Nafta

Nafta- natūralus aliejingas skystis, susidarantis Žemės sluoksniuose (daugiausia 1.5-3 km gylyje) ir susidedantis iš įvairių angliavandenilinių mišinių su nedidele sieros, azoto ir deguonies junginių priemaiša. Lietuvoje nafta yra kambr ordviko ir silūro sistemose, nuo 230m iki keliųšimtų metrų gylyje. Pram. Telkinių rasta (iki 1985m) tik vakaru Lietuvoje, kambro smiltainiuose(Vilkyčių ir P.Šiūparių telkiniai parengti eksploatacijai). Naftingus plotus sudaro kelių, kartais keliasdešimt kvadratinių kilometrų, išgaubti sluoksniai-naftos gaudykės;nafta susikaupusijų viršutinėse dalyse. Iš apačios naftos telkiniai yra hidrauliškai slegiami mineralizuoto požeminio vandens.

Daugumoje vakarų Lietuvos kkambro naftos telkinių sluoksnių slėgis ~210-230Mpa, prisisotinimas dujų ~40m3/m3. Lietuvos naftos metaninė (metaninių angliavandenilių 60-71%); ji yra lengva(tankis 810-880kg/m3), mažai sieringa(sieros 0.04-0.27%), parafinga(parafinų 2.7-6.5%), dervinga(dervų ir asfaltenų 2.8-16.0%).Frakcinė sudėtis: benzino frakcija(išskiriama iki 200ºC), sudaro 20-32%, žibalo frakcija(200-300ºC intervale)~15%, dyzelinė frakcija(300-350ºC) ~10%, mazuto(350-500ºC) 20-30%, gudrono(>500ºC) 12-25%.Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje perdirbama nafta,gaunama Novopolocko-Mažeikių naftotiekiu.

Naftos chemijos pramonė-sunkiosios pramonės šaka, gaminanti sintetines medžiagas ir jų dirbinius iš naftos ir jos produktų bei degiųjų gaminių dujų.

Naftos geologija- tai geologijos šaka, tirianti naftos ir dujų ttelkinių susidarymą, išsidėstymą, suradimą ir eksploataciją. Lietuvoje naftos geologijos raidą paskatino pirmųjų giliųjų atraminių gręžinių(Vilniuje 1949m;Stoniškiuose 1953m) duomenys. Buvo aptikti ryškūs Žemės gelmių naftingumo požymiai. Teorinių prielaidų buvo ir anksčiau, tačiau jos buvo menkai argumentuotos. 1958m geol. v-bos hidrogeol. Ekspedicijoje bbuvo įsteigta struktūrinio gręžimo partija naftingumui tirti. 1960m rastas pirmasis naftos telkinys Kybartų apylinkėse, ordoviko klintyse.1964m pradėta sistemingai gręžti perspektyvias naftos atžvilgiu struktūras; Geol. v-bos sistemoje įkurta Naftos žvalgybos ekspedicija.1966m Geol. institute įkurtas naftos geologijos skyrius, 1974m naftos geologijos ir geofizikos skyrius. Smarkiai išsiplėtus geofiziniams, ypač seisminiams, perspektyvių naftos atžvilgiu struktūros tyrimams, kuriuose darė sąj. org-jos, 1967m Šiauliuose įkurta seisminio tyrimo partija. Geol. instituto ir geofizikos skyrius tiria naftingųjų kabro, ordoviko ir silūro horizontų litologiją, kolektorines savybes, šių horizontų verslovines ir geofizines charakteristikas, fizikiinius parametrus, organinę naftos horizontų medžiagą, naftą, naftingųjų plotų paieškos kriterijus( struktūrinius, tektoninius, hidrocheminius, mikrobiologinius, geofizinius), naftos telkinių susidarymą, išsilaikymą,išsidėstymą, prognozuoja naftos išteklius.Visi šie tyrimai , be to geofizinių laukų tyrimas, padėjo atskleisti naftingųjų sluoksnių geologinę sandarą, įįvertinti naftos prognozinius išteklius, sudaryti naftos telkinių paieškos programas.Seisminė partija kasmet paruošdavo po 2 struktūras, kuriose Naftos žvalgybos ekspedicija gręžia paieškinius ir žvalgybinius gręžinius. Vakarų Lietuvoje, kambro smiltainiuose(~200m gylio), iki 1985m rasta 12 naftos telkinių.

