Maisto priedai

Įvadas

Maisto priedas – tai medžiaga (ar medžiagų mišinys), kurios pridedamos į

maistą ir kuri gali būti naudojama to maisto gamybos, perdirbimo, pakavimo

ar saugojimo metu, nebūdama vienu iš pagrindinių maisto ingredijientų.

Lietuvos higienos normoje HN 53 – 1995 maisto priedai apibrėžiami taip:

“Medžiagos, kurios nebūdamos maistas ar maisto sudėtinės dalys,

sąmoningai dedamos į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti

pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių.”

Norint apsaugoti maisto žaliavas ir produktus nuo mikrobiologinio gedimo,

maisto konservantai pradėti naudoti jau gilioje senovėje. Jie, kaip ir kiti

maisto priedai gali būti natūralūs (gamtinės kilmės) ir sintetiniai. Iš

sintetinių konservantų plačiausiai naudojami benzeno rūgšties dariniai,

sorbo rūgštis, sulfidai ir kai kurie kiti junginiai. Panaudojant efektyvius

šiuolaikinius tyrimo metodus ir mokslinę aparatūrą, vis daugiau

informacijos gaunama apie galimą sintetinių maisto priedų toksiškumą. Jau

laba senai žinoma, kad kai kurie prieskoniai, aromatinai ir medicininiai

augalai prailgina maisto laikymo trukmę, apsaugo jį nuo mikrobinio

uždegimo, sumažina patogeniškų bakterijų vystymąsi, padeda žmonėms įveikti

įvairius mikrobiologinės kilmės uždegiminius susirgimus. Todėl pastaruoju

metu atlikta daug tyrimų, siekiant nustatyti kaip tokių augalų priedai ar

iš jjų pagaminti ekstraktai veikia atskiras mikroorganizmų rūšis. Pavyzdžiui

gerai žinoma, kad cinamonas, gvazdikėliai, garstyčios pasižymi stipriu

antimikrobiniu poveikiu; ankštiniai pipirai, lauro lapai, kmynai, kalendra,

egiptietiški kmynai, raudonėlis, rozmarinas, šalavijas, čiobrelis –

vidutinišku, o juodieji bei raudonieji pipirai ir imbieras – silpnesniu.

Seniai yra diskutuojama, ar produktų išvaizdai pagerinti tikslinga

naudoti dažiklius. Mitybos higienos požiūriu geriau jų atsisakyti. Antra

vertus, technologiškai apdorojami produktai, kurių natūralios dažančios

medžiagos nepatvarios, dažnai praranda spalvą ir tampa nepatrauklios arba

net neestetiškos išvaizdos. Taigi maisto dažų kokybš ir tinkamas jų

vartojimas labai svarbu maisto produktų gamintojams ir vartotojams. Maisto

dažai vartojami norint išsaugoti, pagerinti, suteikti maisto produktams tam

tikrą spalvą ir išvaizdą.

Po detalių klinikinių tyrimų pastaruoju metu pasaulyjeė griežtinami

maisto priedams keliami reikalavimai. ES direktyvose, reglamentuojančiuose

dažų vartojimą maisto pramonėje, susiaurintos kai kurių sintetinių dažų

vartojimo sritys ir sumažinti maksimalūs leistini jų kiekiai. Todėl labiau

domimasi natūraliomis dažančiomis medžiagomis, daugiau gaminama ir

vartojama natūralių maisto dažų. Rūpindamiesi savo sveikata vartotojai vis

dažniau renkasi maisto produktus, pagamintus naudojant maisto dažus, gautus

iš natūralių žaliavų: vaisių, uogų, daržovių ir kt. Todėl labai aktualūs

tampa tyrimai, susiję ssu natųralių maisto dažų savybių nustatymu, kokybės

gerinimu ir technologiniu tobulinimu.

Lietuvoje yra pakankamai natūraliems maisto dažams tinkamų vietinių

žaliavų – aronijų, juodųjų serbentų, burokėlių, šaltalankių ir kt., tačiau

šiuo metu tokie dažai nėra gaminami. Norint sudaryti geros kokybės

natūralių sausųjų maisto dažų gamybos Lietuvoje prielaidas, būtina ištirti

vietinės žaliavos savybes, parinkti technologinę schemą bei nustatyti

gamybos proceso parametrus. Kadangi natūralūs pigmentai, kaip ir dauguma

gamtinių medžiagų, jautrūs technologinių veiksnių, pavyzdžiui, terpės pH,

temperatūros, deguonies, fermentų poveikiui, būtina ištirti dažančių

medžiagų savybes bei minėtų veiksnių sukeltus struktūros pokyčius ir,

remiantis ššiuolaikine molekulinės chemijos ir fizikos teorija, paaiškinti

bei pašalinti šių pokyčių priežastis, taip pat numatyti jų įtaką galutinio

produkto (maisto dažų) kokybei.

Skonio sustiprintojų maisto priedų grupei priklauso tokie junginiai,

kurie sustiprina maisto produkto skonines – aromatines savybes, tačiau

patys naudojami koncentracijos ribose pasižymi išskirtiniu skoniu bei

kvapu. Tokių priedų poveikis maisto juslinėmis savybėmis apibūdinamas gana

abstrakčiaib ir dažnai susijčs su tokiais terminais kaip, “bendras skonio

pojūtis”, “pilnumas”, “šviežumas” (ypač termiškai apdorotuose produktuose).

Jų pajautimas kartais taip pat susijęs su skonio pajutimo greičio

pasikeitimu.

Maisto produktai neretai papildomi įvairiais maisto priedais, turint

tikslą juos falsifikuoti, paslėpti gedimo požymius, prailginti maisto

galiojimo terminą, sudaryti neteisingą, bet vartotojui pageidautiną įspūdį

apie produkto kokybę ir pan. Tai neleistina. Bet kuriuo atveju reikia

siekti, kad kasdieniniame maiste būtų kuo mažiau maisto priedų.

