Barokas Lietuvoje

TELŠIŲ „GERMANTO“ VIDURINĖ MOKYKLA

REFERATAS

Lietuvos barokas

Referatą rašė: 11c klasės mokinė S. Pilkauskaitė.

Referatą tikrino: J. Stulpinienė.

2005 m.

Telšiai

Barokas Lietuvoje

(XVII-XVIII a.)

Lietuvoje barokas apima beveik 200 metų laikotarpį.Tai buvo vienintelis europinis stilius, nė kiek nepavėlavęs į Lietuvą.

Barokinių bažnyčių architektūra per du šimtmečius pasiekė iki tol nematytą įvairovę ir puošnumą. XVII-XVIII a. Pagrindiniai statybos organizatoriai buvo vienuolijos, turėjusios savo meno programas, net savus architektus. Raiškiai architektūra pasižymėjo jėzuitų, karmelitų, dominikonų, kamaldulių bažnyčios. Lietuvoje paplito vienuolyno ir bažnyčios ansamblis. Vienuolynų bažnyčios buvo atviros tikintiesiems pasauliečiams. Tačiau vvienuoliai bažnyčiose turėjo savo vietą – vienuolių chorą, dažniausiai presbiterijoje už didžiojo altoriaus įrengtą patalpą.

Skiriami trys pagrindiniai Lietuvos baroko laikotarpiai:

· Ankstyvasis (1600-1650 m.);

· Brandusis (1650-1690 m.);

· Vėlyvasis:

1. Pereinamaasis (1690-1730 m.);

2. Vilniaus baroko mokyklos (1730-1765 m.);

3. Rokoko perėjimo į klasicizmą (1765-1790 m.).

Ankstyvasis barokas

Pirmosios barokinės bažnyčios tiesiogiai perėmė ankstyvojo italų baroko ypatumus. Pirmoji Vilniaus barokinė bažnyčia – Šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia. Vilniuje buvo pastatytos dar trys Lietuvos ankstyvojo baroko bažnyčios: Šv. Teresės;

Šv. Juozapo; Visų šventųjų – pirmasis bebokštis pastatas Lietuvoje (varpinės bokštas prie bažnyčios, pastatytas po šimto mmetų, yra vėlyvojo baroko stiliaus).

Brandusis barokas

Lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčios Lietuvoje buvo statomos per visą baroko epochą. Brandžiojo baroko laikotarpiu atsirado ir centrinio plano statinių. Pirmasis centriškasis pastatas buvo Pažaislio kamaldulių bažnyčia. Kitas nuostabus to meto kūrinys – Vilniaus katedros Šv. KKazimiero koplyčia pastatyta kiek anksčiau italų architekto KonstantinoTenkalos. Koplyčia buvo kvadratinio plano, kubinio tūrio; kubo viršuje aštuoniasienis būgnas laiko kupolą su žibintu. Interjere žymūs Romos ankstyvojo baroko bruožai. Tai architektūrinių elementų atspalvių ir faktūros įvairovė. Interjerą puošia vėlyvojo baroko originalus reljefinis stiuko altorius (sukurtas XVII a.pab. vietoje buvusio sidabrinio altoriaus). Sienų nišose stovi Jogailaičių dinastijos karalių figūros. Medinės, apkaltos sidabro skarda, jos atrodo labai įspūdingai tamsaus marmuro fone. Tuo metu sudėtingą interjero stiuko dekorą atliko tikriausia Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje dirbęs italas Peretis.

Darnia architektūra ir dailės sinteze pasižyminti Šv. Kazimiero koplyčia neturi sau lygių Šiaurės Rytų Europoje. 1636 m. į šią koplyčią, statatytą specialiai Šv. Kazimiero relikvijai laikyti, buvo perkeltas sidabrinis šventojo karstas.

Dvi dideles koplyčios freskas – „Šv. KKazimiero karsto atidengimas“ ir „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukūrė italų tapytojas Mykolas Arkangelas Palonis (1673 – 1711/13). Tai vienas žymiausių tapytojų, dirbusių Lietuvoje XVII a. antrojoje pusėje. LDK kancleris K. Z. Pacas pasikvietė jį iš Florencijos. Palonio paveikslams būdinga darni kompozicija, subtilus koloritas, šviesotamsa, dideli rakursai, išraiškingi personažų gestai ir žvilgsniai. Visa tai – baroko dvasios atspindys, matomas tuolaikinėje tapyboje.

