Barokas

BAROKAS

Baroko architekturos formos išsirutuliojo iš renesanso architekturos formos, taciau už pastarasias yra didingesnes, laisvesnes, dinamiškesnes. Baroko pastato plano ir eksterjero linijos kreivesnes, banguotesnes. Pušniuose interjeruose gausu dekoratyvinio architekturos formos, skulpturos ir tapybos kurinio.Puošniu, sudetingu formø baroko pastatu sukurta Romoje.

Lietuvos architekturoje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos baroko. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškia, ramia kompozicija, polinki ar vertikaluma. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600m.-1650m.) Vilniuje pastatyta kulto pastatu, kuriems budingos pereinamosios nuo velyvojo renesanso prie baroko formos; kupoline Šv. Kazimiero bbažnycia (1618m., architektuota K. Tenkalos). Brandžiojo baroko laikais (1650m.-1690m.) pastatyta puošnus didiku rumai (Vilniuje – Sapiegu, Slušku, Pacu), kulto pastatu ansambliai (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnycia, 1678m., architektuota J. Paoro; Pažaislio architekturos ansamblis, 1712m., architektuotas L. Fredo ir P. Putinio). velyvajam baroko (1690m.-1765m.) budingos grakšcios, saikingos ornamento, vienanaves arba trinaves bažnycios (Vilniaus – Šv. Kotrynos, 1744m., Misionieriu, 1753m., abieju architektas J. K. Glaubicas; Kauno – Jëzuitu, 1725m., ir kt.), dažniausiai plokšciais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais ir suskaidytais ffrontonais.

Baroko daile kupina veržlios dinamikos, dramatizmo,dekoratyviniu efektu.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo ikurtas pirmasis Europoje porceliano fabrikas, gaminantis puošnius, imantriu formu servizus, vazas ir dekoratyvines statuleles.

Lietuvojos baroko daile (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu, turi daug relistiniu ir lliaudišku bruožu. Tapytojai M. Palonis, P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatu interjeruose sukure barokines dailes ansamblius. Sukurta reprezentaciniø portretu, vario raižainiu.

Baroko literatura pradejo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje, XVII a. išplito visoje Europoje. Baroko literaturai budinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir religines mistikos derinimas su humoru ir buitiškumu, alegorizmo – su naturalistiniais makabriniais elementais. Baroko literatura iteisino parodaksalu mastyma, demesio žmogaus egzistencijos, mirties problemos. Antikiniams mitams ir ivaizdžiams teike nauja prasme, junge juos su bibliniais motyvais. Baroko stiliui budinga rafinuotas ekspresyvumas, metaforiškumas, hiperbolizacija, sudetingos retorines konstrukcijos ir kartu šnekamosios kalbos posakiai, vulgarizmai, makaroniškumas. Labiausiai paplite baroko literaturos žanrai: lyrika, riterinis fantastinis epas, alegorinis ir meiles romanas, religine, rumu ir liaudine turgaus aikšciu drama, siaubo tragedija. Av. Jalio literaturoje barokas turejo ssavitu bruožu. Italijoje baroka atstovauja marinizmas, konceptizmas, Ispanijoje – gongorizmas, kultizmas, Anglijoje – metafiziniai poetai.

Lietuvoje ryškiu baroko bruožu yra lot. kalba rašiusio M.Sarbievijaus kuryboje, daugelyje XVII – XVIII a. liet. panegiriku, epitafiju, kai kuriose giesmese ir kituose raštuose, jezuitu mokyklu vaidinimuose.

Klasicizmas

XVII – XIXa. Pirmosios puses meno stilius, kurio atstovai orientavosi i antikini mena. Klasicizmas atsirado Italijoje XVIa., susiformavo ir isivyravo Prancuzijoje XVII a., absoliutizmo klestejimo laikotarpis. Kitose Europos šalyse paplito daugiausiai XVIII a. ir išnyko apie XXIX a. ketvirtaji dešimtmeti. XVIII a. – XIX a. pradžioje klasicizmas buvo susijes su švietimo epochos idejomis. Ðviejinamojo klasicizmo estetikos principus suformavo I. Vinkelmanas. Klasicizmas apeme visas meno šakas – architektura, daile, literatura, muzika. Daileje, remiantis antikinio ir iš dalies renesanso meno principais, buvo stengiamasi parodyti gamtos bei žmogaus harmonija. Puošnu barokini vaizda klasicizmo dailininkai pakeite idealizuotu griežtos kompozicijos vardu. Itin plito skulptura, kaip herojaus idealizavimui labiausiai tinkamas žanras.

Lietuvos mene klasicizmas reiškesi XVIII a. treciojo ketvircio pabaigoje – XIX a. viduryje kaip savita Europoje plitusio klasicizmo atmaina. Remdamiesi senoves graiku ir romenu menu, italu, prancuzu, ir kitu šaliu klasicizmo principais, Lietuvos architektai ir dailininkai savo kuriniuose klasicizmo principus derino su laiko ir vietos poreikiais.

Klasicizmas pakeites velyvaji baroka ir rokoka, Lietuvos architekturoje pradejo reikštis apie 1770m. Skiriami trys jo etapai. Ankstyvajame etape Lietuvoje dirbo architektai M. Ambrozevièjus ir kt. Ypac reikšminga buvo M. Knakfuso veikla. 1770m. jis pradejo statyti klasicistinius rumus Verkiuose. Ankstyvo klasicizmo pastatu orderine sistema buvo dar siejama su velyvojo baroko formomis. Subrendusio klasicizmo etape Lietuvos architektai, savitai interpretuodami antikines architekturos principus, kure darniu proporciju pastatus. Pastatu fasadus jie saikingai skaide horizontaliomis ir vertikaliomis linijomis, dažnai juos akcentavo portikais, puoše skoningais simetriškais ornamentais. Pastatu viduje buvo vvedama tiesi karnizo linija, sienu paviršius skaidomas traukomis, mentemis ir plokšcio reljefo ornamentais. Subrendusio klasicizmo etape dirbo žymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas L. Gucevicius, pastates didiku rumus, visuomeninius ir kulto pastatus. Velyvasis klasicizmas pletojosi dviem kyptimis. Pirmam, rusiškajam empirui, atstovavo P. Pusje ir kiti iš Rusijos atvyke architektai. Antrajai krypciai, vietiniam empirui, atstovavo K. Podesinskio mokiniai. Ju sukurtiems pastatams stokojo stilistinio vieningumo. Klasicistiniu laikotarpiu miestu planuose buvo pabrežiamos kompozicines ašys, linkstama prie staciakampio gatviu tinklo. Dvaru ansambliai buvo apželdinami sodais ir parkais, kuriems budingas peizažinis išplanavimas. Stengdamiesi sukelti naturalios gamtos ispudi, architektai dvarøu soduose ir parkuose vede vingiuotus takus, renge apvalias pieveles, želdino tapybiškas medžiu ir krumu grupes.