Barokas

BAROKAS

Barokas: meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi

Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąją prasme barokas vadinamas

šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI

a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a.

paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo

baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino

kontrreformacija,rel. kovos, reakciją prieš renesanso kultūrą vid.

amžių tradicijų gaivinimas.Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpio

feod. visuomenės pasaulėžiūrą ir pasau lėjautą, socialinio gyvenimo ir

visuomeninės sąmonės formų prieštaravimus. Jį veikė ir antifeodalinis

valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokui

demokratiškumo, maištingumo. Baroko raidą ypač skatino monarchai,

stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Baroko

kūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas su

grubumu, abstrakti simbolika su natūralistiniu detalių tvarkymu.

Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniai

susijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.

Varniai. Šv. Petro ir Povilo katedra

Jei galima renesansą lyginti su graikų idealizmu, tai baroką

galima būtų palyginti su Romos realizmu, mat žmogus vaizduojamas toks,

koks jis yra, visiškai nepagražinant.

Jo grožį kaip tik ir buvo stengiamasi perteikti per realų portretą.

Net jei žžmogus išoriškai nėra gražus, jis gali turėti vidinės šviesos,

kuri gali išryškėti portrete.

Ypatingai vidinį žmogaus grožį išryškino Rembrantas, kurio talentas

verčia žavėtis, net ir žinant, kad jis nebuvo nei labai išsilavinęs,

nei daug keliavęs po pasaulį ar matęs sektinų pavyzdžių.

Nors didžiausio pasisekimo sulaukė jo ankstyvieji darbai, dabar

geriausiai žinomi vėlyvieji jo kūriniai, kurie nesulaukė atgarsio to

meto visuomenėje.

Rembrantas mėgo rūsčius, pavargusius vargšų veidus, mėgo tapyti

sulinkusius senius ir senes, akluosius ir luošuosius. Tačiau „žemojo

sluoksnio“ žmones jis vaizdavo ne linksmai ir trivialiai, o kaip

išminčius ir karalius.

Buitinio žanro Rembrantas vengė. Jis imdavo siužetus iš mitologijos,

dažniausiai – iš Biblijos: tapė Senojo Testamento Abraomą, Samsoną,

Dovydą, kovojantį su Saulium, šventąją šeimą, sūnų palaidūną.

Ir jo tapyti portretai atspindi biblinius motyvus. Labai gražus yra

pranašės Hanos portretas. Jame vaizduojama sena moteris, iš kurios

tarsi sklinda išmintis. Matosi, jog ji parodyta su meile ir

prieraišumu. Ši moteris – Rembranto motina.

Ypatingą nuotaiką sukuria ir šviesos bei šešėlių kaita (šviesotamsa),

kuri sukuria paslapties šydą. Šis įspūdis labai ryškus „Barzdoto senio

portrete“, kurio žila ir ryškiai apšviesta barzda, atrodytų, dar

labiau išryškina jo iišmintį ir seną amžių.

ARCITEKTŪRA: Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso

architektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės,

dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės,

banguotesnės. Pušniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros

formų, skulptūros ir tapybos kūrinių.Puošnių, sudėtingų formų baroko

pastatų sukurta Romoje (Jėzaus bažnyčia pastatyta 1575, Dž. da Vinjola

ir Dž. dela Porta; šv. Petro bazilikos fasadas, pastatyta 1614,

architektūros K. Maderna; šv. Petro aikštė ir ją juosiančios

kolonados, pradėta 1655, architektūros Dž. L. Berninis; šv. Karolio

bažnyčia, 1667, architektūros F. Borominis), Venecijoje (šv. Marijos

Išgelbėtojos bažnyčia, 1682,architektūros B. Longena), Turine

(Karinjanų rūmai, 1678, architektūros G. Gravinis).Prancūzijoje italų

baroko dekoratyvinės formos vartotos savituose Liudviko XIII stiliaus,

plitusio 1600-50, pastatuose.

Ispanijos barokas turėjo įtakos Lot. Amerikos šalių baroko

architektūrai.Šių šalių pastatai įvairesnės kompozicijos, puošnesnio

dekoro.

