gaminių apdaila

1. ĮVADAS

Lietuvių liaudies tradicinės tekstilės spalvos ir raštai

Audiniai – tai viena iš turtingiausių ir gražiausių lietuvių liaudies meno šakų. Išlikęs mūsų liaudies audinių lobynas kalba apie didelį jų meniškumą, gylias tradicijas ir savitą pobūdį.

Savitas lietuvių liaudies audinių stilius susikūrė ne iš karto – tai daugelio kartų kolektyvinio ir patyrimo rezultatas. Keičiantis gyvenimo sąlygoms, keitėsi tiek audinių paskirtis, tiek jų medžiaga ir atlikimo technika, tiek jų raštai. Tačiau per ištisus metus liaudis atrinko ir išsaugojo tai, kas vertingiausia.

Liaudies aaudėja – nuostabi senų audimo tradicijų mylėtoja ir saugotoja , gal todėl ir jos audinių raštai išlaikė daugelį net iš pirmykštės bendruomenės laikotarpio paveldėtų tradicinių motyvų. Lietuvių liaudies buitinė kultūra kalba apie didžiulę audinių reikšmę liaudies gyvenime nuo seniausių laikų . Lietuvos teritorijoje atlikti archeologiniai kasinėjimai rodo , kad jau nuo II amžiaus į kapus greta visokių metalinių papuošalų ir ginklų buvo dedami verpimo ir audimo įrankiai , taip pat lininiai bei vilnoniai audiniai .

1. Audinių apdaila

Tik pagaminti audiniai nnegražiai atrodo, prastos būna kai kurios savybės. Audinių išvaizdai ir eksploatacinėms savybėms pagerinti atliekamos įvairios cheminės ir mechaninės operacijos. Šių operacijų dauguma vadinama audinių apdaila. Įvairių audinių apdaila būna skirtinga: operacijos parenkamos, atsižvelgiant į audinio žaliavą, paskirtį ir panašiai. Tačiau bbendra apdailos schema iš esmės būna panaši ir susideda iš tokių etapų:

 Paruošimas dažymui ir marginimui;

 Dažymas;

 Marginimas;

 Baigiamoji apdaila.

2. Glamžumas

Glamžumas – tai neigiama tekstilės medžiagos savybė, dėl kurios ją lenkiant ir gniuždant susidaro klostės ir raukšlės, tai yra medžiaga susiglamžo. Vertinga atvirkščia savybė – neglamžumas, atspindintis gaminio gebėjimą atstatyti pirmykštę formą.

Glamžumas priklauso nuo audinio pynimo tipo, tankumo ir jį sudarančių siūlų savybių – sukrumo, storio, tankio. Mažiausiai glamžosi audiniai, pagaminti iš sukrių – krepinių siūlų. Sukrumo intensyvumas blogina neglamžumą, nes pluoštai labiau deformuojami mažais kreivumo spinduliais Labiau deformuojami pluoštai ir plonesniuose siūluose. Kuo tankesnis ir storesnis audinys, tuo jis mažiau glamžosi.

Medžiagos glamžumas priklauso nuo jos deformacijos sudedamųjų dalių santykio. Kuo didesnė grįžtamoji deformacija – tamprioji ir elastinė , tuo aaudinys greičiau išsilygina, tai yra mažiau glamžosi. Taigi audinys susiglamžo dėl nepakankamo jo tamprumo, atsiradus liekamosioms lenkimo deformacijoms.

Didžiausią įtaką audinio glamžumui turi jo žaliava. Vilnos, natūralaus šilko, poliesterinių ir poliamidinių pluoštų grįžtamoji deformacija didelė, todėl gaminiai iš šių pluoštų mažai glamžosi. Celiuliozinių pluoštų – medvilnės, linų, viskozinio pluošto grįžtamoji deformacija yra maža , todėl gaminiai iš jų labai glamžosi. Norint sumažinti gaminių glamžumą, dažnai naudojami verpalai iš įvairių pluoštų mišinių. Pastaruoju metu medžiagų glamžumui sumažinti taikomi specialūs apdailos būdai, ppavyzdžiui, „forniz“ tipo apdaila. Apdailoje gali labai pakisti gaminio sandara. Be to, gaminiai gali būti apdorojami įvairiais standikliais, mažinančiais glamžumą.

3. Medvilninių audinių apdaila

Medvilninių audinių apdailą sudaro šios svarbiausios operacijos:

1 Valymas – svilinimas, šlichto pašalinimas, virinimas;

2 Balinimas;

3 Merserizavimas;

4 Dažymas;

5 Marginimas;

6 Baigiamoji apdaila – apretavimas, plėtimas, lyginimas.

Apretavimas – tai audinių impregnavimas klijingomis medžiagomis – krakmolu, dekstrinu, minkštinančiomis – riebalais, muilu, glicerinu, higroskopinėmis – valgomąja druska ir kitomis medžiagomis – apretais – kurie sumažina audinių glamžumą ir pagerina eksploatacines audinių savybes. Tačiau šios įprastiems apretams naudojamos medžiagos ilgainiui nuo audinio nusiplauna. Todėl pastaruoju metu naudojami vadinamieji n e n u s i p l a u n a n t i e j i a p r e t a i. Kurie nenusiplauna net ir daug kartų skalbiant. Šiuosapretus sudaro įvairios chemines medžiagos: celiuliozės esteriai, netirpūs krakmolo dariniai, sintetinės dervos ir kitos. Nenusiplaunantys apretai ne tik pastovesni, bet ir įvairesni: vieni sumažina audinių glamžymąsi, kiti – traukimąsi, treti – vandens pralaidumą. Jie parenkami pagal audinių paskirtį.

