Graffiti raida pasaulyje
Turinys
1. Turinys……………………….1psl.
2. Įvadas……………………….2psl.
3. Piešiniai ant sienų……………………4psl.
4. Graffiti atsiradimo istorija………………..7psl.
5. Graffiti terminų žodynėlis………………..13psl.
6. Pagrindiniai graffiti stiliai…………………15psl.
7. Graffiti – ar tai vandalizmas?……………….18psl.
8. Graffiti akcija – narkotikams
ne!……………………
.22psl.
9. Klapėdos organizacija “Street”………………24psl.
10. Graffiti piešėjus kūrybai įkvepia neištapytos namų
sienos………25psl.
11. Graffiti pedagoginėje raidoje……………….30psl.
12. Išvados……………………….33psl.
13. Literatūra……………………….35psl.
14. Graffiti darbai
Įvadas
XX amžiaus menas į mūsų istoriją įneša vis daugiau tendencijų ir
naujovių, siekdami kelti savo kultūrinį lygį mes atrandame kuo daugiau
neįprastų saviraiškos fformų, naujų idėjų realizavimo būdų. Naujojo meno
epocha pasižymi savo dideliu nerimu, revoliucingumu, įvairumų ir ieškojimų
drąsumu. Joje visos vertybės perkainotos, kai kurie praeities laimėjimai
atmesti, visos meno problemos iš naujo iškeltos ir savaip pradėtos spręsti,
daromi nauji bandymai. Novatoriškumas, originalumas, individualaus
kūrybinio prado išaukštinimas, nuolatinė kaita ir atsinaujinimas – būtent
šios naujosios epochos meno savybės labiausiai žavi visuomenę. Čia
imponuoja veržlios vaizduotės ir neribotos meninės galimybės atmosfera. Čia
nebėra tinkamų ir netinkamų siužetų, leistinų ir neleistinų išraiškos
priemonių. Menininkai laužo buržuazinio mentaliteto stereotipus, neigia
akademinės vaizduosenos dogmas, maištauja prieš muziejų ddiktatūrą, siekdami
būti XX a. piliečiais. Sugriaunami barjerai tarp krypčių ir žanro.
Ypatingai rūpinamasi sugauti momento dvasia, tai, kas išgyvenama ir matoma
tik vieną akimirką. Gyvenimas vaizduojamas ne kaip statiška forma, bet kaip
bėganti upė. Visų pirma rūpinamasi kūrinio ekspresingumu, o ne jo tobulumu
ir jjo formų išbaigtumu.
Menas yra neatsiejama ir ypač svarbi dalis mūsų švietimo sistemoje,
ugdydami jauną asmenybę, siekdami jai suteikti visapusišką ir kokybišką
išsilavinimą, ugdymo sistemoje neatsiejame ir dailės dalyko, meninio
suvokimo , sąsajos su išoriniu ir vidiniu žmogaus pasauliu. Svarbiausia
švietimo sistemos funkcija yra perteikti mokiniams mokymo turinį, žinias,
mokėjimus, idėjas. Išvystyti protines mokinių galias perteikiamų gėrybių
pagrindu, lavinti jų vaizduotę, mokyti apsispręsti, išsireikšti, praktiškai
vertinti. Ugdytinį įtraukti į aktyvią kultūrinę veiklą, ypač kūrybinį
darbą, tiek fizinės, tiek protinės bei visuomeninės veiklos srityse, nes
ugdymas apima visą žmogų, visas jo veiklos, gyvenimo sritis.
Ši naujojo auklėjimo, arba Naujosios mokyklos, kryptis pasireiškė
daugybe teorijų ir eksperimentų Europoje ir pirmiausia Amerikoje. Šios
krypties pradininkas buvo Dž. Diujis. Į vaiką buvo žvelgiama kitaip negu
tradicinėje mokykloje. Jis pradėtas laikyti auklėjimo ir mokymo objektu. Ši
kryptis bandė pakeisti mokymo ir auklėjimo programą, organizuoti
nenutrūkstamą mokymą, klasių sistemą pakeisti dirbtuvėmis, mokymą sieti su
rankų darbu, organizuoti meninę veiklą. Buvo teigiama, kad tokiu būdu
mokymas bus suderintas su vaikų interesais bei individualiomis galimybėmis.
Savarankiškas mokinių darbas, jų saviaukla ir savivalda buvo skelbiami kaip
pagrindiniai naujojo auklėjimo krypties principai.
Pedagoginis tikslas – atskleisti kūrybiškumo kilmę, kūrybos proceso
tyrinėjimo problemas. Sudaryti mokinio alternatyvų požiūrį į šiuolaikinį
pedagoginį procesą, analizuoti kūrybiškai dirbančių pedagogų patirtį,
panagrinėti vaiko pažinimo ir individualizuoto ugdymo koncepcijas.
Naujosios epochos menas, atnešdamas daug naujovių į mūsų visuomenės
vystymąsi ssukėlė nemažai nerimo. Naujos meno kryptys skirtingai paveikė
įvairaus amžiaus visuomenę: vaikus, paauglius, jaunimą, suaugusius. Viena
iš stipriai plintančių savotiško meno rūšių yra graffiti. Dažnai iškyla
klausimas ar tai yra menas , ar tai vandalizmas? Analizuodami šį reiškinį
galime susidurti su įvairiomis nuomonėmis: visuomenės požiūris dažniausiai
būna priešiškas, valstybės tarnautojai taip pat to netoleruoja. Kaip į visa
tai žvelgiama pedagogų praktikoje? Kiekvienas pedagogas ugdydamas asmenybę
siekia , kad jį įgautų visas reikiamas žinias ir įgūdžius. Analizuodami
jauną ir spontanišką asmenybę, mes susiduriame su įvairiomis
psichologinėmis problemomis jaunuolio gyvenime, gal būtent ši meno rūšis –
graffiti ir yra jauno paauglio saviraiška ir noras , kad jį kažkas
pastebėtų. Noras išreikšti save, noras atkreipti dėmesį. Taip pat
graffiti galime pavadinti ir auklėjimo sistemos dalimi, įvairių akcijų ir
konkursų organizavimas į ugdymo sistemą atneša tik teigiamą požiūrį į
jaunuolį ir netgi į naujojo amžiaus meną graffiti.
Piešiniai ant sienų
Pradėdami kalbėti apie graffiti, dažnai prisimename pirmuosius
piešinius ant sienų, kuriuos piešė ir kūrė pirmykščiai žmonės. Senuose
urvuose buvo aptikta meniškų tapybos pavyzdžių, įvairių piešinių
simbolizuojančių mūsų protėvių gyvenimą. Ledynmečio žmonės bandydami
atvaizduoti savo kultūrą ir kasdienybę, piešdami ant urvų sienų nesuvokė,
kad jie į pasaulio istoriją įneša svarbu paveldą, kuris ateinančioms
kartoms, bus kaip palikta knyga iš kurios mes viską galime sužinoti apie
tuos laikus.
Pirmieji piešiniai buvo primityvūs ir paprasti , juose dažniausiai
buvo vaizduojami dirbantys, medžiojantys žmonės, įvairios apeigos ar
gyvūnai kurie gyveno tuo laikotarpiu. Nebuvo tada nei įvairios spalvų
gamos, nei kelių plokštumų. Viskas buvo piešiama vienoje plokštumoje,
dažniausiai akmenimis ar paprasčiausiai iškalant įvairius piešinius akmens
sienoje. Tai buvo pradžia į meno pasaulį. Kiekviena gentis pažymėdavo
sienas kur gyvendavo, taip pranešdami ateinančioms kartoms apie save.
Lietuvos baltų archeologiniuose iškasenose taip pat randama pirmųjų
meno kūrinių, kurie vaizdavo mūsų protėvių buitį ir kasdienybę.
Galbūt šie pirmieji piešiniai ant sienų ir davė pradžią naujajam
menui graffiti.
Senovės baltų pirmieji piešiniai
Visuomenės papročiai
Ūkis, gyvulininkystė
Buitis, pastatas ir interjeras
Žmogus, įrankiai ir amatas
Ūkis, žemdirbystė
Landšaftas (gyvenviečių pobūdis, išdėstymas)
Visuomenės socialinė sudėtis
Sodyba, kaimas, gyvenvietė
Piliakalnis ir pilis
Žmogus, apranga ir papuošalai
Žmogus, ginklai
Graffiti atsiradimo istorija
Tai ką šiuo metu galima pamatyti ant sienų ir traukinių visame
pasaulyje, tai ką mes vadiname GRAFFITI, prasidėjo 1966-1971-aisiais metais
New York’e. Nors nežymus graffiti judėjimas prasidėjo jau 1930 metais Los
Andžele. Tai buvo įvairūs metro apipaišinėjimai.
Šis meno judėjimas žino daugelį garsių vardų, kurie pirmiausiai
pradėjo graffiti Filadelfijoje, Pensilvanijoje 1960 pabaigoje, graffiti
buvo vaizduojama “bombing” stiliumi. Writeriai kurie pirmieji kūrė
‘bombing” stilių buvo CORNBREAD ir COOLEARL . Jie rašė savo vardus ant
sienų visame mieste ir įvairiose nuošalesnėse vietovėse.