4.1.1 Neapdorotiems vaisiams ir daržovėms yra naudojami šie maisto

priedai priskiriami, I. įvairių maisto priedų grupei:

Anglies dioksidas E 290,dar vadinama angliarūgšte, sausuoju ledu (kietoji

forma), anglies rūgšties anhidridu. Jo cheminė formulė CO2. Normaliomis

aplinkos sąlygomis bespalvės nežymiai aštraus kvapo dujos. Prekinis anglies

dioksidas siunčiamas ir laikomas skystos formos padidinto slėgio

balionuose, didelėse saugyklose arba presuotuose kietuose sausojo ledo

blokuose. Sausosios (sausojo ledo) formos savo sudėtyje paprastai turi

rišančiųjų medžiagų, tokių kaip propilenglikolis ar mineralinė alyva.

Argonas E 938 . Tai bespalvės, bekvapės nedegios dujos.

Helis E 939 Bespalvės bekvapės nedegios dujos.

Azotas E 941 Cheminė formulė N2. Tai bespalvės bekvapės nedegios dujos.

Nitrito oksidas E 942 Cheminė formulė N2O. Tai bespalvės nedegios

saldoko kvapo dujos.

Deguonis E 948 Bespalvės nedegios dujos.

Visas šias dujas galima naudoti neapdorotiems vaisiams ir daržovėms pagal

q.s. principą (Kiek reikia, tiek dėk).

4.1.2 Vaisiai ir daržovės su neapdorotu paviršiumi

I Antioksidantai ir konservantai:

Bifenilas E 230. 1,1′-bifenilas, fenilbenzenas. Cheminė formulė C12H10 .

Balta arba blankiai geltona iki gintarinės spalvos, kieta savito kvapo

medžiaga. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams su apdorotu paviršiumi-

70mg/kg.

Ortofenilfenolis E 231 Cheminis pavadinimas : (1,1′-bifenil)-2-olis, 2-

hidroksidifenilas, o-hidroksidifenilas. Cheminė formulė: C12H10O Balti arba

vos gelsvi kristaliniai milteliai. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams

su apdorotu paviršiumi-12 mg/kg

Natrio Ortofenilfenolis E 232 . Cheminė formulė: C12H9ONa(4H2O. Tai

balti arba vos gelsvi kristaliniai milteliai. Galima naudoti tik

citrusiniams vaisiams su apdorotu paviršiumi- 12mg/kg

Tiabendazolas E 233 Cheminis pavadinimas: 4-(2-benzimidazolil)tiazolas,

2-(4-tiazolil)-1H-benzimidazolas. Cheminė formulė: C10H7N3S Balti ar

beveik balti bekvapiai milteliai. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams

su apdorotu paviršiumi-6 mg/kg, bananams – 3mg/kg.

II. Įvairūs

Riebalų rūgščių sacharidai E 473 . Dar vadinami cukroesteriai, cukraus

esteriai. Tai sacharozės mono-, di- ir triesteriai su riebalų rūgštimis,

esančiomis maistiniuose riebaluose ir aliejuose. Jie gali būti pagaminti iš

sacharozės ir iš maistinių riebalų rūgščių metilo ir etilo esterių arba

sacharozės gliceridų estrahavimo būdu. Jų gamybai naudojami tik šie

organiniai tirpikliai: dimetilsulfoksidas, dimetilformamidas, etilacetatas,

propan-2-olis, 2-metil-1-propanolis, propandiolis ir metiletilketonas.

Standūs geliai, lygios kietos medžiagos arba baltos ar šiek tiek pilkšvai

baltos spalvos milteliai.

Sacharozės gliceridai E 474 arba cukraus gliceridai. Sacharozės

gliceridai gaunami reaguojant sacharozei su maistiniais riebalais arba

aliejais, susidarant sacharozės ir riebalų rūgščių esminiam mono-, di- ir

triesterių mišiniui, kartu su mono-, di- ir trigliceridų iš riebalų arba

aliejų likučiais. Jiems gaminti naudojami tik šie organiniai tirpikliai:

cikloheksanas, dimetilformamidas, etilacetatas, 2-metil-1-propanolis ir

propan-2-olis. Apibūdinami taip: Lygios kietos medžiagos, standūs geliai

arba balti ar beveik balti milteliai. Naudijami pagal q.s. principą tik

šviežiems vaisiams.

Bičių vaškas E 901 Yra baltas ir geltonas bičių vaškas. Geltonasis bičių

vaškas yra vaškas, gaunamas karštu vandeniu ištirpdžius Apis mellifera L.

bičių medaus korių sieneles ir pašalinus pašalines medžiagas. Dažniausia

tai gelsvai balti arba gelsvai arba pilkšvai rudi gabalėliai arba

plokštelės su smulkiais grūdeliais arba nekristalinėmis dalelėmis malonaus

medaus kvapo. Vaškai lydosi 62°C – 65°C temperatūroje, esti netirpus

vandenyje, mažai tirpus alkoholyje, labai gerai tirpus chloroforme ir

eteryje.

Kandelila vaškas E 902. Tai yra išgrynintas vaškas, gautas iš kandelilos

augalo Euphorbia antisyphilitica lapelių. Kietas gelsvai rudas neskaidrus

ar pusiauskaidrus vaškas.

Karnauba vaškas E 903. Tai yra išgrynintas vaškas, gautas iš Brazilijos

Mart vaškinių palmių Copernicia cereferia pumpurų ir lapų. Šviesiai rudi

arba gelsvi milteliai, dribsniai arba kietos ir trapios dervingos dalelės.

Netirpus vandenyje, iš

dalies tirpus verdančiame etanolyje, tirpus

chloroforme ir dietilo eteryje.

