Gyvsidabris

Gyvsidabris

Gyvsidabris – ypatingas metalas tiek chemijoje,tiek alchemijoje.

Gyvsidabris yra vienintelis metalas, išliekantis skystas kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Kai aplinkos temperatūra yra O oC ir daugiau, metalinis gyvsidabris garuoja – virsta gyvsidabrio garais. Jo lydymosi temperatūra yra labai žema (-38,87 oC), o virimo – aukšta (357 oC).Gyvsidabris – sunkiausias iš visų skysčių (net 7 kartus sunkesnis už orą, ir 13,6 karto sunkesnis už vandenį). Jis yra blizgus, nuodingas, judrus, lengvai garuojantis, sidabro baltumo spalvos metalas, blogai tirpstantis vandenyje (gerai vandenyje ttirpsta tik kai kurie jo junginiai, sudarydami labai nuodingus hidratus). Gyvsidabris nelabai linkęs jungtis su deguonimi. Oksidas HgO yra termiškai nepatvarus. Gyvsidabris taip pat neišstumia H2 iš rūgščių. Nuo kitų dviejų 2B grupės metalų – kadmio ir cinko – gyvsidabris skiriasi tiek cheminėmis, tiek fizikinėmis jau minėtomis savybėmis.

Gamtiniai ištekliai

Tai retas metalas, žemėje jo yra nedideli kiekiai. Nuodingo gyvsidabrio rūdos, cinoberio, pramoniniai telkiniai randami keliose vietose. Žymiausi yra Kinijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Cinoberis susidaro šalia naujų vulkaninių uolienų ir karštų versmių. LLabai retai kai kuriose uolienose pasitaiko gryno gyvsidabrio lašelių.

Panaudojimo sritys

Gyvsidabrio panaudojimo sritys susijusios su jo metališkumu, skystumu ir dideliu tankiu. Gyvsidabris naudojamas termometruose, barometruose, manometruose, gyvsidabriniuose elektros srovės lygintuvuose, dujų slėgio reguliatoriuose, medicininiuose prietaisuose, elektros grandinių rėlėse ir jungikliuose. GGyvsidabriniai elektrodai naudojami aktyviųjų metalų gamybai elektrolizės būdu. Dienos šviesos lempose yra gyvsidabrio garų. Dailininkai naudoja HgS pigmentus dažams gaminti. HgO yra naudojamas poliravimo medžiagoms, sausiesiems elementams, dezinfekuojantiems dažams, fungicidams, pigmentams. HgCl2 yra naudojamas gyvsidabrio junginių gamybai, dezinfekuojančioms priemonėms, fungicidams, insekticidams, medienos apsaugai nuo puvimo. Hg2Cl2 yra naudojamas elektrodams, farmacijos gaminiams, fungicidams.

Amalgamos

Gyvsidabris reaguoja su visais metalais, net su auksu, sudarydamas junginius, vadinamus amalgamomis. Amalgama susidaro metalui ištirpus gyvsidabryje. Amalgamacijos procesas naudojamas jau šimtmečius, siekiant išskirti auksą, sidabrą, kitus tauriuosius metalus iš rūdų. Taip pat amalgamomis buvo naudojamos kaip vienas iš būdų dengti dirbinius tauriaisiais metalais, tačiau tai yra labai nuodingas technologinis procesas (pakaitintą sidabruojamą, auksuojamą ar pan. daiktą reikia palaikyti amalgamoje, vėliau gyvsidabrį išgarinti. Tokiu būdu ant daikto lieka plonas ttauriojo metalo sluoksnis).

Gyvsidabris, panaudotas tauriųjų metalų sodrinimui patenka į aplinką metalo pavidalu ir įsijungia į natūralią maisto grandinę. Gamtinėje aplinkoje jis transformuojasi į organinius ir neorganinius junginius, kurie yra labai toksiški.