Žymiausi brandžiojo baroko statiniai Lietuvoje:

· Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje.

Fundavo: LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Pacas.

Projektą parengė: Krokuvos architektas JJanas Zaoras.

Skulptūrų autoriai: italai – glaistytojas Pjetras Peretis ir jo padėjėjas Džovanis Ma

Rija Galis.

Baigta statyti: 1674 m. Dž. B. Frediano.

· Pažaislio vienuolyno ansamblis

Fundavo: LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas.

Statė: architektas Džanis Batista Fredianis, Karlas ir Pjeras Putiniai.

Freskų autorius: florentietis tapytojas M. A. Polonis.

Kupolą ištapė: Džuzepė Rosis.

Stiuko autorius: Džovanis Merlis.

Skulptūrų autorius: vilnietis Mikalojus Vilšeido.

Vėlyvasis barokas

XVIII a. pirmoje pusėje Vilnių užgriuvo visokios nelaimės: krašte siautėjo švedų, saksų, ir rusų kariuomenė, daug gyvybių nusinešė badas, maras, šeši dideli gaisrai. Vis dėlto vilniečiai statė puikias bažnyčias, atstatydavo nukentėjusias nuo gaisrų, išpuošdavo jas pagal naują skonį. Vilnius netasiliko nuo Vakarų Europos architektūros raidos.

Lietuvoje ankstyvasis barokas turi savo vilnietišką veidą. Menotyrininkai jį vadina Vilniaus baroko mokykla. Jai būdingi itin aukšti į viršų plonėjantys bokštai; frontono smaigalį dažniausiai vainikuoja lenktas suskaidytas karnizas, frontono šonuose – voliutos, ant voliutų stovi dekoratyvios vazos. Tik Vilniaus barokui būdingos dekoratyvinės grotelė fasaduose ir bokštuose, geležiniai ažūrinai (kiauriaraščiai) kryžiai su spinduliais. Vėlyvajame baroke plinta rokokinis ornamentas – asimetriškas, nutekantis kolonomis. Jis vadinamas rokaile. Bažnyčių interjero dekoras lengvėja, linksmėja, jame įsivyrauja melsvos ir rausvos spalvos.

Vilnaius baroko mokyklos pavyzdys – Misionierių bažnyčios fasadas. Jame matome du laibus aukštus bokštus, o tarp jų – frontoną su banguotu karpytu karnizu, voliutomis ir dekoratyviomis vazomis, ažūrinais kryžiais. Vidurinė fasado ddalis gausiai išpuošta rokailės ornamentu, bokštus vainikuoja tipiški barokinai šalmai. Panašus ir Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas. Aukšti laibi jo bokštai ir ryškus vertikalumas artimas gotikai.

Žymiausi vėlyvojo baroko statiniai Lietuvoje:

· Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia

Pradėjo statyti; Jogaila.

Gotikinė bažnyčia su šalia pastatyta 50 m. aukščio bokštu – varpine.

Po 1737 m. gaisro suformuotas naujas barokinio stiliaus fasadas, tačiau bažnyčios erdvė liko gotikinė.

Dešimties altorių ansamblį sukūrė architektas Glaubicas.

Vėlyvojo baroko altoriai

Altoria itin puošmūs, akcentojama apatinė altoriaus dalis – cokolis. Jis labai aukštas, dinamiškas ir plastiškas. Altoriai pušti tapytais paveikslais, marmurinėmis kolonomis su įvairiais kapiteliais. Tarp kolonų įkomponuotos didelės skulptūros. Pavyzdžiu galėtų būti Kauno arkikatedros ir Šiluvos bažnyčios altorių skulptūros, sukurtos Tomo Podgaiskio. Didesnės nei įprasta galvos, mažutės burnos ir akys, gilio akiduobės, plevenantys drabužiai, teatrališki judesiai. Ypač pabrėžiamas karnizas. Laužomas, lankstomas, banguojamas jis virsta dinamiška altoriaus puošmena. Dugelio altorių viršutinėje dalyje šviečialangas. XVII a. altorius vainikuodavo frontonas. XVIII a. jį pakeitė glorija – debesų ir šviesos spindulių kompozicija, aprėminanti Švč. Trejybę, Šventąją Dvasią arba Apvaizdos akį. Ji įterpiama tarp nutraukto fontono sparnų. Kartais glorija būna virš frontono. Vėlesnės glorijos perėjo į skliautą, uždengdamos jo dalį.