Naftos perdirbimo pramonė, kuro pramonės šaka.Lietuvoje pirmoji naftos perdirbimo įmonė-Mažeikių naftos perdirbimo gamykla-pradėta statyti 1972m. 1980mji pradėjo gaminti benziną,dyzelinius degalus,mazutą,suskystintąsias dujas,1981m-sierą (iš technologiniu procesų metu susidarančių dujų,turinčių sieros vandenilio),1983m-naftos bitumą.Žaliavinė nafta šiai gamyklai tiekiama Novopalocko-Mažeikių naftotiekiu.

Naftos produktai-naftos perdirbimo gaminiai.Lietuvoje daugiausia vartojami kurui.Kurui vartojami naftos produktai sskirstomi į šviesiuosius naftos produktus( dyzeliniai degalai,benzinas žibalas skystasis buitinių krosnių kuras) ir tamsiuosius naftos produktus( pakurų ir laivų mazutas). Ne kuro reikalams skirti-tepalai,bitumai( kieti, vidutinio kietumo,skysti).~ 2/3 šviesiųjų naftos produktų suvartojama transporte, žemės ūkyje ir statyboje.Mažo klampumo dyzeliniai degalai vartojami motorvežiams, laivams, automobiliams, traktoriams, didelio klampumo- stacionariniams( ne transporto) varikliams,daugiausia statyboje.Benzinas vartojamas automobiliams ir lėktuvams, kaip tirpiklis šiek tiek vartojamas pramonėje.Aviacijoje žibalo suvartojama vis daugiau, žemės ūkyje ir pramonėje-mažiau. Tepalų vartojama > 160 rūšių(mašinoms aušinti ir trinčiai mažinti,apsaugai nuo korozijos).Elektroenergetikoje per metus suvartojama >800t transformatorinės alyvos.~3% visų suvartojamų naftos produktų yra bitumai.Jie vartojami ruloninėms stogų dangoms, hidroizoliacinėms medžiagoms,klijavimo mastikoms,asfaltbetoniui gaminti.Didžiausia naftos produktų dalis suvartojama pramonėje,mažiau-transporte,žemės ūkyje, statyboje.

Nuo XIX amžiaus pabaigos Lietuvoje apšvietimui buvo naudojamas žibalas;iki 1940m tai buvo daugiausia vartojamas naftos produktas.Žibalo paklauso sparčiai didėjo iki 1930m ,kol apšvietimui mažai tenaudota elektros energija.Naftos produktų kainos buvo didelės( 1939m 1litras žibalo kainavo 0.4lt, 1litras benzino kainavo 0.82lt), todėl jų suvartojimas po 1936m augo lėtai.Elektrinėse, pramoninėse įmonėse buvo vartojami dyzeliniai degalai,mazutas neperdirbta nafta.Iki 1924m naftos produktų buvo įvežama iš Vokietijos,vėliau vis daugiau iš TSRS geležinkeliu(1926m iš TSRS įvežta 26% visų importuotų naftos produktų, 1936m-71%). Naftos produktus įveždavo akcinės bendrovės”Falkan”(Kaune), “Litpetrol”(Klaipėdoje), užsienio bendrovė “Shell” ir kitos tanklaiviais per Klaipėdos uostą.Naftos produktus ppardavinėjo kooperatyvai,privatūs pirkliai, “Lietūkio” naftos produktų sandėliai. 1939m nafots produktai sudarė 20% importinio kuro.