Stomatologų naudojamą amalgamą sudaro 70% gyvsidabrio ir 30% vario.

Poveikis organizmui

Gyvsidabris į žmogaus organizmą patenka įkvepiant, odos kontaktu, naudojant užterštą vandenį ar maistą (pvz. – žuvį). Jis veikia žmonių sveikatą sukeldamas ūminę intersticinę pneumoniją ir nekrotinį bronchiolių uždegimą. Iš karto po ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio garais jo koncentracija kraujyje būna ddidelė, jis įsisavinamas greitai. Jei gyvsidabrio mažai, įsisavinama lėtai. Metalizuotas gyvsidabris kaupiasi smegenyse, vėliau- inkstuose, kur randama didžiausia jo koncentracija. Plaučiuose gyvsidabrio būna dar keletą mėnesių po apsinuodijimo, o tai gali sukelti plaučių fibrozę. Iš organizmo pasišalina per inkstus su šlapimu, per odą su prakaitu. Žmonės nevienodai jautrūs gyvsidabriui – jautresni vaikai ir moterys.

Apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba

Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai – silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų yra daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, dar vėliau vystosi toksinė encefalopatija.

Teikiant pirmąją pagalbą pastebėjus pirmuosius apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, reikia gerti vandens su aktyvuota anglimi (1-2 šaukštai aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens), vandens su kiaušinio baltymais (2 kiaušinio baltymai 1 stiklinei vandens) arba 5-6 kiaušinius su 0.5 l pieno ir stengtis viską išvemti. Apsinuodijusius būtina kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą.

Išsiliejus gyvsidabriui atliekama mechaninė demerkurizacija – pirmiausia surenkami matomi lašeliai. Likusius visai mažus lašelius galima surinkti į stiklinį indą ddrėgnu, klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Tada popierių su gyvsidabriu įdėti į stiklinį indą su vandeniu ir užkimšti guminiu kamščiu. Indą kelis kartus pakračius, gyvsidabris atsiskiria nuo popieriaus ir nusėda ant indo dugno. Išėmus popierių, juo vėl galima rinkti gyvsidabrį. Surinktą gyvsidabrį reikia supilti į stiklinį indą, jį užlydyti ir laikyti metalinėje dėžėje.

Po to atliekamas užterštos vietos apdorojimas tam tikrais tirpalais – cheminė demerkurizacija.

SAUGAUS DARBO SU GYVSIDABRIU TAISYKLĖS:

1. Dirbti su gyvsidabriu, ar prietaisais turinčiais gyvsidabrio turi tik personalas, išklausęs specialų instruktažą.

` 2. Dirbant su gyvsidabriu draudžiama kontaktuoti tiesiogiai su šia medžiaga, privaloma naudoti pirštines, jei kontaktas neišvengiamas.

3. Darbai su gyvsidabriu atliekami specialioje įrangoje – traukos spintoje, kurioje yra ištraukiamoji ventiliacija. Ventiliaciją reikia įjungti 30 min. prieš pradedant darbą ir neišjungti 30 min. – pabaigus darbą.

4. Gyvsidabris laikomas storo stiklo induose, sandariai uždarytuose.

5. Draudžiama išpilti gyvsidabrį į kriauklę. Užterštam gyvsidabriui laikyti naudojamas atskiras indas su vandeniu, atliekama demerkurizacija.

6. Patalpose, kuriose dirbama su gyvsidabriu, grindys turi būti išklotos linoleumu, kuris prie sienų užlenktas 10 cm virš grindų, kad gyvsidabris nepatektų po danga.

7. Išsiliejus gyvsidabriui iš sudužusių termometrų ar talpų, reikia surinkti net pačius smulkiausius lašelius emalguota plokštele į spec. indą. Tą vietą, kkur buvo išsiliejęs gyvsidabris, nuplauti parūgštintu 0,1% kalio permanganato tirpalu (parūgštinama – 5 ml koncentruotos sieros rūgšties 1l tirpalo).