To meto lyderiu buvo TAKI 183, kurio interviu pasirodė 1971-aisiais
„New York Times“ laikraštyje. Tikrasis TAKI vardas buvo Demetrius,
graikiškos kilmės amerikietis. Kadangi jis dirbo siuntinių išnešiotoju, jo
darbas buvo susijęs su važinėjimu metro po visa New York’ą, jis visur
palikinėdavo savo autografus. Kiti žinomesni to laikmečio writeriai buvo-
JOE 136, EELI 159, BARBARA 62, YANK 135, EVA 62.
Laikui bėgant įvairių tagg’ų atsirado labai daug, dėl to atsirado
nemaža konkurencija tarp writer’ių. Writeriai iš gatvių pradėjo keltis į
tunelius ir labai gretai visa tai tapo didele konkurencija dėl vietos
mieste. Tuo metu išryškėja ir atsiranda naujas rašymo stilius “tag” .
Writeriai, atranda kuo daugiau vietų kur būtų galima rašyti savo parašus,
įvairūs tuneliai, metro ir ypač traukinių vagonai tampa pagrindinėmis
vietomis, kur jie gali išreikšti save. Dėl didelės konkurencijos, daugelis
writerių norėjo išgarsėti ir sukurti kažką įspūdingesnio negu kiti, dėl to
daugelis ėmė praturtinti savo parašus pasitelkdami į pagalbą įvairius
kaligrafijos raštus, turtino spalvų gamą, stiprino ir tobulino savo stilių.
Jau tada keletas projektų buvo labai geri ir netgi vizualiai patrauklūs.
Turbūt geriausias graffiti meno istorijoje buvo STAYHIGH 149 parašas. Jis
savo paraše panaudojo cigaretės kontūrą kryžmai “H” raidės ir šalia kyšojo
figūra iš serialo “Šventieji”.
Kitas parašų vystymosi etapas buvo dydžio plėtimas. Writeriai pradėjo
savo parašus rašyti dideliuose plotuose. Kadangi tuo metu buvo naudojami
tik stori sprėjų antgaliai, tai labai užgožė visą piešinį , nes pagrindinis
dėmesys ir buvo kreipiamas į
jį.. Norėdami dar labiau ištobulinti savo
parašus ir piešinius , writeriai atrado plonesnius antgalius, taip parašas
tapo grakštesnis ir vizualiai patrauklesnis. Raidės tapo plonesnės,
atsirado įvairūs apvedžiojimai papildoma spalva. Writeriai taip pat atrado
ir sprėjų galvutes kurios galėjo purkšti storą sluoksnį, taip pamažu
vystėsi kuo tobulesni ir geresni meno kūriniai. Sunku pasakyti kas pirmasis
padarė meno kurinį, kuriame atsispindėjo ne tik parašas bet ir piešinys,
geriausią reputacija tada turėjo SUPER KOOL 223 iš Bruklino. Plonos raidės
leido toliau didinti ir kelti graffiti prestižą. Writeriai dekoravo,
komponavo įvairiai raides nustatytame plote. Pirmasis įkomponavimas ir
paprasčiausiais buvo “polka”, vėliau kryžinė anga, žvaigždės, kryžiniai
kvadratai.
Didėjant ir plečiantis šiai savotiškai meno sričiai, writeriai pradėjo
reikalauti, kad graffiti būtų legalizuota ir kad jie būtų pripažinti
oficialiai, menininkais. Pirmasis pripažintas buvo SUPER KOOL 223, šio
menininko darbai pamažu ėmė kilti aukštyn ir buvo pripažinti. Kuo toliau
tuo labiau graffiti darbai buvo turtinami įvairia spalvų gama, buvo
dramatiški , šiek tiek progresyvūs tai kėlė jų lygį. Konkuruojanti
atmosfera leido vystytis ir dabartiniams stiliams, kurie nesilaikė “tag”
parašų stiliaus. Brodvėjaus stilius buvo atrastas Filadelfijoje TOP CAT
126. Šio stiliaus raidės plėtojosi į blokines. Burbulinės raidės ir
Brodvėjaus stilius buvo ankstyvosios formos dabartiniuose darbuose ir dėl
to buvo atrasta daugybė stilių. Greitai raides papuošė arogancija,
išdidumas, sūkurys, spiralė, sujungimai ir užsukimai. Šie papildymai didėjo
ir augo, greitai tapo mechaniniu ir laukiniu uužrašų stiliumi.
Šis ankstyvasis kūrimo laikotarpis nepraėjo nepastebėtas. Hugo
Martinezas sociologijos meistras pastebėjo teisėtai artistišką potencialią
kartą. Martinezas subūrė United Graffiti Artists (UAG), surinko žymiausius
tunelių menininkus iš viso miesto ( New York’o) ir pristatė jų darbus
legalioje meno galerijoje. UAG įrodė, kad graffiti meno darbų eksponavimas
viešai vis dėlto yra pasiekiamas dalykas. “Razor” galerija buvo sėkmingai
įkurta Martinezo ir menininkų kuriuos jis reprezentavo: PHASE2, MICO, COCO
144, PISTOL, FLINT 707, BAMA, SNAKE IR STITCH taip pat buvo reprezentuojami
ir Martinezo darbai. Apie 1974 metus writeriai , tokie kaip TRACY 168,
CLIFF 159, BLADE, ONE sukuria darbus su dekoracijų, iliustracijų ir
paveiksliukų charakteriais supančius meno kūrinius. Tai suformavo pagrindą
freskoms ant vagonų. Seni tagai pradėjo skęsti šimtuose naujų, nes visa,
kas galėjo būti išpaišyta- buvo išpaišyta. Stilius reikalavo naujovių ir
pasikeitimų, todėl po ttruputį pradeda išryškėti skirtingi, tam tikriems
writeriams būdingi šriftai. Raidės darėsi vis aukštesnės, pasirodė kontūrai
(outline) ir spalvos. Taip atsirado nauja graffiti forma- „PIECE“, kas
pilnąja prasme reiškė „MASTERPIECE“ (meno kūrinys). 1973 metais New York
laikraštis pradėjo rengti geriausio metro graffiti konkursus, laimėtojas
gaudavo „TAKI prizą“. Stilių lygis augo, šriftai įgaudavo trečią
išmatavimą, spalvos darėsi vis labiau įmantresnės. 1975 atsirado pirmasis
WHOLE CAR, o 1976-tais pirmieji du WHOLE TRAIN’ai iš kurių pirmąjį padarė
CAINE 1, o antrąjį- įžymieji FABULOUS FIVE. Paraleliai buvo dirbama
tobulinant stilių įvairovę. Kompozicijų sudarytų iš keleto raidžių
pabaigimui pradėta naudoti „lašus“, „štrichus“. Raidės sujunginėjamos
netradiciniais būdais, bei deformuojamos. Atsiranda vienas iš kultinių
graffiti elementu- strėlė, kurią sukūrė PHASE 2 (BUBBLE STYLE išradėjas).
Žodžiai tampa nebeįskaitomi ir visa tai gauna nauja vardą- „WILD STYLE“
(laukinis stilius). Kadangi graffiti pagrindai jau buvo sukurti, visos
naujovės lengvai adaptavosi, vystydamos jau egzistuojančius stilius. Tačiau
nežiūrint į tai visi žinojo tuos kas sukūrė graffiti. HONDO- pirmasis TOP
TO BOTTOM, DEAD LEG- pirmasis T2D, PHASE-2-strėles,BUBBLE STYLE ir t.t.
1987-1981 prasideda graffiti istorijoje renesanso (atgimimo)
laikotarpis. Naujoji kūrybos banga užplūdo 1977 pabaigoje. Pirmieji kas
pradėjo atgimimą graffiti epochoje buvo TDS, TMT, UA, TS5, CIA, RTW, TMB,
TFP, TC5 IR TF5. Stilių karas buvo vėl pačiame įkarštyje, taip pat tai buvo
paskutinioji “bombing” stiliaus banga, prieš atsirandant autoriniams
darbams, pašalinamas prioritetas užrašams.
1980 prasidėjo tikras maištas , per trumpą laiką vėl visur
atsirado užrašai. Ant traukinių vagonų pastoviai buvo paišomi įvairus nieko
verti užrašai. Daugelis patyrusių writerių manė , kad užrašų paišyti
nebereikia, o reikia kurti tokius vaizdus , kurie sužavėtų visuomenę.
Pamažu parodomasis menas pasaulyje vėl atgijo. Visa tai neturėjo tokios
geros pozicijos , kaip “ Razoro” galerija 1970m. 1979 LEE QUINONES ir FAB 5
FREDDIE atidarė galerija Romoje su pirkliu kuris prekiavo meno dirbiniais
Claudio Brunie. CLAUDIO BRUNIE, tikslas buvo rasti tuos kas visa tai kuria,
taigi 1983, ieškodamas „writerių“ New York’e pasirodo YAKI KORNBLIT,
prekiautojas meno kūriniais iš Amsterdamo. Jis buvo suinteresuotas
graffiti, meno kūrinių rinkoje, pristatymu. Jis ėjo tuo pačiu keliu kaip ir
tie kurie prieš 20 metu išpopuliarino POP-ART. 1980 metais kai kurie
writeriai priklausė ESSES studijai. Taip pat buvo Stefano Elno Mada ir Pati
Astors Fun galerijos. Šitos ir vėlesnės galerijos įrodė, kad svarbu
eksponuoti writerių darbus ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.
