LITERATŪROS IR DAILĖS PAMINKLAI LIETUVOS ŽEMĖLAPYJE

LITERATŪROS IR DAILĖS PAMINKLAI LIETUVOS ŽEMĖLAPYJE

/www.ik.ku.lt/paminklai/

Programą ruošė Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Klimantavičienė, II klasės gimnazistas Andrius Baranauskas, koordinatorė – informatikos mokytoja Aldona Butkienė.

Kompiuterinė programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ – tai integruotos literatūros ir dailės, kalbos, istorijos ir geografijos pamokos, ne tik suteikiančios žinių, turtinančios kalbą, bet ir ugdančios Lietuvos pilietį, pažįstantį savo kraštą. Ekrane matome žemėlapyje pažymėtą vietą, kur yra paminklas rašytojui, pateikiami svarbiausi geografiniai ir istoriniai duomenys apie tą vietovę, apibūdinamas rašytojas ir paminklas. SSurinkta ir apibendrinta daugiau kaip 50 paminklų – programa nuolat papildoma. Programos pabaigoje – trumpas dailės terminų žodynas.

Pamokos tikslas – supažindinti mokinius su skulptūros specifika. Literatūros mokytojas, jei gali, dalyvauja dailės pamokoje. Mokinių užduotis – ne tik suvokti pamoką, bet ir rašyti dailės terminų žodyną, ruošiantis būsimai kalbos pamokai. Programos puslapiai – iliustracija dailės mokytojui. Klausimai orientacinei kūrinio analizei pateikiami toliau – jais vėliau remsis mokytojas literatūros bei kalbos pamokose.

Meninė paminklų analizė

1. Lietuvos medinės skulptūros tradicijos. Paminklas L. Rėzai JJuodkrantėje, V. Krėvei – Mickevičiui – Subartonyse.

2. Mažoji architektūra ir skulptūra: Palangos Juzė Nasrėnuose, paminklas I. Simonaitytei Vanaguose.

3. Skulptūra ir postamentas: paminklas S. Daukantui Papilėje, D. Poškai Bijotuose, A. Vienažindžiui Mažeikiuose, P. Cvirkai Vilniuje.

4. Įvairūs tradicinio derinio kolona – postamentas iir biustas sprendimai. Paminklai S. Nėriai Vilniuje, V. Kudirkai Vilkaviškyje, P. Višinskiui Šiauliuose.

5. Monumentalioji ir dekoratyvinė skulptūra: P. Cvirka Vilniuje ir I. Simonaitytė Priekulėje, Vanaguose.

6. Antkapinė skulptūra.

7. Giliaprasmiai ir daugiareikšmiai sudėtingo meninio sprendimo kūriniai: A. Mickevičius Vilniuje, A. Baranauskas Anykščiuose, M. Giedraitis ir M. Daukša Varniuose.

8. Faktūros reikšmė: paminklas G. Petkevičaitei – Bitei Panevėžyje.

9. Skulptūros medžiaga: akmuo, marmuras, bronza, medis.

10. Skulptūros raidos ženklai paminkluose Lietuvos rašytojams.

11. Skulptorius ir architektas.

Skulptūra ir aplinka

1. Rašytojų panteonais tapusių kapinių atsiradimo istorijos.

2. Kodėl kai kurie paminklai statomi ten, kur niekada negyveno rašytojas?

3. Kaip parenkama vieta paminklui:

paminklai miesto ar miestelio centre,

paminklai jau susiformavusiose aikštėse,

paminklas gamtoje, paminklas prie kelio,

paminklo ir pastato dermė.

Fono svarba. Papasakokite apie, jūsų nuomone, geriausiai su aplinka susietą skulptūrą, motyvuokite savo pasirinkimą.

4. Paminklai rašytojams KKauno Karo muziejaus kiemelyje. Įsigilinkite į postamentuose iškaltus žodžius – jie akcentuoja menininkų gyvenimo ir kūrybos svarbą Lietuvos likimui. Kam iš vėlesnių laikų kūrėjų jūs pastatytumėte paminklą? Pagrįskite savo nuomonę. Kokius to kūrėjo žodžius įrašytumėte?

5. Kenotafas. Kur jie statomi, kada statomi? Kam iš Lietuvos rašytojų reikėtų pastatyti kenotafą?

Žodynėlis

bareljefas – skulptūra ar ornamentas, iškilęs iš plokštumos mažiau kaip per pusę savo tūrio

biustas – žmogaus iki juosmens skulptūra, moters krūtinė

dekoratyvus – turintis išryškintų išorės bruožų, raiškią meninę formą

eksterjeras – išorinė dalis, iišorinis vaizdas

faktūra – įvairiais būdais gauta dailės kūrinio paviršiaus savybė

interjeras – architektūriškai ir meniškai apipavidalinta vidinė pastato patalpa

horeljefas – aukštas reljefas, iškylantis iš plokštumos daugiau kaip per pusę tūrio

kartušas – lipdyta ar grafinė puošmena – ne visai išvyniotas ritinys arba skydas su užtaisymais aplinkui; skyde ar ritinėlyje – įrašai, emblemos, herbai

kenotafas – mauzoliejaus pavidalo antkapinis paminklas, kai kape nėra mirusiojo kūno

monumentas – architektūrinis ar skulptūrinis statinys įžymiam įvykiui ar asmeniui pagerbti, atminti

monumentalus – didelis, tvirtas, įspūdingas, didžiulis, milžiniškas

panteonas – monumentalus pastatas, kur laikomi įžymių žmonių palaikai

postamentas (pjedestalas) – statinio, skulptūrinio paminklo ar dekoratyvinės kompozicijos pamatas