Po Didžiojo Tėvynės karo naftos produktai tapo energetinio balanso pagrindu. 1960-1980m naftos produktų suvartojimas padidėjo 9 kartus, jų dalis viso kuro suvartojime padidėjo nuo 24.4 iki 66.8%.Ypač padidėjo mazuto suvartojimas (30kartų, 1980m mazutas sudarė 40% viso suvartoto kuro).1975-1985m padidėjo skystojo kuro suvartojimas, dėl to pasidarė ekonomiškesnis kuro išteklių naudojimas buityje.

Naftotiekis-įrenginių sistema naftai arba jos produktams tiekti iš verslovės arba perdirbimo vietos į perdirbimo, vartojimo arba pervežimo vandens keliais vietas.

Naftos transportavimo vamzdynai per Lietuvos teritoriją buvo pradėti tiesti 1966 m. Dar po kelerių metų, 1970 m., netoli Biržų, Stačkūnų kaime, pradėjo veikti tarpinė naftos perpumpavimo stotis.

1995 m. ji reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę „Naftotiekis“, kuri 1998 m. pabaigoje tapo „Mažeikių naftos“ padaliniu.

Nuo 2002 m. pavasario naftotiekis kartu su Būtingės terminalu sujungti į vieną „Mažeikių naftos“ vamzdynų ir terminalo operacijų padalinį.

Pirmoji naftos magistralė „Polockas–Biržai–Ventspilis“ pastatyta 1968 m. (ilgis Lietuvos teritorijoje — 87 km, našumas — 13–14 mln. t naftos per metus, vamzdžio diametras — 720 mm). Produktotiekis „Ilukstė-Biržai-Ventspilis“ pastatytas 1971 m. (ilgis Lietuvos teritorijoje — 87 km, našumas — 4 mln. t naftos produktų (dyzelino) per metus, vamzdžio diametras — 530 mm).

Naftotiekis „Polockas–Biržai–Mažeikiai“ pastatytas 11979 m. Jo ilgis Lietuvos teritorijoje — 225,5 km, pajėgumas — 16 mln. t naftos per metus, vamzdžio diametras — 720 mm.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonę su Biržų siurbline, esančia ant pagrindinės naftotiekio atšakos (einančios nuo Vakarų Sibiro ir Vakarų Uralo naftos telkinių per Polocką Baltarusijoje) jungia 28 colių skersmens vamzdynas, kurio pajėgumas — 16,2 mln. t per metus.

Dabar Lietuvos teritorijoje yra apie 500 km įmonės aptarnaujamų naftos ir naftos produktų vamzdynų:

§ naftotiekio „Polockas – Ventspilis“ dalis Lietuvoje — 87,384 km;

§ produktotiekio „Polockas – Ventspilis“ dalis Lietuvoje — 87,384 km;

§ naftotiekio „Polockas – Mažeikiai“ dalis Lietuvoje — 225,514 km;

§ naftotiekis „Mažeikiai – Būtingė“ — 91,5 km;

Rusijos nafta į Lietuvą transportuojama dviem naftotiekio magistralėmis per Novopolocką (Baltarusija) iki Biržų, iš kur viena 175 km atšaka pasuka į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, kita — į Ventspilį.

Naftotiekių trasose maždaug kas 120 km pastatytos didesnio ar mažesnio pajėgumo perpumpavimo stotys. Lietuvos teritorijoje yra 3 naftos perpumpavimo stotys. Vamzdynuose maždaug kas 20 km sumontuotos sklendės. Naftos perpumpavimo stočių sklendės ir siurbliai valdomi iš centrinės dispečerinės Biržuose, naftotiekio „Mažeikiai – Būtingė“ sklendės ir siurbliai valdomi iš Būtingės dispečerinės, tokiu pat būdu kontroliuojami slėgiai vamzdyne.

Lietuvos naftos istorija

1964 m. buvusiosios Tarybų Sąjungos valstybinis Naftos ir chemijos komitetas pradėjo svarstyti naftos

perdirbimo įmonės Lietuvoje idėją.

