kokybes vadovas
VILNIAUS KOLEGIJA
DIZAINO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
Chemijos katedra
Dieninio studijų skyriaus
II kurso CH05A gr. studentė
JOLANTA STEPANOVA
KOKYBĖS VADOVO POREIKIS IR PASKIRTIS CHEMIJOS LABORATORIJOJE
Laboratorijų veiklos kursinis darbas
Darbo vadovas lektorė ONA ZDANAVIČIENĖ
Vertinimas______________________________
_______________________________________
2007 m.
SANTRAUKA
Kursinis darbas apie kokybės vadovo poreikį ir paskirtį chemijos laboratorijoje. Kursiniame darbe išdėstoma tik teorinė medžiaga.
Pradžioje pateikiama kokybės sistemos struktūra, kokybės sistemos sukurimas ir vystymas, kokybės sistemos principai, kokybės audito tikslai, kokybės valdymo sistemos, kokybės kontrolės pritaikymas. Teorinėje dalyje aprašoma medžiaga ir pateikiami konkretus pavyzdžiai. Šio kursinio darbo tikslas aprašyti kkokybės vadovo poreikį ir paskirtį chemijos laboratorijoje. Šiam tikslui įgyvendinti iškeliami šie uždaviniai: parinkti chemijos laboratorijai reikalingus dokumentus; pateikti laboratorijos darbo kokybės sistemos struktūrą; sumodeliuoti chemijos laboratoriją; parinkti laboratorijai prietaisus ir metodus; apžvelgti žmogaus ir gamtos saugą.
Chemijos tyrimų laboratorija yra įsikūrusi Vilniaus rajone, Nemenčinės miestelyje, Noreikos gatvėje 28. Chemijos tyrimų laboratorijoje atliekama vandens kokybės analizė. Pagrindiniai laboratorijos prietaisai: pH – metras, kompiuteris, oksimetras, džiovinimo spinta.
Kursinio darbo gamtos ir saugos dalyje aprašoma vandens užterštumo problemos ir gerinimo būklė.
TERMINŲ ŽODYNĖLIS
Auditas (angl. AAudit) – Auditas yra nepriklausomas organizacijos veiklos bei rezultatų tikrinimas ir vertinimas. Labiausiai paplitusios audito rūšys: finansų auditas, veiklos auditas, informacinių ir komunikavimo technologijų auditas, atitikimo auditas, vadybos auditas. Auditas gali būti trijų lygiu:
• vidine kontrole, kurią atlieka vadovybe;
• vidinis aauditas, atliekamas nepriklausomo organizacijos padalinio.
Tarp kitu aspektu jis turi kontroliuoti organizacijos vidines vadybos veiksmingumą;
• išorinis auditas, atliekamas nuo organizacijos nepriklausomo auditoriaus. [1]
Darbo instrukcijų paskirtis – išsamiai aprašyti, kaip atlikti konkretų darbą. [2]
Kokybė – visuma objekto savybių, kurios turi atitikti nustatytus ir numanomus poreikius. [3]
Kokybės lygis – kokybine prasme (statistinė priėmimo kontrolė). [3]
Kokybės riba – tai vertinami tikslūs techniniai rodikliai. [3]
Kokybės sistemos auditas – kokybės vadybos ir kokybės sistemos elementas. Tai sisteminga ir
nepriklausoma analizė, kuria siekiama nustatyti, ar su kokybe susijusi veikla ir gauti rezultatai atitinka numatytas priemones ir ar šios priemonės panaudotos efektyviai ir tinkamai. [2]
Kokybės vadybos sistema – vadybos sistema, skirta organizacijos veiklai, susijusiai su kokybe, nukreipti ir valdyti. [2]
Kontrolė – veikla, apimanti vienos ar kelių charakteristikų matavimus, ekspertizes, bbandymus ar įvertinimus ir gautų rezultatų duomenų palyginimą su nustatytais reikalavimais. [3]
Patikrinimas – objektyvių įrodymų, atlikus ekspertizę, pristatymas norint įsitikinti, ar reikalavimai buvo įvykdyti. [3]
Politika (angl. Policy) – Politika yra tikslo ir priemonių jam pasiekti visumą. [1]
Santykinė kokybė – kada objektai klasifikuojami atsižvelgiant į jų privalumų lygį arba lyginamąja prasme. [3]
Vadybos sistema – politikos ir tikslų nustatymo bei tų tikslų pasiekimo sistema. [2]
Visuotinės kokybės vadyba – į klientą nukreipta vadybos filosofija, užtikrinanti nuolatinį veiklos procesų tobulinimą naudojant analitines priemones ir įį komandinį darbą įtraukiant visus darbuotojus. [1]
Savikontrolė – atlikto darbo kontrolė, jo vykdytojui laikantis numatytų reikalavimų. [3]
TURINYS
ĮVADAS 5
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 7
1.1. Kokybės sistemos struktūra 7
1.2. Kokybės sistemos sukurimas ir vystymas 7
1.2.1. Kokybės sistemos principai 7
1.2.2. Kokybės audito tikslai 9
1.2.3. Kokybės valdymo sistemos 11
1.2.4. Kokybės kontrolės pritaikymas 11
2. LABORATORIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS 12
2.1. Laboratorijos charakteristika 12
2.2. Laboratorijos plano sudarymas, laboratorinių baldų ir prietaisų išdėstymo pagrindimas 12
2.3. Norminiai ir laboratorijoje pildomi dokumentai 15
2.3.1. Reikalavimai dokumentacijai 16
2.3.2. Kokybės politika 16
2.3.3. Kokybės vadovas 16
2.3.4. Procedūrų aprašų paskirtis 17
2.3.5. Procesų planavimą, vyksmą ir valdymą užtikrinantys dokumentai ir jų valdymas 17
2.3.6. LST EN ISO 9001 reikalaujami įrašai 17
2.3.7. Kokybės ir techniniai įrašai 18
2.4. Tyrimų organizavimas 18
2.4.1. Mėginių priėmimas ir jų judėjimo laboratorijoje schema 18
2.4.2. Reikalingos medžiagos ir indai 19
2.4.3. Tyrimui naudojami prietaisai ir metodai 20
2.5. Laboratorijos darbo kokybės sistemos užtikrinimas 21
3. ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 21
IŠVADOS 24
NAUDOTA LITERATŪRA 25
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 26
ĮVADAS
Kokybė – turimųjų (čia reiškia ypač pastovių) charakteristikų (išskirtinė savybė: gali būti kokybinė arba kiekybinė) visumos atitikties (reikalavimo įvykdymas) reikalavimams (produkto reikalavimas, kokybės vadybos reikalavimas, vartotojo reikalavimas) laipsnis.