Europiečiai meno kūrinių pirkliai buvo labai susidomėja naująja meno forma.
LEE ir FRED tapo pirmaisiais kurie pristatė savo meną Europoje. Buvo
surinkta grupe „writer’ių“, kurie už savo pėčių turėjo ne tik traukinių
dažymą, bet ir dalyvavimą tokiuose renginiuose kaip: „FASHION MODA“, THE
MUDD CLUB“, „THE NEW YORK NEW WAVE SHOW P.S.I.“, „THE FUN GALLERY“ ir t.t.
Toje grupelėje buvo tokios legendos kaip DONDI, CRASH, RAMELLZEE, ZEPHYR,
FUTURA 2000, QUIK, LADY PINK, SEEN, BLADE, BIL BLAST. Jų kūrybos
demonstravimas Boymans van Beuningen muziejuje, sulaukė didelės bangos
pozityvių atsiliepimų, tiek iš kritikų, tiek ir iš kolekcionierių pusės.
Tai buvo svarbu graffiti istorijai, nes labai padėjo šio meno
populiarizacijai ir progresui, ne atskirų meistrų ar crew, o būtent visos
graffiti, kaip meno rūšies atskirai. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad
olandų paaugliai, kurie išsiskyrė ypatingu revoliucingumu, tuo metu darė
daug ir netvarkingų bandymų išpaišyti sienas. Ir tik po susitikimo su New
York’o. graffiti senbuviais šis menas pradeda realiai gyvuoti Olandijoje
bei visoj Europoje.
Tuo metu writeriai pradėjo dalytis į dvi grupes. Pirmieji
pasinėrė į meno pasaulį, jų kūryba tapo rafinuota, jie atrasdavo naujus
įkvėpimo šaltinius, prarasdami šaknis ir kontaktą su gatve, be to jų
kūriniai puikiai parsiduodavo. Jie tapo nebe writeriai, o tiesiog
dailininkai. Antrieji liko ištikimi gatvei, jų gretos didėjo ir jie tapo
vis labiau surišti su breakdance’u, dj-ingu ir mc-ingu. 80-tųjų pradžioj
visa tai pavadinama- HIP-HOP kultūra, kuri būdama labai populiari JAV
pasiekia netgi Europą. Nemaža nuopelną tam turėjo masinės informacijos
priemonės, filmai, laikraščiai, video klipai, kurių pagalba daugybe jaunų
kūrėjų tapo žinomi, tai- AFRIKA BAMBAATA, THE ROCK STEADY CREW, PHASE 2,
FUTURA 2000, BLADE SEEN, SKEME, DONDI.
Taip pat labai žymiai į graffiti kultūra įsiveržia kokaino
epidemija. Pradėta prekiauti galingais šaunamaisiais ginklais, narkotikais,
pasinaudodami graffiti, gatvių gaujos žymėdavo savo teritoriją, tai
pasidarė panašu nebe į meną o į vandalizmą. Daugybė gerų darbų buvo
sugadinta, geros vietos graffiti menui tapo nepasiekiamos. Kilo didelis
visuomenės pasipriešinimas. Viskas buvo naikinama ne tik gatvės gaujų, bet
ir visuomenes , valstybės. Jau tada New York’o. valdžia skyrė apie 300.000$
(=80.000 darbo valandų) vien tam, kad šalinti visa tai nuo sienų. Jos kova
sunkino ir tai, kad „paišytojais“ vis dažniau būdavo toli gražu ne vien tik
vaikai, tokių informacijos perdavimo būdu vis dažniau pradėjo naudotis
gatvių gaujos, žyminčios savo teritorijas ir kovodamos
už valdžią gatvėse.
Po TAKI interviu publikacijos šimtai New York’o paauglių įniko į šį
naująjį sienų meną visur kur tik būdavo įmanoma. Tie kurių vardai
atsirasdavo sunkiausiai prieinamose vietose- tapdavo populiarūs ir įžymus,
jie tapdavo savų ratų didvyriais. Visa ši writerių veikla tokiai kompanijai
kaip METROPOLITAN TRANSIT AUTHORITIES kainavo dešimtis milijonų dolerių
(tiksliau nuo 1970 iki 1985 buvo skirta nuo 50 iki 100 milijonų vien tik
graffiti naikinimui, gynybiniams įtvirtinimams, sargybai, šunims ir t.t),
kurie buvo skirti (nesėkmingai), graffiti naikinimui, arba tiksliau –
bandymams tai padaryti. Vieno WHOLE CAR nnuvalymas kainavo 78.000$, o vieno
kvadratinio metro ~750$. Galų gale 1978-tais buvo išrastas vagonų plovimo
aukšto slėgio vandeniu būdas, kas davė nors šiokius tokius rezultatus. Pats
BLADE per kelias savaites neteko keleto WHOLE CAR’ų. Tik senos
konstrukcijos vagonai („coffins“-karstai) pilnai nepasiduodavo šiam
plovimui, graffiti tiesiog pasidarydavo dar purvinesnė. Pakartotinas
nepilnai nuplautu piešiniu išdažymas buvo pamokantis, tiesa nauji graffiti
nusiplaudavo lengvai. Papildomai MTA investavo didelius pinigus į 5-
metrinių sienų su spygliuota viela statyba, šunis, apsauga ir baudžiamąja
atsakomybės sistema. Sargybiniai tapo vis labiau žiauresni, -žinomas ne
vienas atvejis, kai jie ssumušdavo writerius iki mirties.
Graffiti naikinimas buvo stiprus kaip niekada, daug laiko trukę
darbai buvo naikinami. Buvo sužlugdyta daugybė writerių. Dauguma kitų
nebuvo taip lengva palaužti, nors jie ir buvo susijaudinę dėl savo kaip
menininkų ateities, jie suprato, kad naujos aplinkybės buvo iššūkis ir
pasiryžimas būti nenugalėtiems. Resursų trūkumas buvo teritorija,
nuosavybės tvirtinimas – tvorų , sienų sukėlė daug problemų. Teritorijos
tvirtinimas writeriams nebuvo naujiena, bet šį kartą, buvo griežtai
baudžiama už paišinėjimus , netgi pasitaikydavo mirties atvejų. Ši
tendencija plėtojosi, nors ir daugelis writerių stengėsi šio meno
nepamiršti, tai vis tiek visuomenės buvo pripažinta , kaip vandalizmo
forma.
Graffiti terminų žodynėlis
Domindamiesi , tokia tema susiduriame dažnai su tokiais sunkumais kaip
daugelio žodžių prasmės nesupratimas, paprasčiausiai šie žodžiai yra
pasiskolinti iš anglų kalbos ir sulietuvinti, todėl daugelio jų reikšmė
nėra visiškai aiški. Čia pateikiami dažniausiai vartojami , graffiti mene
žodžiai ir jų reikšmės.
WRITER – žmogus rašinėjantis tag’us ar paišantis graffiti, tas kuris
praktiškai užsiiminėja graffiti.
TAG – savotiškas, asmeniškas writer’io autografas padarytas markeriu arba
sprėju.
TOY – pradedantis arba blogas writeris, o tiksliau – mažai patirties
turintis arba nnekompetentingas writer’is.
WHOLE CAR – sprėjum nudažyta visa vagono pusė įskaitant ir langus.
MARRIED COUPLE – du sujungti „whole car’ai“.
WHOLE TRAIN – visi, su langais, nudažyti traukinio vagonai.
WINDOWS DOWN WHOLE CAR/END TO END (e2e) – viena puse nuo pradžios iki galo
pilnai išdažyta, žemiau langu.
PIECE – grafine forma nupiešta sprėjum. Sutrumpinimas nuo
„Masterpiece“(Meno kūrinys).
BOMB – nelegalus paišymas sprėjum ant vagonu ar sienų.
BITE – svetimo stiliaus kopijavimas.
BUFF – graffiti nuplovimas bet kokiu būdu.
BURN – padaryti geriausia „piece“, laimėti varžybas.
CREW/CLIQUE – grupė draugų paišančių kartu.
GOING OVER &– užpaišyti kažkieno „piece“.
CAPS – sprėjų galvutės. Būna „fat“ – storos arba „skinny“ plonos.
YARD – traukinių stovėjimo vieta.
LAY UP – geležinkelio „šalikelė“.
KING – žmogus turintis daugiausia „piece’u“.
BLACK BOOK – writer’io albumas, kuriame yra eskizai ir jo darbu nuotraukos.
PIECE BOOK – tik eskizinis writer’io albumas.
THROW UP – greitai padarytas ‘piece’as“. Vienos spalvos ir su viena
kontūrinė linija.
OUTLINE – kontūras.
HIGHLITE – blizgesys, kuri raidėm suteikia balta spalva.
