Gotikinis Stilius

Įvadas

Aprašant gotikinį stilių labai sunku apseiti keliais pavyzdžiais ir bendra schema, pagal kurią kiekvienas galėtų atkurti kažkokį goth imidžo kanoną. Kaip tokio reiškinio „idealaus“ goto, tiesiog neegzistuoja gamtoje. Įvairumas ir, tuo pačiu, imidžų panašumas tiesiog stebina. Bet, nepaisant to, gotas puikiai atskirs kitą gotą, jeigu antrąjį pastatyti i eilę su metalistais, pankais ir kitų subkultūrų atstovais.

Asmeniškai aš, atsisėdusi rašyti šį straipsnį rimtai susimasčiau apie tai, kaip aiškiau apibendrinti didžiulį stiliaus šakų ir šakučių kiekį. Vos įveikiau savyje norą pparašyti tik vieną kokią frazę. ką nors tipo „jei į jus atsisuka žmonės gatvėje, o močiutės jus pamačiusios ima žegnotis. jūs ęsat tas ką aš dabar aprašinėju.“ Ir tai ne viskas. Staiga supratau, kad dievinu absoliučiai visus gotikinio stiliaus įsikūnijimus ir tiesiog plyštu besiblaškant nuo vienos temos prie kitos.

Galų gale nusprendžiau, kad tiesiog turiu parašyti šį straipsnį, labai atidžiai ir konkrečiai, nors tam, kad apsaugočiau jus nuo tokių kančių kokias dabar patyriau aš. : ) Be to, pagalvojau, kad ggeriausiu pavyzdžiu bus nuotrakos priklijuotos savo vietose, nes nematant kokio nors Fairy Goth įsivaizduot jį tiesiog sunku. Na o jeigu jūs ęsate patyręs gotas, specialiai jums pabandysiu surinkt idomių idėjų ar tiesiog materialo paskaityti preš miegą.

Tarp didžiulės žmonių masės, ggirdėjusios ką nors apie gotus _na storone yra apsigyvenusi tokia nuomonė, kad tai juoda būtybe, paslėpusi viską, ką tik galima ( ir net daugiau ) po plačiu apsiaustu. Kai kuriais atvėjais jie teisus. Kažkada ir aš taip maniau. Pamenu, kai pirmą kartą skaičiau FAQ skirtą šiai temai, buvau priblokšta atradimo, kad tai tik ledkalnio viršunė.

Daugelis žmonių bandė (ir bando) suskirstyti gotikinį stilių i skyrius ir dalis, duodami jiems specifinius, jau įprastus, pavadinimus ir aprašymus. Aš bandysiu jų darbą pratęsti, parodydama ne tik stilių skirtumus, bet ir jų panašumus. Manau kad didžiulė problema yra tai, kad paprastas žmogus po daugelio FAQ sukuria sau tokia nuomonę, kad visiškai kiekvieną žmogaus aprangą galima sukrauti į Goth-stiliaus namelį : ). Kartais, skaitant kokio Corporate SSlave aprašymą, nesupranti kuo gi jis skiriasi nuo tavo kolegų ar mokytojų : ). Negerai. Su tuo ir bandysime kovoti.

Visų pirma reikia atminti, kad nepaisant kai kurių žemiau išvardintų personų per nelyg didelio panašumo į kitus jums žinomus stilius, visi jie turi vieną bendrą požymį. Kiekvienoje aprangoje slepiasi nors mažytis vampyro šešėlis. Nors mažytė užuomina.

Vampire Goth

Būtent ši šaka yra labiausiai paplitusi ir dažniausiai įsiliejanti į kitas. Vampyro išvaizdos Gotas ( gotas vampyras, kaip jums gražiau) – tai

žanro kklasika. Ir nesvarbu ar tai bus miela Fairy Goth ar gatviška Hippie Goth. Visada (net už angelo kostiumėlio) slepiasi šis pro-vaizdas.

Na, o būtent dabar aš norėčiau apžiūrėti ( ne aš ne daktaras, aš tik mokausi ) vampyrą klasikinėje jo išvaizdoje, užstrigusioje publikos smegenyse.

Paprasčiausi vaikščiojančių gatvėmis vampyrų pavyzdžiai tai, savaime suprantama, ir klasikiniai šių personažų kūrėjai, tokie kaip senis Drakula. : ) ( O kaip gi jis turbūt pavargo būti pavyzdžiu.)