Kokybės valdymo klausimus apibendrina tarptautiniai ISO standartai. Daugumoje valstybių jie priimti kaip nacionaliniai standartai ir plačiai taikomi gaminių ir paslaugų kokybei reglamentuoti. Kokybės standartų taikymas yra tam tikra gaminių kokybės stabilumo garantija. Europos Sąjungos valstybėse gaminiai patenka vartotojams atlikus atitikties vertinimą.
Visame pasaulyje padidėjo reikalavimai produkcijos kokybei. Produkcijos kokybės formavimas priklauso nuo tikslų, produkcijos gamybos tipo, paslaugų sspecifikacijos ir praktinės patirties. Produkcijos arba paslaugų kokybės sistema apima sąvokas būdingas daugumai pagrindinių produkcijos ir paslaugų rūšių:
1. Kokybės politika, t. y. kokybės sistemos politiką vykdantis valdymas.
2. Kokybės sistema kaip procedūrų visuma, užtikrinanti kokybės valdymą.
3. Kokybės valdymas kaip metodų, taikomų kokybės reikalavimams tenkinti, visuma.
4. Kokybės užtikrinimas kaip priemonių visuma, garantuojanti, kad produkcija arba paslaugos atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus.
Parenkant kokybės užtikrinimo modelį vertinami tokie veiksniai: produkcijos projektavimo arba paslaugos vertinimo sunkumai dėl analogų nebuvimo; pagrindimas; gamybinio proceso sudėtingumas; produkcijos ir paslaugų charakteristikos; darbo sauga; ekonominiai veiksniai ir kt.
Šio darbo tikslas ir uždaviniai:
Tikslas: Aprašyti kokybės vadovo poreikį ir paskirtį chemijos laboratorijoje.
Uždaviniai:
1. Pateikti laboratorijos darbo kokybės sistemos struktūrą;
2. Sumodeliuoti chemijos laboratoriją;
3. Parinkti chemijos laboratorijai reikalingus dokumentus;
4. Pritaikyti laboratorijai prietaisus ir metodus;
5. Apžvelgti žmogaus ir gamtos saugą.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Kokybės sistemos struktūra
Kokybės sistemos struktūrą reglamentuoja standartas LST EN ISO 9004 – 2001.
Pagal šio standarto reikalavimus kokybės sistemoje turi būti aprašyta: kokybės vadybos sistema, kur įeina bendrieji reikalavimai, reikalavimai dokumentacijai, ir kokybės vadybos principų taikymas; vadovybės pareigos (vadovybės atsakomybė), kur taikomi bendrosios rekomendacijos (vadovybės įsipareigojimai), suinteresuotųjų šalių poreikiai ir lūkesčiai (orientavimasis į vartotoją), kokybės politika, planavimas, atsakomybė, įgaliojimai ir ryšiai, vadovybinė vertintojų analizė (atsakomybės ir įgaliojimai, vadovybės atstovas ir taip pat vidiniai ryšiai), vadovybinė vvertintojų analizė (bendrosios nuostatos, vertinamosios analizės įvestiniai duomenys ir vertinamosios analizės išvestiniai duomenys), darbuotojai (žmogiškieji ištekliai); produktų realizavimas (įvadas, svarstytini klausimai, procesų valdymas), su suinteresuotomis šalimis susiję procesai, projektavimas ir kurimas, pirkimas, gamyba ir paslaugų teikimas (gamybos ir paslaugų teikimo valdymas, gamybos ir paslaugų teikimo procesų įteisinimas, identifikavimas ir atsekamumas, vartotojo turtas, produkto išsaugojimas); matavimas (analizė ir gerinimas) – matavimas ir monitoringas, neatitikčių valdymas
(neatitiktinio produkto valdymas), duomenų analizė, gerinimas.
1.2. Kokybės sistemos sukurimas ir vystymas
Kokybės sistemos dokumentų ruošime dalyvauja visų profesinių kategorijų personalas. Pasiūlymai apie kokybės sistemos pakeitimus perduodami kokybės vadybininkui ,, pastabų blanke F299” ir registruojami formoje F242. Pakeitimai kokybės sistemoje tvirtinami vadovo. Poskyrių vadovų susirinkimuose kas 2 savaitės kokybės vadybininkas informuoja ir gauna informaciją apie kokybės sistemos darbą. Poskyrių vadovai informuoja personalą nerečiau kaip kartą per 2 savaites apie visus pakeitimus.
1.2.1. Kokybės sistemos principai
Kokybės sistemos veikla pagrįsta tam tikrais principais, kurių praktiniame darbe būtina laikytis. Principai nustato kokybės sistemos ir jos vadybos reikalavimus. Tikslus ir griežtas principų laikymasis garantuoja, kad kokybės sistemos veikla bus tinkamo lygio.
Pagrindiniai kokybės sistemos principai suformuluoti ISO 9004 standarte, bet iš dalies jie aprašyti ir kituose ISO 9000 serijos standartuose. Visus šiuos principus reikia žinoti ir suprasti, nes tai padės
aiškiau įsivaizduoti, kaip funkcionuoja kokybės sistema.
1 principas (ISO 9001). Kokybės sistema paruošiama ir dokumentais įforminama kaip produkcijos nustatytų reikalavimų atitikimo užtikrinimo priemonė.
Kokybės sistema yra įmonės politikos priemonė apibrėžtiems tikslams pasiekti, kokybės reikalavimams įvykdyti, kuriuos kelia įmonei jos gaminių vartotojai ir klientai. Kokybės sistema kuriama remiantis konkrečia įmonės veikla, naudojant ISO 9004 standarte rekomenduojamus elementus. Kokybės sistema funkcionuoja normaliai, jeigu užtikrina, kad vartotojų reikalavimai gaminių kokybei vykdomi ir kokybės problemos yra iš anksto numatomos, o ne sprendžiamos po to, kkai kas nors atsitinka.
2 principas (ISO 9004). Kokybės sistema funkcionuoja kartu su visomis kitomis veiklos rūšimis, veikiančiomis gaminių kokybę, ir sąveikauja su jomis.
Įmonės kokybės sistema yra neatskiriama bendros įmonės valdymo sistemos dalis ir funkcionuoja kartu su šia sistema. Kokybės sistemos įtaka turi pasireikšti visais kokybės kilpos etapais, pradedant marketingo tyrimais ir baigiant priežiūra po pardavimo. Tai ISO standartuose nustatytas fundamentalus kokybės sistemos principas. Jis padeda apibrėžti kokybės sistemos ribas ir nustatyti konkrečius jos uždavinius.