INLINE – linija tarp kontūro ir spalvos.
BACK LINE (FINELINE) – linija tarp kontūro ir šešėlio.
WAK – kažkas silpno (kilęs iš „out of whack“).
SCRUB – greitas nuspalvojimas štrichais nuo kontūro iki kontųro.
SILVER PIECE – sidabrine spalva atliktas „piece’as“, dažniausiai nelegalus.
FRESH – originalus, novatoriškas stilius ar idėja.
BATTLE – writer’ių grupių ar atskirų writer’ių varžybos – kas geriau ir
daugiau, esant tam tikroms sąlygoms atliks darbu. Teisėjus abi puses
renkasi pagal susitarimą.
RATPACK – grupė „tagbanger’ių“ paišančių tagus ir dažnai užpuolinėjančių
žmones.
TAGBANGER – gatvės gaujos narys ar tiesiog nusikaltėlis, chuliganas, kuris
užsiiminėja paišymu ant sienų.
STAMP – paprasčiausias „piece“, paišomas įvairiose vietose pagal viena ir
ta patį projektą.
WILDSTYLE – sudėtinga konstrukcija sudaryta iš sujungtų tarpusavyje
raidžių.
UP – writerio kuris dažniausiai paišo ant traukinių apibudinimas.
TOP-TO BOTTOM – plota nuo vagono apačios iki viršaus užimantis „piece’as“
TAGGIN-UP – rašyti savo autografą markeriu arba sprėjumi.
PANEL PIECE – piešinys tarp traukinio langu ar ddurų.
ILL – „kieta“.
HIT – palikti savo tag’a.
GETTING UP – sėkmingai išpaišyti traukinį.
FLAT – senas metro traukinių modelis, labai tinkamas piešimui.
DING-DONG – naujųjų metro traukiniu modelis, taip pavadintas todėl, kad
prieš durų uždarymą pasigirsta skambutis.
DEF – ištikrųjų geras.
BURNER – gerai atliktas WILDSTYLE WINDOW DOWN WHOLE CAR:BURNER – tai
nugalėtojas.
Pagrindiniai graffiti stiliai
Wildstyle – pats nesuprantamiausiais stilius, raidės absoliučiai nerealios
ir visai nepanašios viena į kitą, jos nuolat persipina, persidengia, dėl to
piešinys gauna savotišką grožį.
Bubble – pats paprasčiausias stilius ir pats seniausias stilius graffiti
istorijoje. Savitumas – viskas užapvalinta ir išgaubta.
Daim/FX/3D – pats sudėtingiausias ir gražiausias stilius – kupinas 3D
(matiškumas ir trimatiškumas). Sudėtingiausiai išpiešiamas.
Digital – graffiiti, kompiuteriu apdirbtas ir pataisytas graffiti. Nors
vargu art tai galima pavadinti graffiti.
Keletas patarimų kuriais vadovaujasi graffiti meistrai piešdami
– kai bombini, reikia užsimauti pirštines. Dažų tikrai pateks ant
pirštinių, o jie labai blogai nusiplauna ;
– visada reikia paruošti dažus ir antgalius iš anksto, reikia turėti
atsarginių antgalių ;
[pic] [pic] [pic]
– kad išgautum reikiama spalvos gradaciją, butina patirtis, bet
pradėti galima nuo paprasto patarimo – kuo toliau balionas su dažais
laikomas, tuo linija bus skaidresnė ir blankesnė;
– nepatartina pirkti pigių flakonelių – piešinio kokybė bus bloga;
[pic]
– prieš tai, kai eini prie sienos, reikia tvirtai nuspręsti, ką
būtent nnorėsi nupiešti. Siena nepakenčia improvizacijų – tai ne
popierius ;
– patys populiariausi gatvės dailininko dažai – aerozolinis
nitroemalis, kurio galima nusipirkti ūkinių prekių parduotuvėje arba
automobilių turguje ;
– flakonelius geriausiai naudoti esant ne žemesnei kaip 0
laipsnių temperatūrai. Žiema flakoneliai labai kaprizingi, rankos
gali paprasčiausiai prišalti. Geriausiai piešti šiltą nevėjuota naktį.
O jei vis delto yra vėjelis – geriausiai piešti taip, kad dažų lašų
neužpūstų pačio piešėjo ;
– prieš naudojimą flakonelį būtina kaip reikaint sukratyti. Pagal
konstrukcija, kuri užrašyta ant flakonelio ! Visiškai dažai
išsinaudoja tik iš vertikaliai nukreipto flakonelio. Jei piešiama
pirmą kartą – geriausiai pradėti nuo tago (autoriaus parašas iš vieno
flakonelio). Tai turi būti vientisas ir individualus parašas ;
– prieš didelį darbą reikia pasidaryti eskizą. Dažnai labia gerai
sieną pažymėti žymekliu, kreida ar dažais;
– negalima dažams leisti nuteketi ir apsiteršti – tai blogos
darbo kokybės požymis. Po inirtingo piešimo nepamiršti viską
sutvarkyti. Taip reikia ir ne tik del kultūros, bet ir dėl
elementaraus atsargumo – kiekviename flakonėlyje visada liks truputis
dažų, kurie, patekę į blogas rankas, gali sugadinti tavo šedevrą;
– visada naudoti kaukę ir pirštines. Kai dažai į plaučius, lūpas
ir nosies angą gali patekti toksinių medžiagų, o tai kenkia sveikatai.
Graffiti – ar tai vandalizmas?
Nuo senų
laikų žmonių bendruomenės gyvendamos uolose, sėdėdamos aplink
ugnį piešė piešinius ant sienų, kurios juos supo. Šis senų piešinių
palikimas mums pasakoja apie to meto žmonių gyvenimo, kultūros ir
kasdienybės istorija. Kol dar neegzistavo popierius žmonės piešė ant sienų,
vėliau ant drobės. Laikui bėgant piešimas tapo svarbia meno dalimi, bet
sienos nebuvo užmirštos, nors daugelis geriau rinkosi drobę. Kaip bebūtų
mes dar vis randame meno darbų ant sienų, autobusų šonų, traukinių ir
pastatų, tai pavadinta graffiti. Aišku visada iškyla klausimas ar graffiti
yra menas? Daug kam tai atrodo paprasčiausias vandalizmas, nes tai yra
viešas privačios nuosavybės niokojimas.
Kai kurias graffiti formas galime pavadinti menu , nes tai reikalauja
daugybės metų praktikos ir kruopštaus darbo. Graffiti galima išskirti į dvi
dalis: menas ir “šiukšlės”. Graffiti menas susideda iš stilių įvairovės,
gamos kaitos, įvairiausių paįvairinimų ir įmantrių detalių, bet daugeliu
atvejų graffiti yra paprasčiausiai writerių susirašinėjimo būdas, taip jie
perduoda žinutes vieni kitiems. Tuo labai puikiai naudojosi gatvių gaujos ,
taip pažymėdamos savo teritoriją. Graffiti menininkai jau metai iš metų
piešia kur nori ir jų meno niekas nesustabdys. Jie nesuvaldomi. Writeriai
nebuvo menininkai, nes jų menas pasireikšdavo tik sugebėjimu užrašyti
sutrumpintai savo vardą ar inicialus. Jie sutrumpintai rašydavo iškraipytas
raides skersai ar išilgai ant sienų, ant graffiti meistrų darbų.
Toliau plėtojantis graffiti ji pamažu vis įgauna pripažinimą tarp kai
kurių garsių menininkų, vystoma nnetgi tokia idėja , kad vis dėlto graffiti
yra menas , o ne vandalizmas. Paskutiniaisiais metais mes jau galime
pamatyti keletą video filmų su graffiti vaizdais. Muziejai taip pat pradėjo
eksponuoti graffiti darbus, kaip atskirą meno formą. Ši nauja meno šaka į
muziejus pritraukia daugybę jaunimo ir daug įvairios publikos. Daugybe
graffiti darbų galime pamatyti internetiniuose puslapiuose, čia
eksponuojami darbai iš įvairiausių pasaulio šalių.
Bet vis dėlto visuomenei, valstybei yra nesvarbu, kad graffiti
meistrai dirba ir tobulina savo darbus siekdami aukštesnio lygio. Darbai
sukelia daug problemų privatiems asmenims. Pavyzdžiui , apipaišytos
parduotuvių sienos, labai atbaido pirkėjus, o norint šiuos kūrinius
panaikinti , tai kainuoja labai daug.
Suprantama , kad kai kurie graffiti darbai yra menas, autoriniai
darbai sienoms suteikia paslaptingumo, patrauklumo ir kartais tai žmones
patraukia, sudomina. Šis kelias galėtų būti legalus iir galėtų reikštis visi
menininkai, bet svarbiausiai yra tai , kad mūsų sienas puoštų autoriniai,
vienetiniai darbai, o taip nėra, kai kurie graffiti meistrai paprasčiausiai
rašo įvairias raides, ženklus, strėles, o tai jau nebe menas, tai jau
vandalizmas. Ir nesvarbu , kad prie viso šito sunkiai dirba ir visuomenė ir
pareigūnai, graffiti vis tiek pasireiškia įvairiomis formomis. Menas yra
labai svarbu žmogaus saviraiškai, bet kai tai peržengia visas ribas, kai
niokojama ir gadinama privati ir valstybės nuosavybė, tai jau vandalizmas,
su tuo reikia daug ir ilgai kovoti.