4. Lininių audinių apdaila

Išbalinti, nudažyti arba išmarginti lininiai audiniai dar neturi gražios išvaizdos, būna susiraukšlėję, susiaurėję. Todėl atliekami baigiamoji apdaila, kurios tikslas – ištaisyti ir išlyginti audinius, suteikti jiems gražią išvaizdą ir naujas savybes: nesiglamžimą, nesitraukimą, atsparumą vandeniui.Dažniausiai lininių audinių bbaigiamoji apdaila susideda iš apretavimo, plėtimo ir laidymo operacijų.Lininiai audiniai pasižymi neglamžumo savybėmis, tačiau vis tiek yra impregnuojami nenusiplaunamais apretais,kad sumažintų audinių glamžymąsi.

5. Vilnonių natūralaus šilko ir kitų sintetinių pluoštų

audinių apdaila

Vilnos, natūralaus šilko, poliesterinių ir poliamidinių pluoštų grįžtamoji deformacija didelė, todėl gaminiai iš šių pluoštų mažai glamžosi.Dažniausiai apretuojami pusvilnoniai sukneliniai ir kostiuminiai audiniai.Naudojami apretai, mažinantieji audinių glamžumą. Taippat gaminiai apdorojami įvairiais standikliais, mažinančiais glamžumą.

6. Lengvos priežiūros apdaila naudojant chemikalus su mažesniu

formaldehido kiekiu arba be formaldehido

Lengvos priežiūros apdaila atliekama celiulioziniams audiniams ir jų mišiniams. Šios apdailos tikslas sumažinti audinių glamžymąsi ir susėdimą eksploatacijos metu.

Lengvos priežiūros apdailai naudojami junginiai gali būti sintetinami iš karbamido, ciklinio karbamido darinių ir formaldehido. Junginiai sudarantys skersinius ryšius (aktyviosios grupės) susideda iš laisvų ar eterifikuotų N-metilol grupių. Junginiai sudarantys skersinius ryšius formaldehido pagrindu gali išskirti formaldehidą.

Formaldehidas gali išsiskirti į darbo aplinką, be to, tam tikras formaldehido kiekis gali likti ant audinio po apdailos, Tai yra galima rizika tekstilės gaminiams, turintiems

tiesioginį kontaktą su oda. Aukštą formaldehido kiekį turinčių chemikalų alternatyva yra chemikalai su žemu formaldehido kiekiu arba visai be formaldehido.

Pagrindinių skersinius ryšius sudarančių junginių formaldehido išskyrimo galimybės:

1. Dimetilol karbamidas (Dimethilol urea) – aukštas ;

2. Melamino formaldehido kondensacijos produktai – aukštas;

3. Dimetiloldihidroksietileno(dimethiloldihydroxyethylene) karbamidas – aukštas; <

4. Dimetiloldihidroksietileno karbamido dariniai (dažniausiai naudojami) – žemas;

5. Modifikuoti dimetildihidroksietileno karbamidas be formaldehido.

Naudojant junginius, turinčius mažą formaldehido kiekį arba be formaldehido, pasiekiamos mažesnės karbamido emisijos apdailos procesų metu. Be to, formaldehido likučiai ant tekstilės medžiagos gali būti sumažinti iki 75 mg/kg (arba netgi mažiau už 30 ppm).

Naudojant optimizuotus katalizatorius, gali būti sumažinta termofiksacijos temperatūra ir tuo pačiu energijos sunaudojimas.

Jeigu tiesiogiai kaitinamos džiovinimo-stabilizavimo mašinos yra neefektyviai prižiūrimos, termofiksacijos proceso metu jos gali išskirti formaldehidą į išmetamą orą.

Tipinė apdailos su žemu formaldehido kiekiu receptūra yra:

1. 40-60 g/l chemikalas, sudarantis skersinius ryšius,

2. 12-20 g/l katalizatorius,

3. tirpalo ištraukimas: 70%,

4. džiovinimas ir kondensacija (150 °C, 3 min).

Tipinis apdailos be formaldehido receptūra:

– 80-120 g/l chemikalas, sudarantis skersinius ryšius (integruotas katalizatorius),

– tirpalo ištraukimas: 80%,

– rūgštinimas su acto rūgštimi,

– džiovinimas ir kondensacija (130 °C, 1 min).