Visi pamena tas šukuosenas ir sukneles? Priminsiu. Įsivazduojate ilgaplaukį gražuolį su įtartinai baltu veidu ir raudonais akiniais, apsirengusį juodu elegantišku švarku su pakelta aukšta apykakle, ilganosiais batais, lakuota lazdele rankose ir nekintamu ankhu ant kaklo? Arba panelė su tuo pačiu baltu veidu ir ryškiai raudonomis lūpomis ( kraujas? : ) apsirengusi juodą ilgą suknelę su didele iškarpa? Ir t.t.

Na o kas liečia klasikinių vampyriškų rūbų detales. Dažniausiai čia vartojamos tamsios raudonos arba juodos barhatinės, šilkinės medžiagos. Gražu kai medžiaga būna sunki ir ilga suknelė arba lengvas paltas guli klostėmis. Kartais labai įdomiai atrodo įvesta prie juodos panašios nuotaikos kitokia spalva, pvz. violetinė arba ruda. Bet tuo pačiu, jei norite išsaugoti žanrą, nepatarčiau naudoti ryškių konrastingų spalvų – pradings stiliaus paslaptingumas.

Kostiumų fasonas artimas viduramžiams, bet neatitenka jiems pilnai, ttik pavartodamas įdomiausias jų detales, tokių kaip stačios apykaklės, ilgos rankovės, kartais net pasiekiančios žemę, aksesuarai, šukuosenos.

Variacijų čia daugybė, bet dažniausiai Vampire Goth prievartauja aprašytą žemiau Romantic Goth stilių. Bet čia aptartas tik Drakulos copyright_as.

Galit atkurti vampyrą gyvenantį bažnyčios labirintuose, tiek ir vampyrą atėjusį iš tamsių pagonybės laikų ir bažnyčios nepakenčiantį. Tereikia pakeisti truputi fasoną ir vietoj didžiulio kryžiaus pakabinti magiškają pentagramą. O įsivaizduojat ištroškusį kraujo kaubojų, stovintį ant geležinkelio bėgių su pora smith and wesson_ų rankose ir laukiantį sękančio lokomotyvo? Visiškai visur apsigyveno tie vampyrai : )

O kiek gi tų vampyriškos išvaizdos variacijų nežino net. niekas karočė nežino. Eksperimentuokit. kartais iš neįtikėtinų kombinacijų gimsta tikri šedevrai.

Romantic Goth

Taip jau išėjo, kad tai gotai, atidavę pimenybę tam tikriems istoriniams laikotarpiams būdingiems rūbams. Na o trumpiau sakant jie atrodo, lyg būtų pabėgę iš viduramžių i mūsų miestų gatves. Nebekalbant jau, kaip visada, apie kombinacijas, šio stiliaus šakų ne taip jau ir daug. Bet aš vis vien kelias pasistengiau ir įkišau į Renesanso-Viktorianus tiesiog dėl to, kad žmonių besirengiančių tiksliai pagal tų amžių kanonus pasaulyje mažai, informacijos apie kostiumo istoriją daug, bet butent čia ji nebus tokia jau ir naudinga, nes mūsų tikslas ne istorinė analizė, o praktinė pagalba ppasiklydusiems. (Dievaite mano, pati tuoj paklysiu.)

Na o paprasti romantic gotai dažniausiai apibendrina savyje daugelio stilių gražiausias detales ir, reikia pastebėt, kai kurie istoriniai laikotarpiai buvo žymiai mažiau įspūdingi negu kai kurie šiuolaikiniai gotai : ). Taigi ash rašysiu apie renesanso-viktorianus (kriksčionybės laikų kostiumo tradicijas) ir Celtic (pagonybės laikų kostiumo tradicijas).

Renesanso – Victorians

Tų laikų ir, aišku, renesanso-victorianų spalvų deriniai tai: violėtinė-rožinė, raudona-geltona, rožinė-balta, na o juoda

dažniausiai derinama su balta spalva. Kontrastai mylimi, bet ne per daug nenuspėjami. T.y. žalios su raudona tikrai derinti nepatariama. Arba apskritai būna suknelių Renesanso laikotarpio – jokių kontrastų – tik švelnios klasikinės spalvos: rožinė, geltona, alyvinė – na lyg kadrai iš senų rusiškų filmų apie Petrą I arba Ekateriną.

Trupučiuka nuskriaudė šis stilius vyrus – jis pasiskolino iš viduramžių daugumą smulkių detalių, bet tik kai kurie individai gali jausti malonumą nešiojant pantalonus. Dažniau mes matome tik fasono detales, tokias kaip žabo, plačios rankovės, apykaklė ir pan. Na o moterų stilius čia tiesiog stebina detalių įvairove. Tai korsetai, daugybė sijonų (dažnai vienu metu : ), nėriniai, mezginiai, išsiuvinėti raštai ir tiesiog viskas ką tik sukurs jūsų nesveikas protas. Medžiagos . tiesiog visos.

