Silicis

SILICIS

Si, periodinės elementų sistemos IV grupės cheminis elementas. Pusmetalis. Atomų skaičius 14, atominė masė 26,086. Oksidacijos laipsnis junginiuose -4, +2, +4. Silicis sudaro 27,6% žemės plutos masės, pagal palitimą jis yra antras elementas po deguonies. Gamtoje randamas mineralo kvarco ir jo įvairių atmainų, silikatų ir aliumosilikatų pavidalo.

Silicis – tamsūs pilkai rudi metalinio blizgesio kristalai. Lydimosi temperatūra apie 1415 C laipsnių, virimo 3520 C, tankis 2328 kg/m3. Praleidžia ilgabangius infraraudonuosius spindulius. Chemiškai nelabai aktyvus. Kaitinamas reaguoja beveik su visais metalais, anglimi, aazotu, fosforu. Silicis gryninamas ir monokristalai auginami zoniniu lydymu. Vartojamas puslaidininkių prietaisų gamyboje, infraraudonojoje spektroskopijoje, metalurgijoje. Padidina lydinių atsparumą mechaninėms apkrovoms. Silicio turintys lydiniai: ferosilicis, siluminas, silikochromas, silikocirkonis, silikokalcis, silikomanganas. Silikatai yra cemento, keramikos, plytų žaliava.

SILICITAI

Silicio dioksido gniutulai, susidarę kreidoje, klintyje bei dolomite. Silicitai – tai cheminės ir organinės kilmės nuosėdinės uolienos. Kai kurių silicitų kilmė susijusi su karštųjų versmių, geizerių, vulkanų veikla. Silicitai naudojami kaip statybinės, izoliacinės medžiagos, absorbentai. Iš silicitu gaminami juvelyriniai ir techniniai dirbiniai

SILICIO ORGANINIAI KLIJAI

Tai klijai ssusidedantys ir silicio ištirpinto acetone, etilo alkoholyje arba acetatuose. Klijų sudėtyje dar būna tamprumą didinančių medžiagų (polivinilo acetatų, kaučiuko, epoksidinės dervos) ir kietiklių (paroksidų, aminų, bazių, arseno, stibio arba cinko oksidų). Kad klijai būtų klampesni ir kietėdami mažiau susėstų, prieš ppat klijavimą dedama užpildų (asbesto, chromo arba cinko oksidų). Klijais klijuojami metalai, stiklas, grafitas, fluoro plastikai, keramika, termoizoliacinės madžiagos. Klijai vartojami kaip hermetikai.

SILICIO ORGANINIS LAKAS

Poliorganisiloksano tirpalas. Savybėms pagerinti modifikuojamas alkidinėmis, epoksidinėmis dervomis arba poliakrilatais. Silicio organiniu laku lakuojama elektrinių variklių ir transformatorių apvijos, šiluminiai vamzdžiai, krosnys, dūmtraukiai, betonas, šiferis; į laką pridėjus pigmentų, gaunami emaliai.

DIRBTINIAI SILIKATAI

Jau senovėje žmonija naudojo molį kaip rišamąją statybinę medžiagą. Romėnai mokėjo gaminti degtas kalkes CaO, kurias sumaišę su smėliu gaudavo puikią statybinę, rišamąją medžiagą. Dabar iš klinties ir molio mišinio gaunamas cementas.

SILIKATŲ TECHNOLOGIJOS PROCESAI

Įvairių silikatinių dirbinių gamybos technologijoje yra daug bendra, nes panašūs fizikiniai – cheminiai šių medžiagų perdirbimo principai. Silikatų keraminių dirbinių bei ugniai atsparių medžiagų technologinės gamybos schemos susideda iš tipinių procesų ir ooperacijų. Prie tokių procesų priskiriamos grynai mechaninės operacijos: trupinimas, malimas, kietų medžiagų maišymas ruošiant žaliavų mišinius ir fizikiniai – cheminiai procesai, vykstantys aukštoje temperatūroje, kurių metu susidaro mineralai arba jų mišiniai. Silikatų pramonėje žaliavų mišinys turi būti paruoštas taip, kad aukštatemperatūriniai degimo, sukepimo ir lydymo procesai vyktų intensyviai ir būtų gauti norimos sudėties bei savybių dirbiniai. Visų silikatinių dirbinių gamybos pagrindinė stadija – aukštatemperatūriniai procesai, kurių metu įkrovoje sintetinasi mineralai. Silikatų technologijoje ypač svarbūs procesų, vykstančių kaitinamoje silikatinėje įkrovoje, fizikinių –– cheminių pagrindų tyrimai. Silikatų technologijoje iš rūgštinių oksidų daugiausia vartojama SiO2, Al2O3, Fe2O3, B2O3, iš bazinių – Na2O, K2O, CaO, MgO ir kt.