G.Kurbė

Žanas Dezirė Giustavas Kurbė gimė 1818 m. birželio 10 d. Ornane ,netoli Bazansono.Pasiturinčio ūkininko sūnus nerūpestingą ir laimingą vaikystę leido giriose ir laukuose . Jis mėgo medžioklę ir sportą .1841 m.išvažiavo į Paryžių studijuoti teisės, bet vėliau nusprendė savarankiškai mokytis tapybos. Mokėsi kopijuodamas XVIIa. ispanų ,flamangų ir olandų kūrinius , lankė privačias studijas .

Pripažinimo susilaukė 1848 m. revoliucijos metu ,kai susikūrė nauja respublika su tvirtais liberalizmo idealais .Kurbė norėjo ne grožio ,bet tiesos.Jis pirmas garsus dailininkas – maištininkas ,kuris ssėmėsi jėgų ir įkvėpimo ,priešindamasis galingoms politinėms ir meninėms tradicijoms, vyravusioms Prancūzijoje jo gyvenimo metais . Paveikslais protestavo prieš įprastas to meto konvekcijas , norėjo “ sukrėsti buržua” ir sugriauti jų pasitikėjimą savimi . Oficialūs dailės sluoksniai ir

buržua siuto , reikalavo “teisingų temų” – istorijos arba jų pa-

čių portretų .

Didžiausią pasipiktinimą kėlė dideli jo paveikslų matmenys .

Taip jis teigė , kad jo darbai turi būti laikomi “aukštuoju menu ” ir ,kad kasdieninio gyvenimo vaizdai turi teisę būti verti-

nami taip ppat rimtai , kaip ir viešam eksponavimui tinkamais

pripažintų temų kūriniai .Kurbė pasiekė savo,kai liberalų val-

dymo laikotarpiu gavo aukso medalį ,o kartu ir galimybę eks-

ponuoti savo darbus Luvro muziejuje be konkurso, pagal kurį

žiuri atrinkdavo arba atmesdavo eksponatus .Luvro viešojoje

parodoje kasmet buvo eeksponuojami įžymių dailininkų darbai .

Kurbė buvo realizmo –naujos estetinės teorijos, teigusios,kad

dailė turi atsigręžti į kasdieninius reiškinius ir atsisakyti moralizavimo ar idealizavimo – pradininkas . 1855 m. atidarė

personalinę parodą “Realizmas . G.Kurbė ” .

Kurbė retai darydavo parengiamuosius eskizus . Ryškiom spalvom bei tirštais dažais tapydavo tiesiai ant drobės.Iš pra –

džių nutapė tamsaus kolorito , raiškaus piešinio romantiškų

portetų , autoportetų(“Autoportretas su pypke”1847 m.).1848

m. revoliucijos idėjų veikiamas , sukūrė kompozicijų , vaiz –

duojančių darbo žmonių (“Akmenskaldžiai”1851 , “Vėtyto –

jos”1854),provincijos miestiečių buitį(“Laidotuvės Ornane”).

Nutapė alegorinių paveikslų : “Sveiki,ponas Kurbė” 1854 m.,

“Ateljė” 1855 m.

Paveiksle “Sveiki , ponas Kurbė ” pavaizduotas tikras įvykis:

Kurbė vizitas Monpeljė 1854 m.Tai – didelių matmenų kūrinys ,įspūdingos dokumentiškos jo detalės demonstruoja realizmo privalumus ir trūkumus .Kūrybos pprocesas buvo nuo –

latinės atrankos ir redagavimo veiksmas , taigi ir asmeniška

tikrovės interpretacija .

Vėlyviausiose figūrinėse kompozicijose (aktai ir medžioklės

scenos ) atsirado erotikos , saloninio akademizmo apraiškų .

Kurbė buvo ištikimas savo kraštui ir jo žmonėms ,kurie dažnai tapdavo jo paveikslų herojais.Kurbė vaizdavo save iš ge –

rosios pusės . Jis buvo stambus ,energingas ,patrauklus vyras.

Didžiavosi savo profiliu ir “asiriška” barzda .

Jo pasisekimas krito kartu su Prancūzijos Antrąja imperija .

1873m.reacijos persekiojamas emigravo į Šveicariją .Po ilgo,

skausmingo ggydymo , prižiūrimas draugų , mirė tikėdamasis grįžti į Prancūziją .

“Visada užsidirbsiu pragyvenimui savo paveislais ,niekada nė

per plauką nenukrypęs nuo savo principų , nė kartelio nenutapęs nė ranka uždengiamo lopinėlio , kad kam nors įtikčiau

ar lengviau savo darbą parduočiau “ – rašė viename iš savo

laiškų .

Atsisakė lengvų efektų ir apsisprendė pasaulį vaizduoti tokį

koks yra .Padrąsino daugelį kitų šaipytis iš konvekcijų ir vadovautis tik menininko sažine ir įvesti savo taisykles.Tai padarė lemiamą įtaką vėlesnėms avangardo dailininkų kartoms

ypač Sezanui , Pikasui . Jis tapė tuo pat metu kaip Visleris ,

Monė .

Svarbiausi jo kūriniai saugomi Paryžiaus muziejuose . Artimas jo draugas – A. Briujasas savo palikimą išleido kolekcio-

nuodamas Kurbė paveikslus . Jis surinko vertingą Kurbė rinkinį .