Šelakas E 904 Šelakas yra išgryninti ir išbalinti raudonieji sakai,

dervinga vabzdžių Laccifer (Tachardia) lacca Kerr. (Coccidae šeimos)

sekrecija. Išbalintas šelakas – labai šviesi (beveik balta) amorfinė

granulių pavidalo derva. Išbalintas šelakas, kuriame nėra vaško, yra

šviesiai geltona amorfinė derva.

Bičių vaškas, Kandelila vaškas, Karnauba vaškas, Šelakas yra vartojami

tik šviežiems citrusiniams vaisiams, melionams, riešutams, kriaušėms ir

obuoliams pagal q.s. principą.

Montano rūgščių esteriai E 912 Jiems priskiriami montano rūgštys ir

(arba) jų ir etilenglikolio, ir (arba) 1,3-butandiolio, ir (arba)

glicerolio esteriai. Beveik balti arba gelsvi dribsniai, milteliai,

granulės arba tabletės. Naudojami tik šviežiems citrusiniams vaisiams pagal

q.s. principą.

Oksiduoto polietileno vaškai E 914 – poliniai švelnios polietileno

oksidacijos reakcijos produktai. Tai beveik balti dribsniai, milteliai,

granulės arba tabletes. Naudojami tik šviežiems citrusiniams vaisiams pagal

q.s. principą.

Vaisiams ir daržovėms su apdorotu paviršiumi taip pat naudojamos sios

dujos: Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,

Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948.

4.1.3 Nulupti ir /arba supjaustyti vaisiai ir daržovės

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksidas E 220 Cheminis pavadinimas: Sieros dioksidas, sulfito

rūgšties anhidridas. Cheminė formulė – SO2. Tai bespalvės lengvai

neužsidegančios stipraus aštraus dusinančio kvapo dujos.

Natrio sulfitas E 221 Natrio sulfitas (bevandenis arba heptahidratas),

bevandenis: Na2SO3, heptahidratas: Na2SO3(7H2O. Balti kristaliniai

milteliai arba bbespalviai kristalai.

Natrio bisulfitas E 222 Cheminis pavadinimas – Natrio bisulfitas, natrio

rūgštusis sulfitas. Cheminė formulė – NaHSO3 vandeniniame tirpale. Skaidrus

bespalvis iki geltonos spalvos tirpalas.

Natrio metabisulfitas E 223 – Pirosulfitas, natrio pirosulfitas.

Cheminis pavadinimas-

Natrio disulfitas, natrio pentaoksodisulfitas Na2S2O5. Balti kristalai

arba kristaliniai milteliai.

Kalio metabisulfitas E 224- Kalio pirosulfitas, cheminis pavadinimas –

Kalio disulfitas, kalio pentaokso disulfatas K2S2O5 .Bespalviai kristalai

arba balti kristaliniai milteliai.

Kalcio sulfitas E 226 – CaSO3(2H2O. Tai balti kristalai arba balti

kristaliniai milteliai.

Kalcio bisulfitas E 227 – Kalcio bisulfitas, kalcio rūgštusis sulfitas.

Cheminė formulė: Ca(HSO3)2 .Skaidrus žalsvai geltonas vandeninis tirpalas,

turintis ryškų sieros dioksido kvapą

Kalio bisulfitas E 228 – Kalio bisulfitas, kalio rūgštusis sulfitas.

Cheminė formulė: KHSO3 vandeniniame tirpale. Bekvapiai bespalviai ar balti

kristalai ar balti ristaliniai milteliai.

Sieros dioksidas ir sulfitai ribojami bulvėms- iš viso50 mg/kg,

svogūnams, česnakams ir jų masei – iš viso 300 mg/kg, krienų masei-

800mg/kg.

II Naudojamos ir šios dujos: Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938,

Helis E 939, Azotas E 941, Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948.

4.3.1 Džiovinti vaisiai ir daržovės

I Įvairūs

Guanilo rūgštis E 626 – Guanozin-5′-monofosforo rūgštis. Cheminė

formulė: C10H14N5O8P

Dinatrio Guanilatas E 627 – Dinatrio guanozin-5′-monofosfatas. Cheminė

formulė: C10H12N5Na2O8P • xH2O (x = apytikriai 7).

Dikalio guanilatas E 628 – Dikalio guanozin-5′-monofosfatas. Cheminė

formulė: C10H12N5K2O8P.

Kalcio guanilatas E 629 – Kalcio guanozin-5′-monofosfatas, cheminė

formulė: C10H12N5CaO8P • nH2O

Visi čia išvardinti guanilatai yra bekvapiai bespalviai ar balti

kristalai arba balti kristaliniai milteliai ir jų leidžiama deti iš viso

500 mg/kg.

Inozino rūgštis E 630 – Inozin-5′-monofosfato rūgštis. Bekvapiai

bespalviai ar balti kristalai ar milteliai.

Dinatrio inozinatas E 631 – Dinatrio inozin-5′-monofosfatas. Bekvapiai

bespalviai ar balti kristalai ar milteliai. Cheminė formulė: C10H11N4Na2O8P

• H2O

Dikalio inozinatas E 632 – Dikalio inozin-5′-monofosfatas. Cheminė

formulė: C10H11N4K2O8P. Bekvapiai bespalviai ar balti kristalai ar

milteliai.

Kalcio inozinatas E 633 – Kalcio inozin-5′-monofosfatas, bekvapiai

bespalviai ar balti kristalai ar milteliai. Cheminė formulė: C10H11N4CaO8P

• nH2O

Visų čia išvardintų inozinatų leidžiama deti iš viso 500 mg/kg.

Kalcio 5′-Ribonukleotidai E 634 – Kalcio 5′-ribonukleotidai iš esmės yra

kalcio inozin-5′-monofosfato ir kalcio guanozin-5′-monofosfato mišinys.