reljefas – iškilus vaizdas plokštumoje

reljefiškas – iškilus, ryškus, vaizdingas

stilizuotas – sekantis kurio nors stiliaus išorinėmis formomis

stogastulpis – liaudiškais ornamentais papuoštas, dengtas stulpas

Literatūra

I VARIANTAS – įžanginė literatūros pamoka, demonstruojant visą programą. Pamokos tikslas – žadinti moksleivių susidomėjimą savo gimtojo krašto kultūra, pagarbą jos kūrėjams. Akcentuojamas kultūros tęstinumas: žymiausių rašytojų atminimą įamžina vėlesnių laikų menininkai, o mes, matydami, vertindami, o vėliau ir patys aplankydami tuos paminklus, tampame kultūros tęsėjais. Užduotis klasei – įsiminti labiausiai patikusį paminklą, po pamokų – savarankiškai jį pažiūrėti ir parašyti rašinėlį.

II VARIANTAS – paminklai – iliustracija įžanginėms pamokoms supažindinant su vieno ar kito rašytojo kūryba. Jei paminklų vienam rašytojui yra daugiau – juos llyginame, akcentuodami skulptorių požiūrio į rašytoją ir kūrybinės prigimties savitumą.

III VARIANTAS – viso klasės kurso ar konkretaus literatūros raidos laikotarpio apibendrinimas. Galima pasirinkti įvairius metodus: iš anksto pasiruošę mokiniai plačiau pasakoja apie rašytoją, skulptūrą ir skulptorių; pasakojama pasiruošus namie arba iš anksto nežinant, apie ką reikės kalbėti pamokos metu. Tokiu atveju pamoka įgis apklausos charakterį: bus tikrinamos literatūros žinios ir kalbėjimo įgūdžiai.

IV VARIANTAS – tikslinio kurso pagrindas. Programos puslapiuose paminklai pateikiami abėcėline geografinių pavadinimų eile, tikslinio kurso pamokose laikomasi literatūros raidos.

Analizės pagrindas – žemiau pateikiami klausimai. Didžiąją atsakymų dalį galima rasti pačioje programoje. Nemaža žinių apie skulptūrą yra leidinyje “ Skulptūra 1975 – 1990″ (Aidai, 1997). Renkantis šitą variantą daugiau dėmesio reikės skirti dailininkams ir pasakoti apie jų kūrybinį kelią.

Literatūra ir skulptūra

1. Gal norėtumėte programos „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ pradžioje cituojamus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius pakeisti kito poeto žodžiais? Surenkite konkursą.

2. Įsigilinkite į A. Kmieliausko skulptūros Anykščių bažnyčios šventoriuje prasmę. Kokia Lietuvos vietovė taip pat verta panašios skulptūros, nes iš ten į literatūrą atėjo daug kūrėjų?

3. Kur yra daugiausia paminklų rašytojams? Parodykite tuos miestus žemėlapyje. Įvertinkite paminklų meniškumą.

4. Paminklų, kuriais pagerbti kūrėjai, daugiausia nusipelnę Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, likimas sovietinės okupacijos metais?

5. Įdomiausios paminklų sukūrimo istorijos.

6. KKokių paminklų autoriai yra apdovanoti Nacionaline premija?

7. Kokie skulptoriai jautė ypatingą rašytojo asmenybės ir kūrybos žavesį? Kokie paminklo bruožai tai ypatingai ryškiai parodo?

8. G. Jokūbonis Maironio skulptūra Kaune perteikia eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ nuotaiką. Kuris paminklas, jūsų nuomone, taip pat atspindi vieno ar kito rašytojo kūrybos esmę?

9. Keli paminklai tam pačiam rašytojui: kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Kuris jums labiau patinka? Ar matote skulptūroje laikmečio bruožų?

10. Ne vienas skulptorius sukūrė keletą paminklų. Ar pažįstate jo braižą? O gal rašytojo kūrybos savitumas taip paveikė skulptorių, kad jo nebegalima pažinti, darbas visiškai kitoks:

B. Bučas: antkapis Maironiui Kaune, Vaižgantas Svėdasuose, G. Petkevičaitė – Bitė Panevėžyje.

V. Grybas: S. Daukantas Papilėje, V. Kudirka Kudirkos Naumiestyje.

G. Jokūbonis: Maironis Kaune, A. Mickevičius Vilniuje, A. Vienažindys Mažeikiuose.

V. Majoras: Palangos Juzė Nasrėnuose, S. Stanevičius Švėkšnoje, I. Simonaitytė Vanaguose.

A. Sakalauskas: A. Baranauskas Anykščiuose, L. Rėza Juodkrantėje, M. Giedraitis ir M. Daukša Varniuose.

LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKA XI KLASĖJE

MOTIEJUS VALANČIUS IR VARNIAI

(integruota geografijos, istorijos, literatūros pamoka)

Pamokos situacija: jau aptarta lietuvių literatūros raida XIX a. pirmoje pusėje, 2001 metų vasario mėnesį paminėtos Motiejaus Valančiaus gimimo 200-osios metinės.

Varniuose atstatytas M,. Valančiaus paminklas, iškilo įspūdingas paminklas M. Giedraičiui ir M. Daukšai, tikėsimės, kad netrukus pradės veikti muziejus buvusiuose seminarijos rūmuose.

Tikslai:

Mokomieji:

1. M. Valančiaus gyvenimas ir veikla – literatūra.

2. Žemaitijos geografija.