Pasakyti kad šis stilius gražus – reiškia nepasakyti nieko. Jis stulbinančiai gražus. Bet,

deja, savo tikrojoje formoje taip pat ir brangus. Bet ir čia beprotiškai išradingi gotai išsisisuko.

Pvz: jūs turit tikrą korsetą, na o ilgam sijonui pinigų jau ir nebeliko. Ir įsivaizduokit kaip saldžiai atrodys tas pats viduramžiškas sijonas tik 10 kartų trupmpesnis, na o jeigu prie tokio vaizdo pridėsime plačias rankoves, aukštą ką tik atsibudusio vaiko šukuoseną ir didžiulius sunkius batus. Va ir viduramžiškas 21_as amžius. Na o jau galvoti apie tai kas iš tokių kombinacijų išeis. Per vėlu.

Celtic Goth <

Šią stiliaus šakelę išskyriau tik savo iniciativą, nes daugelis FAQ apie jį nerašo, o jis tikrai yra ! Kai kurie gali pasakyt, kad renesanso-viktorianai ir celtic yra tas pats. Tegu man tik pabando : ). Skiriasi jis nuo viktorianų savo esme – tai yra rubų fasonas pradiktuotas ne Paryžiaus kanonais, o gyvenimu gamtoje, kai su korsetu per laukus labai jau nepabėgiosi. Net aksesuarai šių kaiminiškų stilių skiriasi. Kodėl aš tada juos apibendrinu ? Na viduramžiai juk blin skiriasi vietovės, kur atsirado tam tikros kostiumo detalės, bet idėja goto galvoje ta pati – tamsiūjų laikų romantika, kai pagonybė dar gyveno, o krikščionybė jau atsirado. O butent šis, neįprastai gražus, stilius pabrėž jūsų su gamta dragystę. Dėl to, kad čia naudojamos šviesios, natūralios ir lengvos medžiagos, susikuria nepaliesto grožio įspudis , kažko lengvo ir nepasiekiamo. Atrodo lyg elfų karalaitė nužengė iš fantasy knygų puslapių ir lengva eisena nuskubėjo arčiau link saulės.

Gerai, gryžkime arčiau prie rubų : ). Visą tą nekaltybės įspudį galima sukurti dėka dėrinių: šilkas + šifonas, nėriniai + batistas. Vyrams čia skirti ilgi marškiniai iš medvilnės, suveržti odiniais diržais. Ir vyrai ir moterys gali nešioti juostas aplink galvą arba mažas karunėles, po kuriomis moterys gali uždėti lengvas permatomas skareles. Ko daugiau simbolikos ir pagoniškų juvelyrinių aksesuarų, tuo arčiau būsit prie stiliaus esmės.

Man atrodo kad toks stilius tai atradimas žmonėms jaučiantiems potraukį prie kažko įpatingo, bet nesiryžtantiems perdaug atitolti nuo realybės.

Na o įdomiausia yra tai, kad tereikia tą paati fasoną padaryti juodesnį ir lengvabūdiškesnį. Ir va vėl stovi prieš jūsų akis senasis Vampire Goth.

Dark Punks

Apie šio stiliaus kryptį galima spėlioti jau iš pavadinimo. Visi mes galu gale kilom iš pankų : ) Na o tamsieji pankai

tiesiog gerai tai pamena. Savo išvaizda jie ir panašus į tuos pankus, prie, kurių mes ęsame pripratę. Ir velniškai nuo jų skiriasi kiek rūbais, tiek ir būdu.

Išvaizda jų ne tik tamsesnė, kaip galėjote suprast iš pavadinimo, bet ir šiiek tiek ne tokia nihilistinė. Tai nepastebima iškarto, bet detalės detalės detalės.

Retai jūs pamatysit dark punk`ą su netvargingai nupieštu anarchijos ženklu ant nugaros. Užtat kelios poros suplešytų kojakelnių arba kojakelnės vietoj maikės – norma. Grandinė, panaši kaip pas mano močiutę vonioje norma klasikiniams punk`ams, bet dark punk`as pakabins didžiulį ankhą ant didžiulės sidabrinės grandinės. Taip pat nelabai pastebimai skiriasi ir irokėzas. Tačiau dark punk`ai jį paįvairino, pagrąžino. Irokėzas tapo ne iššaukiančio pohuizmo, o grožio sumboliu. Atsirado daugelis jo tipų ir variacijų. Jis dažnai tampa storesnis ir ilgesnis, vis rečiau irokėzas stovi, bet vis dažniau jis tampa kažko panašiu į varnos lizdą, tik tvarkingą ir prižiurimą.