Cheminė formulė: C10H11N4CaO8P • nH2O ir C10H12N5CaO8P • nH2O. Bekvapiai

balti ar beveik balti kristalai ar milteliai

Dinatrio 5′-Ribonukleotidai E 635 – dinatrio inozin-5′-monofosfato ir

dinatrio guanozin-5′-monofosfato mišinys. Cheminė formulė: C10H11N4Na2O8P •

nH2O ir

C10H12N5Na2O8P • nH2O. Tai bekvapiai balti ar beveik balti kristalai ar

milteliai.

Ribonukleotidų leidžiama deti iš viso 500 mg/kg.

Sorbitolis E 420 (i) – D-gliucitolis. Cheminė formulė: C6H14O6. Tai

balti kristaliniai higroskopiški saldaus skonio milteliai, dribsniai arba

granulės. Pridėjus sorbitolio į daržovių bei vaisių tyrę ar miltelių

pavidalo maisto produktus prieš galutinį jų išdžiovinimą, tokie produktai

įgyja ggeresnius rehidratacijos rodiklius.

Sorbitolio sirupas E 420 (ii) Sorbitolio sirupą, gaunamą hidrinant

gliukozės sirupą, sudaro D-sorbitolis, D-manitolis ir hidrinti

sacharidai.Ta produkto dalis, kuri nėra D-sorbitolis, daugiausia sudaryta

iš hidrintų oligosacharidų, susidarančių hidrinant gliukozės sirupo žaliavą

(šiuo atveju gliukozės sirupas nesikristalizuoja) arba iš manitolio. Gali

būti maži kitų gliucitolių, kuriuose n ( 4, kiekiai. Gliucitoliai yra

junginiai, turintys bendrą formulę CH2OH-(CHOH)n-CH2OH, kurioje n yra

sveikas skaičius. Skaidrus bespalvis saldaus skonio tirpalas.

Manitolis E 421 – gaunamas kataliziškai hidrinant angliavandenių

tirpalus, turinčius gliukozės ir (arba) fruktozės, tai balti bekvapiai

kristaliniai milteliai tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje,

beveik netirpus eteryje. Cheminė formulė: C6H14O6. Gaunamas pertraukiamos

fermentacijos aerobinėmis sąlygomis būdu, naudojant paprastų mielių

Zygosaccharomyces rouxii rūšį. Manitolis E 421 gaunamas iš gliukozės ir

fruktozės mišinio katalizinio hidrinimo būdu, taip pat gali būti pagamintas

fermentacijos būdu.

Izomaltas E 953 – Izomaltas yra hidrintų mono- ir disacharidų mišinys,

kurio pagrindiniai komponentai yra disacharidai: 6-O-α-D-gliukopiranozil-D-

sorbitolis (1,6-GPG) ir 1-O-α-D-gliukopiranozil-D-manitolio dihidratas (1,1-

GPM). Tai bekvapė balta šiek tiek higroskopiška kristalinė masė.

Maltitolis E 965 (i) – D-maltitolis, hidrinta maltozė. Cheminis

pavadinimas: (α)-D-gliukopiranozil-1,4-D-gliucitolis, C12H24O11. Saldaus

skonio balti kristaliniai milteliai labai gerai tirpus vandenyje, mažai

tirpus etanolyje. Maltitolio sirupas E965 gaminamas iš gliukozės-maltozės

sirupo.

Laktitolis E 966 – laktitas, laktozitolis, laktobiozitas. Cheminė

formulė: C12H24O11 Saldaus skonio kristaliniai milteliai arba bespalviai

tirpalai. Kristaliniai produktai yra bevandeniai, monohidratas ir

dihidratas.

Ksilitolis E 967 – C5H12O5. BBalti beveik bekvapiai ir labai saldaus

skonio kristaliniai milteliai.

Polioliai gali būti vartojami pagal “Quantum satis” principą, t.y. kiek

reikia. Tačiau visiems polioliams būdinga viena savybė – etiketėse turi

būti pažymėta: didelis kiekis gali paleisti vidurius.

4.3.2 Vaisiai ir daržovės acte, aliejuje arba sūryme

I Antioksidantai, konservantai

Sorbo rūgštis ir sorbatai E 200, E 202-203 naudojami tik alyvuogems- iš

viso 1g/kg ir tik daržovėms – iš viso 2g/kg

Benzoinė rūgštis ir benzoatai E 210-213 naudojami tik daržovėms – iš

viso2 g/kg.

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 galima dėti iš viso

100 mg/kg, baltoms daržovėms ir grybams – iš viso 50 mg/kg, geltoniems

pipirams sūryme – iš viso 500 mg/kg, išskyrus alyvuoges.

II Dažikliai – medžiagos, suteikiančios maisto produktui spalvą ar ją

atgaivinančios

Riboflavinas E 101 (i) – dar vadinamas Laktoflavinu. Cheminė formulė:

C17H20N4O6. Tai geltoni arba oranžiškai geltoni, truputį kvepiantys

kristaliniai milteliai.. Natūralūs maisto dažiklis, netoksiškas, gaminami

iš natūralių žaliavų. Riboflavinas E 101 yra vitaminas B2, gaunamas

fermentacijos bei sintezės būdu. Jis jautrus šviesai.

Chlorofilai E 140 (i) – dar vadinami CI natūralus žaliasis 3, magnio

chlorofilas, magnio feofitinas. Natūralus dažiklis. Chlorofilai gaunami

tirpikliais ekstrahuojant natūralius valgomuosius augalus, žolę, liucerną,

dilgėles. Vėliau šalinant tirpiklį iš chlorofilų gali būti visiškai arba iš

dalies pašalinti natūraliai juose esantys kompleksadario magnio jonai ir

susidaro atitinkami feofitinai. Pagrindinės

dažančios medžiagos yra

feofitinai ir magnio chlorofilai. Ekstrahuotame produkte, iš kurio yra

pašalintas tirpiklis, yra kitų pigmentų, pvz., karotinoidų, taip pat

aliejų, riebalų ir vaškų, patekusių iš žaliavinės medžiagos. Ekstrahavimui

galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną,

dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-2-olį ir

heksaną. Tai tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai.