Gyvsidabris alchemijoje ir astrologijoje

Alchemijoje gyvsidabris, šalia sieros ir druskos,laikomas vienu iš trijų filosofinių elementų ir pasaulio pradmenų. Jis reiškia dvasią (spiritus). Gyvsidabris atitinka vieną iš 7 planetų (Mėnulis ir Saulė irgi laikyti planetomis) – Saturną. Šis metalas laikomas hermafroditu, todėl vaidina alchemijoje svarbų vaidmenį kaip simbolis, perteikiantis priešingybes.Taip pat šaltą ir racionalų druskos veikimą gyvsidabris sieja su karštu, energingu sieros veikimu. Siekdami vienovės, alchemikai gyvsidabrį vadino akmeniu, o, kaip rašo šveicarų alchemikas Paracelsas, jis yra alchemikų azotas, turintis daug kitų vardų – filosofinis akmuo, išminties akmuo, dangiškoji rasa, mergelės pienas, merkurijus, pirminė materija.Alchemikai manė, kad kiekviena planeta turi savo gyvsidabrį – dvasinę energiją, kurią vogė Merkurijus.

Gyvsidabrio sapnavimas taip pat turi savotišką reikšmę. Sapnininkuose rašoma : ”Sapne regėti gyvsidabrį – blogos permainos gyvenime. Jeigu moteris sapnuoja, kad ji apsinuodijo gyvsidabriu, vadinasi, ją paliks ir išskirs su šeima. Jeigu moteris sapnuoja gyvsidabrio chloridą, vadinasi, ji taps klastingų žmonių auka. Gyvsidabrio chloridas – apgaulė, nuostoliai.

IR MIELIEJI ŽMONĖS, ČIA DAR YRA ŠIEK TIEK APIE GYVSIDABRĮ.

Tantriškoji alchemija

Galite papildomai paskaityti: Tantrų ryšis su Kabala

Gyvsidabris arba parada (sanskrito kalba) tantristui (kaip ir viduramžių alchemikui) buvo

vienas iš pagrindinių elementų. Jis turėjo daug slaptų vardų Sandhya Bhasya arba Prieblandų kalboje, skirtoje užtikrinti, kad formulės nebūtų naudojamos neteisingai. Tas formules galėjo naudoti tik tie, kurie turėjo darbo su tamsiomis sąmonės būsenomis patirtį ir žinojo tų išmatavimų unikalią simbolių kalbą. Natha kryptyje, kurioje dominavo alchemija, tos būsenos pasiekiamos per jogą, o pagrindinė priemonė yra samadhi – mistinis susiliejimas.

Štai kai kurie žodžiai, kuriais buvo žymima parada: rasa (esmė), rasendra (nes tai svarbiausias iš metalų), suta (nes jis gali virsti aauksu), kapala (dėl jo lakumo), rasa radža (metalų valdovas) ir t.t. Dauguma šių vardų yra susiję su Šyva ir net parada yra vadinama „Šyva sėkla“. Ir tai nėra atsitiktinumas. Šyva tantriškuose tekstuose simbolizuoja amžinybę („mahakala“).

Tai paaiškina ezoterinę tradicinio Šyvos vaizdavimo jogu, kurį karūnuoja elipsės pavidalo mėnulis – jame susijungia saulė ir mėnulis. Karmiškoji prana veržiasi iš saulės ir mėnulio šaltinio tapdama maniškąja (trancendentine) gyvybine jėga. Todėl, Šyva ir Šakti yra virš laiko kaip pagrindinis šaltinis („sušumna“). Kurdamas naują būtį Šyva ppradeda „žaisti“ su savo priešybe – Šakti. Taip sukuriama galimybė laiko sąvokai bei ribotai patirčiai. Kūrybos proceso metu išsilieja gyvsidabris, kuris susimaišo su tąja priešybe. Tėra viena materija, kuri pajėgi suvaldyti beribę Šyvos potenciją – tai išgryninta siera, Parvati kraujas aarba „mėnesinės“ (Šakti).