Įstatymai ,, tai draudžia daryti, visuomenė yra prieš šį meną, visi
šaukia ir garsiai rėkia, kad tai yra vandalizmas, labai aiškiai tai galime
pastebėti ir mūsų šalies laikraščių straipsniuose. Didžiausi Lietuvos
dienraščiai rašo naujienas apie graffiti, tai įvardindami, kaip didelį
nusikaltinimą ir privačios nuosavybės niokojimą, bet netik, nes graffiti
menas taip pat yra pritaikomas įvairiose akcijose.
Klaipėda vienas iš didžiausių Lietuvos miestų, čia graffiti problema
yra labai didelė ir su to miesto visuomenė bando kovoti įvairiais būdais.
2002 m. balandžio 11 d. Klaipėdos laikraštyje “Klaipėda” pasirodė
straipsnis “Brangiai kainuojanti sienų tapyba”:
“Šių metų balandžio 9 dieną atėjusi į darbą Tilžės g. esančio
stomatologijos kabineto savininkė neteko žado, nes viena siena buvo tirštai
išmarginta aerozoliniais dažais. Sunkiai suprantami užrašai dengė ne tik
neseniai dažytą tinką, bet ir langus, žaliuzes. Moteris vos tvardėsi
neapsiverkusi, nes per trumpą laiką dėl graffiti teko jau tris kartus
perdažyti sieną. Jei anksčiau būdavo užpiešiama tik po kelis ženklus, tai
šįkart dailininkas pasistengė iš peties.
Gydytoja paklausė kieme žaidusių vaikų, ar jie nematė kas tai
padarė. Šie vieningai nurodė gretimame kieme gyvenantį dešimtoką. Policijos
pareigūnams vaikinas prisipažino, jog išvakarėse sieną jis išmargino šiaip
sau, iš neturėjimo ką veikti. O stomatologijos kabinetui ši pramoga kainavo
apie 1000 litu.”
Skaitydami tokius straipsnius, neretai mes visi susimąstome ar tai
tikrai yra menas, juk kito žmogaus nuosavybės sugadinimas, nekelia tavo
reputacijos, tuo labiau ttu esi baudžiamas pagal įstatymus. Nepilnamečių
tvaikų tėvai, kurių vaikai užsiiminėja šia savotiška meno rūšimi, taip pat
dažnai kenčia ir susiduria su sunkumais, nes jie turi padengti vaiko
padarytą žalą. Taigi daugybė tokių atvejų mus verčia susimastyti.
Ne tik Klaipėdoje susiduriama su tokiomis problemomis, ne ką mažiau
problemų dėl graffiti ant sienų sukeliama ir Vilniaus mieste. Vilniaus
miesto savivaldybė rengė akcija „Būk žmogus”. Daugelis pastatų savininkų,
ypač valstybinių organizacijų, teigia, kad pastatų sienoms tvarkyti nėra
lėšų. Neretas bando įtikinti, kad tai yra bereikalingas darbas“, – tokias
išvadas padarė Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros
skyriaus pareigūnai, apklause Vilniaus miesto, ypač Senamiesčio pastatų
savininkus. Tiesa, apklausa buvo neeilinė – vyko vienas iš Vilniaus
miesto savivaldybės organizuojamos akcijos „Būk žmogus“ reidų. Ne vieno akį
rėžiančio „meno kūrinio“ pastato savininkai reido metu įspėti nustatytus
trūkumus pašalinti iki balandžio 14 dienos. Reido metu buvo tikrinamos
Jasinskio, Pamėnkalnio, Vokiečių, Stiklių, Totorių, Šv. Ignoto, Pilies,
Vilniaus, Šventaragio, Maironio, Trakų, Barboros Radvilaitės gatvės,
Gedimino prospektas. Šių gatvių pastatų šeimininkai įspėti dėl pastatų
fasado prastos būklės. Kadangi patikrinimai buvo prevencinio pob8džio,
pastatų savininkai nebuvo baudžiami. Šio reido tikslas buvo ne tik
paskatinti pastatų savininkus nusivalyti fasadus, bet ir atkreipti jų
dėmesį į sienų tepliotojus, esant reikalui, pakviesti juos kreiptis i
teisėtvarkos institucijas. Savivaldybės pareigūnai ypač prašė gyventojų
netoleruoti sienų „terliojimo“, o apie tokius atvejus nedelsiant pranešti
policijos pareigūnams. Šiuo metu Vilniaus savivaldybė gauna daug
nusiskundimų apie pastatų „tepliotojus“, todėl Tvarkos palaikymo ir
priežiūros skyrius, pasitelkęs į pagalbą policijos pareigūnus, ateityje
planuoja surengti reidus, kurių metu bus siekiama sulaikyti tikruosius
išteptų pastatų sienų kaltininkus .
Problema būtų galima sėkmingiau spręsti pasitelkiant ir miesto
gyventojus – pastebėja sienų „dailininkus“, jie turėtų pranešti policijos
pareigūnams ar patys juos sulaikyti. Kadangi daugiausia sienų
„nutepliojama“ tamsiu paros metu, ypač naktį, prie šios akcijos sėkmingai
galėtų prisijungti ir taksi vairuotojai. Kaip numato Vilniaus miesto
tvarkymo ir švaros taisyklių 13 punktas, „pastatų savininkai privalo nuolat
tvarkyti ir prižiūrėti fasadus. Pastatų fasadai ir tvoros tvarkomi ar
dažomi pagal nustatytą tvarką suderintus projektus“.
Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 15.17 punktas
numato, kad draudžiama „rašinėti, braižyti ar kitaip terlioti ant pastatų,
tvorų ar kitų statinių“. Šių taisyklių nesilaikymas, remiantis
Administraciniu teisės pažeidimu kodekso 161 straipsniu, užtraukia įspėjimą
arba bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Tas pats straipsnis
gali būti pritaikytas ir pastatų savininkams, kurie nesitvarko pastato
fasado.
(.) Apie pastebėta nekultūringa elgesį Vilniaus mieste akcijos „Būk
žmogus“ organizatoriai gyventojus kviečia nedelsiant pranešti sostines
policijai telefonu 112, Savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros
skyriui tel. 62 37 47.
Viešąją tvarka Vilniaus mieste reglamentuoja administracinės teisės
pažeidimų kodeksas, Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.
Graffiti akcija –narkotikams ne!!!
Moksleiviai savo piešiniais protestuoja prieš narkotikus. Lietuvos
jaunimas organizuoja įvairias akcijas skatindamas paauglius atsisakyti
vartoti narkotikus, alkoholį,
cigaretes, akcijas paįvairina pačių jaunuolių
įtraukimas į jas ir saviraiška. 2000 metų Liepos 19 d. Vilniuje buvo
organizuojama akcija , kurios metu moksleiviai piešdami graffiti protestavo
prieš narkotikus.
Akcijos organizatoriai į pagalbą pasitelkė paprasčiausius kartono
lakštus ant kurių buvo purškiamas graffiti. Ant kartono lakštų ryškėjo
dažų purškiami šūkiai „narkotikams ne!“, taip pat užbrauktų adatų ir
nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai graffiti meistrai buvo vienodos
nuomonės apie narkotikus ir jų žalą .“Narkomanija – didelė problema ir mums
į ją nenusispjaut“,-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai. Tuo
metu Lietuvos moksleivių parlamentas su jjaunaisiais centristais ir Vilniaus
pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais
surengė konferenciją „Moksleiviai prieš baltąjį marą“ ir akciją „Graffiti
prieš narkotikus“. Konferencija patraukė „didžiųjų vyrų“ dėmesį, o graffiti
buvo įdomu moksleiviams. Renginys specialiai organizuotas vasarą. Kai
jaunimas turi daugiau laisvo laiko, domėjimasis narkotikais ypač padidėja.
Pareigūnai nesuprato jaunimo noro protestą narkotikams reikšti ant kalėjimo
sienų, tad piešti teko ant kartono lakštų.“Tai nebus tikras graffiti“,-
laukdami, kol nustos lyti, nusivylę kalbėjo graffiti meistrai. Bet vos
įsigiedrijus po Seimo langais jie ėmėsi darbo.
Svarbiausiai , kad tuo pačiu metu moksleiviai protestuodami prieš
narkotikus, galėjo parodyti ir tai ką jie moka, ką jiems reiškia graffiti,
kaip menas, o ne kaip vandalizmas. Kai kurie jaunuoliai jau turėjo
pasiruošę piešinių eskizų, kai kurie darbavosi tiesiog pagauti įkvėpimo.
Grafiti piešęs šešiolikmetis Linas Juškėnas kalbėjo, kad šiam renginiui
trūko reklamos. Vaikinas aapie jį sužinojo iš draugo.Lino nuomone, net ir
rimti konferencijos pranešimai būtų sudominę žmones, tik dėl informacijos
stokos jų susirinko nedaug.“Narkomanas simbolizuoja blogį, o aplink jį
nupiešti vaikai – gėrį“, – savo graffiti komentavo septyniolikmetis Ignas.