Chlorofilinai E 140 (ii) – dar vadinami CI natūralus žaliasis 5, natrio

chlorofilinas, kalio chlorofilinas. Chlorofilinų šarminių metalų druskos

yra gaunamos muilinant tirpikliais ekstrahuojamus natūralių valgomųjų

augalų, žolės, liucernos, dilgėlių ekstraktus. Muilinant pašalinamos metilo

bei fitilo esterių ggrupės ir iš dalies gali skilti ciklopentenilo žiedas.

Karboksigrupės neutralizuojamos susidarant kalio ir (arba) natrio druskoms.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną,

metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-

2-olį ir heksaną. Tai tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai.

Chlorofilų vario kompleksai E 141 (i). Vario chlorofilai susidaro, kai į

medžiagą, gautą ekstrahuojant natūralius valgomuosius augalus, žolę,

liucerną, dilgėles, pridedama vario druskų. Produkte, iš kurio yra

pašalintas tirpiklis, yra kitų pigmentų, pvz., karotinoidų, taip pat

riebalų ir vaškų, patekusių iš žaliavinės medžiagos. Pagrindinė dažanti

medžiaga yra vario feofitinai. Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos

tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą,

metanolį, etanolį, propan-2-olį ir heksaną. Cheminė formulė: Vario

chlorofilas a: C55H72CuN4O5, vario chlorofilas b: C55H70CuN4O6. Panašios į

vašką kietos medžiagos, kurių spalva gali keistis nuo mėlynai žalios iki

tamsiai žalios priklausomai nuo žaliavinės medžiagos.

Chlorofilinų vario kompleksai E 141 (ii) – dar vadinami Natrio vario

chlorofilinas, kalio vario chlorofilinas, CI natūralus žaliasis 5.

Chlorofilinų vario šarminių metalų druskos yra gaunamos pridedant vario

druskų į produktą, gautą muilinant tirpikliais ekstrahuojamus natūralių

valgomųjų augalų, žolės, liucernos, dilgėlių ekstraktus. Muilinant

pašalinamos metilo bei fitilo esterių grupės ir iš dalies gali skilti

ciklopentenilo žiedas. Į išgrynintus chlorofilinus pridedant vario druskų

karboksigrupės neutralizuojamos ir susidaro kalio ir (arba) natrio druskos.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną,

metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-

2-olį ir heksaną. Tai tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai. Cheminė

formulė: Vario chlorofilinas a (rūgštinė forma): C34H32CuN4O5,

vario chlorofilinas b (rūgštinė forma): C34H30CuN4O6.

Paprastoji karamelė E 150a – gaminama kontroliuojamomis sąlygomis

kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių saldiklius, kurie yra gliukozės

ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės sirupai,

sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė). Karamelinimui

skatinti galima naudoti rūgštis, šarmus ir druskas, išskyrus amonio

junginius ir sulfitus.

Šarminė sulfitinė karamelė E 150b Šarminė sulfitinė karamelė gaminama

kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių

saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų

polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai

ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant sulfitams

(sulfitinei rūgščiai, kalio sulfitui, kalio rūgščiajam sulfitui, natrio

sulfitui ir natrio rūgščiajam sulfitui); amonio junginiai nenaudojami.

Amoniakinė karamelė E 150c – Amoniakinė karamelė gaminama

kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių

saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų

polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai

ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant amonio junginiams

(amonio hidroksidui, amonio karbonatui, amonio rūgščiajam karbonatui ir

amonio fosfatui); sulfitai nenaudojami.

Sulfitinė amoniakinė karamelė E 150d – gaminama kontroliuojamomis

sąlygomis kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių saldiklius, kurie yra

gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės

sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė) su rūgštimis

ar šarmais arba be jų, esant sulfitams ir amonio junginiams (sulfitinei

rūgščiai, kalio sulfitui, kalio rūgščiajam sulfitui, natrio sulfitui,

natrio rūgščiajam sulfitui, amonio hidroksidui, amonio karbonatui, amonio

rūgščiajam karbonatui, amonio fosfatui, amonio sulfatui, amonio sulfitui ir

amonio rūgščiajam sulfitui).

Visos auksčiau aprašytos karamelės yra tamsiai rudas arba juodas skystis

ar kieta medžiaga ir jų galima naudoti pagal q.s, išskyrus alyvuoges ir

kitus vaisius.

Karotinų mišinys E 160a (i) – dar vadinamas CI maisto oranžinis 5.

Karotinų mišinys gaunamas tirpikliais ekstrahuojant natūralių veislių

valgomuosius augalus, morkas, augalinius aliejus, žolę, liucerną ir

dilgėles.Pagrindinis dažantis komponentas yra karotinoidai, kurių

didžiausią dalį sudaro β-karotinas. Gali būti α-, γ-karotino ir kitų

pigmentų. Be dažančių pigmentų, šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų

ir vaškų, natūraliai esančių šaltinio medžiagoje. β-karotinas: C40H56.

Karotinų mišinys taip pat gali būti gaunamas iš natūralių dumblių veislių

Dunaliella salina, augančių dideliuose druskinguose Pietų Australijos

Whyalla ežeruose. β-karotinas ekstrahuojamas naudojant eterinį aliejų.

Preparatas yra 20 – 30 % suspensija valgomajame aliejuje. Trans- ir cis-

izomerų santykio diapazonas yra 50/50 – 71/29. Pagrindinis dažantis

komponentas yra karotinoidai, kurių didžiausią dalį sudaro β-karotinas.