3 principas (ISO 9004). Atsakomybė uuž kokybės politikos apibrėžimą, kokybės sistemos parengimą, įdiegimą ir funkcionavimą tenka įmonės vadovybei. Taigi į kokybės sistemos veiklą įtraukiami visi įmonės darbuotojai, tačiau asmeninė atsakomybė už įsipareigojimus, už kokybės sistemą, už reikiamų sąlygų ir numatytų rezultatų pasiekimą tenka įmonės vadovams. ŠŠis ISO standartų principas perteikia ir daugiametę Vakarų šalių kokybės vadybos firmų patirtį. Vadovaudamiesi šiuo principu įmonės vadovai privalo:
• nustatyti įmonės politiką kokybės srityje ir dokumentais ją įforminti;
• paskirstyti pareigas ir atsakomybę įmonės vadovaujantiesiems darbuotojams ir kokybės specialistams;
• nustatyti kokybės valdymo sistemos organizacinę struktūrą ir jos vietą visoje įmonės valdymo sistemoje;
• nustatyti reikiamą kompetencijos, kvalifikacijos ir specialistų rengimo kokybės srityje lygį;
• vykdyti periodinės kokybės sistemos funkcionavimo patikras;
• išskirti reikiamų išteklių įmonės kokybės politikai įgyvendinti.
Tiesiogiai nekontroliuojant kokybės darbų neįmanomas įmonės kokybės sistemos efektyvus funkcionavimas. Šio principo pažeidimas yra viena pagrindinių klaidų, kurias daro daugelio įmonių vadovai. Jie dažnai atsakomybę už gaminių kokybę ir kokybės veiklą įmonės viduje perduoda vidurinės grandies vadovams.
4 principas (ISO 9004). Visi kokybės sistemos elementai ir kkomponentai turi būti reguliariai tikrinami ir vertinami.
Kad kokybės sistema efektyviai funkcionuotų ir įsivyrautų visiškas pasitikėjimas, jog nustatyta kokybė tikrai pasiekiama ir palaikoma reikiamo lygio, turi būti sistemingai atliekami kokybės sistemos vidiniai patikrinimai ir įvertinimai.
5 principas (ISO 9004). Kokybės sistemos tikslai realizuojami technikos, administracijos ir žmogaus veiksniais, veikiančiais gaminamos produkcijos kokybę.
Šio principo esmė ta, kad negalima pasiekti esminio produkcijos kokybės pagerėjimo atskiromis nesuderintomis priemonėmis. Tai galima pasiekti tik į kokybės sistemą sujungus ir suderinus visus veiklos veiksnius, taip pat iir žmogaus veiksnį.
6 Principas (ISO 9004). Kokybės sistema turi būti reikiamai įforminta ir dokumentuota.
Visi apibūdinantys kokybės sistemą elementai, reikalavimai ir sąlygos turi būti tiksliai ir nedviprasmiškai raštu įforminti ir tinkamai sutvarkyti. Raštiškas ir tikslus kokybės sistemos įforminimas leidžia visiems darbuotojams vienodai suprasti kokybės politiką ir jos uždavinius. Be to, gerai sutvarkytą ir įformintą kokybės sistemą visada galima parodyti klientams, kad jie susidarytų gerą nuomonę apie įmonę, arba pateikti ją sertifikavimo įstaigai. Visi dokumentai turi būti sutvarkyti patogiai ir praktiškai, kad būtų galima lengvai pakeisti negaliojančius dokumentus naujais. Dokumentų turi būti tiek, kiek reikia praktinėms įmonės reikmėms.
1.2.2. Kokybės audito tikslai
Daugelio pasaulio šalių audito veiklos praktika rodo, kad visos įmonės ar kompanijos turi teisę savo nuožiūra pasirinkti auditorių arba audito įmonę bei sudaryti su jais sutartį.
Audito veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatuose nurodoma, kad auditoriai ir audito įmonės gali teikti tokias paslaugas: patikrinti apskaitą ir atsakomybę; teikti konsultacijas ir kitokią metodinę pagalbą apskaitos ir vidinės ūkinės kontrolės klausimais; atlikti ūkinės-komercinės veiklos analizę ir pateikti rekomendacijas dėl įmonės darbo; atlikti kitus patikrinimus; atstovauti įmonių interesams teisme ir kitur.
Auditorių patikrintų ir patvirtintų ataskaitų duomenys naudojami įvairiems tikslams, ypač sprendžiant pasitikėjimo įmonių finansinėmis išgalėmis, gamybinės veiklos rezultatais bei administracijos veiksmais klausimus.
Auditorių tikslas –– ne tik patikrinti valstybinių ar privačių firmų ūkinę-finansinę veiklą, bet ir patarti klientams – firmų, korporacijų vadovams ir smulkiesiems verslininkams, kaip pagerinti savo veiklos reikalus. Todėl auditorius visada turi išmanyti naujausias technologijas, valdymo metodus, poreikius ir galimybes, pasiūlos ir paklausos mechanizmą, rinkos dėsnius ir apskritai ekonominę politiką.
Audito veiklos sfera ir tikslai dažniausiai formuojami panašiai. Apibendrinta nuomonė būtų tokia: audito veiklos tikslas – padėti įmonėms geriau ūkininkauti, teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, įvertinti finansinę informaciją, pateiktą ataskaitoje ir pateikiamą įmonių savininkams, administracijai, bankams ir kitiems užsakovams, taip pat valstybinio reguliavimo organams, patvirtinti jos autentiškumą.
Valstybės kontrolės tikslas – nustatyti pažeidimus ir imtis priemonių, kad jie nesikartotų ir būtų atlyginta žala, o pagrindinis audito kontrolės tikslas – atskleisti vidinius rezervus, padėti firmoms rasti optimalius gamybinės, komercinės ar kitos veiklos variantus. Veiksniai darantys įtaką kokybei (1. pav.).
Pav. 1.
1.2.3. Kokybės valdymo sistemos
Kokybės valdymo sistema priklauso nuo gamybos struktūros sudėties ir kokybės reikalavimų šaltinių. Kokybės reikalavimų šaltiniai gali būti įvairūs: rinka(aplinkos etapas), užsakovai (projektavimo etapas), bendrija(kūrimo etapas), kompanjos (gamybos etapas), standartai (naudojimo etapas).
Kokybės vadybos sistemą reglamentuoja standartai LST EN ISO 9001. Kokybės vadybos sistema parengiama pagal schemą, pateiktą (2. pav.)
Pav. 2.
Pagal bendruosius standarto reikalavimus organizacija turi sukurti, įforminti dokumentus, įgyvendinti iir prižiūrėti kokybės vadybos sistemą ir nuolat gerinti jos rezultatyvumą.
