Varis

Varis

Varis (cuprum; Cu) – I grupės cheminis elementas. Metalas. Gamtinis varis susideda iš 2

stabilių izotopų 63Cu (69,1%) ir 65Cu (30,9%).

Varis sudaro 4,7•10-3% Žemės plutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalo.

Varis – vienas iš pirmųjų žmogaus naudojamų metalų. 3500 pr. m. e. jį naudojo šumerai ir egiptiečiai.

Varis yra raudonai rusvas, plona plėvelė – žalsvai melsva. Lydimosi temperatūra 1083 °C, virimo 2360 °C. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus. Geras šilumos ir elektros laidininkas (didesnį elektrinį laidumą turi tik ssidabras). Chemiškai nelabai aktyvus. Sausame ore beveik nesikeičia, drėgname apsitraukia patina – žalia bazinio vario karbonato danga. Kaitinamas ore, sudaro vario oksidus. Varis lengvai jungiasi su halogenais, siera ir selenu. Tirpsta azoto ir koncentruotoje sieros rūgštyje. Reaguodamas su cianidais arba amoniaku, sudaro kompleksinius junginius.

Vario panaudojimas

Daugiau kaip 50% vario suvartojama elektrotechnikos pramonėje (folija, laidai, kabeliai, elektriniai kontaktai, iš vario daromos šaldytuvų, šilumokaičių, vakuuminių prietaisų detalės (geras šilumos laidininkas, atsparus korozijai)). Varis vartojamas papuošalams gaminti ir dekoratyvinei apdailai. Vario junginiai vartojami ppigmentų, insekticidų, mikrotrąšų, katalizatorių gamyboje. Pagal vartojimą varis yra trečias metalas (po geležies ir aliuminio).

Biologinė reikšmė

Varis yra būtinas daugelio organizmų, tarp jų ir žmonių, gyvybinėms funkcijoms. Kaip ir geležis, varis prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, iimuninės sistemos ir kaulų formavimosi. Augalai ima jį iš dirvožemio, žmogus ir gyvūnai gauna su maistu.