Lietuvoje naudojamos kenksmingos medžiagos

Turinys

1. Įvadas…………………………3

2. Temos dėstymas…………………………4

2.2. Amoniakas…………………………4

2.3. Benzinas…………………………5

2.4. Chloras…………………………6

2.5. Asbestas…………………………6

2.6. Mazutas…………………………7

2.7. Gyvsidabris…………………………7

2.8. Švinas…………………………7,8

2.9. Sieros rūgštis…………………………8

2.10. Suskystintos dujos…………………………8

3. Išvados…………………………8

4. Literatūra ir šaltiniai…………………………9

Įvadas

Vystantis pramonei ir tobulėjant technologijoms, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda vis daugiau ir daugiau įvairiausiu gamyklų ir fabrikų. Tobulėjant technikai, didėja ir žmonių poreikiai. Siekiant visus juos patenkinti yra pagaminama įvairiausių gaminių, prekių, technikos. Tokiai gamybai dažnai yra naudojamos kenksmingos medžiagos. Taigi, šiandien tai yra labai aktuali tema. Naudojant tokias medžiagas ne tik yra sukuriami pramoniniai daiktai, bet iškyla ir didžiulė ggrėsmė žmonių sveikatai.

Taigi, šio darbo uždaviniai yra tokie:

1. Išsiaiškinti, kokios kenksmingos medžiagos yra naudojamos Lietuvoje.

2. Apibūdinti dažniausiai Lietuvoje naudojamas kenksmingas medžiagas.

3. Panagrinėti kenksmingų medžiagų poveikį žmogaus organizmui.

Temos dėstymas

Pavojingos cheminės medžiagos – tai cheminės medžiagos, kurios pasižymi dideliu toksiškumu ir esant tam tikroms sąligoms gali sukelti masinius žmonių apsinuodijimus, užteršti aplinką

Lietuvoje pavojingos medžiagos klasifikuojamos į 4 klases:

1. Ypač pavojingos

2. Labai pavojingos

3. Vidutiniškai pavojingos

4. Mažai pavojingos

Lietuvoje yra naudojamos šios kenksmingos medžiagos:

Ų amoniakas

Ų benzinas

Ų chloras

Ų asbestas

Ų mazutas

Ų aviacinis kuras

Ų amonio nitratas

Ų sieros rūgštis

Ų azoto rūgštis

Ų suskystintos dujos

Amoniakas

A m o n i a k a s – aštraus kvapo dujos, llengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 15-20 min., jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros liepsnos. Žmogui pavojingas įkvėpus arba prie jo prisilietus, nes:

apsunkina kvėpavimą, sukelia stiprų kosulį, dusulį;

jo garai sstipriai erzina gleivinę, sukelia akių ašarojimą, slogą, odos paraudimą ir perštėjimą;

sukelia širdies plakimą ir pulso sutrikimus, o didelės dozės dirgina centrinę nervų sistemą, atsiranda traukuliai, galima mirtis;

skystas amoniakas, patekęs ant odos, ją nušaldo.

Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys.

Savybės:

Kambario sąlygomis amoniakas yra aštraus kvapo dujos. -33,34 °C temperatūroje virsta skysčiu, o -77,73 °C – kietu kūnu. Gerai tirpsta vandenyje (89,9 g/100 ml 0 °C

Panaudojimas:

Amoniakas naudojamas azoto rūgšties gamyboje.

Taip pat amoniakas naudojamas dirvos tręšimui (laistant ją amoniako tirpalu) bei trąšų (diamonio fosfato, karbamido) gamybai.

Apsinuodijimo amoniaku simptomai.

Apsinuodijus amoniaku:

· Akys peršti, ašaroja

· Būna kosulio priepuoliai

· Svaigsta galva

· Skauda pilvą, pykina

· Apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi

· Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai

Benzinas

Benzinas (it. benzina, lot. bonzoë ‘benzoinė derva’) – lengvoji naftos distiliacijos frakcija, ssusidedanti iš angliavandenilių (alkanų, alkenų, arenų, naftenų). Lakus, nuodingas, lengvai užsidegantis bespalvis skystis.

Gaunamas tiesiogiai distiliuojant naftą. Skirstomas į neetiliuotą (bešvinį) ir etiliuotą (su švinu, nuodingesnis), apibūdinamas oktaniniu skaičiumi, frakcine sudėtimi, gebėjimu oksiduotis, rūgštingumu, sieros kiekiu, spalva.

Naudojamas kaip transporto priemonių kuras (automobilinis žieminis bei vasarinis, taip pat aviacinis benzinas), tirpiklis, cheminiam valymui, aliejaus rafinavimui.

Chloras

C h l o r a s – gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ggali ten laikytis keletą dienų. Žmogui pavojingas įkvėpus ar jam patekus ant odos ir gleivinių.

Chloras:

dirginančiai veikia kvėpavimo takus, sukelia sausą kosulį, dusulį, skausmą krūtinės ląstoje;

erzina akių gleivinę, sukelia akių perštėjimą, ašarojimą;

žmogų pykina, nuo jo atsiranda judesių sutrikimai;

patekęs ant odos, ją nudegina.

Esant didesnei chloro koncentracijai ore, žmogus pradeda dusti ir gali mirti.

Chloras naudojamas pramonėja. Jo yra baliklyje, dezinfekuojanciose medžiagose.

Asbestas

Asbestas (gr. asbestos – neužgesinamas) – pluoštinis mineralas, atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, blogas šilumos, garso, elektros laidininkas.

Asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos anksčiau plačiai naudotas statyboje, pramonėje ir buityje, todėl jo galima rasti stoguose ir sienose, šilumos ir vamzdynų šilumos izoliacijoje (taip pat ir gyvenamųjų namų rūsiuose), vėdinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose, įrankiuose, prietaisuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, dažuose ir klijuose (pvz., koklių ir grindų plytelių), karščiui ir ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose. Asbesto yra beveik visų senesnių transporto priemonių, kranų, liftų ir kitų įrenginių stabdžių bei sankabų detalėse.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jjos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų priežastimi.

Mazutas

Naftos produktas – skystasis kuras.

Pasižymi dideliu sieros kiekiu (iki 2,5%) Mazutas Lietuvoje yra vis dar viena iš populiariausių kuro rūšių didesnėse šilumos tiekimo ir pramonės įmonių katilinėse Lietuvoje.

Gyvsidabris

Gyvsidabris- tai blizgus, skystas, sunkus, nuodingas sidabro baltumo metalas

G y v s i d a b r i s – pavojingas visoms gyvybės formoms. Į aplinką gyvsidabris patenka jam išsiliejus iš termometrų, barometrų, manometrų, relių, jungiklių, dienos šviesos lempų. Gyvsidabrio pavojingumas didėja jam išsisklaidant į mažus lašelius, nes didėja garavimo plotas.

Gyvsidabris vartojamas termometruose, manometruose, densitometruose, Vestono Gyvsidabris veikia žmonių sveikatą sukeldamas ūminę intersticinę pneumoniją ir nekrotinį bronchiolių uždegimą. Iš karto po ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio garais jo koncentracija kraujyje būna didelė, jis įsisavinamas greitai. elementuose, poliarografuose, gyvsidabrio lempose, gyvsidabriniuose jungikliuose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose.

Švinas

Švinas yra labai sunkus metalas. Melsvai pilkas, minkštas, plastiškas. Šviną galima įrėžti nagu, atpjauti peiliu.

Gamtoje yra apie 80 mineralų, turinčių švino. Svarbiausia švino rūda – galentas PbS.

Švinas ir jo junginiai yra nuodingi. Blogiausia, kad švinas ir organizmo nepasišalina, o kaupiasi iki mirtinos dozės (kaip ir radioaktyvios medžiagos). Organizmo apsinuodijimas švinu vadinamas merkurializmu.

Švino junginio tetraetilšvino dedama į benziną, kad jo garai efektyviau sudegtų ir nesprogtų automobilių variklio ccilindre. Numatoma šio priedo atsissakyti, nes jis labai nuodingas, kenkia gamtai

Švino naudojimas

· Lydmetaliams gaminti

· Požeminių ir povandeninių elektros kabelių apvalkams gaminti

· Chemijos pramonėje, kaip įvairiems agresyviems veiksniams atspari medžiaga. Juo išklojama cheminė aparatūra, elektrolizės vonios, rezervuarai.

· Akumuliatorių plokštėms gaminti.

· Šaudmenims gaminti

· Mašinų ir prietaisų detalės gaminti

· Kaip apsauginė medžiaga, sugerianti radioaktyvuosius ir rentgeno spindulius.

Sieros rūgštis

Sieros rūgštis – stipri neorganinė rūgštis. Tai neabėjotinai didžiausiais kiekiais gaminamas cheminis junginys. Jis turi ir plačiausią pritaikymą. Vien 2001 metais iš viso pagaminta apie 165 milijonai tonų.

NAUDOJIMAS

Sieros rūgštis plačiai naudojama chemijos pramonėje, todėl ji teisingai vadinama chemijos “duona”. Pagrindinis vartotojas – mineralinių trąšų gamyba. Didelis sieros rūgšties kiekis naudojamas dirbtinio pluošto, organinių tarpinių produktų ir dažų, dūmodaros ir sprogstamųjų medžiagų gamyboje. Naudojama naftos, metalurgijos, metalo apdirbimo, tekstilės, odos ir kitose pramonės šakose. Sieros rūgštis dažnai naudojama kaip sausinimo ir vandens pašalinimo priemonė.

Suskystintos dujos

Suskystintos dujos savo struktūra yra daug geresnės santykinai benzinui. Mišinys 60/40 turi oktaninį skaičių 104(RON) tuomet kai suskystintos dujos 40/60 turi 101(RON). Išimtis tik propilenui daugiau suskystintose dujose negali būti jokiu neigiamų komponentų.

Dėka savo savybių, suskystintos dujos nesensta, dėl to išlieka nepakitusios neribotą laiką. Saugumo tikslais į suskystintas dujas visada pridedamas odarantas, dėl to, kad pačios dujos nematomos ir neturi kvapo.

Retais atvejais, suskystintose dujose yra kitų sudėtinių

dalių, kurios bus išvardintos žemiau. Purvas, smėlis, rūdys ir metalinės dalelės. Esantys nešvarumai gali pakenkti dujinės įrangos sudėtinėms dalims.

IŠVADOS

Amoniakas, chloras, asbestas, mazutas, benzinas ir kt. kenksmingos medžiagos yra plačiai naudojamos pramonėje. Su jomis susiduriame beveik kasdien ir savo buityje, todėl jau nebeįsivaizduojame kitokio savo gyvenimo. Žinoma, tokios medžiagos mums duoda nemažai naudos, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visa tai turi ir kitą pusę. Visos šios medžiagos yra kenksmingos ir žaloja ne tik aplinką, gamtą bet ir gali labai pakenkti pačiam žmogui. TTodėl kenksmingoms medžiagoms reikia skirti ypatinga dėmes ir saugoti aplinką nuo jų keliamų pavojų.

LITERATŪRA

1. lt.wikipedia.org

2. www.achema.lt

3. www.chf.vu

4. www.vdi.lt