Sidabras

Chemija

|107,868 |

|+1 |

|Ag |

|Sidabras |

|47 |

Sidabras

Sidabras (Argentum), Ag , periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis

elementas. Metalas. Protonų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos

laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Gamtoje randama 2 stabilūs

sidabro izotopai107 Ag (51,35%) ir109 Ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės

plutos masės.Sidabro tankis – 10500 kg/m3.Lydimosi temperatūra – 960,8

C0,virimo temperatūra – 2184 C0.

Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio,

gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai ( taisiklingi pasitaiko

retai ) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau

randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių,

plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo

sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros

hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko

telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.

Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu,

Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Sidabro atsparumą

korozijai lemia jo standartinis potencialas (žr. lentelę). Jo redukcijos

potencialas teigiamas, jo jonai lengvai redukuojasi iki laisvo metalo, o

patį metalą sunku oksiduoti. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti

pavadintas taurumu.

| | |Ag | |

| | | | |

|Metališkasis spindulys pm | |144 | |

|Pirmoji jonizacijos energija, kJ/mol | |731 | |

|,V | | | | |

| |M2+(aq) + 2 e- [pic]M(k) | |+1,39 | |

| |M3+(aq) + 3 e- [pic]M(k) | |- | |

|Oksidacijos laipsniai | |+1 +2 | |

Būdingesnis oksidacijos laipsnis pažymėtas raudonai..

Mendelejevo periodinėje lentelėje monetiniai metalai (tarp jų ir

sidabras) (1B) yra vienoje grupėje su šarminiais metalais (1A). Bet

vienintelis panašumas tarp šių pogrupių yra tas, kad visi šie elementai

turi po vieną s elektroną valentiniame sluoksnyje. Pavyzdžiui 1B grupės

metalų pirmosios jonizacijos energijos yra daug didesnės nei 1A grupės

metalų. Kaip ir kiti d elementai, 1B grupės metalai ryšių sudarymui naudoja

d elektronus. Todėl jiems būdingi keli oksidacijos laipsniai, jie sudaro

kompleksinius junginius, dalis jų junginių yra spalvoti ir pasižymi

paramagnetizmu. Monetiniams metalams būdingos pagrindinės metalų fizinės

savybės – kalumas, lankstumas ir labai geras laidumas šilumai iir elektrai.

Pats laidžiausias iš visų metalų yra sidabras, bet įvairiausi laidininkai

dažniausiai gaminami iš vario ir aukso.

Iš sidabro gaminami papuošalai ir įvairiausi dekoratyvūs kūriniai.

1B grupės metalai nereaguoja su HCl(aq), bet Ag reaguoja su stipriomis

oksidacinėmis savybėmis pasižyminčiomis rūgštimis: koncentruota sieros

rūgštimi ir bet kokios koncentracijos azoto rūgštimi. Tokiu atveju susidaro

Ag+ jonai ir rūgščių redukcijos produktai: SO2 iš H2SO4 ir NO arba NO2 iš

HNO3.

Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu.

Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir

koncentracijų nnuststymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę)

arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro

nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų

gamyboje, katalizatorių vaidmenyje. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti

debesis. Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis fotografija:

Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro

halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos poveikyje sidabro halogenido (pvz.

AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla). Kuo

intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų.

Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestipraus reduktoriaus (pvz. hidrochinono,

C6H4(OH)2) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi,

sudarydamos labai smulkius laisvo sidabro kristaliukus, kurie yra juodos

spalvos. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl

jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas juodai baltas fotovaizdas.

Išryškinta fotojuostelė lieka jautri šviesai. Būtina pašalinti

neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam atliekamas vaizdo

fiksacijos procesas. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas

(dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose,

sudarydamas kompleksinius jonus.

Sidabras anksti, pirmiausia sen. Rytų šalyse, sen. Graikijoje, Romoje,

pradėtas vartoti kaip pinigus.Lietuvoje savi sidabriniai pinigai pasirodė

antrojo t-mečio pradžioje. Jie dažniausiai buvo lazdelės, spiralės formų.

Apytiksliai svėrė 100-200 g. Juos vadino ilgaisiais.Pirmosios lietuviškos

sidabrinės monetos nukaltos XIV-XV a. ir vadinosi pinigėliai. Lietuvos

buržuazinėje valstybėje 1925 ir 1936-39 m. buvo kalamos 1,2,5 ir 10 litų

vertės monetos.

50 litų moneta,

skirta karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-osioms metinėms paminėti

[pic][pic]

|Sidabras Ag 925 |

|Kokybė „proof“ |

| |

|Skersmuo 334,00 mm |

|Masė 23,30 g |

| |

|Monetos briaunoje yra užrašas: |

|LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ *** |

| |

|Monetos autorius Vladas Vildžiūnas |

| |

|Tiražas ne didesnis kaip 5 000 vnt. |

|Išleista 1997 m. |

| |

|Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje |

50 litų moneta,

skirta didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui

(iš serijos „Lietuvos valdovai“)

[pic][pic]

|Sidabras Ag 925 |

|Kokybė „proof“ |

| |

|Skersmuo 34 mm |

|Masė 23,3 g |

| |

|Monetos briaunoje yra užrašas: |

|IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA |

| |

|Monetos autorius Antanas Žukauskas |

| |

|Tiražas 2 500 vnt. |

|Išleista 2000 m. |

| |

|Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje |

Sidabras žmogui labai reikalingas, kad jis galėtų juo pasipuošti.

Žmonės ne tik juo puošiasi, bet ir valgo iš sidabrinių indų. Sidabro jonai

valo žmogaus organizmą..

[pic]