3. Mažų miestelių raidos bruožai – istorija, asmenybių įtaka vietovės istorijai.

Auklėjamieji:

Kai nemaža mūsų mokinių veržiasi į didžiuosius Vakarų miestus, mokykime pažinti mažų Lietuvos miestelių žavesį, papasakokime, ką gali pasiekti darbštus, savo kraštui atsidavęs žmogus – ugdykime Lietuvos pilietį.

Lavinamieji:

Mokykime sieti skirtingus mokomuosius dalykus, suvokti įvairių kultūros sričių bendrumą, lavinkime kalbą.

Pamokos tipas mišrus.

Priemonės: kompiuterinė programa: puslapiai apie Nasrėnus ir Varnius, Kauno katedra, kur palaidotas M. Valančius, M. Valančiaus portretas, Lietuvos žemėlapis, MM.Valančiaus kūrinių parodėlė, K. Sajos „Žemaičių piemuo“, V. Merkio monografija „Motiejus Valančius“ („Mintis“. Vilnius, 1999). Būtina perskaityti ir aptarti dedikaciją!

Pamokos eiga.

Iš anksto pasiruošę mokiniai pasakoja apie vietovę, kurioje įsikūrė Varniai, rodo viską žemėlapyje, antra potemė – Varnių istorija – tekstas iš programos puslapio. Taip pat iš anksto pasiruošę mokiniai pasakoja apie didžiųjų žmonių, gyvenusių Varniuose, nuopelnus mūsų literatūrai. Apie M.Giedraitį ir M. Daukšos atsikėlimą į Varnius pasiskaitome programos puslapyje, stebime, skaitome ir analizuojame skulptoriaus A. Sakalausko sukurtą paminklą. Mokytoja pratęsia ppasakojimą apie Giedraičių dinastiją. Tai gali padaryti ir istorija besidomintis mokinys. Rodomas programos puslapis su kitu paminklu – M. Valančiui, skaitoma jo istorija. Dailę išmanantis mokinys gali paminklą analizuoti detaliau, susiedamas su bendrosiomis laikmečio tradicijomis. Pagal jau minėtą monografiją pasakojama aapie M. Valančiaus veiklą Varniuose, akcentuojant, kaip nedideli miesteliai tampa kultūros centrais. Po to kalbame apie rašytojo kilmę, skaitome programos puslapį, kur demonstruojamas V. Majoro kūrinys. Iš anksto pasiruošęs mokinys rodo Palangos Juzės kelionę po Žemaitiją. Mokytojos komentaras – apie vyskupo keliones po savo vyskupiją, žmonių meilę ir pagarbą Jam.

Apibendrindami dar kartą primename V. Merkio dedikaciją ir pasakojame apie tolimų M. Valančiaus giminaičių klaipėdiečių Vytauto ir Valentino Vaičekauskų (tėvo ir sūnaus) įsteigtą Motiejaus Valančiaus kultūros centro Labdaros ir paramos fondą, akcentuojame kartų ryšio grožį bei reikšmę tautos kultūrai.

Namų užduotis – apmąstyti įvairių meno ir mokslo sričių ryšį ir pasiruošti papasakoti ir pratęsti labiausiai patikusią pamokos mintį.

LIETUVIŲ KALBA

KONTROLINIS DIKTANTAS XI KLASEI

Pamokos situacija: pagrindinėje mokykloje supažindinta su geriausiais lietuvių lliteratūros kūrėjais, išmoktos svarbiausios rašybos ir skyrybos taisyklės.

Pamokos tikslai:

1. Patikrinti, kaip prisimenamos rašybos ir skyrybos taisyklės.

2. Paskatinti mokinius susidomėti programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“, ugdyti norą pažinti savo tautos kultūrą. Po diktanto parodome paminklus.

Diktanto tekstas:

Jeigu, keliaudamas po savo gimtąjį kraštą, stengiesi jį pažinti, tai pamatai, jog vietovės, kuriose gyveno tautai nusipelnę žmonės, yra papuoštos dailininkų darbais. Paminklai ženklina rašytojų gimtines, ir V. Majoro sukurtas Palangos Juzė kviečia į namą Nasrėnuose, kur yra Motiejaus Valančiaus muziejus. Anykščiuose, ten,kur gyveno, pprisėdo pailsėti P. Aleksandravičiaus iš akmens iškaltas A. Vienuolis. Vilniuje, savo jaunystės mieste, prie Šv.Onos ir Bernardinų bažnyčių, parimo A. Mickevičius. Kapinėse, žemiškojo kelio pabaigoje, taip pat iškyla paminklai žymiausiems tautos sūnums, sukurti amžininkų ar vėlesnių kartų. Vilniaus Rasų ir Antakalnio kapinės – tikri rašytojų panteonai. Yra keletas miestų, kuriuos puošia ne vienas, o keli paminklai. Daugiausia paminklų yra Vilniuje, nes jis, kaip kultūros centras ir sostinė, pasižymėjo ypatinga trauka. Tačiau Anykščiai – tai miestas, kuriame yra toks paminklas, kokio nerasime niekur kitur: bažnyčios šventoriuje stovi prasminga dailininko A. Kmieliausko sukurta skulptūra, vaizduojanti šeimą. Ant postamento – suolo – užrašas: „Žymiųjų anykštėnų tėvams atminti“. Šis paminklas sako, kad Tėvynės meilės pagrindai diegiami šeimoje ir kad talentingiausių kūrėjų įkvėpimo šaknys siekia giliausius tautos moralės ir kultūros klodus.

164 žodžiai.

Skyrybos taisyklės: praleista tarinio jungtis – 2,

priedėlis – 3,

tikslinančios aplinkybės – 2,

išplėstas derinamasis pažyminys – 2,

pusdalyvinė aplinkybė – 1,

prijungiamieji sakiniai – 5,

du vienarūšiai šalutiniai sakiniai su „ir“ – 1,

mišrieji sakiniai – 2,

citata – 1.