Organizacija turi valdyti kokybės rodiklių užtikrinimo procesus. Procesų valdymas kokybės sistemoje turi būti identifikuotas.
1.2.4. Kokybės kontrolės pritaikymas
Kokybės kontrolės tvarka turi būti pritaikyta nacionaliniam sąlygos poreikiams ir reikalavimams. Kokybės vadovas turi būti naudingas visoms laboratorijoje dirbančioms personalo kategorijoms ir skatinti efektyviai veikiančias kokybės užtikrinimo sistemas laoratorijos darbui. Valdomos kopijos kiekvieno puslapio viršuje yra paženklintos spalvotu spaudu “valdoma kopija”. Kopijos registruojamos registravimo registre.
2. LABORATORIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
2.1. Laboratorijos charakteristika
Chemijos vandens tyrimų laboratorija įsikurusi Vilniaus rajone, Nemenčinės miestelyje, Noreikos gatvėje 28. Pastatas nedidelis. Laboratorija pastatyta ramioje vietoje, kur nėra žmonių keliamo triukšmo, oro taršos, tai svarbu atliekant bandymus. Laboratorijos patalpa yra išdėstyta pagal standarto reikalavimus. Patalpa yra šviesi, langai nukreipti į vakarų pusę, kad saulės spinduliai tiesiogiai nebeveiktų atliekamų bandymų, taip pat svarbu, kad darbas būtų atliekamas nekeliant pavojaus darbo kokybei, bei darbuotojų saugai.
Laboratorija įsikurusi 25 km nuo Vilniaus. Susisiekimas geras, kadangi autobusai važinėja gana dažnai ir darbuotojai atvežami į darbą vadovybės skirtu autobusu. Šioje laboratorijoje atliekami vandens užterštumo tyrimai.(pvz., tiria ir prognozuoja azoto bei fosforo junginių koncentracijų ir krūvių kaitą lietuvos didžiosiose ir mažosiose upėse (baseino plotas didesnis kaip 1000 km2), ežeruose, telkiniuose, vandens užterštumo lygį), laboratorijoje naudojamos darbui skirtos
priemonės: pH – metras, kompiuteris, džiovinimo spinta, reagentai, cheminės medžiagos medžiagos.
Atkreipiamas dėmesys į: spinduliuotę ir temperatūrą. Tai yra svarbu laboratorijai atliekant bandymus norint gauti tikslius rezultatus.
Laboratorijos veikla visada orientuota į klientų poreikių tenkinimą, pastovų paslaugų kokybės ir kainos santykio gerinimą. 2006 metais 99,6 proc. patiekto gyventojams vandens atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus.
Priėmimo skyrius yra pirmame aukšte, kur surašomas protokolas apie mėginio paėmimą. Vėliau jis yra koduojamas ir perduodamas laboratorijai .
Laborantas kartu su vedėju atsako už laboratorijos mmaterialines vertybes, už savalaikį reagentų, prietaisų ir medžiagų užsakymą, už švarą, tvarką, laboratoriją.
2.2. Laboratorijos plano sudarymas, laboratorinių baldų ir prietaisų išdėstymo pagrindimas
Laboratorijos plotas 31,20 m2 . Šioje laboratorijoje dirba du žmonės: laborantas ir chemikas – specialistas. Laboranto pareigos laboratorijoje nustatyti laboratorijos kokybės lygį, prižiūrėti aparatūrą, įrangą, tikslinti reagentų ir medžiagų kiekius laboratorijoje.Laboratorijos patalpa yra erdvi ir šviesi. Sienos išdažytos baltai, kiekvienam darbuotojui yra pritaikyta atskira darbo vieta. Grindys išklotos plytelėmis, kad medžiagoms išsipylus būtų galima lengviau surinkti.
Analitinės svarstyklės ppastatytos prie sienos ramioje laboratorijos vietoje, kur mažai vaikštoma. Taip pat toliau nuo lango yra džiovinimo spinta, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepadidintų jos temperatūros. Vos įėjus į laboratoriją prie dešinės sienos stovi stalas su kompiuteriu,patogioje ir prieinančioje vietoje. Kriauklės yra įįrengtos prie spintos su cheminėmis medžiagomis, tai pagreitina ir palengvina jų plovimą. Stalas pastatytas laboratorijos centre, kadangi tai patogus priėjimas iš bet kokio taško. Langai yra nukreipti į vakarų pusę, todėl į juos niekada tiesiogiai nešviečia saulė ir žaliuzės ant jų yra nebūtinos.
Kiekvienas darbuotojas yra aprūpintas darbo drabužiais: chalatais,avalyne ir pirštiniais.
Laboratorija turi pagrindinį prietaisą – pH – metrą. Juo yra nustatoma vandens terpę ir užrašomi rezultatai į darbo žurnalą.
2.3. Norminiai ir laboratorijoje pildomi dokumentai
Lentelė 1. Įrašai
Reikalingas įrašas Įrašai Prižiūrėtojas
1) Archyvo dokumento registras.
2) Išduodama iš archyvo dokumento įrašų registravimas Už archyvą atsakingas darbuotojas.
Už archyvą atsakingas darbuotojas.
Lentelė 2. Kokybės sistemos valdymo dokumentų registras
Dokumento žymuo Dokumento pavadinimas Anuliavimo data Galiojimo dokumetų žymuo
Lentelė 3. Kokybės įrašų registras
Dokumento įrašų pavadinimas Dokumento identifikavimo žymuo Darbuotojas atliekantis įrašus Darbuotojas saugantis surinktus įrašus Bylos
Patalpų priežiūros žurnalas Pagal procedūrą
Pagal fformą
Lentelė 4. Kokybės vadovo kopijų apskaitos žurnalas
Kopijos Nr. Pastabos Laikytojo pavardė Gauta Gražinta
Data Parašas Data Parašas
2.3.1. Reikalavimai dokumentacijai
Kokybės vadybos sistemos dokumentuose turi būti pateikta: kokybės politika, kokybės vadovas, šiuo tarptautiniu standartu reikalaujamos dokumentais įformintos procedūros, rezultatyvių procesų planavimą, vyksmą ir valdymą, užtikrinantys dokumentai, šiuo tarptautiniu standartu reikalaujami įrašai.