Jis, kaip ir daugelis, atėjo nenutuokdamas, kur vėliau bus padėtas jo
darbas. Tik vėliau vaikinas sužinojo, kad jo piešinys bus pakabintas Seime,
Vilniaus pedagoginiame universitete arba kokioje nors mokykloje.“Jausiuosi
padaręs šį tą svarbaus“, – džiaugsmingai naujieną sutiko vaikinas. Vis
dėlto Ignas neslėpė, kad ne taip įsivaizduoja akciją prieš narkotikus. Jo
nuomone, gatvėse turėtų aidėti muzika, dalyvauti kur kas daugiau žmonių.
„Arba visi turėtų gauti po penkis sąsiuvinius ir visus juos prirašyti
šūkių „Ne narkotikams!“. Tada gal ir būtų naudos“,- idėjomis dalijosi
vilnietis. Septyniolikmetis Andrius Gregoravičius siūlė daryti narkomanų
nuotraukų parodą. Jis tikino: „Žmonės, pamatę, kaip baisiai jie atrodo
pavartoję narkotikus porą metų, nenorėtų pradėti“. Andrius prisipažino, kad
pats yra bandęs svaigintis.
Tokių akcijų organizavimas į mūsų paauglio psichologinę gyvenseną
atneša daug naudos , jis gali pasisemti naujų žinių, ir gali pats savo
jėgomis ir savo darbais protestuoti prieš narkotikus, alkoholį, rūkymą.
Klaipėdos organizacija “Street”
Organizacija “ Street”, vienijanti alternatyvaus jaunimo grupeles,
buvo įkurta 1999 metais, su tikslu kuo daugiau gatvės jaunimą įtraukti į
savo veiklą. Organizacija “Street” įkūrimą inicijavo ekstremalaus sporto
mėgėjai, važinėjantys BMX dviračiais, riedučiais, riedlentėmis. Analogiškų
organizacijų yra nemažai vakaruose. Jų pavyzdžiu sekdami, bendraminčiai
susivienijo į “Street’ą”. “ Keli entuziastai nusprendėme, jog reikia
įkurti organizacija, kad praplėstume veiklą, rastume rėmėjų, “ – apie
“Street’o” pradžia pasakojo jos prezidentas Marius Krivickas. Po pusmečio
organizacijos steigėjai išvyko mėnesiui laiko į Vokietija, kur Leipcige
sėmėsi patirties, tobulino programuojamos veiklos įgūdžius. “ Vėliau
pradėjome aktyviai bendradarbiauti su latviais. Jie organizuoja įvairias
varžybas Rygoje, Venspilyje. Šia vasarą tris savaites gyvenome Olandijoje,
kur vyko didžiulis Europos breiko ir graffiti festivalis, “ – teigė Marius.
Šiandiena jų veikla prasiplėtė iki šiuolaikinės muzikos, breiko šokių,
graffiti tapybos ir kitų netradicinių pramogų. Ateities planuose –
pasikeitimo programos su Olandija, Vokietija, stovyklų organizavimas,
riedlenčių parko įkūrimas. Anot “Street’o” prezidento Mariaus Krivicko, jų
veikla šiandiena labiau egzistuoja idėjų lygmenyje, įstatai, nuostatos
priimtos, tik narių paieška pristabdyta. “Trūksta laiko užbaigti
organizacinius reikalus”. Jaunimo besidominčio “Street’o” veikla yra
nedaug. Apie šią veiklą trūksta informacijos, reklamos. Veikla turi būti
vystoma ir pristatoma žmonėms. Labai daug idėjų skolinamasi iš užsienio ir
jos pritaikomos Lietuvoje. Labai norėtųsi pakeisti ir stereotipinį požiūrį
į organizaciją, susibūrusį netradicinį jaunimą. Pvz. Visi mano jog graffiti
menas yra paprasta teplionė ant sienos. Bet graffiti yra lyg viena iš
reklamos sričių labai originali ir nauja. O visuomenei reikia įrodyti, jog
tai yra kur kas daugiau negu paprasta teplionė ant sienos. Lietuvoje tik
dabar tarsi viskas atgimsta. Po dviejų ar daugiau metų gal viskas atrodys
kitaip. “Street’o” organizacija šiuo metu yra veikliausia Klaipėdoje.
Graffiti meninkai gauna įvairius reklaminius užsakymus , įrenginėja
stendus. Ekstremalaus sporto ir breiko šokių komandos dalyvauja įvairiuose
pasirodymuose, varžybose.
Graffiti piešėjus kūrybai įkvepia neištapytos namų sienos
Graffiti mėgėjai retai turi progų piešti ant sienų, baikščiai
nesidairydami į šalis, ar nesiruošia jų kas nors nuvyti. Dar rečiau už tai
mokami pinigai. Tačiau neseniai tai įvyko. Trims jaunuoliams buvo įteikti
piniginiai prizai. Jie laimėjo graffiti konkurse, organizuotame vienos
politiniės partijos atstovų. Išgirdęs apie konkursą „Jaunas žvilgsnis.
Lietuva 1990-2000-2010″ ir nepabūgę tokios iš pirmo žvilgsnio oficialios
temos, eskizus konkurso rengėjams atsiuntė apie dešimt jaunuolių. Pirmąją
vietą ir penkis šimtus litų laimėjo Vilniaus nacionalinės M.K.Čiurlionio
menų gimnazijos moksleivis Jonas Apanavičius, antrąją ir 250 litų gavo
vilnietis Saulius Šeštavickas, o trečioji vieta ir 150 litų atiteko
sostinės Jeruzalės vidurinės mokyklos vienuoliktokui Dariui Vilkauskui.
Pomėgis padeda per pamokas
Graffiti entuziastai buvo pamaloniti ne tik pinigais. Konkurso
rengėjai jiems nupirko dažų, o jaunuoliai savo eskizus perkėlė ant sienos
Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone.
J.Apanavičius piešia ne tik ant sienų. Jis M.K.Čiurlionio menų
gimnazijoje mokosi dailės, todėl piešia kiekvieną dieną. Teoronės ir
praktinės dailės žinios Jonui labai praverčia kuriant graffiti. Ši ne visų
pripažįstama meno rūšis Jonui praverčia ir gimnazijoje. „Kartą mokytojas
liepė sukurti originalų parašą. Iš bendraklasių pirmas susidorojau su
užduotimi, nes ranka jau įpratusi rašyti „tagus“ – graffiti piešėjų
parašus“, – tikino Jonas. Iš jo kartais netgi pasišaipo kiti graffiti
entuziastai, kadangi Jonas visuomet būna gana tvarkingai apsirengęs.
Vaikinas nelabai mėgsta vadinamuosius apsmuktakelnius, kurie save vadina
graffiti fanatikais. „Manau, kad tie, kurie nesimokė dailės, ilgai nepieš
ir didelių aukštumų nepasieks. Juk anksčiau ar vėliau nusibos terlioti
sienas“,- įsitikinęs gimnazistas. Jam atrodo, kad Vilniuje – per daug
neištapytų namų sienų. Keliaudamas po Čekiją, Slovėniją, Ispaniją, Jonas
atkreipė dėmesį, kad daug šių šalių miest sienų išpieštos graffiti
vaizdais.
Nesijaučia per senas piešti
22 metų Saulius – vyriausias iš laimėjusiųjų graffiti meistrų
konkurse. Jis baigė dailės mokyklą, studijavo grafinį dizainą
aukštesniojoje statybos mokykloje. Ar jis nesijaučia per senas tokiai
veiklai? „Aš niekam ne per senas, darau tai, kas man patinka“, – tvirtai
sakė vaikinas. Graffiti konkursui jis nupiešė žmogų, kuris vienu metu ir
klūpo, ir kelia galvą, ir stojasi. Saulius mano, kad savo piešiniu netgi
„pataikė į temą“. Dirba per saulėtekį. Pirmą kartą Saulius piešiniais ant
sienos susidomėjo pamatęs filmą, kuriame įsimylėjęs vaikinas savo draugei
piešdavo graffiti. Nei filmas, nei jaunų žmonių romanas Sauliaus nedomino.
Jį suintrigavo graffiti. Vėliau paaugliui į rankas pateko niūrokos užsienio
muzikos grupės „Young Gods“ albumas, kurio viršelis Saulių labai
sudomino.Pirmas jo graffiti piešinys ir buvo nukopijuotas grupės albumo
viršelis ant vieno sostinės tilto sienos. Vaikinas pasirinko metą, kada
netrukdomas gali piešti ant sienų. Jis piešia anksti rytą. Kai būna tinkama
nuotaika, naktį praplepa su draugais ar pražaidžia
su kompiuteriu, o tekant
saulei eina piešti. Kartais Sauliaus darbą stebi jo draugė. Vaikinas prie
piešinių niekada nepalieka jokių savo parašų, kaip daro kiti graffiti
piešėjai.
Piešia kiekvieną dieną
Šešiolikmetis Darius graffiti yra piešęs ne tiktai ant Vilniaus sienų.