LITERATŪRINIS DIKTANTAS XII KLASEI

Pamokos situacija: aptarta lietuvių literatūros raida, susipažinta su programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“.

Pamokos tikslai: ugdyti pilietį, pažįstantį savo kraštą, jo kultūrą. Patikrinti gebėjimą kurti rišlų tekstą, rašybos ir skyrybos žinias.

Pamokos pradžioje primenamos literatūrinio diktanto rašymo taisyklės: vvisas tekstas neskaitomas nei darbo pradžioje, nei darbo pabaigoje; ten, kur reikia įrašyti žinias savarankiškai, mokytojas daro pauzę, kartais primenama, kiek žodžių galėtų būti. Pamokos pabaigoje mokinio laukia sudėtingesnė užduotis, nei rašant paprastą diktantą: reikia patikrinti ir sakinių sandaros taisyklingumą.

Diktantas

Paminklai, sukurti įžymiausiems tautos žmonėms pagerbti, liudija pagarbą senosioms kartoms ir jų dvasinių vertybių tąsą. Paminklai iškyla įvairiose vietovėse: miestuose ir nedideliuose miesteliuose, atokiuose kaimuose. Turbūt daugiausia paminklų yra Vilniuje: skverelyje prie Gedimino prospekto prisėdo pailsėti ŽEMAITĖ ( skulptorius P. ALEKSANDRAVIČIUS), ant Taurakalnio iškilmingai stovi P. CVIRKA (skulptorius J. MIKĖNAS), kiek tolėliau nuo centro, taip pat jaukiame skvere, šnekučiuojasi dvi seserys: SOFIJA ir MARIJA, besislepiančios po LAZDYNŲ PELĖDOS pseudonimu – tai DALIOS MATULAITĖS kūrinys. Susimąstęs žiūri į savo jaunystės ir studijų miestą ADOMAS MICKEVIČIUS, parimęs, skulptoriaus G. JOKŪBONIO valia, ant simboliu tapusios kolonos. Kaune be garsiojo paminklo Maironiui, sukurto G. JOKŪBONIO, kiti penki yra vienoje vietoje – KARO MUZIEJAUS SODELYJE, iškilmingoje kauniečių susibūrimo vietoje: S. DAUKANTUI, M. JANKUI, J. BASANAVIČIUI, MAIRONIUI, V. KUDIRKAI. Nepriklausomybės metais tie biustai negalėjo stovėti Vilniuje, nes VILNIUS BUVO OKUPUOTAS LENKŲ. Neseniai paminklu J. Basanavičiui pasipuošė VILKAVIŠKIS. Šis skulptoriaus A. ŽUKAUSKO ir architekto V. BALČIŪNO kūrinys (skulptūrą į konkrečią erdvę padeda įkomponuoti architektai) dailėtyrininkų yra įvertintas kkaip vienas iš labiausiai pavykusių paminklinių darbų šalyje. Nacionaline premija yra įvertintas skulptoriaus A. SAKALAUSKO sukurtas paminklas A. Baranauskui ANYKŠČIUOSE. Talentingų, veiklių žmonių dėka net maži miesteliai gali tapti reikšmingais kultūros centrais. Toks miestelis yra Varniai, kur neseniai iškilo įspūdingas paminklas MERKELIUI GIEDRAIČIUI ir MIKALOJUI DAUKŠAI. Paminklo autorius – jau minėtas skulptorius ARŪNAS SAKALAUSKAS. O jei vykstate į Papilę, jus pirmiausia pasveikins V. GRYBO kūrinys – ant aukšto pjedestalo pačiame miestelio centre stovintis SIMONAS DAUKANTAS.

Kelionėje po Lietuvą jus dažnai pasitiks ir lydės paminklai rašytojams, pasakodami apie mūsų krašto meną.

231 žodis. Didžiosiomis raidėmis čia išspausdinti tie žodžiai, kuriuos, diktuojant tekstą, reikia praleisti – juos privalo įterpti patys mokiniai. Tekstu taip pat galima patikrinti pagrindinių skyrybos taisyklių mokėjimą.

Jei mokiniai literatūrinę diktanto dalį parašė blogai, galima pasiūlyti peržiūrėti programą ir perrašyti tekstą be klaidų.

LITERATŪRINIO DIKTANTO TAISYMO PAMOKOJE

siūlomas tekstas gali tarnauti keliems tikslams:

1. Raiškusis prozos teksto skaitymas: čia nemaža aiškinimo, tikslinimo, išskaičiavimo, yra įterpinių, – visa tai reikalauja atitinkamos intonacijos.

2. Publicistinio stiliaus analizė: konkretumo ir įtaigumo derinys, žodingumas. Tekste labai ryškūs dvejopi publicistinio stiliaus veiksniai: loginiai ir emociniai.

3. Rašybos bei skyrybos klaidų analizė – įprasta veikla tokio tipo pamokose.

4. Likus laiko, pratęsiamas literatūros žinių tikrinimas: kuo nusipelnė literatūrai diktante paminėti rašytojai:

M. Daukša,

S. Daukantas, A. Baranauskas, M. Jankus V. Kudirka, J. Basanavičius, A. Mickevičius ( jo kūrybos vertimai į lietuvių kalbą XIXa. pabaigoje), Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Maironis, P. Cvirka. Tai kontrolinė žinių tikrinimo užduotis, skiriama dešimčiai mokinių. Su kitais mokiniais, tekste padariusiais daugiau klaidų, dirbama individualiai.

