Nikelis Paladis Platina

Platina (Pt)

Platina (Platinum), Pt, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Platinos grupės metalas. Atominis skaičius 78, atominė masė 195,09. Išorinių elektronų konfiguracija 5d96s1. Oksidacijos laipsnis junginiuose +2, +4, rečiau +3, +5, +6. gamtinę platiną sudaro 6 izotopai. Platina sudaro 1*10-6 % Žemės plutos masės. Šis metalas yra grynuolių klasės mineralas. Paprastai turi iki 35% paladžio, geležies, iridžio, osmio, vario, nikelio, rodžio ir aukso priemaišų. Spalva plieninė pilka, rečiau juoda. Blizgesys metalinis. Kietumas 4. Tankis 21500 kg/m3. Ji randama ultrabazinėse iir bazinėse uolienose ir sąnašynuose.

Platina yra kali, tąsi, lengvai tempiama, štampuojama ir valcuojama. Lydymosi temperatūra 1769 oC, o verda prie 4300 oC. Laidi elektrai, chemiškai neaktyvi, atspari korozijai, tirpsta tik karališkajame vandenyje. Kaitinama reaguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Sudaro daug kompleksinių junginių. Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai indai, aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai, filjerės.

Apie platina buvo žinoma jau senovės Egipte, Graikijoje. Centrinės Amerikos Indėnai vartojo platinos ir aukso lydinius. KKad platina yra naujas elementas, 1744 m. paskelbė A. de Uljoja (Ispanija).

Paladis (Pd)

Paladis (Palladium), Pd, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Atominis skaičius 46, atominė masė 106,4. Išorinių elektronų konfiguracija 4p64d10. Oksidacijos laipsnis junginiuose +2 ir +4, rečiau +3. GGamtinį paladį sudaro 6 stabilūs izotopai, kurie sudaro 1,3*10-6% Žemė masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalo. Paladis yra sidabriškai baltas, minkštas, kalus. Jo lydymosi temperatūra yra 1552 oC, o virimo apie 2940 oC, tankis 1202 kg/m3. Cheminės savybės yra panašios į kitų platinos grupės metalų, tik paladis yra aktyvesnis. Jis vienintelis iš platinoidų tirpsta koncentruotoje azoto rūgštyje. Lengvai sudaro kompleksinius junginius, ypač su halogenais. Kaitinamas jungiasi su halogenais, siera, selenu, fosforu, arsenu ir sliciu. Plonos paladžio plokštelės ir milteliai gerai absorbuoja dujas, labai gerai – vandenilį. Grynas paladis ir jo lydiniai vartojami kaip katalizatoriai. Iš paladžio gaminami cheminiai indai, termoporos, juo dengiami metaliniai gaminiai. Paladžio lydiniai vartojami ryšių, juvelyrinėje technikoje, stomatologijoje. Ši metalą 1803 m. Atrado V. Vulastonas (Wollaston; DD. Britanija).

Nikelis (Ni)

Nikelis (Niccolum), Ni, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Atominis skaičius 28, atominė masė 58,70. Išorinių elektronų konfiguracija 3d84s2. Oksidacikos laipsnis junginiuose nuo +1 iki +4, dažniausiai +2. Gamtinis nikelis susideda iš 5 stabilių izotopų, kurie sudaro 8*10-3 %. Gamtoje randamas mineralų pavidalu, kurie sudaro nikelio rūdas ir grynas.

Nikelis yra sidabriškai baltas, kietas, kalus, tąsus. Lydymosi temperatūra 1453 oC, virimo 2730 oC. Tankis 8900 kg/m3. Normaliose sąlygose atsparus oro, vandens, šarmo povekiui. Tirpsta praskiestose oksiduojančiose rūgšyyse. Aukštesnėje nnei 500 oC temperatūroje pradeda reaguoti su deguonimi sudarydamas oksida NiO – žalsvus kristalus. Kaitinamas reaguoja su halogenais, siera, selenu, telūru, fosforu. Iš nikelio junginių praktinę reikšmę turi nikelio sulfatas ir nikelio chloridas, kurie yra nikeliavimo elektrolitų svarbūs komponentai. Nikelis išgaunamas iš rūdų hidrometalurginiu arba pirometalurginiu būdu.

Iš gryno nikelio gaminama tigliai, laboratorinės mentelės, akumuliatorių elektrodai.

Nikelio yra visuose gyvuose organizmuose: augaluose, sausumos ir vandens gyvūnuose. Daugiausia nikelio yra lapinėse daržovėse, tačiau augaluose jo funkcija menkai ištirta. Žmogaus ir gyvūnų organizme nikelis svarbus kraujodarai, slopina ureazės aktyvumą, tačiau jo perteklius sukelia avių ligą keratitą.

Kinijoje nikelio lydiniai jau buvo naudojami 2000 metų pr. m. e. , o šį elementa 1751 m. atrado A. Kronstetas (Švedija).