Technine prasme (Šakti) yra Ahamkara (sanskr.), t.y. „Savęs (Aš) kūrėjas“, galia virš „Aš“, kundalinis arba būtent pati šakti. Žmonija egzistuoja vien todėl, kad Ahamkara pati klysta manydama, kad ji yra poroje su ribotu fiziniu kūnu ir yra asmenybės dalelytė. Kai kundalinio šakti išsivynioja iki galo, ji supranta, kad yra Šyvos „galia“.

Nelaimei, nepatyrusiame žmoguje, kai tik „prabunda“ ši šakti, dingsta mintis apie ribotą kūną ir prisimenamas Šyva. Ji dėl jo aukoja tą savo ribotą individualumą ir jos mintis nušvinta. Nepatyrusiam asmeniui, kurs nėra išlavėjęs medituodamas apie trancendentinį laiko ir kūniškosios minties ribotumą, gali būti prarasta galimybė identifikuoti save su kūnu – tad jį ištinka fizinė mirtis. Geriausiu atveju, milžiniška kundalini energijos iškrova užgoš visas kitas ribotas kūno funkcijas – ttarsi žaibo iškrova žemos įtampos linijomis. Tad klaidingas yra „naujųjų laikų“ magų tvirtiniamas, kad „greičiausias“ būdas gauti „nušvitimą“ yra pažadinti kundalinio šakti. Tik jie nepasako, ką daryti su beribe išlaisvinta energija. Atminkite, kad Šyva juk yra Mirties viešpats.

Ahamkara, kaip energija virš mūsų pirmapradžio ego, yra visų žalingų įpročių pagrindas. Ji nuodija mus net maistu, kuris yra būtinas mūsų gyvybei palaikyti. Tėra vienas būdas nusimesti ribojantį Ahamkaros apvalkalą – tai supiršti ją su jos priešybe, t.y. Šyva. Tada „Savęs kūrėjo“ ribojimai ppakeičiami kosminės asmenybės pusiausvyra. Tik susiliejimas su Dievu/Dievybe yra vienintelis ir amžinas vaistas.

Gyvsidabris, kaip viešpaties Šyvos sperma, yra fizinis kitimų ugnies (tedžas) įsikūnijimas. Jis gali kūnui suteikti neišmatuojamą tedžų kiekį, leisti „virškinti“ beveik bet ką. Tai reiškia ne tik fizinės materijos virškinimą, bet ir jutimo organų (patyrimo) virškinimą Parada gali suteikti begalinį pranos kiekį. Taip su prana ir tedžas, ugnimi ir vandeniu, parada gali duoti begalinį odžas, t.y. Kvintensenciją. Kadangi jis valdo visas jas tris, jis taip pat gali valdyti ir tris došas, t.y. kūniškąsias nuotaikas. Pats savaime gyvsidabris smegenyse gali sudaryti netirpią druską, kuri yra pamišimo ar mirties priežastis. Nuryti gyvsidabrį tai tarsi be pusiausvyros pakelti kundalinį. Tik siera gali suvaldyti jo energiją.

Siera yra kraujo, kurį kūnas naudoja kažko kito kūrimui, įsikūnijimas. Siera yra įsčios, kurios pagimdo Kadžali, juodąjį gyvsidabrio sulfidą. Kadžali yra alchemiškasis vaikas, iš kurio atsiranga visa kita materija. Žymiausias iš gyvsidabrio turinčių junginių yra rasayana Makaradvadža, susidedanti iš gyvsidabrio, sieros ir aukso.