Septynioliktam šimtmečiui būdingi juodai dažyti medinia altoriai, puošti auksu arba sidabru. XVIII a. paplito mūriniai altoriai – balti su auksinėmis puošmenomis. Altorius pradėta ppuošti įmantriai išraitytomis voliutomis, kitais rokoko elementais.

Lietuvoje susiformavo vėlyvojo baroko interjerai gotikinėse bažnyčiose. Jis matomas Kauno arkikaterdroje, Šv. Gertrūdos, Šv. Jurgio bažnyčioje, Vilniaus Šv. Onos, Bernardinų bažnyčioje. Barokiniai altoriai įsikomponavo ir į renesansinę erdvę.

Išvados

· Lietuvos barokas skirstomas į tris laikotarpius: ankstyvasis (1600-1650), brandusis (1650-1690), vėlyvasis (1690-1790).

· Barokas – pirmasis europinis stilius, kuris pasiekė Lietuvą nevėluodamas. Pirmoji barokinė bažnyčia Lietuvos teritorijoje (Nesvyžiuje) pastayta beveik tuo pat metu kaipir pirmoji Italijos barokinė Jėzaus bažnyčia Romoje. Nesvyžiaus bažnyčia ir kitos ankstyvojo baroko bažnyčios statytos pagal II Gesu pavyzdį. Visos jos lotyniškojo kryžiaus plano, turi bazilikinę erdvę su kupolu.

· Į Lietuvą baroką tvežė italų architektai, vykstantys čionai dirbti. Per visą 200 m. laikotarpį barokinių bažnyčių architektūra pasiekė iki tol nematytą Lietuvoje įvairovę ir puošnumą. Bažnyčių statymu Lietuvoje rūpinosi vienuolijos. Šalia bažnyčių kil ir vienuolynai, sudarydami su jomis vientisus ansamblius. Brandžiojo baroko laikais šalai kryžiaus plano bažnyčių atsirado ir centriškųjų statinių.

· Vienas nuostabiausių Lietuvos baroko statinių – Pažaislio vienuolynoansamblis, funduotas LDK kanclerio K. Z. Paco. Tai vienintelis Lietuvoje barokinės ašinės kompozicijos apvyzdys. Pažaislio ansamblį kūrė italų meistrai: architektai Fredianis, Putiniai, tapytojai Palonis, Rosis, skulptoriai Merlis, Volšeidas.

· Kitas barandžiojo baroko šedevras – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, funduota tos pačios giminės didiko – Vilniaus vaivados M. Paco. Čia dirbo italai

architektai Zaoras ir Fredianis, skulptoriai Peretis ir Galis, daug vietinių meistrų. Visijie sukūrė unikalią baltojo stiuko karalystę, kurioje vien žmonių figųrų daugiau negu 2000.

· Vėlyvajame baroke susiformavo vadinamoji Vilniaus baroko mokykla (jos įkūrėjas – Glaubicas) barokas Lietuvoje įgavo originalų, savitą veidą. Jam būdinga bažnyčia be kupolo, su dviem ypatingai aukštais lieknėjančiais bokštais, tarp jų frontonais, vainikuotas lenktu, suskaidytu karnizu, puoštas voliutomis. Vėlyvajame baroke atsirado rokailė – kolonomis nutekantis asimetriškas rokoko dekoras. Interjeruose įsivyravo žydri ir rausvi tonai. Vilniaus baroko mokyklos pavyzdžiai: MMisionierių bažnyčia, Šv. Kotrynos bažnyčiaŠv. Jonų bažnyčios fasadas.

· Lietuvoje susiformavo įdomus derinys – vėlyvojo baroko interjerai gotikinėse bažnyčiose.

· XVII a. Lietuvoje – emblematikos amžius. Emblemos naudojamos visur: architektūroje, skulptūroje, tapyboje, knygų iliustracijose, laidotuvių ceremonijose, teatralizuotose eitynėse. Emblematikos įsigalėjimas Lietuvoje siejamas su jėzuitų švietimo sistema.

Naudota literatūra:

1. Sigutė Imbrasaitė „Meno istorija“ 7-8 kl.

2. Google paieškos duomenys.