spiritas

Spiritas – bespalvis lakus savito kvapo ir deginančio skonio skystis, susidedantis daugiausia iš etilo alkoholio. Todėl dar vadinamas tiesiog etilo alkoholiu. Gaunamas, perdirbant krakmolingą žaliavą. Vartojamas maisto, chemijos, farmacijos, kosmetikos pramonėje ir technikoje.

Lietuvoje spiritą daryti pradėta XVa. pabaigoje kunigaikščių, kitų pasaulietinių ir dvasinių feodalų bei miestiečių spirito varyklose. Iki bažnytinių žemių perėjimo į valstybės rankas(sekuliarizacijos XVIIIa. pab. – XIXa. vid.) ypač daug spirito ir degtinės varyklų bei smuklių priklausė katalikų bažnyčiai. Nuo XIXa. vid. spirito varymas daugiausia tapo pasauliečių davrininkų pprivilegija, miestuose varyklos beveik išnyko. Caro valdžiai spirito varymas daugiausia buvo pasipelnymo šaltinis – nuo 1811m. ji įvedė iždo reikalams rinkliavą degtinei, kuri buvo skaičiuojama ne nuo varyklos pajėgumo, bet nuo dvare esančių baudžiauninkų skaičiaus. 1841m. Lietuvoje buvo 1260 valstybės žinion perėjusių spirito ir degtinės varyklų. 1863m. buvo išvaryta net 558 000 kibirų. Iš pradžių spiritas buvo daromas iš grūdų ir nerektifikuojamas(- mišinio perskyrimas į sudėtines dalis, pagal jų virimo temperatūrą). Tik XIXa. pab. spiritą imta varyti iš bulvių ir rrektifikuoti. XXa. Pradžioje spirito varymas tapo viena svarbiausių maisto pramonės šakų. 1923m. spirito ir degtinės prekybą monopolizavo valstybė ir beveikė 31 varykla.

Trečiame tūkstantmetyje teliko trys stambios įmonės gaminančios spiritą: “Vilniaus degtinė”, Kauno “Stumbras” ir Panevėžio “Sema”. Pastaroji spirito varymu užsiima jjau daugiau nei šimtas metų. Tiesa, dar yra išlikę ir mažiau žinomų spirito varyklėlių.

Pramonė gamina maistinį ir techninį etilo alkoholį. Maistinis vartojamas alkoholinių gėrimų gamyboje, medicinoje, veterinarijoje, parfumerijos pramonėje.

Techninis etilo alkoholis yra sintetinio kaučiuko, dirbtinio šilko, plastmasių, fotoreikmenų, organinio stiklo, lakų ir dažų gamybos žaliava. Techninis etilo alkoholis gaminamas iš medienos, sulfitinis – iš celiuliozės pramonės atkliekų, sintetinis – iš etileno turinčių dujų.

Etilo ir kiti alkoholiai gaminami rūgimo(fermentacijos) būdu. Rauginimui vartojamos greit besidauginančios, atsparios didelėms cukraus ir alkoholio koncentracijoms mielės.

Etilo alkoholio gamybai tinka žaliava, kurioje gausu krakmolo arba cukraus. Tai bulvės, cukriniai runkeliai, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos. Duoniniai javai šiam tikslui naudojami tik sugedę. Tačiau salyklui imami sveiki, daigūs rugiai arba miežiai. Salyklas reikalingas krakmolingos medžiagos sucukrinimui.

Be salyklo, krakmolingą žaliavą ggalima sucukrinti fermentais, gautais iš pelėsinių grybų ir kai kurių bakterijų. O dabar šiek tiek plačiau apie spirito gavybą.

Bulvės, grūdai pirmiausia yra šutinami 130 – 1400C temperatūroje, kad ištirptų, kleisterizuotųsi krakmolas. Šutinta masė sumaišoma su salyklu ir 55 – 570C temperatūroje krakmolas virsta cukrumi. Tuomet masė ataušinama iki rauginimui tinkamos temperatūros(300C), į ją dedama mielių.

Mielės aktyviausiai veikia terpėje, kurioje yra 10 – 18% cukraus. Jeigu cukraus koncentracija didesnė, mielės yra ne tokios aktyvios.

Sucukrinta masė rauginama plieninėse rauginimo statinėse. Statinių viduje yyra vingiuotas vamzdis, kuriuo tekantis šiltas vanduo palaiko tinkamą temperatūrą. Rūgimo procesas stebimas pro specialų stiklinį langelį.