Gali būti α-karotino, liuteino, zeaksantino ir β-kriptoksantino. Be

dažančių pigmentų, šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų ir vaškų,

natūraliai esančių žaliavoje.

β-karotinas E 160a (ii) Cheminis pavadinimas: β-karotinas; β,β

–karotinas. Dar gali būti gaunamas fermentacijos būdu, naudojant grybų

Blakeslea trispora natūralių veislių mišrią dviejų lytiškai poruojamų tipų

(+) ir (–) kultūrą. β-karotinas iš biomasės ekstrahuojamas etilacetatu ir

iškristalinamas. Kristalinį produktą iš esmės sudaro trans-β-karotinas.

Kadangi tai natūralus procesas, maždaug 3 % produkto sudaro jam būdingas

karotinoidų mišinys.Tai raudoni arba rusvai raudoni kristalai ar

kristaliniai milteliai.

Burokėlio raudonasis E 162 Burokėlių raudonasis yra gaunamas iš

natūralių rūšių raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. rubra)

šakniavaisių, kai susmulkinti burokėliai spaudžiami kaip sultims gaminti,

arba susmulkinti burokėlių šakniavaisiai ekstrahuojami vandeniu ir

ekstraktas vėliau sodrinamas aktyviojo komponento kiekiui padidinti.

Dažiklį sudaro įvairūs pigmentai, visi jie priklauso betalainų klasei.

Pagrindinis dažantis komponentas yra betacianinai (raudoni), betaninas

juose sudaro 75 – 95 %. Gali būti nedideli kiekiai betaksantino (geltonas)

ir betalainų skaidymo produktų (šviesiai rudi).Be dažančių pigmentų,

sultyse arba ekstraktuose yra cukrų, druskų ir (arba) baltymų, natūraliai

esančių raudonuosiuose burokėliuose. Tirpalas gali būti koncentruojamas ir

kai kurie produktai gali būti gryninami norint pašalinti didesnę dalį

cukrų, druskų ir baltymų. Cheminė formulė: Betaninas: C24H26N2O13.Tai

raudonas arba tamsiai raudonas skystis, pasta, milteliai ar kieta medžiaga.

Antocianinai E 163 – yra gaunami natūralias valgomųjų vaisių ir daržovių

rūšis ekstrahuojant sulfitiniu vandeniu, parūgštintu vandeniu, anglies

dioksidu, metanoliu arba etanoliu. Antocianinuose yra įprastų žaliavinės

medžiagos komponentų, būtent, antocianino, organinių rūgščių, taninų,

cukrų, mineralų ir kt., bet ne būtinai tuo pat santykiu, kaip žaliavinėje

medžiagoje. Rausvai violetinis skystis, milteliai ar pasta, turintys silpną

būdingą kvapą.

Visų šių dažiklių galima naudoti pagal q.s, išskyrus alyvuoges ir kitus

vaisius.

III Saldikliai

Acesulfamas K E 950 6-metil-1,2,3-oksatiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksido kalio

druska. Cheminė formulė: C4H4KNO4S. Tai bekvapiai balti kristaliniai

milteliai. Apie 200 kartų saldesnis kaip sacharozė. Naudojama tik

saldžiarūgščiams produktams 200 mg/kg.

Dažniausiai vartojami maisto saldikliai: acesulfamas K (E 950),

aspartamas (), ciklamo rūgštis ir jos kalcio bei natrio druskos (E 952),

sacharinas ir jo natrio, kalio, kalcio druskos (). Jei cukraus saldumą

prilygintume 1, tai saldiklio acesulfamo K saldumas būtų 200, aspartamo –

200, o sacharino – 300. Aspartamas, patekęs į žmogaus organizmą,

perdirbamas kaip baltyminė medžiaga ir vienas jo gramas atpalaiduoja 4 kcal

energijos. Sacharinas ir acesulfamas K nedalyvauja žmogaus organizmo

medžiagų apykaitoje.

Aspartamas E 951 Cheminė formulė: C14H18N2O5, Balti bekvapiai saldaus

skonio kristaliniai milteliai. Apie 200 kartų saldesnis kaip sacharozė.

Naudojama tik saldžiarūgščiams produktams 300 mg/kg.

Sacharinas, natrio, kalio ir kalcio

druskos E 954 Cheminė formulė:

sacharino kalio druska – C7H4KNO3S • H2O; sacharinas- C7H5NO3S; sacharino

natrio druska -C7H4NNaO3S • 2H2O, sacharino kalcio druska – C14H8CaN2O6S2 •

3½H2O. Tai balti kristalai ar balti kristaliniai milteliai, bekvapiai arba

turi silpną aromatinį kvapą, net labai praskiestų tirpalų skonis saldus.

Maždaug 300-500 kartų saldesnis kaip sacharozė. Šie sacharinai skiritingai

tirpsta vandenyje ir etanolyje. Naudojama tik saldžiarūgščiams produktams

160 mg/kg.

Neohesperidino dihidrochalkonas E 959 – 2-O-α-L-ramnopiranozil-4′-β-D-

gliukopiranozilhesperitino dihidrochalkonas, gautas kataliziškai hidrinant

neohesperidiną. Cheminė formulė: C28H36O15.Gerai tirpus karštame vandenyje,

mažai tirpus šaltame vandenyje, beveik netirpus eteryje ir

benzene.Naudojama tik saldžiarūgščiams produktams 100 mg/kg.

IV Įvairūs

Ortofosforo rūgštis E 338 ir fosfatai E 339-341, E 450-452 naudojami tik

bulvių produktams iš viso 5 g/kg.