Savo ženklus jis yra palikęs Vokietijoje – Brėmeno ir Liubeko miestuose.
Dariaus piešiniuose nėra konkrečių personažų ir vaizdų, savo mintį jis
perteikia įvairios konfigūracijos raidėmis. „Niekada nepiešiu bet kaip.
Noriu, kad piešinys būtų užbaigtas, į kiekvieną įdedu sielos, kad ir kaip
banaliai tai skambėtų“,-tikino moksleivis. Darius piešia kiekvieną dieną.
Kai nepiešia aant sienos, kuria eskizus popieriaus lape. Jo svajonė –
nupiešti graffiti ant gerai matomo pastato, sukurti tokį piešinį, dėl kurio
niekas nepyktų.
Interviu su vienu iš Viniaus graffiti meistrų RED:
Kaip ir kiekvienas menininkas , taip ir RED jau turi patirtį savo
praktikoje, jis sako graffiti jau piešia 5 metus. RED sako, kad stengiasi
visada paišyti ir atrasti kažką naujo, kurdamas kiekvineą piešinį jis ieško
naujų idėjų ir minčių.
[pic] [pic]
[pic]
Kas yra graffiti asmeniškai tau?
– Tikriausiai menas ir gyvenimo būdas. 70% mano minčių yra apie ddalykus
susijusius su graffiti.
Mėgstamiausias RED graffiti stilius yra 3D, kuriuos jis dažniausiai
paišo, bet taip pat neatsisako ir kartasi pabombinti ar wildstyle. Geraiusi
dažai , kuire yra pasitaikę jo praktikoje ir su kuriais jis piešia yra
Montana, Sparvar, Spray color. Geriausiais dažais tarp ggraffiti meistrų yra
pripažinti Montana, Belton, Multona, Felton , Hit-color. Deja Lietuvoje
sunku šių dažų įsigyti, tik neseniai dažus Montana pradėjo platinti FAT
CREW klubas Klaipėdoje. Graffiti meistrų vienas iš gyvenimo būdų yra breiko
šokimas, hip-hop ir DJ. Bet RED šia veikla neužsiima, nes norint gerai
šokti breiką reikia labai daug įdėti pastangų ir laiko.
Kas yra geras writeris?
– Žmogus, kuris pirmiausia gerai supranta graffiti esmę, kuriam tai
patinka, kuris gerbia kitus ir patį save, gerai supranta raidžių
proporcijas ir moka jas perteikti iš eskizų ant sienų. Writeris turi mokėti
laiku pabėgti ir nepakliūti į pareigūnų rankas, būti daugiau ar mažiau
susipažinęs su graffiti technika ( aerozoliniais dažais ). Tai sąvoka,
kuria sunku apibrėžti.
New York graffiti
Graffiti pasaulyje moteriškosios lyties atstovės gana dažnai negauna
joms priklausančio dėmesio. Galbūt todėl, kad dauguma writerių yyra vyrai???
Galbūt??? Tačiau moterys įrodinėja, kad piešti gali neprasčiau už vyrus nuo
pat graffiti pradžios. Šitas interviu yra su dviem New York’o grafferem
DONA ir DIVA.
Diva: Mes abi esame iš NewYork. Dona užaugo Westčesteryje ir aš Bruklino
rajone. Graffiti paišyti pradėjome kaip ir dauguma žmonių. Visi mano
draugai buvo writer’iai. Visa tai buvo 1984.
Būdama 17 DONA sutiko TC5 atstovus Cezer ir Kostar, kurie ir išmokė
graffiti istorijos. Davė markerį į rankas, taip viskas merginos gyvenime ir
prasidėjo. Ji didžiuojasi, kad visą šitą meną jai parodė jos ddraugai,
parodė kaip tai daryti ir kaip kurti kažką ypatingo ir išraiškingo. Ji buvo
mergina, kuri norėjo išgirsti graffiti istorija iš skirtingų graffiti
writerių. Diva nemano, kad jos paišydamos graffiti jaučiasi kažkaip kitaip,
nei vaikinai. Bet jo nuomone visi kiti žmonės žiūri į jas kitaip, dėl to,
kad jos moterys ir paišo taip kaip ir vyrai.
Moteriškos lyties atstovės nėra pripažinamos kaip graffiti meno
meistrai. Užsienyje ši tendencija vis iškyla aukščiau ir aukščiau, vis gi
atsiranda ir merginų norinčių parodyti kad vis dėlto graffiti nėra vien tik
vyrų menas. Lietuvoje, kol kas nėra graffiti atstovių , galbūt metams
bėgant ir mes turėsime puikias graffiti piešėjas.
DONA
DIVA
DIVA
[pic]
Graffiti pedagoginėje raidoje
Išsivysčiusių pasaulio šalių visuomenės gyvenimo humanizavimas ir
demokratizavimas per pastaruosius keliasdešimt metų darė itin didelę įtaką
švietimui. Mokykla šiame procese iš esmės atliko visuomenės užsakymą.
Esminis lūžis pasireiškė tuo, kad mokymo centre atsidūrė moksleivis. Ne
mokomasis dalykas, ne akademiniai tos ar kitos mokslinės disciplinos
interesai, o kiekvienas moksleivis, jo polinkiai ir poreikiai, esamos ir
būsimos problemos. Tai tikra revoliucija, kuri iš esmės pakeitė viso
švietimo, taip pat ir gamtamokslinio, tikslus, metodus ir mokymo turinį.
Ugdymas grindžiamas humanistinėmis nuostatomis ir demokratiniais gyvenimo
principais.
1. Vaikas gerbiamas kaip asmenybė, pripažįstama vaiko vidinio pasaulio
nepriklausomybė ir savarankiškumas, teisė gyventi ir elgtis pagal
prigimtį ir asmeninę patirtį.
2. Gerbiamas vaiko individualumas, savitumas.
3. SSiekiama efektyviam ugdymui būtinos pagarbios pedagogo ir vaiko
sąveikos – abipusio aktyvumo, lygiaverčio bendravimo,
bendradarbiavimo.
4. Siekiama demokratinių santykių tarp vaikų grupėje – bendros veiklos,
kooperavimosi, tolerancijos, gebėjimo priimti sprendimus, nepažeisti
kito teisių ir kartu ginti savąsias.
Ugdydami jauną asmenybę pedagoginėje veikloje susiduriame su įvairiais
aspektais. Vieną iš tokių aspektų galime pavadinti meninį vaiko ugdymą.
Menas yra neatsiejama mūsų visuomenės, pasaulio ir gyvenimo dalis. Mene mes
išreiškiame savo mintis ir idėjas , kurių negalime perteikti žodžiais ar
veiksmais. XX amžiaus menas yra savotiškas ir subtilus, į naujojo amžiaus
epochą atnešama vis daugiau ir daugiau naujovių, idėjų kurios nėra
priimtinos ir toleruojamos šiuolaikiniame pasaulyje. Ar mes pedagogai
turime toleruoti tai kas nėra priimtina didžiajai visuomenės dalei, ar mes
turime vaiko psichologiniame vystymesi išmokyti jį priimti visus gyvenimo
iššūkius ir išmokyti jį elgtis pagal tam tikras teisingo gyvenimo dogmas?
Taip!
Graffiti – menas kuris nėra toleruojamas plačiosios visuomenės, nes jo
sąvoka suprantama kaip vandalizmas. Daugelio pedagogų praktikoje pasitaiko
tokie reiškiniai kai jis susiduria su visuomenės priešiškumu, bet mes
turime parodyti, kad visame šitame galime atrasti ugdymo idėjų , kurios į
pedagoginę veiklą atneša naujesnių ir labiau jaunimui priimtinesnių
auklėjimo formų. Organizuodami jaunuolio laisvalaikį dažnai ir tėvai, ir
pedagogai pamiršta , tai kas yra priimtina ir įdomu vaikui. Vaidindami
jaunos asmenybės gyvenime vieną iš svarbiausių vaidmenų, mes dažnai jiems
pateikiame informaciją, iidėjas ir gyvenimo elgsenos normas kurios jau yra
pasenusios ir senai užmirštos. Apsidairykime aplinkui ir pamatysime, kad
šiuolaikinis jaunimas yra daug veržlesnis ir aktyvesnis nei prieš 10 ar 20
metų. Jų veržlumas pasireiškia daugelyje sričių, jiems įdomu tai kas yra
rizikinga ir draudžiama įstatymų. Saviraiška yra ypač svarbu paaugliui jis
nori kad jį pastebėtų visuomenė ir, kad suaugęs žmogus prisimintų , kad
viskas gyvenime nėra pastovu ir gražu, kad vis dėl to yra nauja karta kuri
kuria savo idėjas ir puoselėja jas ateinančioms kartoms. Graffiti mene ,
kurį mes dažniausiai sutinkame ant pastatų, namų sienų, tvorų , tunelių ir
traukinių fasadų atsispindi jaunos asmenybės veržlumas į naująjį amžių ir
saviraiška būti pastebėtam. Pedagogas turi toleruoti naujas idėjas ir
palaikyti naujas vaiko saviraiškos formas. Juk kiekvienas dalykas yra
savotiška ugdymo forma, mes visur turime atrasti , tai kas yra geriausiai
ir tai kas į vaiko vystymąsi atneša naudos. Siedami ugdymą su graffiti mes
galime rasti daugybę pliusų, kurie į paauglio psichologiją atneš teigiamų
emocijų. Organizuodami užklasinę veiklą dažnai susiduriame su tokia
problema , kad vaikui niekas neįdomu. Pabandykime jį sudominti tuo kuo
jisai užsiima vakarais po pamokų. Jau pamažu į mūsų švietimo sistema ateina
naujų idėjų , kurios skatina vaiką domėtis menu ir kitomis ugdymo formomis.