Panašiai kaip ir įprasti skersinius ryšius sudarantys junginiai, chemikalai be formaldehido yra sunkiai biologiškai skaidūs. Todėl reikia naudoti kiek įmanoma mažesnio tūrio pliusuotes, o tirpalų likučiai turėtų būti renkami atskirai, neišleidžiant į nutekamuosius vandenis.

Chemikalai su mažu formaldehido kiekiu arba be formaldehido naudojami panašiai kaip ir įprasti chemikalai. Katalizatoriaus tipas ir koncentracija, o taip pat fiksacijos laikas ir temperatūra turi būti parenkami

individuliai.

Reikalingas optimizuotų chemikalų kiekis yra apie du kartus didesnis, negu įprastų chemikalų.

Chemikalų, neturinčių savo sudėtyje formaldehido, kainos yra žymiai didesnės už chemikalų su mažu formaldehido kiekiu.

7. Stiklo pluošto gaminių paviršių savybės

Stiklo pluošto gaminių paviršius apdorojamas tam, kad gaminys įgautų neglamžumo savybių ir tiktų kompozito gamybos būdui.

Pusverpaliai yra apretuojami. Apretavimas yra apdorojimas apretu, o apretas yra viena ar keletas cheminių medžiagų, kuriomis apdorojus, pluoštas įgauna naujų savybių: vieni sumažina audinių glamžymąsi, kiti – traukimąsi, ttreti – vandens pralaidumą.

Apretas pusverpaliams turi būti parinktas taip, kad laikytų kartu pavienius plaukelius, atliktų riebinimą (sumažintų jų trintį perdirbant) ir sumažintų audinių glamžymąsi. Stiklo pluošto pusverpalių apretavimui dažniausiai naudojama polivinilacetatas, polivinilalkoholis, polivinilacetato ir krakmolo mišiniai kaip

plėvėdariai, kartu su kopuliavimo medžiagomis bei antistatikais ir tepalais. Plėvėdariai neleidžia pluoštui išsipešioti.. Antistatikai ir tepalai suminkština stiklo pluoštą ir keičia jo kapojimo į kuokštelius galimybes. Minkštesni pusverpaliai sunkiau kapojami, bet tokie kuokšteliai naudojami ten, kur kompozite yra sudėtingos formos ar aaštrus kampai. Paprastos formos kompozitams tinkamesni yra kieti kuokšteliai.jie didina neglamžumą

Ištisiniai verpalai po suformavimo apretuojami krakmolo-aliejaus apretu. Toks apretas susideda iš pilnai arba dalinai dekstrininto krakmolo arba amilozės, hidrinto augalinio aliejaus, katijoninių vilgiklių, emulsiklių ir vandens. Taip pat jjame gali būti maži kiekiai plėvėdarių (želatinos arba polivinilalkoholio), fungicidų ir dezinfekcinių medžiagų. Šios medžiagos taip pat naudojamos audinių neglamžumui didinti.

IŠVADOS

Tekstilės medžiagų apdailos preparatai sveikatai ir grožiui

Japonijos chemikalų kompanija Ohara Paragium Chemical Co. Ltd. sukūrė ir gamina naujas kompozicijas tekstilės medžiagų apdailai, skirtai sveikatos gerinimui ir grožio puoselėjimui. Šios apdailos naudojamos tekstilės medžiagoms, iš kurių siuvami drabužiai, turintys kontaktą su oda.

1. Kosmetinis poveikis odai – minkštinimas:

Parafine AM-S (trikotažui ir audiniams).

Parafine AM-J (džinsiniams audiniams).

Tai minkštintojai amino rūgščių, t.y. natūralaus šilko proteino pagrindu kartu su silikono emulsijomis, kurių pagalba sudaromi skersiniai ryšiai, siekiant užtvirtinti juos ant tekstilės medžiagos. Apdaila gali būti atliekama tiek nepertraukiamu, tiek ir periodiniu būdu ir tinka medvilninėms ir mišrioms tekstilės medžiagoms.

2. Drėgmės palaikymas, minkštinimas:

Parafine SC-1000 –– šilko proteino ekstraktas (efektyviai sulaiko drėgmę) ir vandeninė poliuretano dispersija (atsparumo skalbimams padidinimui). Apdaila gali būti atliekama tiek nepertraukiamu, tiek ir periodiniu būdu.

3. Liekninimas:

Parafine SC-3000 – mikrokapsulės gamtinių produktų pagrindu (aitriosios paprikos, serbentų ekstraktas, ryklio kepenų aliejus). Po apdailos tekstilės medžiagos įgauna riebalus deginančias, natūralų odos drėgnumą palaikančias, antibakterines savybes. Apdaila gali būti atliekama tik periodiniu būdu.

4. Odos senėjimo stabdymas

Parafine SC-5000 – mikrokapsulės su ryžių gemalų aliejumi, ryklio taukais ir vitaminu E. Tekstilės medžiagos su šia apdaila lėtina odos senėjimą, nes ppasižymi antioksidacinėmis ir drėkinančiomis savybėmis, skatina kraujo cirkuliaciją. Apdaila gali būti atliekama tik periodiniu būdu.