2.3.2. Kokybės politika
Jei laboratorija yra įstaigos sudėtyje, įstaigos administracija įsipareigoja neįtakoti laboratorijos kokybės politikos, nedaryti darbuotojams finansinio spaudimo, kuris įtakotų dalykinių klausimų sprendimą. Tyrimus atliekančios laboratorijos kokybės politika suderinta su bendrąja politika ir nurodo gaires kokybės tikslams nustatyti. Kokybės tikslas –– užtikrinti atliekamų
tyrimų rezultatų patikimumą ir tikslumą, pateisinti klientų lūkesčius ir pasitikėjimą. Siekdama šio tikslo, laboratorija užtikrina: tinkamas aplinkos sąlygas tyrimams atlikti; reikalingą techninę bazę, tinkamą jos techninę priežiūrą ir eksploatacijos sąlygas; nuolatinį darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą; atliekamų tyrimų (bandymų), jų rezultatų ir kitos informacijos, susijusios su klientu, slaptumą; kokybės sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001 reikalavimus, veikimą.
Kokybės politiką privalo vykdyti visi laboratorijos darbuotojai. Kokybės politikai įgyvendinti ir kokybės tikslams pasiekti parengiama kokybės sistema, kuri aprašoma kokybės vadove.
2.3.3. Kokybės vadovas
Organizacija turi parengti ir prižiūrėti kokybės vadovą. Kokybės vadove pateikiama: kokybės sistemos taikymo sritis; dokumentais įformintos kokybės vadybos procedūros arba nuorodos į jas; kokybės sistemos procesų sąveikos aprašymas; okumentų vadyba; kokybės sistemos tikslas; kokybės sistemos struktūra.
Taikymo sritis priklauso nuo organizacijos (laboratorijos) veiklos tipo, procesų sudėtingumo ir personalo kompetencijos.
2.3.4. Procedūrų aprašų paskirtis
Paaiškinti darbuotojams, kaip turi būti įgyvendinama kokybės vadove nurodyta kokybės politika. Jose nurodyta kaip darbuotojai turi atlikti darbus, kad įgyvendintų nustatytus kokybės reikalavimus.
Kokybės sistemos dokumentai yra kokybės vadovas, standartai, metodikos, procedūros, personalo pareigų instrukcijos, personalo medicinos normos, reagentų registracijos žurnalai ir kt. Jų vadyba aprašyta kokybės sistemos struktūros schemoje. Kokybės sistemos dokumentų vadyba veikia per laboratorijos valdymo struktūrą. Kokybės vadovą ir jo keitimus tvirtina laboratorijos vadovas. LST EN IISO 9002 standartų reikalavimais ir apima: priemonių, užtikrinančių kokybę, planavimą; resursų, būtinų kokybei užtikrinti, turėjimą; tyrimų kokybės užtikrinimą ir valdymą; duomenų apiforminimą; personalo mokymą; dokumentų ir tyrimų rezultatų saugojimą.
2.3.5. Procesų planavimą, vyksmą ir valdymą užtikrinantys dokumentai ir jų valdymas
Kokybės sistemoje turi būti pakankamai dokumentų pagal kuriuos būtų galima stebėti ir įrodyti nustatytų reikalavimų atitiktį ir rezultatyvų kokybės sistemos veikimą. Kokybės sistemos dokumentai turi būti valdomi. Reikia parengti dokumentais įformintą procedūrą, nustatančią tvarką, reikalingą tam, kad būtų galima: patvirtinti dokumentų tinkamumą prieš juos išleidžiant; dokumentus analizuoti, jei reikia, atnaujinti ir pakartotinai tvirtinti; užtikrinti, kad atitinkamų dokumentų versijos būtų ten, kur tie dokumentai naudojami; užtikrinti, kad dokumentai būtų įskaitomi ir gerai atpažįstami; užkirsti kelią naudoti negaliojančius dokumentus ir tinkamai juos ženklinti, kai dokumentai paliekami saugoti tam tikriems tikslams.
Dokumentų, kuriuos reikia valdyti, tipų pavyzdžiai yra šie: brėžiniai, specifikacijos, kontrolės procedūros ir instrukcijos, bandymų procedūros, darbo instrukcijos, kokybės vadovas, kokybės planai, veiklos procedūros, kokybės sistemos procedūros.
2.3.6. LST EN ISO 9001 reikalaujami įrašai
Kad būtų galima įrodyti kokybės vadybos sistemos rezultatyvų veikimą, turi būti daromi ir prižiūrimi įrašai. Įrašai turi likti įskaitomi ir greitai surandami. Turi būti parengta ir dokumentais įforminta įrašų indentifikavimo, kaupimo, apsaugos, radimo, saugojimo laiko ir sunaikinimo valdymo procedūra. (pvz. kaip gaunamos vidinės kkokybės kontrolės mėnesio suvestinės, kiek laiko jos saugojamos ir t.t.). Audito tikslai:
– nustatyti kokybės elementų ir apibržtų reikalavimų atitiktį arba neatitiktį,
– nustatyti ar įdiegtos kokybės sistemos veiksmingos;
– įrašyti patokrintą organizacijos kokybės sitemą į registrą.
Kokybės auditą atlieka asmenys, neturintys tiesioginių pareigų audituojamame padalinyje. Vienas iš kokybės audito tikslų nustatyti ar reikia gerinimo ar koregavimo veiksmų.
Pataisinis (koregavimo) veiksmas atliekamas siekiant pašalinti nustatytos neatikties ar kitos nepageidaujamos situacijos priežastį. Koregavimo veiksmas atliekamas tam, kad nebūtų įvykių pasikartojimo, o prevencinis veiksmas – kad nebūtų įvykių. Audito tikslai, pareigos, atsakomybė, jo rengimas, auditavimas, audito dokumentų tvarkymas, koregavimo veiksmai po audito nurodyti LST ISO 10011 standartuose, kurie susideda iš 3 dalių, turinčių bendrą pavadinimą “Kokybės sistemų auditas. Rekomendacijos” 1-oji dalis “Auditas”; 2-oji dalis “Kokybės sistemų auditorių kvalifikacijai keliami reikalavimai”; 3-oji dalis “Audito programų vadyba”.
2.3.7. Kokybės ir techniniai įrašai
Laboratorija turi nustatyti ir vykdyti kokybės ir techninių įrašų atpažinimo, rinkimo, indeksavimo, prieinamumo, laikymo, priežiūros ir saugaus išmetimo procedūras.
Visi įrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir laikomi taip, kad būtų lengvai ištaisomi. Įrašai gali būti laikomi bet kokioje tinkamoje laikmenoje priklausomai nuo valstybinių, regioninių arba vietinių reikalavimų. Patalpose turi būti tinkama aplinka, kad būtų išvengta pakenkimo, susidėvėjimo, praradimo arba neleistino priėjimo.
Laboratorija privalo turėti politiką, apibrėžiančią įvairių įrašų, susijusių su
kokybės vadybos sistema, ir tyrimo rezultatų saugojimo laiko trukmę. Saugojimo laikas turi būti apibrėžtas pagal tyrimo rūšį arba konkrečiai kiekvienam įrašui.