Jei pamokos metu galima naudotis kompiuteriais, diktantą gerai parašę mokiniai peržiūri programos puslapius, kuriuose yra aprašyti minėti kūrėjai.

LIETUVIŲ KALBA RUSŲ MOKYKLOJE

XII klasė

Pamokos tema: Menas ir šiuolaikinė visuomenė – tema iš praėjusių mokslo metų egzaminų užduočių. Iš siūlomų ppotemių pasirenkame dailę, dar konkrečiau – skulptūrą.

Aš klaipėdietė, todėl savo mokiniams siūlau programos puslapius apie Klaipėdos ir jos apylinkių dailės paminklus, kuriais pagerbiami Mažosios Lietuvos rašytojai.

Kuriame integruotą pamoką: geografija, istorija, dailė, literatūra.

PAMOKOS TIKSLAI

Mokomieji: gilinamos žinios Lietuvos geografijos, istorijos, dailės, literatūros žinios.

Auklėjamieji: ugdoma meilė Lietuvai.

Lavinamieji: turtinamas žodynas, ugdoma visapusiška asmenybė, pažįstanti savo miesto kultūrą, mokanti apie ją pasakoti.

Pamokos tipas mišrus

Priemonės: be kompiuterio – Lietuvos žemėlapis su ryškiomis Mažosios Lietuvos ribomis.

Pamokos eiga

Mokytoja pasakoja apie Mažosios Lietuvos istorijos savitumą, rodo žemėlapyje Mažosios Lietuvos rribas anksčiau ir dabar, trumpai primena, kad ji – mūsų raštijos lopšys.

Mokiniai sėda prie kompiuterių ir pasiskirsto užduotis:

Klaipėda: M. Mažvydas, K. Donelaitis, S. Dachas.

Vanagai: I. Simonaitytė.

Priekulė: I. Simonaitytė.

Pagal puslapiuose esančius tekstus užduotys dar labiau detalizuojamos: vietovės geografija ir istorija, rašytojo kkūrybos apžvalga, dailės kūrinys.

Savarankiškas darbas – teksto skaitymas, nežinomų žodžių aiškinimas mokytojui talkininkaujant.

Žinomo teksto skaitymas garsiai. Skaitymas vertinamas balais. Klasė išgirsta visus tekstus.

Rašomas reikalingų nežinomų žodžių žodynėlis.

Pokalbio metu pagal mokytojos pateiktus klausimus apibendrinamos naujos žinios:

Kodėl Klaipėdoje pastatyti paminklai S. Dachui, M. Mažvydui ir K. Donelaičiui? Kaip buvo atkurtas S. Dacho paminklas? Kaip Teatro aikštė ir paminklas įsiliejo į dabartinį klaipėdiečių gyvenimą? Kaip I. Simonaitytės kūryba pratęsia jau K. Donelaičio metuose atskleistą Mažosios Lietuvos istoriją? Literatūra – istorijos liudytoja. Kodėl mums privalu pažinti praeitį? Klaipėdos universiteto studentai prie K. Donelaičio paminklo jo gimimo dieną. Keturi rašytojai – penki skirtingi paminklai. Kuris labiausiai patiko? Paaiškinkite kodėl.

Namų darbai – parašyti tekstą egzamino užduočiai, pagalbininkas – kompiuterinė programa. Pagrindiniai akcentai ruošiant tekstą: kokie ddailės paminklai puošia miestą, kaip jie įkomponuoti į aplinką, ką davė valstybei tie žmonės, kurie pagerbti paminklais, kaip paminklai veikia visuomeninį miesto gyvenimą, kokie renginiai prie jų vyksta, meninis paminklų savitumas?

Kitur gyvenantys gali rinktis Vilnių, Anykščius.

Kalba

Kitų kalbos pamokų tikslai – kalbos turtinimas, kalbėjimo įgūdžių įtvirtinimas, funkcinių stilių analizė.

Šiose pamokose pirmiausia reikės prisiminti anksčiau rašytą žodyną. Galima vesti paprastą kalbos turtinimo pamoką, akcentuojant tik reikalavimą pasakojant apie paminklus vartoti dailės terminus. Ši pamoka bus kartu ir literatūros kartojimas, todėl panašaus pobūdžio ppamoką galima vesti bet kurioje klasėje.

Susipažinus su funkciniais stiliais galima mokiniams skirti tokią namų užduotį: peržiūrėjus programą pasirinkti labiausiai patikusį paminklą ir pasiruošti pasakoti apie jį moksliniu, publicistiniu ir beletristiniu stiliumi. Jei mokytojui atrodo, jog vienam mokiniui ta užduotis per sunki, skirkime ją trims. Iš anksto pasakomi privalomi pasakojimo turinio akcentai: supažindinimas su rašytoju, vietovės, kur yra paminklas, istorija, paminklo analizė. Paminklas projektuojamas į didįjį ekraną, matomą visos klasės. Iš mokinių sudaroma vertinimo komisija, aptariama balsų sistema: už literatūros, geografijos, istorijos žinias, sugebėjimą kalbėti vienu ar kitu stiliumi, pasakojimo sklandumą, intonaciją. Sumuojami rezultatai.

ŽVILGSNIS Į KALBOS ISTORIJĄ

Programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ įgalina nuo literatūros pereiti prie kalbos, o nuo kalbos prie geografijos, – joje galima rasti įdomių tuos dalykus jungiančių faktų:

A. Baranauskas – Anykščiai – Anykštos upė,

M. Valančius – Varniai – Varnės upė,

A. Strazdas – Kamajai – Kamajų ežeras,

J. Basanavičius – Vilkaviškis – Vilkaujos upė.

Upės ir ežerai padovanojo savo vardus miestams, nes būsimieji kaimų ir miestų gyventojai pirmiausia ieškojo patogios vietos prie vandens, kad pradėtų statytis namus.

