2PO2

Jis kaip ir PH3 – reduktorius. Metalų j. su P (fosfidai) dažnaiusiai gaunami tiesiogine r-ja. Šarminių ir žemės šarm. m. fosfidai – druskinio tipo ir vandenyje pilnai hidrolizinasi. Sunkiųjų m. fosfidai primena m. lydinius būna įvairios sudėties Cu3P, Cu2P, CuP, CuP2. P aktyviai r-ja su halogenais ir esant P pertekliui susi-daro PX3 P + 3/2Cl2  PCl3

o esant hal. pertekliui PX5 P +5/2Cl2  PCl5

Trichloridas – bespalvis, troškinančio aštraus kvapo lakus skystis. Pentachloridas – kieta bespalvė kristalinė m-ga. Pxy yra molekuli-niai j., atitinkamų rr. halogenanhidridai. Vandens poveikyje pilnai susihidrolizina PCl3 + 3HOH  H3PO3 + 3HCl

PCl5 + 4HOH  h3PO4 + 5HCl

PCl5 + HOH  POCl3 + 2HCl

POCl3 + 3HOH  3HCl + H3PO4

PCl3 ir PCl5 naudojami kaip chlorinimo agentai

PCl5 + SO2  SOCl2 + POCl3

PCl5 pasižymi ir oksidacinėmis savybėmis

Cu + PCl5  CuCl2 + PCl3

Deguoniniai junginiai. Esant O2 nedatekliui arba lėtai oksidinantis baltajam P, susidaro P4O6 P4 + 3O2  P4O6 = (P2O3)2

Tai balti minkšti kristalai, nuodingi, ore palaipsniui oksidinasi iki PP4O10 P4O6 + 2O2  P4O10 = (P2O5)2

Pastarasis – balti milteliai, efektyviausiasiš žinomų nusausintojų – H2O atėmėjų 4HClO4 + P4O10  2Cl2O7 + (HPO3)4

Žinoma visa eilė fosforo deguoninių r., kuriose jo oks.l. būna nuo +1 iki +5.

Hipofosfitinė r. H3PO2. Vienbazė, gana stipri – balta kristalinė m-ga. Šildoma disproporcionuoja H3PO2  PH3 + H3PO3

O Ši r. gaunama iš jos dr., kurios susidaro disproporcio-

|| nuojant P

P 2P4 + 3Ba(OH)2 + 6H2O  3Ba(H2PO2)2 + 2PH3

/ | Ba(H2PO2)2 + H2SO4  BaSO4 + 2H3PO2

H H OH Ši r. bei jos dr. (hipofosfitai), kurie paprastai tirpūs H2O, yra stiprūs reduktoriai: redukuoja sunkiųjų m. dr.

2NiCl2 + H3PO2 + 2H2O  2Ni + H3PO4 + 4HCl

Šios m-gos naudojamos patvarioms m. dangoms, dažnai deko-ratyvinėms gauti ant stiklo, keramikos ir plastmasinių gaminių.

Kuomet P4O6 sąveikauja su šaltu H2O,susidaro fosforitinė r. H3PO3

P4O6 + 6H2O  4H3PO3

Ši r. taip pat susidaro hidrolizinantis PCl3

PCl3 + 3H2O  H3PO3 + 3HCl (ortofosfotitinė r.)

O tai kristalinė bespalvė m-ga, H2O tirpale elgiasi kaip

|| vidutinio stiprumo dvibazė r.

P Šios r. atmainos yra : pirofosforitinė r. H4P2O5

/ | metafosforitinė (HPO2)n

H O O Šildoma ortof. r. taip pat disproporcionuoja

H H 4H3PO3  3H3PO4 + PH3

Ši r. bei jjos dr. fosfitai yra reduktoriai

2H3PO3 + H2SO3  S + H3PO4 + H2O

Hipofosforo = hipofosfatinė H4P2O6.

HO OH Ši m-ga susidaro kartu su kitomis P r.