2.4. Tyrimų organizavimas
2.4.1. Mėginių priėmimas ir jų judėjimo laboratorijoje schema
Atnešęs mėginį klientas turi užpildyti prašymą. Išsiaiškinamos galimybės atlikti prašomus bandymus. Labortorijos vedėjas priima sprendimą dėl bandymo atlikimo ir pasiskiria atsakingą vadovaujanti technikos vadibininką.Tai patvirtina parašų laboratorijos protokole. Prieš pradedant bandymus turi būti sudaroma sutartis.
Bandinių priemėjas bandinius užregistruoja žurnale ir bandinių priemimo laboratorijos protokole ir jie užkoduojami.Po to pradedamas ppildyti bandinio užduoties lapas. Bandinys ir bandinio užduoties lapas perduodamas vadovaujančiui technikos vadovui, kuris atsakingas už tolimesnę bandinio eigą ir jo paruošimą. Bandiniai suskirstyti į saugomasias ir bandomasias dalis. Saugomoji dalis nustato saugojimo sąlygas ir laiką, kuri gražinama bandinių priemėju. Bandomajai daliai vyriausias technikos vadybininkas kartu su technikos vadovu, kuriuo sektoriuje atliekami tyrimai, nustatobandinių eigą ir konkrečius asmenis, kas kokius bandymus atliks. Tai turi būti pažymėta bandinio užduoties lape. Po bandinio vyriausias technikos vadybininkas kiekvienam sektoriui paruošia užduoties lapo kopiją. BBandinys su bandinio užduoties lapu perduodamas už bandymus atsakingiems žmonėms (analitikams) pagal bandymų atlikimo eiliškumą. Bandymo rezultatai fiksuojami daro žurnale, o jei tyrimas atliekamas keliuose sektoriuose, tai ir bandymo užduoties lapo kopijose.
Užpildytas badymo užduoties lapas ir kopijos gražinami vyriausiajam ttechnikos vadybininkui. Jis pagal bandymų užduoties lape ir kopijose pateiktus rezultatus paruošia ir pasirašo bandymo protokolą dviem egzemplioriais. Protokolą tvirtina laboratorijos vedėjas, jis vieną egzempliorių perduoda bandinių priemėjui, o kitą grąžina vyriausiajam technikos vadybininkui.
Klientas sumoka sutartyje nurodytą sumą. Tuomet bandinių priemėjas atiduoda protokolą klientui. Jis pažymi laboratorijos protokole apie bandinio protokolo išdavimą . Bandinių priemimo laboratorijoje protokolą metus saugo bandinių priemėjai, po metų perduoda į archyvo tolimiausia saugojimą.
2.4.2. Reikalingos medžiagos ir indai
Skysčių tūriai matuojami įvairiais matavimo indais: apytikriai matuojama matavimo cilindrais bei menzūromis, tiksliai – įvairios talpos matavimo kolbomis, pipetėmis, biuretėmis.
Matavimo induose, ypač siauruose, skysčio paviršius yra įgaubtas, jo aukštis nustatomas pagal žemiausią menisko lygį viename lygyje su akimi.
Naudojami tik švarūs matavimo indai. Tirpalą pamatavus, indai gerai išplaunami ir padedami įį jų vietą. Matavimo indų negalima šildyti, pilti į juos karštų tirpalų ir atlikti juose cheminių reakcijų. Skysčiams matuoti galima naudoti tik tuos indus, kurie nurodyti darbo aprašyme.
Matavimo cilindrai ir menzūros naudojami apytikriam skysčio tūriui matuoti.
Matavimo kolbos skirtos tiksliam tirpalo tūriui matuoti, tirpalams iki tam tikro tūrio praskiesti bei jiems gaminti.
Matavimo kolbos yra įvairaus tūrio; jis žymimas ant kolbos šono arba kaklelio. Ilgas, siauras kolbos kaklelis yra su brūkšneliu; iki jo kolba pripilama skysčio (menisko apačia − ant brūkšnio). Gaminant aarba skiedžiant tirpalus, paskutiniai lašai iki pat brūkšnio lašinami pipete, o tada tirpalas gerai sumaišomas.
Pipetės naudojamos tiksliam skysčių tūriui matuoti; jis gali būti įvairus – nuo 0,1 iki 100 ml ir žymimas viršuje arba ant praplatintos pipetės dalies. Ant pipetės kaklelio yra brūkšnelis, iki kurio pipetė pripildoma tirpalo taip: ji giliai įmerkiama į tirpalą ir tirpalas lūpomis arba gumine kriauše įsiurbiamas virš brūkšnelio. Tada pipetė užspaudžiama smiliumi (ne nykščiu!), ištraukiama iš tirpalo ir priglaudžiama prie indo sienelės. Atsargiai atleidžiant pirštą, skysčio lygis pipetėje nuleidžiamas iki brūkšnio (menisko apačia ant brūkšnio). Užspausta pirštu pipetė perkeliama į reikiamą indą, pirštas atleidžiamas, pipetės galas priglaudžiamas prie indo sienelės ir skysčiui leidžiama ištekėti. Negalima išpūsti iš pipetės skysčio likučių. Naudota pipetė išplaunama ir padedama į vietą. Naudojamos ir graduotos pipetės, kuriomis galima pamatuoti įvairų ant jų pažymėtą tūrį.
Biuretės skirtos tiksliam skysčių tūrio matavimui. Tai yra ilgas plonas stiklinis vamzdelis, sugraduotas į dešimtąsias mililitro dalis, kurio gale yra kranelis arba žarnelė su stikliniu burbuliuku arba spaustuku ir stiklinis antgalis. Biuretė pripildoma skysčio per piltuvėlį taip, kad stikliniame antgalyje neliktų oro burbulų. Prieš pradedant dirbti piltuvėlis būtinai išimamas, nes nuo jo sienelių nuvarvėjusio skysčio lašai sumažina matavimo tikslumą.
2.4.3. Tyrimui naudojami prietaisai ir metodai
Tyrimui naudojami prietaisai: sstiklinis vandens distiliavimo įrenginys, katijonito ir anijonito mišiniu užpildyta stiklinė kolonėlė, laidumo matuoklis, pH-metras, stiklinėlė. Reagentai ir tirpalai: 0,01 N Trilono B tirpalas, amoniakinis buferinis tirpalas (pH 10), eriochromo juodojo T indikatorius.