Pasiūlykime pasižiūrėti į detalų Lietuvos žemėlapį, kur yra kiti paminėti miestai ir kaip jie vadinami:

Panevėžys – prie Nevėžio

Vilnius – prie Vilnelės ir Neries

Švėkšna – prie Švėkšnalės.

Savo išvadas galime pasitikrinti A. Vanago knygoje „Lietuvos miestų vardai“ ((Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1966).

Yra ir kitos kilmės vietovardžių:

Kaunas – iš asmenvardžio,

Mažeikiai – asmenvardinės kilmės,

Kuršėnai – iš „kuršis“ – kuršių genties žmogus,

Tauragė: tauras ir ragas – kampas, vieta.

Miestų ir kaimų vardų kilmė – labai įdomi tema, kurią galima plėsti įvairiomis kryptimis: Švėkšna, Švėkšnalė – tarmės atspindžiai, Kuršėnai, kuršis – baltų genčių istorija. Juk kartais užtenka vieno faktelio, kad pažadintume žingeidumo kibirkštėles akyse.

Taip pereiname prie geografijos. Glaustuose tekstuose apie miestelių istoriją yra žinių apie jų augimo ir staigaus suklestėjimo priežastis – dažniausiai tai geležinkelis. Žemesnėms klasėms programa padės susidomėti žemėlapiu: vietovė paženklinta meno kūriniu. Apklausa: mokiniai, sėdintys prie kompiuterių, apibūdina vietovę, raiškiai skaitydami tekstą, atsakinėjantis ta miestą suranda žemėlapyje.

ISTORIJA

Programa tinka žemesnėms klasėms, supažindinat mokinius su istorinėmis asmenybėmis. Vėlesnių kartų praeities menininkams statyti paminklai ne tik išryškina jų darbų svarbą tautos istorijai, bet atskleidžia ir tradicijų tąsą, kultūros perimamumą. Verta kartu su mokiniais pasvarstyti, kaip kartais ypatinga šviesa nušvinta mažų miestelių gyventojų patriotiškumas ir pilietiškumas: prisiminkime S. Daukanto paminklo Papilėje istoriją, Tauragės paminklų likimą, Tautos Garbės alėją Kaune.

Programą galima analizuoti ruošiantis valstybinių švenčių, ypač Vasario 16 – osios, minėjimams:

V. Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje ir rašytojo antkapio istorija (J. Būtėnas „Vincas Kudirka“. Vilnius, Vyturys, 1988, p.190).

S. Daukanto – Papilėje,

Vilkaviškyje: J. BBasanavičiaus ir V. Kudirkos,

Tautos Garbes alėja ir knygnešių sienelė Kaune.

Ypatingą prasmę praeities kūrėjų gyvenime mato skulptorius A. Sakalauskas ir nepaprastai meniškai ją perteikia savo darbuose.

Amerikoje gyvenantis nasrėniškis Stasys Vaičius aukoja pinigus M. Valančiaus paminklui – tai dovana Valančiaus jubiliejaus proga.

Apibendrinti renginį padės A. Kmieliausko skulptūra Anykščių bažnyčios šventoriuje „Įžymiųjų anykštėnų tėvams atminti“ – doro žmogaus auklėjimas šeimoje – be galo svarbi ir mūsų dienų problema.

BENDRIEJI KLAUSIMAI IR NUORODOS

VILNIUS

Kokie rašytojai, kuriems pagerbti Vilniuje pastatyti paminklai, yra gyvenę sostinėje? Apibūdinkite laikmetį ir pasakykite priežastis, dėl kurių jie apsigyveno Vilniuje. Kaip tie paminklai įkomponuoti į aplinką? Kaip jie atspindi skulptūros raidos tendencijas? Kokie rašytojų bruožai paminkluose išryškinti?

Kolonos funkcinė ir idėjinė paskirtis A. Mickevičiaus paminkle?

Iš dviejų seserų, kūrusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, pirmoji į literatūrą atėjo Sofija Pšibiliauskienė, jos kūryba meniškesnė. Kodėl Vilniuje yra D. Matulaitės sukurtas paminklas „Dvi seserys“?

Vl. Vildžiūno sukurtas S. Nėries paminklas iš visų Vilniuje esančių literatūrinių paminklų išsiskiria ypatingu dramatizmu. Kaip kuriamas poetės skulptūrinio portreto dramatizmas?

Kaip Žemaitės paminklas pritaikytas jaukiam skverui? Kaip kuriama susikaupimo būsena?

KAUNAS

Įspūdingiausias paminklas Maironiui yra Kauno širdyje – Rotušės aikštėje. Kaip skulptorius kūrė paminklą? Kodėl tas paminklas yra prie Literatūros muziejaus? Kas kūrė Maironio antkapinį paminklą? Kodėl tas paminklas vertinamas kaip meninis skulptoriaus laimėjimas? Kur poetas

palaidotas?

Kodėl svarbiausi Nepriklausomybės paminklai, atkūrus Lietuvos valstybę 1918m., iškilo ne Vilniuje, bet Kaune? Kokiems rašytojams ir literatūros darbininkams Tautos Garbės alėjoje pastatyti paminklai? Kokio paminklo sukūrimo istorija yra pati įdomiausia? Paminklų autoriai?