/ oksidinantis baltajam P drėgname ore. Tai

HO – P – P – OH bespalviai kristalai, H2O tirpale keturbazė,

|| || jos jonai tirpale laikui bėgant hidrolizinasi

O O disproporcionuojant

H4P2O6 + H2O H3PO3 + H3PO4

Didžiausią praktinę reikšmę turi ortofosforo r. H3PO4 ir polifosforo r. Gaunama iš fosforitų

Ca3(PO4)2 + 3H2SO4  3CaSO4 + 2H3PO4

O taip pat tirpstant H2O P4O10

P4O10 + 6H2O  4H3PO4 O

Tai vidutinio stiprumo tribazė r. Druskos : ||

pirminiai = dihidrofosfatai NaH2PO4 (tirpūs H2O) P

antriniai = hidrofosfatai Na2HPO4 / |

mažiau tirpūs, jų tirpalai rodo silpnai šarminę HO O OH

reakciją Na2HPO4 + HOH  NaOH + NaH2PO4 H

tretiniai = fosfatai tirpsta tik NH4+ ir šarm. m. druskos Na3PO4

jų tirpalai šarminiai Na3PO4 + HOH  Na2HPO4 + NaOH

Oksidacinėmis savybėmis r. nepasižymi. Plačiai kaip trąšos nau-dojamos Ca(H2PO4)2, NH4H2PO4

Kai kurių II – valenčių m. dihidrofosfatai pasižymi segneto savybėmis : šildant didėja jų laidumas elektrai, o taip pat juos slegiant jie tampa laidūs elektrai.

Iš polifosforo r. dažniausiai susiduriama su pirofosforo r. H4P2O7 (difosforo r.) ir polimetaf. r. (HPO3)n

Pirofosforo r. – bespalviai kristalai, kaip r. sstipresnė už H3PO4, tačiau vandenyje per ilgesnį laiką prijungia H2O

H4P2O7 + H2O  2H3PO4

Žinomos dr. : rūgščios M2H2P2O7 – gerai tirpsta vandenyje

neutralios M4P2O7 – mažiau tirpios vandenyje

Polimetafosforo r. yra ciklinės struktūros n>= 3.

Paprasčiausios P r. atskiriamos viena nuo kitos r-jomis su AgNO3

H3PO4 + 3AgNO3  Ag3PO4 + 3HNO3 (geltonos nuosėdos)

H3PO3 + AgNO3  AgPO3 + HNO3 (baltos n.)

H4P2O7 + 4AgNO3  Ag4 P2O7 + 4HNO3 (baltos n.)

Charakteringa tai, kad metafosforo r. sutraukia kiaušinio baltymą, o orto ir piro r. ne

Fosforo sulfidai. Lėtai šildant P su S ir priklausomai nuo jų tarpu-savio santykio susidaro P+ S  P4S2, P4S5, P4S7, P4S10

tai geltonos kristalinės m-gos, kurios dega susidarant SO2 ir P4O10. Veikiami drėgmės jie hidrolizinasi, susidarant H2S ir P rūgštims

P4S10 + 16H2O  4H3PO4 + 10H2S

Panaudojimas. Elementinis P naudojamas degtukų gamyboje ir org. sintezėje, įeina į eilės m. lydinių sudėtį.

P4O10 – nusausintojas. Fosfoto j. daugiausiai naudojami trąšų gamyboje : paprastasis superfosfatas

Ca3(PO4)2 + 2H2SO4  2CaSO4 + Ca(H2PO4)2

dvigubas superfosfatas Ca3(PO4)2 + 4H3PO4  3Ca(H2PO4)2

amofosas NH3 + H3PO4  NH4H2PO4

Šarm. m. fosfatai Na3PO4, NaPO3, polifosfatai ir peroksofosfatai įeina į plovimo priemonių sudėtį. Polifosfatai taip pat naud. H2O minkštinimui, nes su Ca ir Mg jonais jie sudaro kompleksus. Polifosfatai taip pat įeina į korozijos

inhibitorių sudėtį.