Skiriasi ir medžiagos. Dažnai įsipina į tamsaus panko išvaizdą ir mielos fetish detalės – lateksas, PVC, spygliuoti aksesuarai. Dark punk stilius galima sakyti ir lengviau įkandamas jūsų piniginei ir atrodo kaip. nesveikas grožis. Na o vietos jūsų fantazijai pasivakščioti pilna. Kaip sakoma imk – nenoriu.

Corporate Slave

Vėl gi pagal pavadinima galima atspėti, kad dažnai tai yra tie patys nelaimingi gotai, neturintys galimybės eiti iš proto pilnai, dėl tokios kažkada žmonių sugalvotos kvailystės, kad į darbą reikia ateiti „padoriai atrodant“. Nors dažnai corporate slave stilių pasirenka ir tie, kurie jaučia potraukį tamsai savo išvaizdoje, bet jiems yrra tolimi spygliai, lateksas arba praėjusių amžių sijonai.

Apranga korporacijų tarno paprasta, bet su staigmena. Pvz. labai įdomiai naudoja tokį stilių mano draugė – paprastas ilgas juodas sijonas, vos žemiau kelių, batai ant labai plono ir aukšto kulno, raudonos kojakelnės, vėlgi juodas švarkas ant nuogo kūno ir kaklaraištis ant pliko kaklo. ( Taip jau išeina, kad švarkas turi gilią iškirptę ir kaklaraištis naudojamas krutinei pridengti : ) Jau įsivaizduojate daugmaž ? Čia sunkoka apseiti be juodos spalvos ir nepaskęsti kitų kaklaraiščių masėje. Dažniausiai corporate slave tai labai elegantiškai apsirengę žmonės su užuomina į biseksualumą arba nimfomaniją.

Nešiojami švarkai, kartais su vos vos pastebimomis detalėmis iš romatic goth stiliaus, neįtikėtinos, bet ne per daug agresyvios spalvos, perdaryta ir apgauta klasika. Labiausiai čia tinka aksesuarai nešantys savyje ne kiekvienam mirtingąjam suprantamą reikšmę. Makiažas labai lengvas, akys pabrėžiamos juodu pieštuku (ne tik merginų), lūpos raudonos, antakiai labai ploni ir aukšti – lyg kažkas jus nustebino.

Taip pat corporate slave dažnokai kryžminasi ir susilieja su aprašytu žemiau androgynous stiliumi. Žmona vyro švarku, vyras žmonos palaidine. Taip pat galima lengvai ir nepastebimai įpinti ir pagoniškas detales. Labai gražiai po švarku atrodys marškiniai išsiuvinėti simboliškais raštais. Na o tokios mielos detalės kaip mažytė kepuraitė, pirštinės, sagės. net gaalvoti apie tai malonu.

O jeigu jūs galit laisvai vaikšioti į savo darbą apsirenges, net dark punk stiliumi. Pavydžiu ! : )

Androgynous Goth

Na o tai yra mano vienas mylimiausių stilių, neįprastas savo paslaptingumu ir netikėtumu. Jeigu išnagrinėti terminą „androgynous“

taps aišku, kad tai stilius žmonių, pasižiūrėjus į kuriuos negalėsi iš karto pasakyti kokios tas žmogus lyties.

Merginos su trumpomis šukuosenomis, kurias aš dievinu ( dievinu ne moteris, o šukuosenas : ), vyriško fasono rūbais, batais. Arba vaikinukai su trumpomis maikutėmis, dažytais plaukais, ilgais sijonais. Ir visiškai nebūtina, kad mergina būtų panaši i vaikiną ar atvirkščiai. Šis stilius ir vadinasi androgynous, todėl kad tai IR moteris IR vyras viename padare.

Na o jau apie tai, kad šis stilius puikiai dera su visais kitais manau, net neverta labai daug šnekėti, nes netgi žmogus su labai silpna fantazija galės įsivaizduoti kiek moterį viduramžiškuose vyriškuose pantalonuose, tiek vyrą su ilgu sijonu ( na gerai vyrą įsivaizduoti sunkiau – pasiduodu).

Reikėtu dar pasakyti, kad androgynous goth labai artimi fetish gotams, ypač moterys. Kartais labai sunku pastebėti, kada vyriškai apsirengusi moteris tampa vis nepadoresne geriausia šio žodžio reikšme ir galų gale iš „bi“ pereina į s&m sritį. : )