Lydiniai ju reiksme kasdieniniame gyvenime, technikoje

Gyvsidabris su daugeliu metalų sudaro kietuosius ir skystuosius lydinius,vadinamus amalgamomis.

Jis nesudaro amalgamų su kobaltu, nikeliu, geležimi, platina,paladžiu, tantalu, siliciu, reniu,

vanadžiu, volframu, beriliu, titanu, manganu, molibdenu. Kai kurių amalgamų sudėtis yra pastovi.

Amalgamų naudojimas:

Labai lengvai amalguojami. Hg2Na lengvai skaido vanduo. Reakcijų vandeniniuose tirpaluose reduktorius.

Senoviniai veidrodžiai būdavo dengiami ne plonu Ag sluoksniu, bet amalgama, susidedančia iš 70% alavo ir 30% gyvsidabrio.

Ilgą laiką amalgamos buvo naudojamos netauriųjų metalų paviršiams auksuoti bei sidabruoti, kadangi Hg garuoja žemoje temperatūroje. Tokiu bbūdu yra paauksuotas Isakijaus soboro Sankt Peterburge kupolas.

Ag-Sn amalgamos chemiškai neaktyvios, neutralios burnos bei dantų audiniams. Kaitinamos lengvai lydosi.Iš jų daromos plombos.

Labai ilgai amalgavimas buvo vienas svarbiausių technologinių procesų auksui bei sidabrui iš rūdų išgauti.

Apie XVI a.pr.Kr. iš aukso, sidabro ir Hg lydinių buvo gaminami papuošalai.

Cinko lydiniai

Cinkas yra vienas svarbiausių spalvotų metalų. Tikslių duomenų kada yra gautas cinkas,

nėra. Cinko ir vario lydinys- žalvaris gautas daug anksčiau negu cinkas. Jau II a.pr.Kr. jį išlydyti

mokėjo GGraikai. Manoma, kad Indijoje cinkas lydomas nuo XII a. Iki XVIII a. cinkas Europoje

buvo retas metalas, kurį įveždavo iš Rytų šalių.

Cinko naudojimas

* Vamzdžiams, skardai, namų apyvokos daiktams cinkuoti.

* Lydiniams gaminti:

iš lydinių su Cu, Al, Mg, Cd liejami: karbiuratorių, bbenzino siurblių korpusai,

skalbimo mašinų, dulkių siurblių dalys, guoliai spaustuvės formos (klišės).

iš lydinio su Cu, Ni ( naujasidabrio) gaminama: prietaisų detalės, medicinos

instrumentai indai, juvelyriniai dirbiniai.

* Galvaniniams elementams gaminti.

* Auksui, sidabrui iš tirpalų redukuoti.

Švino lydiniai

Technikoje dažniausiai naudojami švino lydiniai su variu, geležimi, alavu, stibiu, telūru, kadmiu, kalciu, natriu. Iš jų daromos akumuliatorių plokštės, požeminių ir povandeninių elektros kabelių apvalkalai (švinas apaugo laidus nuo korozijos). Švinas ir jo lydiniai naudojami chemijos pramonės įrenginiuose:

Sieros rūgšties fabrikuose iš švino gaminama arba juo dengiama kameros, plovimo bokštai, vamzdžiai, šaldytuvai, siurblių detalės;

Švino lydiniais išklojama cheminė aparatūra, elektrolizės vonios, chemijos laboratorijose- nutekamieji vamzdžiai.

Iš švino daromi medžiokliniai šratai.Švino lydiniai, kuriuose yra daug kitų elementų, būna antifriksiniai, spaustuviniai, lydmetaliai, lengvalydžiai.

Antifrikcinių lydinių apytikslė ssudėtis: 60- 80% Pb, 6- 16% Sn, 13- 17% Sb. Jie dar vadinami babitais. Šie lydiniai turi mažą trinties koeficientą, todėl iš jų dažniausiai liejami guoliai.

Iš spaustuvinių lydinių, kurių apytikslė sudėtis tokia: 62- 84% Pb, 10- 25% Sb, 4- 8%

Sn, iki 2- 4% As, liejami spaudmenys ( spaudos ženklai- raidės, skaitmenys).

Įdomu tai, kad Pb ir Sn knygoms spausdinti naudojami nuo tada, kada buvo atrastas švinas.

Dažniausiai naudojami minkštieji lydmetaliai ( lydiniai lituoti) yra tokios sudėties: 34- 91%Pb,

3-9 % SSn, iki 6% Sb arba 60- 80% Pb, 17- 40% Sn, iki 2,5% Sb. Yra lydmetalių, kurių didžiąją dalį sudaro alavas.

Mechaninėms savybėms pagerinti į šviną dedama 6- 12% stibio. Šis lydinys vadinamas kietuoju švinu.

Lengvalydžiai lydiniai susideda iš Pb, Sn, Bi, Cd. Jiems priklauso ir Vudo lydinys, kuris sudarytas iš 50% Bi, 25% Pb, 12,5 Sn, 12,5% Cd. Lengvalydžiai lydiniai naudojami:

* metalografijoje- šlifams( metalo arba jo lydinio makro- ir mikrostruktūros tyrimo bandiniams,

kurių paviršius nušlifuotas ir išėsdintas rūgštimi arba šarmu);

* liejininkystėje- lengvai išlydomiems modeliams;

* iš jų daromos elektros saugiklių vielelės;

* Vudo lydinys- apsaugos nuo gaisro įrenginiuose ir signaliniuose prietaisuose.