Geležies gliukonatas E 579 – Geležies di-D-gliukonato dihidratas,

geležies(II) di-gliukonato dihidratas. Blankiai žalsvai geltonos, gelsvai

pilkos spalvos milteliai arba granulės, galinčios turėti silpną deginto

cukraus kvapą. Cheminė formulė: C12H22FeO14·2H2O. Naudojamas tik

alyvuogėms, patamsėjusioms dėl oksidacijos – iš viso 150 mg/kg

Geležies laktatas E 585 – Geležies 2-hidroksipropanoatas. Žalsvai balti

kristalai arba šviesiai žali savito kvapo milteliai. Naudojamas tik

alyvuogėms, patamsėjusioms ddėl oksidacijos – iš viso 150 mg/kg

Glutamo rūgštis ir gliutamatai E 626-629 leidžiama norma iš viso 10 g/kg.

Guanilo rūgštis ir guaniliatai E 630-633, inozino ir inozinatai E 634-

635, ribonukleotidai E634-635 leidžiama norma iš viso 500 mg/kg.

Sorbitolis ir ssorbitolio sirupas E 420, Manitolis E 421, Izomaltatas E

953, Maltitolis ir maltitolio sirupas E 965, Laktitolis E966, Ksilitolis E

967 normuojama pagal q.s. principą.

4.3.3. Koncervuoti arba pasterizuoti vaisiai ir daržovės

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 normuojama grybams –

iš viso 50mg/kg; baltoms daržovėme. Bulvėms, ličiams, rehidruotiems

džiovintiems vaisiams, vyšnioms – iš viso 100 mg/kg, citrusinių vaisių

riekelėms – 250 mg/kg.

II Dažiklai

Tik apdorotiems minkštiesiems ir sodo žirniams naudojama: Tartrazinas

E102 -100mg/kg, Briliantinis mėlynasis FCF E133 – 20mg/kg, Žaliasis S E142

– 10mg/kg.

Eritrozinas E 127-dar vadinamas CI maistinis raudonasis 14. Eritroziną

sudaro dinatrio 2-(2,4,5,7-tetrajod-3-oksido-6-oksoksanten-9-il)benzoato

monohidratas ir papildomos dažančios medžiagos, taip pat pagrindiniai

nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio

sulfatas.Eritrozinas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti

kalcio ir kalio druską ..Tai raudoni milteliai arba granulės.

Tik konservuotoms raudonoms uogoms – iš viso 150 mg/kg naudojmi:

Kurkumino E 100, Tatrazino E102, Chinono geltonojo E 104, oranžiškai

geltonojo S E 110, karmino E120, ponso 4R E 124, azorubinas E122, Alura

raudonasis AC E 129, Patent mėlynasis E131, indigas E132 ,Briliantinis

mėlynasis FCF E133, Briliantinis juodasis BN E151, rudasis HT E 155, beta-

apo-8‘-karotinalis, Beta-apo-8‘karotino rūgšties (C 30) etilo esteris E

160f ,žaliojo S E 142, likopeno E 160d, liuteino E161b.

Riboflavino E 101, Chlorofilų ir chlorofilinų E 140 ,, Vario kompleksų su

chlorofilais ir chlorofilinais E 141, Karamelių spalvų E 150a-d, Karotinų

mišinio E 160a, Paprikų ekstrakto E 160c, burokėlių raudonojo E 162 ir

antocianinų E 163,Augalinė anglis E153 galima dėti tiek kiek reikia (q.s.),

tik konservuotoms raudonoms uogoms.

Kaclio karbonatas E 170, Titano dioksidas E 171, Geležies oksidai ir

hidroksidai E172 leidžiama vartoti tik konservuotoms raudonoms uogoms

pagal q.s.

III Saldikliai naudojami tik vaisių produktams, tokiais kiekias:

Acesulfamo K E 950 – 350 mg/kg, Aspatamo E 951- 1g/kg, Ciklamato rūgšties

ir ciklamatų E 952 – iš viso 1g/kg, Sacharino ir jo druskų E 954- iš viso

200 mg/kg,

Neohesperidino DC E959 – 50 mg/kg .

IVĮvairūs

Acto rūgštis ir acetatai E 260-263, pieno rūgštis ir laktatai E270,E325-

327, askorbo rūgštis ir askorbatai E 300-302, citrinų rūgštis ir citratai E

330-333, vyno rūgštis ir tartratai E 334-337, kalcio chloridas E 509,

Gliukono-delta-laktonas E575 naudojami pagal q.s. principą.

Ortofosforo rūgštis ir fosfatai E 338, E 339-341,E 450-452 leidžiami

vartoti tik bulvių produktams – iš viso 5 g/kg.

Kalcio dinatrio EDTA E 385 Tai baltos bekvapės kristalinės granulės arba

balti beveik balti šiek tiek higroskopiniai milteliai Naudojama tik

artišokams, pupoms ir grybams – 250 mg/kg.

Alavo chloridas E 512 – Alavo chlorido dihidratas. Cheminė formulė: SnCl2

• 2H2O. Bespalviai arba balti kristalai. Gali turėti silpną druskos

rūgšties kvapą. Naudojama tik baltiems šparagams- 25mg/kg.

Dimetilpolisiloksanas E 900 yra visiškai metilintų linijinių siloksano

polimerų, kuriuose yra pasikartojančių formulės (CH3)2SiO2 vienetų ir

stabilizuotų formulės (CH3)3SiO trimetilsoloksio užblokuotų vienetų

mišinys. Skaidrus bespalvis klampus skystis, kurio norma – 10 mg/l.

Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,

Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948 yra naudojami pagal q.s.

4.3.4. Džemai, želė ir panašūs produktai

4.3.4.1.Džemai, želė, marmeladai, kaštonų piurė(pagal direktyvą

79/693/EEB)

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 galima dėti iš viso

50 mg/kg, išskyrus ekstra džemus ir extra vaisių želė.