1966 m. pradėtas naftos perdirbimo įmonės Lietuvoje projektavimas. Įmonei statyti vieta buvo parinkta netoli Jurbarko.

1966 m. per Lietuvos teritoriją pradėti tiesti naftos transportavimo vamzdynai.

1968 m. dirbti pradėjo naftotiekio Polockas–Ventspils Biržų naftos perpumpavimo stotis. Biržuose pradėjo veikti naftos tarnsportavimo įmones “Družba” padalinys, kuris aptarnavo ir vamzdynų atšaką Latvijoje.

1970 m. darbą pradėjo tarpinė naftos perpumpavimo stotis Biržų rajone, Stačkūnų kaime.

1970 m. Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į Maskvos valstybines institucijas prašydamos įmonės statybą perkelti prie Mažeikių. Galutinė statybos vieta buvo ppatvirtinta 1970 m. birželio 24 d.

1971 m. geologai baigė įmonei numatytos teritorijos tyrimus ir rudenį pradėta ruošti teritoriją statyboms: buvo kertami miškai, tiesiami keliai ir geležinkeliai.

1972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.

Naftos perdirbimo įmonės pirmosios eilės statyboms panaudota: 1500 tonų plieno konstrukcijų, 2000 km vamzdžių, 20000 tonų betono.

1979 m. baigtas statyti naftotiekis Polockas–Biržai–Mažeikiai. Naftotiekio ilgis Lietuvos teritorijoje 225 km.

1980 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–1. Pradėtas eksploatuoti naftotiekis Polockas–Biržai–Mažeikiai.

1982 m. pastatytas bitumo gamybos įrenginys

1984 mm. pastatytas ir pradėtas eksploatuoti analogiškas antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–2.

1989 m. pastatytas mazuto giluminio perdirbimo įrenginys KT–1/1.

1992 m. atsiskyrus nuo „Družbos“ įkurta valstybinė naftos transportavimo įmonė „Naftotiekis“.

1993 m. „Mažeikių nafta“ pradėjo projektuoti Būtingės terminalą.

1995 m. įkurta akcinė bendrovė „Būtingės nafta“.

1995 m. įkurta specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Naftotiekis“, tais pačiais metais vėl reorganizuota į akcinę bendrovę.

1995 m. valstybinė naftos perdirbimo įmonė „Nafta“ reorganizuota į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, kurios 90 proc. akcijų priklausė valstybei.

1995 m. pradėta Būtingės terminalo statyba.

1998 m. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizuotos, prijungiant bendroves „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ prie toliau tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“.

1999 m. baigta Būtingės terminalo statyba, 1999m. liepos 22 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.

1999 m. spalio 29 d. 33 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijo JAV bendrovė „Williams International“. Šiai bendrovei perduotas įmonės valdymas.

2002 m. birželio 18 d. Rusijos naftos kompanija „Yukos“, „Williams“ ir Lietuvos Vyriausybė pasirašė Akcininkų ir Investicijų sutartis dėl 150 mmln. JAV dolerių vertės sandorio. Remiantis šiomis sutartimis, tiek „Williams International“, tiek „Yukos“ priklausė po 26,85 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, LR Vyriausybei — 40,66 proc. akcijų. Be to, „Mažeikių nafta“ ir „Yukos“ pasirašė 10 metų sutartį dėl naftos tiekimo.

2002 m. rugsėjo 19d. „Yukos“ įsigijo iš „Williams International Company“ papildomą 26,85 proc. akcijų paketą ir su tuo susijusias teises „Mažeikių naftoje“ bei prisiėmė visas su šiuo akcijų paketu susijusias „Williams International“ teises ir įsipareigojimus.

2003 m. pradžioje įsteigta dukterinė įmonė UAB „Mažeikių nnaftos“ prekybos namai, kuri prekiauja „Mažeikių naftos“ produkcija.

Naudota literatūra:Tarybų Lietuvos Enciklopedija,1987m