Mokyklos, mokiniai, studentai, valstybės pareigūnai organizuodami įvairias
akcijas susijusias su graffiti ir įvairiomis prevencijomis kasmet
į šią
veiklą pritraukią vis daugiau ir daugiau susidomėjusių jaunuolių.
Paišydami graffiti moksleiviai įvairių akcijų metu kartu kovoja ir prieš
narkotikus, alkoholį, rūkymą tai nauja prevencijų pateikimo forma. Vaikams
yra įdomiau parodyti visam pasauliui, kad narkotikai, alkoholis, rūkymas
yra blogai pasitelkiant į pagalbą savo vaizduotę, aerozolinius dažus ir
plačias sienas. Visa tai lieka ir ateinančioms kartoms, tai mato ne tik
moksleiviai bet ir visa visuomenė, kad vis dėlto jie kovoja , ir jie kovoja
su tuo jiems priimtinomis priemonėmis tai yra graffiti.
Galbūt visiško visuomenės toleravimo graffiti meno atžvilgiu ir
niekada nepasieksime, nes vis dėlto yra tokių kurie graffiti paišo ne kaip
atskirą meno šaką, bet kaip vandalizmo forma. Išdėstytame pasakojime, mes
galėjome pastebėti, kad ne visos graffiti rūšys yra menas, ne viskas kas
yra paišoma ant sienų yra gražu ir patrauklu akei. Taip vadinami tag ir
bomb yra vandalizmo forma. Daugiausiai tokius užrašus daro visiškai
nepatyrę jaunuoliai, kurie nori būti svarbūs tarp savo draugų ir žinoma
pastebėti kitų. Galime pasvarstyti ar tai jau nėra psichologinė problema,
ar vaiko gyvenime kažko netrūksta ar jis yra prižiūrimas tėvų ar jo
socialinė padėtis yra patenkinama. Kodėl jis bastosi naktimis po įvairius
tunelius ir paišo neaiškius, paprastus užrašus, raides. Kodėl jam tai yra
saviraiškos forma? Juk vis tai galima daryti ir ant drobės ar lapo, juk
nebūtina paišyti privačių sienų ir gadinti nuosavybės. Daugelis patyrusių
graffiti meistrų , piešdami savo darbus pirmiausiai eskizuoja lapuose,
bando tai atvaizduoti drobėje, o tik paskui visą piešinį perkelia ant
sienos. Tai nėra poros valandų ar dienų darbas, visas pasiruošimas užtrunka
keletą mėnesių. Aišku ar graffiti piešimo pasiruošimas yra ilgas, ar ne vis
tiek tai nėra legalizuota, bet mes jau dabar galime pastebėti , kad kai
kurie privatūs asmenys pasipuošia savo sienas graffiti darbais. Pavyzdžiui
parduotuvių savininkai taip pritraukia daugiau pirkėjų.
Pasak vaiko teisių konvencijos: “Vaikas turi teisę laisvai reikšti
savo nuomonę; todėl ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet
kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine rašytine arba
spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais. “
Jauna asmenybė turi būti ugdoma ir auklėjama, pagrindinis pedagogo,
šeimos ir visuomenės tikslas yra išugdyti pilnavertę asmenybę ir nesvarbu
kokiomis priemonėmis tai pasieksime, bet viskas turi būti pateikta ir
išanalizuota pagal psichologinius, socialinius vaiko gyvenimo dėsnius.
Išvados
Abstraktinti tikrovę – vadinasi, sukurti geriau sutvarkytą, pilnatviškesnę,
preciziškesnę jo versiją.
Paul Crowther
XX a. dailė varomoji jėga – troškimas atsiriboti nuo momentinio
santykio su pasauliu, stumtelti materialią tikrovę į meno akiračio
paraštes. Tai daroma įvairiausiais būdais: ją transformuojant ir vėl
sukuriant jau kitokį jos autorinį variantą. Priemonių šiam tikslui pasiekti
esama įvairiausių . Amžiaus pradžioje išpopuliarėjo koliažai, asambliažai
kitos meno formos. Netrukus per dailės pasaulį ima ristis abstrakcijos
banga. Dailininkai kuria savo žodyną, išreiškiantį jiems aktualias idėjas,
tiesiogiai nesusietas su fizine tikrove. Juos vienija vienas tikslas –
įrodyti , kad dailė puikiai išsiverčia be akistatos su konkretybių
pasauliu, kad ji pajėgi nardyti po metafizinės, dvasinės ar mentalitinės
tikrovės erdves.
Poreikis įvizualinti anapus fizikos dėsnių egzistuojančią tikrovę nėra
naujas. Jis keliauja per visą dailės istoriją nuo seniausių uolinių
piešinių. Tačiau XX amžius išsiskiria iš bendro istorijos konteksto
nutolimu nuo fizinės realybės. Praėjusiame šimtmetyje šis vyksmas
rutuliojosi nuo modernizmo užuomazgų, palaipsniui įgydamas vis didesnį
pagreitį ir radikalesnes formas.
Apžvelgdami graffiti raidą šioje meno epochoje , galime pastebėti
keletą svarbių aspektų šio meno gyvavime ir tolesniame vystymesi. Iškeltos
problemos sukėlė daug minčių, kas tai yra graffiti? Bet šiuo metu mes
galime apsistoti tik ties skirtingomis kiekvienos asmenybės nuomonėmis.
Vieniems tai menas , tai jaunos asmenybės saviraiškos forma, menas išugdyti
savyje neeilinius sugebėjimus ir padaryti įspūdingą meno kūrinį , kuris
reikalauja daug minčių, idėjų ir abstrakcinio pasaulio suvokimo.
Pedagoginės profesijos vystymesi ir tolesnėje raidoje mes dažnai
susidursime su įvairiomis vaiko saviraiškos priemonėmis, taigi pedagogo
pagrindinis tikslas būtų gerai išanalizuoti visas XX amžiaus naujoves,
siekti jų išaukštinimo ir įnešimo į švietimo sistemą kaip naujos ugdymo
formos. Plėsdami savo žinių akiratį mes praturtinsime savo pasąmonę, savo
pojūčių gamą, vizualinės idėjos pamažu bus įgyvendinamos ir nesvarbu kokias
priemones šiam įgyvendinimui pasitelksime ateityje.
Švietimo sistema turi siekti modernizuoti ugdymo turinį ir gerinti
švietimo kokybę, pagerinti ankstyvojo ugdymo programas, neatsisakyti naujų
idėjų ir naujojo pasaulio reiškinių.
Tegul turtingai užtapyti fonai į mūsų kasdienybę atneša naujų idėjų ir
naujojo pasaulio suvokimą į mūsų širdis.
Literatūra
1. “ SUBWAY ART ” , Martha Cooper and Henry Chalfant , “ Thames & Hudson
”, 1984 m.
2. “ SPRAYCAN ART ” , Henry Chalfant and James Prigoff, “ Thames &
Hudson”, 1987 m.
3. “ GRAFFITO ” , Michael Walsh, North Atlantic Books, 1996m.
4. http://www.hip-hop.lt
5. http://www.graffiti.lt
6. http://www.graffiti.visiems.lt
7. http://www.dira.tk
8. http://tbccrew.5u.com
9. http://www.fatcru.com
10. http://sidlaz.8m.com
11. http://www.graffiti.org
12. http://www.fatcru.com
13. http://www.loomit.de
14. http://www.graffiti.org/daim/
15. Dienraštis “ Lietuvos rytas”. 1998 m. rugpjūčio 12d
16. Dienraštis “ Lietuvos rytas” 2000 m. liepos 19d.
17. Dienraštis “ Klaipėda” 2002 m. balandžio 11d.
18. http://www.pedagogika.lt
19. http://www.menas.lt
20. http://www.aidai.lt/zidinys/154.htm
21. http://daugenis.mch.mii.lt/alka/religija/dievogarba/trumpa.lt.htm
22. http://mmlab.ktu.lt
23. “ Kaip mokyti aukštojoje mokykloje” Paul Ramsden, “Aidai”, 2000 m.
24. “ Istorinė lyginamoji didaktika” Juozas Vaitkevičius, Vilnius, 2001
m.
25. “ Pasaulis I “ istorijos vadovėlis, J. W. Cappelens Forlag A. S.,
“Vaga” 1999 m.
26. “ Darbų ir buities kultūros didaktikos pagrindai”, J. K. Galkauskas,
Kaunas “Šviesa” 2000 m.