II Dažikliai

Kurkumino E 100, Chlorofilų ir chlorofilinų E 140 , Vario kompleksų su

chlorofilais ir chlorofilinais E 141, Karamelių spalvų E 150a-d, Karotinų

mišinio E 160a, Paprikų ekstrakto E 160c, burokėlių raudonojo E 162 ir

antocianinų E 163 galima dėti tiek kiek reikia (q.s.), išskyrus ekstra

džemus, ekstra želė, braškių piure ir Ceme de pruneaaux.

Chinono geltonojo E 104, oranžiškai geltonojo S E 110, karmino E120,

ponso 4R E 124,žaliojo S E 142, likopeno E 160d, liuteino E161b leidžiama

vartoti iš viso 100mg/kg, išskyrus ekstra džemus, ekstra želė, braškių

piure ir Ceme de pruneaaux.

III Saldikliai leidžiami, išskyrus braškių piure 2), tokiais kiekiais:

Acesulfamo K E 950 – 1 mg/kg, Aspatamo EE 951- 1g/kg, Ciklamato rūgšties

ir ciklamatų E 952 – iš viso 1g/kg, Sacharino ir jo druskų E 954- iš viso

200 mg/kg,

Neohesperidino DC E959 – 50 mg/kg.

Sorbitolis ir sorbitolio sirupas E 950, Manitolis E421, Izomaltatas E953,

Maltitolis ir maltitolio sirupas E 965, Laktitolis E966, Ksilitolis E967

dedami pagal q.s. 3), išskyrus kaštonų piurė.

IV Įvairūs

Pieno rūgštis E 270, Obuolių rūgštis E 296, Askorbo rūgštis E 300,

Kalcio laktatas E 327, Citrinu rūgštis E 330, Natrio citratai E 331,

Kalcio citratai E333, Vyno rūgštis E 334, Natrio tartratai E 335, Natrio

malatai E350, Pektinai E 440 naudojami pagal q.s.

Alginino rūgštis ir alginatai E 400-404, agaras E 406, karageninas E 407,

baltosios akaacijos guma E 410, guaro guma E412, ksantano guma E 415,

gelano guma E 418, jų leidziama iš viso 10 g/kg, išskyrus ekstra produktus.

Kalcio chloridas E 509, natrio hidroksidas E 524 naudojami pagal q.s.,

išskyrus ekstra produktus.

Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai e471 dar vadinami

Glicerilmonostearatas, glicerilmonopalmitatas,glicerilmonooleatas ir kt.,

monostearinas, monopalmitinas, monooleinas ir kt.,GMS

(glicerilmonostearatui). Produktas kinta nuo blankiai geltonos iki blankiai

rudos spalvos aliejingo skysčio arba iki baltos arba beveik baltos kietos

vaško konsistencijos medžiagos. Kietos medžiagos gali būti dribsnių,

miltelių arba mažų rutuliukų pavidalo. Dedamas tik ekstra produktams, q.s.

Sorbitano monolauratas E 493- Sorbitolio dalinių esterių ir jų anhidridų

mišinys

su maistine lauro rūgštimi.Gintaro spalvos aliejingas klampus

skystis, šviesiai smėlio, šviesiai rudos spalvos rutuliukai ar dribsniai

arba standi silpno kvapo vaško konsistencijos medžiaga. Ji tinka tik

citrusinių vaisių džemui, želė – 25 mg/kg, Dimetilpoliksiloksanas E900

galimas kiekis 10 g/kg.

Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,

Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948 naudojami pagal q.s.

Neohesperidinas DC E 959 Cheminė formulė: C28H36O15. Beveik balti

bekvapiai kristaliniai milteliai, turintys būdingą labai saldų skonį.

Maždaug 1000 – 1800 kartų saldesnis kaip sacharozė.Leidžiama vartoti tik

kaip aromato stiprikli vaisių želė – 5mg/kg.

4.3.4.2. Kiti vaisiniai užtepai, išskyrus 4.3.4.1.

I Antioksidantai, konservantai

Sorbo rūgštis ir sorbatai E 200, E 202-203 naudojami- iš viso 500 mg/kg

Benzoinė rūgštis ir benzoatai E 210-213 naudojami tik daržovėms – iš

viso 500mg/kg.

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 galima dėti iš viso

-50mg/kg, bet džemams, želė ir marmeladams – iš viso 100 mg/kg.

Kurkumino E 100, Chlorofilų ir chlorofilinų E 140 , Vario kompleksų su

chlorofilais ir chlorofilinais EE 141, Karamelių spalvų E 150a-d, Karotinų

mišinio E 160a, Paprikų ekstrakto E 160c, burokėlių raudonojo E 162 ir

antocianinų E 163 galima dėti tiek kiek reikia (q.s.).

Chinono geltonojo E 104, oranžiškai geltonojo S E 110, karmino E120,

ponso 4R E 124, žžaliojo S E142, likopeno E 160d, liuteino E161b leidžiama

vartoti iš viso 100mg/kg,

III Saldikliai

Acesulfamo K E 950 – 1g/kg, Aspatamo E 951- 1g/kg, Ciklamato rūgšties ir

ciklamatų E 952 – iš viso 1g/kg, Sacharino ir jo druskų E 954- iš viso 200

mg/kg,

Neohesperidino DC E959 – 50 mg/kg.2)

Sorbitolis ir sorbitolio sirupas E 420, Manitolis E 421, Izomaltatas E

953, Maltitolis ir maltitolio sirupas E 965, Laktitolis E966, Ksilitolis E

967 normuojama pagal q.s. 1) principą.

IV Įvairūs

Pieno rūgštis E 270, Obuolių rūgštis E 296, Askorbo rūgštis E 300,

Kalcio laktatas E 327, Citrinu rūgštis E 330, Natrio citratai E 331,

Kalcio citratai E333, Vyno rūgštis E 334, Natrio tartratai E 335, Natrio

malatai E350, Pektinai E 440 naudojami pagal q.s.