Kada pastatyta Knygnešių sienelė? Sienelės kompozicija? Kokio poeto žodžiai įrašyti sienelėje? Kokios ir kieno sukurtos skulptūros puošia aikštę priešais ją? Kas pozavo skulptoriui P. Rimšai, kuriant „Lietuvos mokyklą“? Kokios tos skulptūrinės kompozicijos sukūrimo priežastys? Kodėl toks dramatiškas jos likimas? (J. Varnauskas. „Nukentėję paminklai“. Mokslo ir enciklopedijos leidykla. Vilnius, 11994)

Karo muziejaus kiemelio, Tautos Garbės alėjos, Knygnešių sienelės likimas sovietiniais metais?

Kokiems rašytojams Kaune, jūsų nuomone, turėtų būti pastatyti paminklai? Kokiam rašytojui jūs skirtumėt vietą Tautos Garbės alėjoje? Motyvuokite pasirinkimą.

ANYKŠČIAI

Kokie rašytojai gyveno Anykščiuose? Koks nepaprastas paminklas yra Anykščių bažnyčios šventoriuje? Kaip antkapinis J. Biliūno paminklas yra susijęs su jo kūryba? Kaip skulptorius P. Aleksandravičius išryškina rašytojo A. Vienuolio paprastumą ir artimumą anykštėnams? Kaip ir kodėl taip įvertintas skulptoriaus A. Sakalausko sukurtas paminklas A. Baranauskui? Ką sakė pats menininkas apie skulptūros galimybes iir apie savo sumanymą?

BIJOTAI

Kuo svarbūs Bijotai Lietuvos muziejininkystės istorijai? Kas sukūrė paminklą D. Poškai? Kuo ypatingas tas paminklas?

BIRŽAI

Kas nulėmė intensyvų Biržų augimą? Kas turėjo įtakos kultūrinio gyvenimo raidai?

Kokiems rašytojams pastatyti paminklai Biržuose? Kas sukūrė J. Janonio paminklą? Kaip išryškinta ppoeto vidinė būsena?

DRUSKININKAI

Pavadinimo kilmė? Kas paminklo V. Krėvei – Mickevičiui autorius?

GORNOSTAJIŠKĖS

Kokie St. Rapolionio nuopelnai lietuvių raštijai? Kas skulptūros autorius? Kaip perteikta portrete laikmečio charakteristika? Architektūrinio sprendimo savitumas.

JUODKRANTĖ

Kodėl Juodkrantėje pastatytas paminklas L. Rėzai? Ką sako skulptorius A. Sakalauskas apie paminklų didiesiems tautos žmonėms reikšmę?

ANTAKALNIO IR RASŲ KAPINĖS

Kodėl šias kapines vadina Lietuvos rašytojų panteonais? Kurios kapinės įkurtos anksčiau? Kaip vertinate tai, jog tradicinius kryžius ant įžymių žmonių kapų pakeičia įvairaus turinio ir formos meno paminklai?

Kaip vadinami paminklai, jei kape niekas nepalaidotas?

Kieno dar be S. Stanevičiaus, kapo vieta nežinoma?

KAMAJAI

Kokie bruožai būdingi kamajiškiams? Papasakokite apie A. Strazdo gyvenimą Kamajuose. Kokie ketvirtojo dešimtmečio skulptūros bruožai būdingi A. Strazdo paminklui?

KLAIPĖDA

Klaipėdos istorijos savitumas. Klaipėdoje yra trys paminklai rašytojams. Kas iš jų yra gyvenęs Klaipėdoje? Kaip tų rrašytojų kūryba susijusi su Mažosios Lietuvos istorija? Kurie iš tų trijų paminklų yra tiesiogiai susiję su rašytojų kūryba – paminklas ją primena?

Kaip paminklai susieti su aplinka?

KURŠĖNAI

L. Ivinskio vieta lietuvių kultūros istorijoje.

KUDIRKOS NAUMIESTIS

Miesto pavadinimo kaita. Kada ir kodėl miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu? V. Kudirkos reikšmė mūsų valstybės istorijai, jo kūrybos vieta mūsų literatūroje. Paminklo savitumas. Perskaitykite eilėraštį „Maniesiems“; kaip jūs manote, kodėl paminkle iškalti žodžiai iš šio eilėraščio?

MALAIŠIAI

Koks rašytojas gimė šiame kaime? Kuo ypatinga šio krašto gamta, tapusi rašytojo įkvėpimo šaltiniu? KKur dar yra skulptoriaus B. Bučo sukurtas paminklas šiam rašytojui?

MAŽEIKIAI

Kokiame Mažeikų rajono miestelyje A. Vienažindys gyveno, pastatė bažnyčią ir yra palaidotas? Kas paminklo A. Vienažindžiui autorius? Kaip paminklas perteikia poeto kūrybos dvasią?

NASRĖNAI

Nasrėnuose gimė vyskupas Motiejus Valančius. Kada jis gyveno? Kokie žymiausi jo kūriniai, kuo jis nusipelnė lietuvių kultūrai? Koks meno kūrinys Nasrėnuose žymi M. Valančiaus gimimo vietą? 200 – ųjų vyskupo gimimo metinių proga Nasrėnuose iškilo naujas paminklas- K. Balčiūno sukurta M. Valančiaus skulptūra. Paminklas stovi priešais muziejų, kitoje kelio pusėje, – atrodo, lyg vyskupas grįžtų į namus.

Kokie paminklai taip pat žymi jubiliejines įžymių rašytojų gimimo metines?

PANEVĖŽYS

Švietimo raida Panevėžyje. Kada Šiame mieste gyveno G. Petkevičaitė – Bitė? Papasakokite apie jos visuomeninę veiklą, kūrybą. Palyginkite du skulptoriaus B. Bučo darbus: paminklus Vaižgantui ir G. Petkevičaitei – Bitei, įvertinkit juos.

