Dailės kūrinio „NUĖMIMAS NUO KRYŽIAUS“ analizė

ĮŽANGA 2

Baroko laikmetis 3

Rubensas ir jo kiti darbai 4

„NUĖMIMAS NUO KRYŽIAUS“ 5

LITERATŪRA 7ĮŽANGA

Mano pasirinktas kūrinys yra eksponuojamas M. Žilinsko galerijoje, antrajame aukšte, devintoje salėje. Kūrinio pavadinimas – Nuėmimas nuo kryžiaus, kūrinio autorius – Peeter Pauwels Rubens, laikotarpis 1577-1640, tai baroko epochos paveikslas gimęs Italijoje. Paveikslas yra istorinio žanro, religinės tematikos.

Šioje salėje eksponuojami su religija susiję paveikslai, jų autoriai yra baroko epochos atstovai. Dominuoja katalikiškas meno stilius, pastebimas laisvės akcentas.Baroko laikmetis

Barokas – meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje.

Siauresniąją pprasme barokas vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo baroko tradicijas tęsė rokokas.

Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, revoliucinės kovos, reakcija prieš renesanso kultūrą, viduramžių tradicijų gaivinimas. Jį veikė ir antifeodalinis valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokui demokratiškumo, maištingumo. Baroko raidą ypač skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai.

Baroko kūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas – su ggrubumu, abstrakti simbolika – su natūralistiniu detalių tvarkymu. Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniai susijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.

Baroko dailei būdinga pompastika, išorinių efektų bei puošybinių elementų gausumas. Italijoje barokinių kūrinių nutapė Bolonijos dailės aakademijos įkūrėjai broliai Anibalė, Ludovikas ir t.t. Dominuoja religinės, mitologinės ir alegorinės kompozicijos, paradiniai portretai.

XVII a. savita baroko tapybos mokykla susiformavo Flandrijoje. P.P. Rubensas, A.van Deikas, J.Jordansas ir kt. nutapė didelio formato religinių mitologinių ir buitinių paveikslų, portretų, peizažų, natiurmortų. Flamandų tapytojų kūriniuose gausu ir buities motyvų, realistinių elementų. Vertingi ir austiniai kilimai – špaleriai su figūrinėmis kompozicijomis religiniais ir mitologiniais motyvais, medžioklės scenomis.

Baroko dailė kupina veržlios dinamikos, dramatizmo dekoratyvinių efektų. XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo įkurtas pirmasis Europoje porceliano fabrikas, gaminantis puošnius, įmantrių formų servizus, vazas ir dekoratyvines statulėles.

Lietuvojos baroko dailė (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu, turi daug relistinių ir liaudiškų bruožų. Tapytojai M. Palonis, P. Dankersas, skulptoriai P. Petris, P. Rosis kulto pastatų interjeruose sukūrė barokinės dailės aansamblių. Sukurta reprezentacinių portretų, vario raižinių.Rubensas ir jo kiti darbai

Piteris Paulius Rubensas gimė 1577 metais Zygene. Šiaurietis dailininkas, labiausiai jautęs Karačio ir Karavadžio laikų atmosferą. Būdamas dvidešimt trejų (1600 metais) atvyko į Romą ir studijavo daug naujų ir senų darbų ne tik Romoje bet ir Genujoje, Mantujoje (ten jis ilgai gyveno).

Rubensas priskiriamas prie religinių tapytojų. Sprendžiant iš išorinių požymių,

galima būtų su tuo sutikti. Rubensas vienodai mielai tapė paveikslus tiek religiniais, tiek antikinės mitologijos siužetais. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad jjo teptuko prisilietimas akimoju gali bet kam suteikti gyvybės. Jis neklydo, nes tai buvo didžiausia Rubenso meno paslaptis – viskam suteiki gyvybės, intensyvios ir džiaugsmingos gyvybės. Jo kūrybai būdingas apkūnių figūrų komponavimas didelėje erdvėje, jausmingumo demonstravimas, formų dinamiškumas, turtingas koloritas, šviesos ir spalvos žaismas, dekoratyvaus prado klestėjimas. Jis kūryba rėmėsi ne antika, bet jaunu barbarų pasauliu, kuris kažkada sugriovė senstančią antikinę kultūrą. Rubensas įgijo laisvę ir atkūrė regimąjį pasaulį. Visiška formų laisvė jaučiama paveiksle „Nuėmimas nuo kryžiaus“. Evangelijos scena, pavaizduota kaip žmogaus gyvenimo tragedija, sušildyta didelės meilės. Kaip bejėgiškai, negyvai, ištiesų bevitiškai krinta Kristaus kūnas ant artimųjų rankų, iš tiestų jam taip vieningai ir pakiliai.