Darbo eiga
Pridistiliuojama apie 200 ml vandens. Kol vyks distiliacija, išmatuojamas vandentiekio vandens
savitasis elektros laidis (SEL), pH (t. p.) ir kompleksonometriniu metodu nustatomas jo bendrasis kietis. Bendrojo vandens kiečio nustatymas su Trilonu B: į kūginę kolbutę įpilama 100 ml tiriamo vandens, pridedama 5 ml amoniakinio buferinio tirpalo (matuoti cilindru), truputis sauso indikatoriaus eriochromo juodojo T ir, intensyviai maišant, neskubant, titruojama trilono B tirpalu, kol rausva spalva virsta mėlyna. Pažymimas tikslus sunaudoto trilono B tūris.
Tos pačios analitės nustatomos distiliuotame vandenyje ir palyginami gauti rezultatai.
Vandentiekio vanduo praleidžiamas per jonitų mišinio kolonėlę ir vėl nustatomos tos pačios analitės.
2.5. Laboratorijos darbo kokybės sistemos užtikrinimas
Kiekviena laboratorija siekianti atestacijos, privalo parengti savo kokybės užtikrinimo sistemą: turi turėti kokybės sistemos sukūrimo ir įdiegimo planą; turėti dokumentų registravimo sistemą; turėti įrangos kalibravimo planus ir procedūras; turi turėti procedūrą dėl naudojimosi subrangovų paslaugomis; turi turėti nustatytą skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką; turi turėti tyrimų rezultatų neatikties šalinimo procedūras; turi turėti procedūras, skirtas įrašų indentifikavimui, surinkimui, prieinamumui, saugojimui, ir visi įrašai turi būti įskaitomi bei saugomi; turi turėti periodinio savo vveiklos auditų vykdymo planą ir procedūras.
Laboratorijos kokybės užtikrinimo sistema jos kokybės vadove. Kiekvienos laboratorijos kokybės vadovas gali būti skirtingas, nes priklauso nuo keliamo kokybės lygio, laboratorijos dydžio, veiklos srities ir užduočių. Laboratorijoms kuriant kokybės užtikrinimo sistemą reikia vadovautis Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) paruoštais standartais. Visa eilė šių standartų jau išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti Lietuvos Standartizacijos departamento. Norint išsiaiškinti kas yra kokybės vadybos sistemos reikia gerai žinoti LST EN ISO 9000, kurio pilnas pavadinimas ,,Kokybės vadybos sistemos”. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai (ISO 9000:2000). LST – reiškia
Lietuvos standartas, EN-Europos norma arba Europos standartas, ISO-tarptautinė standartizacijos organizacija.
3. ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA
Tik pastaraisiais metais Lietuvoje imta plačiau kalbėti apie aplinkos teršimą sunkiaisiais metalais. Pastaraisiais dešimtmečiais praktiškai dauguma nuodingųjų medžiagų, patekusių į galvaninės gamybos nutekamuosius vandenis, galiausiai pateko į Respublikos gamtinę aplinką. Vien paskutinius du dešimtmečius tuo “maršrutu” nukeliavo po kelis šimtus tonų chromo, nikelio, cinko, vario ir kiek mažiau kadmio. Iš ten su žemės ūkio produkcija (daržovėmis, mėsa ir pienu) sunkieji metalai pateko į žmogaus organizmą. Ypač pavojinga sunkiųjų metalų savybė yra geba kauptis žmogaus organizme.
Pastaraisiais metais sunkiųjų metalų kiekis žuvininkystei nustatytą DLK Neryje žemiau Vilniaus viršija keliolika, Nemune žemiau Kauno – 20-30, Nevėžyje žemiau Panevėžio – 40-70 kartų, o Kulpėje žemiau
Šiaulių vario ir chromo kiekis šimtus kartų viršija minėtą normą. Baltijos jūroje cinko ir vario junginių randama iki 1,5-3,5 miligramo litre, o leidžiama norma – tik 0,01 miligramo litre. Taigi viršijama iki 350 kartų! Jau ¼ Baltijos jūros dugno dėl didelio užterštumo virsta dykuma. Ten nebėra bentoso. Kuo gi maitintis dugninėms žuvims – plekšnėms, uotams? Dėl didelių organinių medžiagų sankaupų irimo deguonies Baltijos jūroje sumažėjo 2-2,5 karto.
Daug metų teršdama aplinką, žmonija negalvojo, kad sau kasanti duobę. Į vandenį patekę teršalai žžmogų veikia netiesiogiai ir tiesiogiai. Dėl užterštumo naftos produktais, sunkiaisiais metalais, fenoliais, trąšomis, pesticidais ir kitais teršalais pablogėja vandens kvapas, skonis ir kitos savybės. Ypač žmogaus sveikatai žalingas geriamas vanduo, kuriame padaugėję sunkiųjų metalų (švino, cinko, kadmio, nikelio, chromo, gyvsidabrio) druskų. Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patenka ir švino. Sunkiųjų metalų jonai yra nepaprastai toksiški, o didesni sunkiųjų metalų junginių kiekiai žmogaus organizmą veikia kancerogeniškai ir yra mutageniški. Kauno medicinos instituto duomenys:
nikelio jonai yra ypač kancerogeniški, pažeidžia skrandžio iir žarnyno gleivinę;
chromo jonai sukelia sunkias kraujagyslių sistemos ligas, neurologinius sindromus, navikus;
cinko jonai dažnai sukelia chromosomines ligas, žaloja centrinę nervų sistemą, kepenis ir inkstus;
kadmis žaloja inkstus, sutrikdo normalią jų funkciją.
Sunkiaisiais metalais užterštą vandenį ypač pavojinga gerti nėščioms moterims, nes gali gimti nnepilnaverčiai kūdikiai.
Sunkiųjų metalų jonai sutrikdo itin svarbių žmogaus organizmo gyvybinių procesų reguliatoriaus – kalmodulino – veikimą. Mat ląstelės branduolyje kalmodulinas prisijungia kurio nors metalo joną, ir dėl to sutrinka širdies ir kraujagyslių veikla, ištinka epilepsijos priepuoliai, paralyžius, atsiranda paveldimos ligos, protinis nepilnavertiškumas, vėžinės ligos ir kt. Kalmodulinas yra pastarųjų metų biologijos mokslo atradimas, o kiek dar užterštumo poveikio liūdnų rezultatų – nežinome.
Padidėjus nitritų ir amonio junginių, susidaro nitroaminai, o jie sukelia vėžines ligas. Net ir nuo nedidelių nitratų dozių mažų vaikų kraujyje gali sutrikti deguonies cirkuliacija.
