sidabro ipatumai
TURINYS
1. Sidabras…………………………3
2. Monetiniai metalai…………………………3
3. Taurusis metalas…………………………4
4. Sidabro galios…………………………4
5. Sidabro juvelyriniai dirbiniai…………………………5
6. Fotografinis procesas…………………………5
7. Kur kasama…………………………6
8. Žaliavų ištekliai senka…………………………6
9. Valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai…………………..7
10. Literatūra…………………………8
Sidabras
Sidabras (Argentum),Ag, periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas.
Savybės: baltas, blizgantis, sunkus, minkštas, kalus, nerūdijantis metalas, pats geriausias elektros ir šilumos laidininkas, chemiškai nelabai aktyvus, gerai atspindi šviesą.
Naudojamas: monetoms kalti, juvelyriniams dirbiniams, stalo reikmenims, veidrodžiams gaminti. Taip pat reikalingas fotografijoje, kine, elektroje ir medicinoje.
Randamas: grynas ir junginiuose. Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai 107 Ag (51,35%) ir 109 Ag (48,65%); jie sudaro 10-5% Žemės plutos mmasės.
Sidabro lydiniai gaminami: su Cu; Zn; Au; Ni ir kt. Skyla į AgBr; AgCl; AgI.
Ag jonai naikina mikrobus.
107,868 +1 2 81818 1SIDABRAS47
Monetiniai metalai
Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu, Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Atsparumą korozijai lemia šių metalų standartiniai potencialai (žr. lentelę). Visų jų redukcijos potencialai teigiami, jų jonai lengvai redukuojasi iki laisvo metalo, o pačius metalus sunku oksiduoti. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti pavadintas taurumu.
Ag
Elektronų konfigūracija [Kr]4d105s1
Metališkasis spindulys pm 144
Pirmoji jonizacijos energija, kkJ/mol 731
Elektrodo potencialas,V M+(aq) + e- M(k) +0,800
M2+(aq) + 2 e- M(k) +1,39
M3+(aq) + 3 e- M(k) –
Oksidacijos laipsniai +1 +2 +3 (labai retai)
Būdingesni oksidacijos laipsniai pabraukti.
Taurusis metalas
Sidabras, vienas iš pirmųjų atrastų metalų, vertinami dėl grožio ir dėl retumo. Sidabras ne toks vertingas kaip auksas ar pplatina. Vienas didžiausių jo trūkumų yra tai, kad jis greitai pajuoduoja.
Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio, gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai (taisiklingi pasitaiko retai) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių, plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.
Sidabras sulfidų veikiamas pajuoduoja. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Tačiau sidabras ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag2S). Druskos ir praskiesta sieros rūgštis sidabro neveikia, azoto rūgštis jį tirpina:
Ag(k.)+2HNO3(aq)= AgNO3(aq)+NO3(d.)+H2O(s.)
Į sidabro nitrato ttirpalą pridėjus šarmo, susidaro tamsiai rudos sidabro oksido nuosedos:
2AgNO3(aq) +2NaOH(aq)= 2NaNO3(aq) +Ag2O(aq)+H2O(s.)
Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu. Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, katalizatorių vaidmenyje. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti debesis.
Sidabras anksti, pirmiausia sen. Rytų šalyse, sen. Graikijoje, Romoje, pradėta vartoti kaip pinigus. Lietuvoje savi sidabriniai pinigai pasirodė antrojo t-mečio pradžioje. Jie ddažniausiai buvo lazdelės, spiralės formų. Apytiksliai svėrė 100-200 g. Juos vadino ilgaisiais. Pirmosios lietuviškos sidabrinės monėtos nukaltos 14-15 a. ir vadinosi pinigėliai. Lietuvos buržuazinėje valstybėje 1925 ir 1936-39 m. buvo kalamos 1, 2, 5 ir 10 litų vertės monėtos.
Sidabro galios
Sidabras žmogui labai reikalingas, kad jis galėtų juo pasipuošti. Ne tik žmonės juo puošiasi, bet ir valgo iš sidabrinių indų. Sidabro jonai valo žmogaus organizmą.