Vokietijoje XVII a. pab. – XVIII a. pastatyta barokinių

bažnyčių, valdovų rezidencijų. Š. Vokietijos baroko architektūra

taisiklingesnė, vad.prūsiškojo stiliaus (Karalių rūmai Berlyne, 1706,

architektūros A. Šliuteris). P. Vokietijos, Austrijos, Čekijos baroko

architektūra dekoratyvi, sudėtingos stilistinės išraiškos (Belvederio

rūmai Vienoje; 1723, architektūros L. Hildebrantas; vyskupų

rezidencijaViurcburge, 1753, architektūra B.Noimanas). Italijos ir

kitų V. Europos šalių barokas turėjo įtakos Lenkijos architektūrai

(šv. Onos bažnyčia Krokuvoje, 1704, Kraciskių rūmai Varšuvoje, 1682,

abiejų architektūros Tilmanas von Gameraenas). Rusijoje pastatyta

originalių puošnaus baroko ir achitektūros kompleksų (Maskvoje

– Golicyno rūmai, 1690; Pokrovo cerkvė Filiuose, 1693, architektūra P.

Potapovas).

Lietuvos architektūroje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos

barokas. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškią, ramią kompoziciją,

polinkį į vertikalumą. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600 – 50) Vilniuje

pastatyta kulto pastatų, kuriemsbūdingos pereinamosios nuo vėlyvojo

renesanso prie baroko formos; kupolinė šv. Kazimiero bažnyčia (1618,

abiejų architektūros K. Tenkala). Brandžiojo baroko laikais (1650 –

90) pastatyta puošnių didikų rūmų (Vilniuje – Sapiegų, Sluškų, Pacų),

kulto pastatų ansamblių (Vilniaus šv. petro ir Povilo bažnyčia, 1678,

architektūros J. Žaoras; Pažaislio architektūros ansamblis, 1712,

architektūros L. Fredas ir P. Putinis). vėlyvajam baroko (1690 – 1765)

būdingos grakščios, saikingos ornamento, vienanavės arba trinavės

bažnyčios (Vilniaus – šv. Kotrynos, 11744, Misionierių, 1753, abiejų

architektas J. K. Glaubicas; Kauno – Jėzuitų, 1725, ir kt.),

dažniausiai plokščiais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais ir

suskaidytais frontonais.

Klaipėda.

Namai.

Mosėdis. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

Alsėdžiai. Švč. Mergelės Marijos

Prasidėjimo bažnyčia

[pic][pic]

Beržoras. Šv. Stanislovo bažnyčia

Kražiai. Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia

Raseiniai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

DAILĖ: baroko dailei būdinga pompastika, išorinių efektų bei

puošybinių elementų gausumas. Italijoje barokinių kūrinių nutapė

Bolonijos dailės akademijos įkūrėjai broliai Anibalė, Ludovikas ir

t.t. Dominuoja religinės, mitologinės ir alegorinės kompozicijos,

paradiniai portretai.

XVII a. savita baroko tapybos m-la susiformavo Flandrijoje. P.P.

Rubensas, A.van Deikas, J.Jordansas ir kt. nutapė didelio formato

religinių mitologinių ir buitinių paveikslų, portretų, peizažų,

natiurmortų. Flamandų tapytojų kūriniuose gausu ir buities motyvų,

relistinių elementų. Vertingi ir austiniai kilimai – špaleriai su

figūrinėmis kompozicijomis religiniais ir mitologiniais motyvais,

medžioklės scenomis.

Baroko dailė kupina veržlios dinamikos, dramatizmo dekoratyvinių

efektų.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo įkurtas pirmasis Europoje

porceliano fabrikas, gaminantis puošnius, įmantrių formų servizus,

vazas ir dekoratyvines statulėles.

Lietuvojos baroko dailė (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu,

turi daug relistinių ir liaudiškų bruožų. Tapytojai M. Palonis,

P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatų interjeruose

sukūrė barokinės dailės ansamblių. Sukurta reprezentacinių portretų,

vario raižinių.