Vanduo smarkiai teršiamas ir organinėmis medžiagomis. Dėl to yra didelis bakteriologinis vandens užterštumas. Patekę į palankią aplinką, įvairūs mikroorganizmai, grybeliai, kirmėlių kiaušiniai, virusai be galo greitai dauginasi ir sukelia dizenteriją, vidurių šiltinę, cholerą bei kitas ppavojingas žarnyno ligas.
Žmogus su vandeniu turi gauti tam tikrą kiekį mineralinių druskų ir mikroelementų. Žmogaus organizmui neretai jų labai trūksta, ypač druskų.
Puikiai žinome, kad dėl fluoro trūkumo greičiau genda dantys, trūkstant jodo, susergama struma, o kai vandenyje yra per daug magnio ir kalcio, galima susirgti akmenlige.
Dabar jau nėra kur pabėgti nuo teršalų. Beveik viskas ir visur užteršta. Užteršti ir mes patys. Jau po 10-30 metų veiklos rezultatus įvertinsime. Dar ir šiandien daugelis nežino, kaip teršalai kaupiasi gyvuose organizmuose. Sunkieji metalai žžmogaus organizmą negailestingai ardo. Mineralinės trąšos, cheminės medžiagos, pesticidai nesuyra per 50-70 metų ir visą tą laiką aktyviai veikia. Šiuolaikinė medicina dar negali patikimai prognozuoti, kokie kiekiai teršalų, po kiek laiko, kaip veiks tą ar kitą organizmą. Tiesa, medikai nesėdi sudėję rankų, bet pavojus paskęsti srutose iškilęs jau 2-3 dešimtmečiai.
IŠVADOS
1. Kokybės sistemos struktūrą reglamentuoja standartas LST EN ISO 9004 – 2001. Pagal šio standarto reikalavimus kokybės sistemoje turi būti aprašyta: kokybės vadybos sistema, matavimas, produktų realizavimas, vadovybės pareigos.
2. Laboratorija pastatyta ramioje vietoje, kur nėra žmonių keliamo triukšmo, oro taršos, tai svarbu atliekant bandymus. Laboratorijos patalpa yra išdėstyta pagal standarto reikalavimus.Laboratorijos plotas 31,20 m2 . Šioje laboratorijoje dirba du žmonės: laborantas ir chemikas – specialistas. Laboratorijos patalpa yra erdvi ir šviesi. Kiekvienas darbuotojas yra aprūpintas darbo drabužiais: chalatais, avalyne ir pirštiniais. Laboratorija turi pagrindinį prietaisą – pH – metrą. Juo yra nustatoma vandens terpę ir užrašomi rezultatai į darbo žurnalą.
3. Kokybės vadybos sistemos dokumentuose turi būti pateikta: kokybės politika (kokybės politiką privalo vykdyti visi laboratorijos darbuotojai), kokybės vadovas (organizacija turi parengti ir prižiūrėti kokybės vadovą), šiuo tarptautiniu standartu reikalaujamos dokumentais įformintos procedūros (priemonių, užtikrinančių kokybę, planavimą; resursų, būtinų kokybei užtikrinti, turėjimą; tyrimų kokybės užtikrinimą ir valdymą; duomenų apiforminimą; personalo mokymą; dokumentų ir tyrimų rrezultatų saugojimą), rezultatyvių procesų planavimą, vyksmą ir valdymą, užtikrinantys dokumentai (dokumentų, kuriuos reikia valdyti, tipų pavyzdžiai yra šie: brėžiniai, specifikacijos, kontrolės procedūros ir instrukcijos, bandymų procedūros, darbo instrukcijos, kokybės vadovas, kokybės planai, veiklos procedūros, kokybės sistemos procedūros.), šiuo tarptautiniu standartu reikalaujami įrašai (visi įrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir laikomi taip, kad būtų lengvai ištaisomi).
4. Tyrimui naudojami prietaisai: stiklinis vandens distiliavimo įrenginys, katijonito ir anijonito mišiniu užpildyta stiklinė kolonėlė, laidumo matuoklis, pH-metras, stiklinėlė. Reagentai ir tirpalai: 0,01 N Trilono B tirpalas, amoniakinis buferinis tirpalas (pH 10), eriochromo juodojo T indikatorius. Tyrimui naudojamas kompleksonometrinis metodas – nustatomas jo bendrasis kietis.
5. Daug metų teršdama aplinką, žmonija negalvojo, kad sau kasanti duobę. Dėl užterštumo naftos produktais, sunkiaisiais metalais, fenoliais, trąšomis, pesticidais ir kitais teršalais pablogėja vandens kvapas, skonis ir kitos savybės. Sunkiųjų metalų jonai yra nepaprastai toksiški. Vanduo smarkiai teršiamas ir organinėmis medžiagomis. Dėl to yra didelis bakteriologinis vandens užterštumas.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Dėstytojos Zdanavičienės O. „Laboratorijų veiklos“ paskaitų konspektas
2. Čereška A., Pauža V. ,,Kokybės analizė ir valdymas“, VGTU leidyklos ,,Technika“ 793 mokomosios metodinės literatūros knyga, Vilnius 2005
3. http://www.kaunas.lt/files/645/BVM%201.doc (2007-02-15, 20:30)
4. http://www.medsci.uu.se/STI/Aktualijos/000%20LAB%20QC/ISO%2015189/LST%20EN%20ISO%2015189.pdf (2007-02-15, 20:49)
5. http://www.medsci.uu.se/klinbakt/stigup/Projects/001%20LITHUANIA%20REPORTS/003%20Lithuania%20LAB%20QUALITY%20CONTROL%20SEMINARS%20200209%202329/Paskaitos%20seminare/007%20ATTACHMENT%20A%20Lujiene%20Kokybes%20vadyba-2.pdf (2007-03-10, 17:05)
6. http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_tersalai_gamtoje (2007-03-10, 11:59)
7. http://www.kaunovandenys.lt/lt/?id=67 (2007-03-10, 12:25)
8. http://www.waterland.lt/institutas_lt/mokslas/mokslas.htm (2007-04-18, 21:46)
PRIEDAI
1 priedas Mokymo programos kokybės tobulinimo planas
Eil. Nr. Silpnybė (tobulintinas aspektas) Tobulinimo užduotis Įgyvendinimo terminas Ištekliai Numatomas rezultatas
Žmonių ištekliai Finansiniai, materialiniai ištekliai
2 priedas Ryšys ttarp standarto, nustatančio reikalavimus sertifikacijos įstaigai,
ir kokybės vadovo punktų
LST EN 45012 ir ISO/IEC Guide 66
skyriaus pavadinimas ir punktai Kokybės vadovo punktas
2.1.1 Bendrosios nuostatos
2.1.1.1
2.1.1.2
ir t.t.
Data
Įstaigos vadovas
(parašas) (v., pavardė)
