Gyvsidabris

Gyvsidabrio paplitimas gamtoje

Gyvsidabris – tai retas metalas, Žemėje jo yra nedideli kiekiai. Gamtoje labai išsisklaidęs ir telkiasi sulfidinėse rūdose. Gyvsidabrio sulfidinių rūdų ir gyvsidabrio randama Ispanijoje, Kinijoje, Italijoje, Ukrainoje, JAV, Š.Kaukaze, Užkaukazėje, Jakutijoje, Vid.Azijoje, Altajuje. Cinoberis ( gyvsidabrio rūda ) susidaro šalia naujų vulkaninių uolienų ir karštų versmių. Labai retai kai kuriose uolienose pasitaiko gryno gyvsidabrio lašelių. Šiek tiek gyvsidabrio randama atmosferoje, dirvoje, vandenyje, jis gali kauptis gyvūnų ir žmonių organizmuose. Žemėje yra ~ 500000 t gyvsidabrio rūdos išteklių.

Svarbiausieji ggamtiniai junginiai

Svarbiausias gyvsidabrio rūdos metalas – cinoberis HgS. Žinomi dar 26 reti gyvsidabrio mineralai; svarbesnieji:

timanitas HgSe

koloradoitas HgTe

montroiditas HgO

kalomelis Hg₂Cl₂

livingstonas HgSb₄S₇

korderoitas Hg₃S₂Cl₂

Gyvsidabrio rūda turinti ~ 1% gyvsidabrio, laikoma sodria, 0,2 – 0,3% – paprasta, 0,02 – 0,06% – skurdžia. Rūdoje būna stibio, vario, švino, cinko, volframo, aukso, sidabro priemaišų; arsenas žalinga priemaiša. Grynas gyvsidabris gaunamas pirometalurginiu būdu – deginant cinoberį: HgS + O2 àHg + SO2 arba hidrometalurginiu būdu – elektrolizuojant HgS, ištirpintą šarminiame natrio sulfido tirpale.

Gyvsidabrio lydiniai

Gyvsidabris reaguoja su visais mmetalais, net su auksu, sudarydamas lydinius, vadinamus amalgamomis. Amalgama susidaro metalui ištirpus gyvsidabryje. Amalgamacijos procesas naudojamas jau šimtmečius, siekiant išskirti auksą, sidabrą, kitus tauriuosius metalus iš rūdų. Taip pat amalgamomis buvo naudojamos kaip vienas iš būdų dengti dirbinius tauriaisiais metalais, ttačiau tai yra labai nuodingas technologinis procesas (pakaitintą sidabruojamą, auksuojamą ar pan. Daiktą reikia palaikyti amalgamoje, vėliau gyvsidabrį išgarinti. Tokiu būdu ant daikto lieka plonas tauriojo metalo sluoksnis). Geležis su gyvsidabriu amalgamų nesudaro, todėl gyvsidabrį galima vežioti geležinėje taroje. Stomatologų naudojamą amalgamą sudaro 70% gyvsidabrio ir 30% vario.

Gyvsidabrio ir jo junginių fizikinės savybės, naudojimas

Gyvsidabris – tai sidabrinis, baltas, sunkusis metalas, chemiškai atsparus, neaktyvus, sunkiai atiduodantis savo elektronus, netirpstantis vandenyje. Jis yra vienintelis metalas, išliekantis skystas kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Kai aplinkos temperatūra 0 oC ir daugiau, metalinis gyvsidabris garuoja – virsta gyvsidabrio garais. Jo lydymosi temperatūra labai žema ( -38,87 oC ), o virimo aukšta (357 oC). Gyvsidabris sunkiausias iš visų skysčių ( net 7 kartus sunkesnis už oorą, ir 13,6 karto sunkesnis už vandenį ). Jo tankis 13,59 g/cm3 . Tai labai nuodingas ir judrus metalas. Gyvsidabris neišstumia H2 iš rūgščių. Jį nukenksmina sieros ir aliuminio milteliai. Nors gyvsidabris netirpsta vandenyje bet yra jo junginių, kurie gerai tirpsta vandenyje sudarydami labai nuodingus hidratus. Dauguma gyvsidabrio junginių yra kovalentiniai. Gyvsidabrio halidai (išskyrus HgF2) vandeniniuose tirpaluose yra tik silpnai jonizuoti.

Gyvsidabrio panaudojimo sritys susijusios su jo metališkumu, skystumu ir dideliu tankiu. Gyvsidabris naudojamas termometruose, barometruose, manometruose, gyvsidabriniuose elektros srovės llygintuvuose, dujų slėgio reguliatoriuose, elektros grandinių rėlėse ir jungikliuose, densitometruose, Vestono elementuose, poliarografuose, gyvsidabrio lempose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose. Gyvsidabris yra katalizatorius organinėje sintezėje, šaldymo agentas plutonio reaktoriuose. Gyvsidabriniai elektrodai naudojami aktyviųjų metalų gamybai elektrolizės būdu. Labai įdomus yra HgS junginys, pasižymintis puslaidininkėmis savybėmis. Dailininkai naudoja HgS pigmentus dažams gaminti. HgO yra naudojamas poliravimo medžiagoms, sausiesiems elementams, dezinfekuojantiems dažams, fungicidams, pigmentams. HgCl2 yra naudojamas gyvsidabrio junginių gamybai, dezinfekuojančioms priemonėms, fungicidams, insekticidams, medienos apsaugai nuo puvimo.Hg2Cl2 yra naudojamas elektrodams, farmacijos gaminiams, fungicidams.Gyvsidabris plačiai naudojamas medicinoje. Gyvsidabrio preparatai, vartojami dažniausiai kaip antiseptikai ir kaip priemonė skysčių pertekliui iš organizmo šalinti. Patogeniniams mikroorganizmams odoje ir gleivinėse naikinti vartojamas gyvsidabrio dichloridas (sublimatas), gyvsidabrio cianidas ir oksicianidas, gyvsidabrio amidochloridas ir geltonasis gyvsidabrio oksidas. Gyvsidabrio organinio junginio diocido tirpalais sterilizuojami chirurginiai instrumentai. Gyvsidabrio dijodidu ir pilkuoju gyvsidabrio tepalu kartais gydomas sifilis. Gyvsidabrio organiniai junginiai merkuzalis, promeranas ir novuritas skatina šlapimo išsiskyrimą.