Pasibaigus rūgimo procesui, gautasis raugalas distiliuojamas. Subrendusiame raugale, be etilo alkoholio, yra labai nuodingų ir bjauraus kvapo izobutilo, izoamilo ir metilo alkoholių, baltymų, mineralinių medžiagų, mielių ir kt.

Distiliavimo procese iš raugalo išskiriamas žaliasis etilo alkoholis. Jis yra bespalvis. Žaliasis etilo alkoholis gali būti vartojamas tik technikos reikalams. Nes jame yra daug priemaišų – apie 50 įvairių cheminių junginių: esterių, aldehidų, rūgščių, tarp jų labai nuodingų metilo ir izobutilo, propilo alkoholių, furfoloro, terpenų. Šios priemaišos vadinamos fuzeliais. Jų žaliajame etilo alkoholyje yra nuo 0,2 iki 0,5%.

Priemaišos iš žaliojo etilo alkoholio išskiriamos dviem būdais: cheminio valymo ir rektifikavimo. Pirmiausia žaliasis etilo alkoholis veikiamas natrio šarmu ir kalio permanganatu. Po to etilo alkoholis rektifikuojamas.

Rektifikuojant iš žaliojo etilo alkoholio pašalinamos priemaišos. Rektifikuotas etilo alkoholis yra 96% stiprumo, bespalvis, skaidrus skystis be pašalinio kvapo ir prieskonio. Pagal standartą jis gali būti trijų rūšių: ekstra, gerai išvalytas ir I– os rūšies. Ekstra spiritas gaminamas iš kondicinių grūdų, gerai išvalytas ir I- os rūšies – iš grūdų, bulvių, cukrinių runkelių ir melasos mišinio.

Spiritas ir iš jo gaminami stiprūs alkoholiniai gėrimai – romas, degtinė, įvairūs antpilai – likeriai yra nuodingi žmogui, ggyvuliams bei mikroorganizmams. Etilo alkoholio garai taip pat yra nuodingi. Tam tikros koncentracijos etilo alkoholio ir oro mišinys nuo ugnies ir elektros kibirkšties sprogsta, ir gali kilti gaisras.

Labai kenksmingas sveikatai yra naminiu būdu nelegaliai gaminamas spiritas, vadinamoji naminukė. Mat jame neišvengiamai lieka stiprių nuodingų priemaišų: jų neįmanoma atskirti be sudėtingų įrenginių, naudojamų pramoninėje etilo alkoholio gamyboje. Ypač stiprūs nuodai yra metilo alkoholis. 10 mililitrų metilo alkoholio žmogui yra mirtina dozė.

Lietuvoje daugiausia spirito gamina Panevėžio akcinė bendrovė “Sema”. Bendrovės istorija prasidėjo XIXa. pab., kai 1890m. Troškūnų dvarininkas Stanislovas Montvila įsteigė mielių ir spirito fabriką, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais buvo uždarytas, įrenginiai išmontuoti ir išvežti į Vokietiją. 1921m. gamykla vėl pradėjo veikti, ji vadinosi “St.Montvilo įpėdiniai ir Co”. Vėliau įmonė buvo nacionalizuota ir tapo valstybine, o 1991m. gamyklą privatizavo. Dabar AB “Sema” dirba daugiau kaip 330 žmonių. Vienas pagrindinių “Semos” gaminių – rektifikuotas išvalytas etilo spiritas, kurio 30% sunaudojama Lietuvoje. Daugiausia perka farmacijos fabrikai, Jašiūnų acto gamykla. Kitą dalį sunaudoja gėrimų pramonė: “Anykščių vynas”, “Alita”, “Stakliškių midus”. Apie 70% spirito eksportuojama į Kazachstaną. Buvo bandyta pardavinėti Belgijoje, Prancūzijoje, tačiau vakarų Europos rinkoje įsitvirtinti yra sunkoka. Bendrovės galimybės nemažos – 1 000 000 dekalitrų rektifikuoto spirito per metus. Tačiau kone dižiausi konkurentai yyra kontrabandininkai. Nes į Lietuvą nelegaliai įvežama spirito tiek, kiek jo ir pagaminama. Todėl rinka pasiskirsčiusi per pusę.