PAPILĖ

Kodėl Papile domisi mokslininkai? Kada Papilėje gyveno S. Daukantas? Kokie žymiausi jo istoriniai veikalai? Kiti darbai. Jei lankysitės Papilėje įdėmiai perskaitykite antkapio užrašą. Paminklo Papilės centre istorija. Kaip paminklas atspindi S. Daukanto Veiklą?

PERVALKA

Kodėl pirmasis paminklas L. Rėzai pastatytas prie Pervalkos? Kuo ypatingas tas paminklas? Kas paminklo kūrėjas? Kokie svarbiausi L. Rėzos darbai?

PRIEKULĖ

I. Simonaitytės kūrybos savitumas. Kodėl D. Matulaitės sukurtas paminklas I. Simonaitytei vadinasi „Šventvakarių Ėvė“? Kuo ypatinga vieta, kur pastatytas paminklas?

RUMŠIŠKĖS

Kas iš mmūsų rašytojų yra gimęs Rumšiškėse? Koks J. Aisčio literatūrinis palikimas? Paminklas J. Aisčiui yra Rumšiškių miestelio centre, priešais J. Aisčio muziejų. Kas paminklo autorius?

SUBARTONYS

Kuo ypatingos V. Krėvės gimtinės apylinkės? Kaip paminklas prie gimtinės atspindi V. Krėvės kūrybos dvasią?

ŠIAULIAI

Pagrindiniai miesto istorijos bruožai. Apibūdinkite P. Višinskio visuomeninę veiklą. Kokia kolonos, ant kurios iškeltas biustas, paskirtis?

ŠVĖKŠNA

Apibūdinkite S. Stanevičiaus vietą lietuvių literatūroje. Kaip kenotafo kūrėjas V. Majoras aiškina savo sumanymą sukurti tokį paminklą?

TAURAGĖ

Tauragę puošia V. Kudirkos paminklas. Papasakokite jo istoriją. Pamąstykite, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje statė paminklus V. Kudirkai, sovietiniais metai juos (kaip ir paminklus J. Basanavičiui, M. Valančiui) naikino; įvertinkite pastangas žmonių, rizikavusių savo laisve, kad juos išsaugotų.

Tauragės liuteronų bažnyčią puošia M. Mažvydo skulptūra. Pagalvokite kodėl. Papasakokite skulptūros sukūrimo istoriją.

TELŠIAI

Kokie architektūros paminklai yra Telšiuose? Koks Prano Genio įnašas į kultūrinį Telšių gyvenimą? Kas jam padėjo nugalėti fizinę negalią? Pasiskaitykite apie šio žmogaus literatūrinę kūrybą. Kokie jo kūriniai yra ryškiausi pasipriešinimo sovietinei okupacijai pavyzdžiai? Jei jums nieko nesako žodis „Rainiai“, pasiskaitykite S. Kašausko knygą „Leisk, Viešpatie, numirti“ (Vilnius. Mintis, 1990) – 137 – 152 puslapius. Kas nulėmė tragišką Pr. Genio likimą sovietiniais metais?

VANAGAI

Įdomiausi kaimo istorijos faktai. Koks skulptorius įamžino I. Simonaitytės atminimą jos gimtinėje? Kodėl skulptūra vadinama dekoratyvine? Išvardinkite dekoratyvinius elementus. Liaudies architektūros bruožai sskulptūroje?

VARNIAI

Kaip keitėsi miesto pavadinimas? Kaip Varniai tapo Žemaitijos kultūros centru? Kokie rašytojai mokėsi Varnių kunigų seminarijoje? Kaip pasikeitė miestelis M. Valančiaus vyskupavimo metais? Apibūdinkite M. Valančiaus literatūrinę veiklą. Kokie kiti jo nuopelnai Lietuvai? A. Aleksandravičiaus sukurto paminklo M. Valančiui likimo istorija. Kaip paminklo forma atspindi ketvirto XXa. dešimtmečio skulptūros tradicijas?

Vyskupo Merkelio Giedraičio rūpinimasis lietuvių kalba. Mikalojaus Daukšos darbų reikšmė raštijai lietuvių kalba, jo pažiūrų demokratiškumas. Kaip skulptoriaus A. Sakalausko suskurtas paminklas susieja du bendravusius žmones? Architektūros ir skulptūros ryšiai paminkle? Pasižiūrėkite į K. Donelaičio skulptūrą Vilniuje, pamatykite tų jungčių įvairovę. Simbolių kalba A. Sakalausko paminkle M. Giedraičiui ir M. Daukšai? Kaip suprantate L. Peleckio straipsnio pavadinimą „Varniuose kuriamas Žemaičių žemės altorius“? („Lietuvos aidas“, 1995 08 16)

VILKAVIŠKIS

Istorinių įvykių įtaka miestų raidai ir likimui; pratęskite pasakojimą, remdamiesi kitų miestų raidos faktais. J. Basanavičiaus visuomeninė veikla. Kaip skulptorius A. Žukauskas atskleidžia lietuvių tautos patriarcho didybę? J. Basanavičiaus nuopelnai lietuvių literatūrai.

Vilkaviškyje yra dar vienas to paties skulptoriaus sukurtas paminklas. Kam jis skirtas? Kuo papildytas tradicinis sprendimas kolona – biustas? Kodėl?

Programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos Žemėlapyje“ įgalina kurti vaizdžias įvairių dalykų pamokas, jungti pamokoje skirtingus mokomuosius dalykus.