Gyvsidabrio oksidai

Gyvsidabrio oksidas HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni ( spalva priklauso nuo smulkumo ) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta, termiškai nepatvarus. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas termiškai skaidant gyvsidabrio hidroksidas, nitratus arba karbonatus. Vartojamas kaip oksidatorius, cheminėje analizėje, organinėje sintezėje, medicinoje. Iš HgO gaminamas apsauginės laivų korpusų dangos, poliravimo medžiagos, sausieji elementai, dezinfekuojantys dažai, fungicidai, ppigmentas.

( Di )gyvsidabrio oksidas Hg₂O, juodi, labai nepatvarūs milteliai.

Gyvsidabrio peroksidas HgO₂, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.

Cheminės gyvsidabrio savybės

a) sąveika su vieninėmis medžiagomis:

Gyvsidabris nelabai linkęs jungtis su deguonimi. Oksidas HgO yra termiškai nepatvarus. Tačiau gyvsidabris reaguoja su siera, vandeniliu, selenu, telūru ir halogenais:

Hg + S à HgS gyvsidabrio (I) sulfidas

Hg + H₂ à HgH₂ gyvsidabrio (II) hidridas

Hg + Se à HgSe gyvsidabrio (II) selenidas

Hg + Te à HgTe gyvsidabrio (II) telūridas

Hg + 2I à HgI₂ gyvsidabrio (II) jodidas

HgI₂ + Hg à Hg₂I₂ gyvsidabrio (I) jodidas

Hg + 2Br à HgBr₂ gyvsidabrio (II) bromidas

HgBr₂ + Hg à Hg₂Br₂ gyvsidabrio (I) bromidas

Hg + 2F à HgF₂ gyvsidabrio (II) fluoridas

HgF₂ + Hg à Hg₂F₂ gyvsidabrio (I) fluoridas

Hg + Cl₂à HgCl₂ gyvsidabrio (II) chloridas

HgCl2 + Hg à Hg2Cl2 gyvsidabrio (I) chloridas

b) sąveika su sudėtinėmis medžiagomis:

Gyvsidabris nereaguoja su rūgštimis, nes neišstumia vandenilio iš jų.

Gyvsidabrio druskos

HgCl₂, gyvsidabrio dischloridas, sublimatas –bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO4 arba gyvsidabrį veikiant chloru. Tai dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius organinėje sintezėje, insekticidas, medienos apsauga nuo puvimo; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.

Hg₂Cl₂, kalomelis – naudojamas standartinių elektrodų gamybai, farmacijos gaminiams, fungicidams. Jis gaunamas:

HgCl2 + Hg à Hg2Cl2

HgSO4 – naudojamas kaip pradinė medžiaga kitų Hg junginių gamybose.

Hg(NO3)2 – iirgi naudojamas kitų Hg junginių gamyboje. Gaunamas Hg tirpinant HNO3 pertekliuje:

Hg + 4HNO3 à Hg(NO3)2 + 2NO2 + 2H2O

Taip pat Hg(NO3)2 naudojamas amalgavimui:

Zn + Hg(NO3)2 à Hg + Zn(NO3)2

Trumpai apie gyvsidabrį

Gyvsidabris labai retas metalas, retai sutinkamas grynas.

Svarbiausias gyvsidabrio rūdos metalas – cinoberis.

Grynas gyvsidabris gaunamas pirometalurginiu būdu – deginant cinoberį: HgS + O2 àHg + SO2 arba hidrometalurginiu būdu – elektrolizuojant HgS, ištirpintą šarminiame natrio sulfido tirpale.

Gyvsidabris reaguoja su visais metalais, net su auksu, sudarydamas lydinius, vadinamus amalgamomis.

Gyvsidabrio savybės:

• sidabrinis, baltas

• sunkusis metalas

• chemiškai atsparus

• neaktyvus

• netirpsta vandenyje

• skystasis metalas ( sunkiausias iš visų skysčių )

• garuoja ir kambario temperatūroje

Gyvsidabris ir jo junginiai naudojamas matavimo prietaisuose, medicinoje, elektrodų gamybai, farmacijos gaminiams, fungicidams , dezinfekuojančioms priemonėms, organinėje sintezėje, pigmentams ir t.t.

Gyvsidabris nelabai linkęs reaguoti su deguonimi, tačiau reaguoja su siera, telūru, selenu, vandeniliu ir halogenais.

Gyvsidabris neišstumia H2 rūgščių.

Šaltiniai

1. www.chf.vu.lt

2. www.lt.wikipedia.org

3. www.utenosvsc.lt/gyvsidabris.html

4. www.ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/12/12gy.html

5. www.europe.eu.int

6. www.webelements.com