Čia spirito gamybai naudojama vietinė žaliava – melasa. Tokiu būdu gaunamas chemiškai švaresnis spiritas. 2/3 žaliavos gaunama iš Lietuvos cukraus fabrikų, taip pat iš Latvijos bei Ukrainos. “Semos” rektifikuotas spiritas tinka ne tik trauktinių, vaistų gamybai, vynui spirituoti, bet ir parfumerijos gaminiams. Latvijos parfumerijos fabrikas “Dzintars” naudoja šį spiritą. Nuo 1995m. AB pati pradėjo gaminti parfumerijos gaminius, pvz.: odekolono “Retro” per mėnesį išleidžia 20 000 buteliukų.

Gaminant spiritą, išsiskiria medžiagos, kurios naudojamos angliarūgštės gamybai. Todėl bendrovė anksčiau tiekė ir šią produkciją, kurios per metus pagamindavo iki 2300 tonų, priklausomai nuo sezono. Tačiau dabar tai pasidarė nuostolinga.

Su spirito gamyba yra susiję ir nemažai ekologinių problemų. AB “Sema” didesniąją dalį lėšų privalo skirti valymo įrenginių statybai. Nes dėl jos atliekų Nevėžio vanduo tapo nebetinkamas naudoti. Jo vandenvalos įrengimų statybos vertė yra 26mln. litų. Todėl darbai vykdomi etapais. 1998m. bendrovei spirito gamybos rekonstrukcijai bei vandenvalos renginių statybai 7mln. Lt. kreditą 8,5 metų terminui suteikė Danijos bankas. Palūkanas už gautą paskolą “Sema” turės mokėti tol, kol pastatys įrenginius. Po to palūkanas mokės Danijos vyriausybė.

Teko pasirinkti ir pažangesnę atliekų apdorojimo technologiją – anaerobinis jų pūdymas uždaruose bioreaktoriuose,

gaminant biologines dujas kaip kurą bendrovės katilinei. Pasigaminant 3,5m3 šių dujų, yra sutaupoma 15% gamtinių dujų.

Dėl didelių suvaržymų spirito eksportui ir vykdomos rekonstrukcijos per 1999m. bendrovė pardavė produkcijos už 38,5mln. Lt ir patyrė beveik 400 000 Lt. nuostolį. Palyginus su ankstesniais metais bendrovės pardavimų apimtys sumažėjo apie 30%.

Mažesnėmis apimtimis spiritą varo ir Obeliuose įsikūrusi gamykla, kuri yra specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Vilniaus degtinė” filialas. Čia varomas spiritas labai kokybiškas. Jis tiekiamas “Vilniaus degtinei”, o ši išvaliusi iš jo žmogaus sveikatai kkenksmingus aldehidus, degtinės gamybai turi aukščiausios, dar vadinamos “prim” klasės spiritą. Nors varykla ir maža, tačiau “paragauti” ten varomo spirito nėra jokios galimybės. Nes jis teka vamzdynais, užplombuotais bet kurioje jų sudūrimo vietoje. Vieta kur spiritas teka iš čiaupo yra iš visų pusių aptverta vieline tvora.

Varykla perdirba maistinius rugius ir kviečius. Tiesa, tai priklauso nuo Lietuvos ūkininkų derliaus. Išvalytus ir išdžiovintus grūdus reikia virti tam tikrą tai kultūrai skirtą technologinį laiką. Verdama apie tris valandas. Tuomet masė fermentuojama mielėmis bei ccukrumi. Išrūgusi siurbliu ji keliama į distiliacijos koloną, kur spiritas kondensuojasi. Kitaip tariant, skystis suteka į vieną vamzdį, košė – į kitą. Toji košė arba žlaugtai pardavinėjami ūkininkams. Karvėms – tai geras maistas ir vaistas. Spiritas toliau teka į šaldytuvus. AAtaušintas dar siunčiamas į apskaitos prietaisus, pilstomas į talpyklas, paskui keliauja į sandėlius.

Varykla susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir Panevėžio “Sema”, čia pardavimų apimtys sumažėjo net iki 55%.

Lietuvos spirito pramonė taip klestėjusi okupacijos laikais, kada spirito varymas buvo tiesiog pasididžiavimas, dabar smunka žemyn. Atsirado nemažai konkurentų, tarp kurių ne tik konrabandininkai, bet ir užsienio firmos, tiekiančios žymiai pigesnę produkciją.