Aliuminio lydiniai

Praktikoje naudojami aliuminio lydiniai, kuriuose jo paprastai būna 90%. Svarbiausi

legiruojantieji priedai yra: Cu, Mg, Si, Mn, taip pat Ni ir Zn.

LYDINIAI

DURALIUMINIS SILUMINAS

ARBA DURALIS

* Sudėtis: 90- 95% Al, 1,4- 13% Cu, * Sudėtis: >85% Al, iki 14% Si;

iki 2,8% Mg, iki 1% Mn, iki 6% Si, legiruojamas su Cu, Mn, Mg, Zn, Be.

7% Zn. Kad būtų stipresnis ir plastiškesnis,

* Savybės: lengvas, stiprus, plastiškas. dedama Na ir P.

* Naudojimas: automobilių, aviacijos pramonė, * Savybės: atsparus korozijai, lengva lieti

mašinų gamyba. detales, turi mažesnį šiluminio plėtimosi tankį

* Pavadinimas kilęs iš Vokietijos miesto * Naudojimas: liejami elektros variklių bei

Šiureno pavadinimo. Jame buvo pradėta tiksliųjų prietaisų korpusai, lėktuvų ir

pramoninė šio lydinio gamyba. automobilių detalės, guolių įvorės.

Aliuminio lydinių su Mg ir Si savybės yra panašios į duraliuminio. Jų stiprumas priklauso nuo Si

ir Mg kiekio, Cu ir Mn priedų. Šie lydiniai naudojami laivų statybai, jie yra šiuolaikinė statybinių

konstrukcijų medžiaga. Visame pasaulyje iš Al- Mg- Si lydinių daromos lėktuvų orasraigčių

(propelerių ) mentės, nes jie labai atsparūs korozijai ir gerai atlaiko dideles vibracines apkrovas.

Al- Zn- Mg- Cu lydiniai su labai nedideliu kiekiu Fe, Si, Na priedų ypatingai atsparūs korozijai

(gali būti atsparumo korozijai etalonais).

Atskirą grupę sudaro aliuminio lydiniai su magniu- mangaliai. Jie plastiški, atsparūs korozijai,

lengvai suvirinami. Iš jų gaminamos konservų, alaus skardinės, folija. Lydiniai, turintys 1- 7%

magnio, naudojami kaip konstrukcinė ir dekoratyvinė medžiaga.

Sidabro lydiniai

Juvelyriniams dirbiniams (papuošalams, suvenyrams, buities, kulto reikmenims) dažniausiai

naudojami sidabro lydiniai su variu, rečiau su auksu, platina, paladžiu. Jie daug atsparesni dilimui ir

stipresni negu gryni taurieji metalai. Dažniausiai sidabro lydiniai yra 800, 875, 916 prabos.

Monetos kaldinamos iš lydinių, kuriuose yra 50- 90% sidabro ir iki 50% vario.

Elektriniai kontaktai, tiksliųjų automatinių prietaisų varžai daromi iš lydinių, kuriuose yra 40- 95%

sidabro ir 55- 60% paladžio.Tokie lydiniai turi mažą temperatūrinį varžos koeficientą.

Iš lydinio, susidedančio iš 87% sidabro, 9% mangano ir 4% aliuminio daromi nuolatiniai magnetai.

Lydmetalių, kuriuose yra sidabro, paskirtis nevienoda. Pavyzdžiui, lydmetaliais, kurių sudėtyje

yra 10- 25% Ag, 1% Zn, o likusioji dalis- varis, lituojami laivų vamzdynai, didelio slėgio katilai,

transformatoriai. Sidabro su variu ir cinku lydmetaliai, kuriuose sidabro yra 70- 72%, vadinami

kietaisiais. Jais lituojami taurieji, spalvotieji ir kai kada juodieji metalai. Titanui lituoti tinka tik

grynas sidabras. Minkštas Ag- Pb lydmetalis, turintis tik 2,5 % Ag, kartais naudojamas vietoj alavo

lydmetalio.Taip sutaupoma alavo, kuris už šviną yra brangesnis apie 10 kartų. Lydmetaliai,

kuriuose yra >50% sidabro, labai atsparūs korozijai. Jų paklausa smarkiai didėja.

Kai kurių muzikos instrumentų stygos daromos iš lydinio, kuriame yra iki 90% sidabro.

Įvadas

Mūsų aplinkoje yra daug daiktų, pagamintų iš metalų. Nors mes sakome, kad tie

daiktai iš geležies, vario, aliuminio, cinko ar sidabro, turėtume įsidėmėti, kad jie

dažniausiai būna pagaminti ne iš grynų metalų, o iš įvairių jų lydinių: ketaus ir

plieno, duraliuminio, bronzos, žalvario, melchioro ir dar daugelio kitų.

Išvados

Mes jau žinome, kad lydinių savybės skiriasi nuo juos sudarančių grynųjų metalų

savybių. Įvairūs priedai suteikia lydiniams norimų mechaninių, fizikinių ir cheminių

savybių: metalų lydinius būna lengviau apdoroti- lieti, kalti, deformuoti, jie tampa

atsparesni aplinkos poveikiui, stipresni, lėčiau susidėvi. Metalų lydiniai kur kas

plačiau naudojami negu grynieji metalai. Apie 95% viso pasaulio metalų produkcijos

sudaro lydiniai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra geležis.

LITERATŪRA

1. Regina Jasiūnienė ir Virgina Valentinavičienė Chemija/ 9 Vilnius „Alma littera“1996

2. Regina Jasiūnienė ir Virgina Valentinavičienė Chemija/ 9 MMokytojo knyga Vilnius „Alma littera“1996

3. www.mokslai.com