Šis metalas sugeria į save visus žmogaus išgyvenimus. Manoma, kad jis tamsėja, jei žmogus išgyvena daug neigiamų emocijų. Tikima, kad sidabras turi magišką galią. Pvz., naktį galvūgalyje pastačius krištolinį indą su vandeniu ir sidabriniu šaukštu, galima sužinoti atsakymą į rūpimą klausimą. Atsakymas ateis vėliausiai po 3 naktų.
Sidabras – mėnulio metalas, simbolizuojantis dvasios tyrumą. Neretai ikonas ir kryžius gamina būtent iš sidabro. Sidabrinis žiedas ant kairiosios rankos piršto gydo hipertoniją, gerina imunitetą, reguliuoja vidaus organų veiklą. Sidabras gerina regėjimą, smegenų ir širdies veiklą. Turi įtakos gydant diabetą, skydliaukę, bronchitą, virškinimo traktą.
Ypač tinka Vėžio, Svarstyklių, Mergelių, Skorpionų ir Žuvų ženklo žmonėms.
Pasak mitologijos, visi metalai priklausė Plutonui, valdžiusiam požemio karalystę. Jie taip pat buvo siejami su kosmine planetų energija. Alchemikai pripažino 7 pagrindinius metalus, kurių kiekvienas atitiko tam tikrą dievybę ir dangaus kūną. Sidabras – tobulas metalas, susijęs su MMėnuliu, Diana, žydra spalva, žadinantis jausmus ir idealius vaizdinius.
Sidabro juvelyriniai dirbiniai. JONAS STROMILAS
Fotografinis procesas
Foto juostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos poveikyje sidabro halogenido (pvz. AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla). Kuo intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų. Apšviestą foto juostelę įdėjus į nestipraus reduktoriaus (pvz. hidrochinono, C6H4(OH)2) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi, sudarydamos labai smulkius laisvo sidabro kristaliukus, kurie yra juodos spalvos. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas juodai baltas foto vaizdas.
Išryškinta foto juostelė lieka jautri šviesai. Būtina pašalinti neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam atliekamas vaizdo fiksacijos procesas. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.
AgBr(k) + 2 S2O3(aq) = Ag(S2O3)2(aq) + Br(aq)
Kur kasama
Įvairiose pasaulio vietose yra vis kitokių uolienų ir mineralų. Pateiktame žemėlapyje parodyta, kur iškasama daugiausia kai kurių gerai žinomų žaliavų. O štai kur randamas sidabras.
Žaliavų ištekliai senka
Šiame piešinyje parodyta, kuriais metais, geologų nuomone, dabartinės mūsų žaliavos išsibaigs, jei jos ir toliau bus vartojamos šiandieniais tempais. Bet geologai nuolat ieško naujų telkinių, norėdami atnaujinti pasaulio žaliavų atsargas. Galimas daiktas, kad tebėra nemažai kasybos vietų, kurių geologai dar neaptiko.
VALSTYBINIAI KKONTROLINIAI PRABAVIMO ŽENKLAI
Kontroliniai prabavimo ženklai Kontroliniai prabavimo ženklai
Lenkija Čekija
Sidabras (praba 800; 830; 875; 925) Sidabras(praba 925)
Vengrija Suomija
Sidabras (praba 925) Sidabras (praba 800; 830; 875; 925)
Olandija Švedija
Sidabras (praba 925) Sidabras (praba 800; 830; 875; 925)
Didžioji Britanija Airija
Sidabras(praba 800; 925; 958; 999) Sidabras (praba 800; 830; 875; 925)
Šveicarija Portugalija
Sidabras(praba 800; 925; 999) Sidabras(proves 925; 999)
Lietuva Kipras
Sidabras(praba 800; 830; 925; 999) Sidabras(praba 800; 830; 925)
LITERATŪRA:
1. Dr. R. F. Symes ir Londono Gamtos istorijos muziejaus darbuotojai. „Uolienos ir mineralai“. Vilnius „Alma litera“ 1996
2. K. Varlis ir L. Mails. „Geografijos enciklopedija vaikams“. Vilnius 1996
3. N. Ardley. „mokyklinė enciklopedija. Mokslas“. Vilnius 2001
4. www.day.lt
5. www.ch.cam.ac.uk/elements
6. www.deskpicture.com