Rubenso kūrinys, kurį užsakė net pats Prancūzijos karalius Liudvikas XIII, vadinosi Marijos Mediči gyvenimas, jį sudaro net 20 drobių. Vėlesnioji ( 1620 ) kūryba emocingesnė, labiau individualizuota. Būdamas penkiasdešimt trejų metų amžiaus vedė visiškai jaunutę šešiolikmetę Eleną Fourment. Tai antroji dailininko žmona. Taip atsiranda naujas grožio etalonas ir tai ne kas kitas, o Elena Fourment, kurios grožį Rubensas ypač poetizavo ir idealizavo savo kompozicijose. Sukūrė savitą moters grožio tipą – kūnišką, pulsuojantį vitaline jėga.

Vienas dailininko portretų, kur Elena pavaizduota su didele skrybėle ant galvos, pagrįstai priskiriamas prie geriausių jo darbų. Nedaugelis paveikslų yra nutapyti ssu tokiu įkvėpimu, kaip šis puikus portretas, kuriame jaučiamas ypatingas švelnumas. Niekada joks tapytojas taip neišaukštino moters kūno, kaip Rubensas.„NUĖMIMAS NUO KRYŽIAUS“

Kūrinys, kuriame atsispindi pagrindiniai to laikmečio tapybos bruožai, tai yra religija ir laisvė. Paveikslo centre matome Kristaus kūną, aplink jį net aštuoni susirūpinę įvairios lyties ir amžiaus žmonės. Jie nukėlinėja Kristaus kūną, juose pastebimas ir atsargumas ir susirūpinimas, taip pat meilė. Kūrinyje demonstruojama galia, todėl vyrų raumenys nupiešti ypač detaliai. Visi šie žmonės savo aistra ir energingumu tarsi kompensuoja Kristaus nusilpimą. Nors iš pirmo žvilgsnio nukryžiuotasis atrodo nusilpęs ir gal net apgailėtinas, pamačius begalinę pagarbą, žmonių apsupusių jį, akyse, tokia mintis iškart netenka pagrindo.

Kūrinio kompozicija barokiška, atviroji, pastebimas ekspresyvumas, dinamiškumas taip pat fragmentiškumas. Kiekviena figūra dinamiška, kiekvienas gestas, drabužio klostė tarytum tęsia judesį.

Paveiksle aptakios formos, liejasi su fonu, su aplinka, tai geriausiai pastebima lyginant pora laiptelių ant kopėčių palipusį vyra su aplinka. Pati aplinka neaiški ir nekontrastinga, taip pabrėžiamas erdvės ir beribiškumo aspektas, būdingas baroko stiliui. Visi vaizduojami personažai, tai tarsi vienas kūnas, kurio širdis – Kristus.

Kūrinys tapytas, ant drobės aliejiniais dažais. Pačios spalvos achromatinės. Ryškiausios spalvos, tai balta ir raudona. Raudona spalva – turi savyje ugnies jėgą, suteikia energijos, todėl neveltui tokia spalva yra vaizduojama moteris, kkuri bene sunkiausiai laiko kristaus kūną, taip ji tampa lyg atsvaras Kristaus bejėgiškumui. Balta spalva, tai religinės prasmės simbolis, kuris reiškia tiesą, tobulumą, dangiškumą ir tyrumą. Ši spalva yra svarbiausia tokio tipo paveiksluose, todėl ir šiame vaizduojama pačiame centre, ja gaubiamas svarbiausias objektas – Kristus. Likusios spalvos yra blankios ir turi pilkumo atspalvio, taip vaizduojami kiti objektai siekiant, kad nenublanktų pats svarbiausias objektas, kuris skęsta baltos spalvos apsuptį.

Šešėliai šiame kūrinyje nurodo šviesos sklidimo kryptį ir ta kryptis yra tiesiai į Kristų iš viršaus. Iš to galime spręsti apie šviesos, kuri krenta ant žmonių, dieviškumą, dangiškumą. Rubensui nesvetima simbolių kalba, todėl ir pastebim kopėčias, kurios katalikų tikėjime reiškia dangaus ryšį su žeme, taip pat medinį kryžių. Medis simbolizuoja Dievo palaimintą gyvenimą ir besikartojantis jo metų ciklas liudija gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą, kryžius simbolizuoja kančias. Kartu medis ir kryžius simbolizuoja gyvenimą, kuriam nesvetimos kančios, bet tos kančios ne tik kankina, o ir suteikia nepamatuojamos galybės.

Paveikslas tapytas švelniais potepiais. Rubensas tiksliu savo tapymu aliejiniais dažais perteikia savo mintis labai tiesiogiai ir ekspresyviai, vaizdai ypač realistiški. Nors tai tik drobė ir aliejinis dažas, paveikslas kupinas aistros, pasiaukojimo, meilės, pagarbos, galybės ir žinoma dieviškumo. Būtent dėl to kad tai tiesiog dvelkia ore sustojau

prie būtent šito kūrinio galerijoje, o ne prie kokio nors kito.LITERATŪRA

1. „Europos dailės istorija“. – Kaunas, 1995. 115 psl.

2. Haus Biederman „Naujasis simbolių žodynas“. Vilnius, 2002. 60, 205 psl.

3. http://www.inter.lt/zurnalai.php?page=magazine&s_id=10

4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Barokas

5. „Pasaulio dailė“. – Vilnius, 1994. 507 psl.