Šis junginys gali padidinti ištvermę, energiją, sustiprinti imuninę sistemą prailginti gyvenimą. Makaradvadža pašalina kliūtis ir leidžia pranai, tedžams ir odžams tekėti į tokias sritis, į kurias tie anksčiau negalėjo. Vartojamas prieš meditaciją (ar net miegą), jis gali prasiskverbti net per nadis (ypatingi energijos kanalai). Gyvsidabris lleidžia kūnui įsisavinti auksą, kuris šiaip yra tik dalinai suvirškinamas. Taip „sukietėjusi saulės šviesa“, auksas, gali paauksuoti mūsų kūno imuninę sistemą bei aurą. Lakusis gyvsidabris padeda jį išnešioti sunkiai praeinamais kanalais.

Jis puikiai tinka sergant tokiomis ligomis kaip AIDS bei įvairiomis vėžio formomis. Mėnesio trukmės gydymo kursą reikia kartoti kasmet, – geriausiu šaltu metų laiku. Bhairavi kulto nariai, garbinantys ĮNIRŠUSĮ viešpatį Šyvą, vartodami panašius gyvsidabrio junginius, gyvendavo po kelis šimtmečius. Kalbama, kad kai kurie iš jų net tapo nemirtingais. Bhairavi kulto statulos parodo kai kurias tokio ilgo gyvenimo aplinkybes. Būtybės per alcheminę sadhana taip mutavo, kad perėjo į kitus išmatavimus – jos daugiau nei žmonės. Tokia yra jų tikroji išvaizda, nes stebėtojui jie gali pasirodyti esantys bet kokio amžiaus ir jie dažniausiai neįšventintiems nerodo savo tikrosios išvaizdos.

Prisiminkime ir Kinijos „Šou dao“ klaną, kurio nariai, sulaukę 75-80 metų, sutvarkydavo reikalus, atsisveikindavo ir „numirdavo“ („nelaimingas atsitikimas“ ar net ir netikros laidotuvės). Po to visa „mirusiųjų“ grupė iškeliaudavo į slaptą vietą. Ten seneliai, vadovaujami patyrusių mokytojų, mankštindavosi ir po pratybų atrodydavo kaip 45-50 metų vyriškiai. Tada jie gaudavo naujus vardus, biografijas ir „gyvenamąją vietą“.

O prieš 200 metų gyvenęs grafas Kaliostras parašė knygą, kaip gyventi 5557-is metus. Pagrindinė priemonė: 32-ias dienas laikytis dietos nuleidžiant kraują, oo paskui išgerti žiupsnelį specialios „prima materijos“, kurios paslaptį žinojo tik Kaliostro. O gal tai irgi gyvsidabrio preparatas.

Rasa Šastroje, tantriškosios alchemijos Mene, gyvsidabris laikomas gyva būtybe. kurs siekia išsilaisvinimo, bei vaikas ar siela, siekianti reinkarnacijos. Pirmiausia, gyvsidabris „pažadinimas“, tampa „alkanas“, jis „ganosi“, „nualpsta“ ir pagaliau „nužudomas“. „Nužudymas“ yra sudeginimas Prieblandų kalboje.

Nieks kitas tiksliau nepabrėžė tantriškosios alchemijos tikslo, nei didysis išminčius Govinda Bhagavatpada (Šankaračaya mokytojas) šioje Rasahridaya Tantroje (9-asis m.e. amžius):

Jis yra tik doriesiems, pilnosios sąmonės liepsna tarp dviejų antakių, kaip ugnis, švytėjimas ar saulė. Sunku aprašyti šią ypatingos liepsnos prigimtį. Ji apdovanoja asmenį amžinąja palaima – jis tampa laisvu nuo visų vargų. Ji taikinga ir ją galima priimti individas, kuris privalo koncentruoti savo mintį apie šią liepsną ir visa Visata pasirodys jam kaip begalinė vibruojanti sąmonė. Tie, kurie pasiekė šią susiliejimo būseną, kuri yra tarsi amrita, yra tikrai iškilios asmenybės.