Modernizmo architektūra

XX amžiuje dailėje nebelieka anksčiau buvusių klasikinių stilių. Vyksta nuolatinis judėjimas, skirtingose pasaulio vietose gimsta ir greitai nyksta įvairios meno kryptys, Europa susipažįsta su Rytų Azijos, Afrikos, Amerikos indėnų menu. XX amžiaus pirmoji pusė vadinama modernizmo įsigalėjimo laikotarpiu. Jis suvokiamas kaip atsiskyrimas nuo tradicijų, drąsus eksperimentavimas su naujoviškomis statybinėmis medžiagomis, moksliniai ieškojimai.

Architektūra modernizme taip pat kinta. Dėl naujų medžiagų ir atradimų daug pažangesni pastatai atsiranda dar XIX amžiaus pabaigoje. Įsigalioja nuostatai, kad pastatas pirmiausiai turi atitikti savo paskirtį, tarnauti žžmonėms, teigiama, kad gražu tai, kas funkcionalu. Todėl po truputį atsisakoma išorinės puošybos, daugiausiai dėmesio skiriama pastato vidui. Taip statomi plieniniai tiltai, geležinkelio stotys, parodų paviljonai ir panašiai, be to reikėjo atstatyti pirmojo pasaulinio karo sugriautus pastatus. Šiuos pastatus laikė iš atskirų detalių surinktos grotuotos metalinės konstrukcijos, taip pat naujos betoninės konstrukcijos. Tokios funkcionalios architektūros pastatai iš išorės dažnai atrodo kaip paprastų ir nepapuoštų kubų ir stačiakampių junginiai.

Toks naujas požiūris nuosekliausiai reiškėsi Amerikoje, kur tradicijos mažiausiai stabdė technologinę pažangą. Tačiau ttik tvirtai savo teisumu įsitikinęs ir įtaigaus mąstymo architektas galėjo įtikinti pastato užsakovus priimti tokį naujovišką sprendimą. Tai geriausiai sekėsi Frank’ui Lloyd’ui Wright’ui (Frankas Loidas Raitas 1896-1959). Jis suprato, kad jei pastatas bus patogus ir gerai suplanuotas viduje, atitiks šeimininkų pporeikius, tai be abejonės atrodys gerai ir iš išorės. Tai buvo tarsi perversmas, nes Wright’as atsisakė visų senųjų statinių savybių, tradicinio simetrijos reikalavimo bei puošybos. Jis suprojektavo nemažai gyvenamųjų namų, vienas iš originaliausių jo suprojektuotų pastatų yra Gugenheimo muziejus Niujorke. Nors tokius pastatus pirmą kartą pamačiusiems žmonėms jie atrodydavo nepakeliamai nuogi, tačiau vėliau buvo priprasta prie tokios išvaizdos.

Amerikoje dėl didelių žemės sklypų kainų ekonomikos centruose, didžiuosiuose miestuose plito vis aukštesni pastatai, vadinami dangoraižiais. Tapo aišku, kad dangoraižiams netiks puošyba iš Europos pavyzdžių knygų. Taip šiame žemyne atsirado tokie aukšti modernistiniai pastatai kaip “Chrysler” pastatas, Manheteno bankas, “Empire State” pastatas. Juos projektavo tokie architektai kaip William’as van Alen’as, H. Craig’as Severance’as, R. H. Shreve’as, T. Lambd’as ir A. L. Harmon’as.

Kaip modernistinės aarchitektūros pavyzdį plačiau panagrinėsiu “Empire State” pastatą.

Modernusis “Empire State” pastatas

“Empire State” pastatas buvo pastatytas Niujorke 1931m. pagal R. H. Shreve’o, T. Lambd’o ir A. L. Harmon’o projektą. Tai – tarpukario laikotarpio dangoraižių pavyzdys. Būdamas 381 m aukščio ir 102 aukštų, 1931m. “Empire State” tapo aukščiausiu pasaulio pastatu, iki tol šis titulas priklausė 319 m aukščio Kraislerio pastatui. XXa. Pradžioje plieno karkaso konstrukcijos, iki tol naudotos daugiausia tiltų ir pramoninių statinių statybai, buvo pradėtos naudoti ir daugiaaukščių pastatų statyboms. Pasitelkus naujas ttechnologijas ir statybvietės valdymo techniką, pastatą keturių su puse aukštų per savaitę greičiu statė 3 500 darbininkų. Nuo pamatų duobės iki perdavimo statyba truko 410 dienų, vienu metu per 10 dienų buvo pastatyta net daugiau kaip 14 aukštų.

Nuo buvusios situacijos JAV priklausė ir pastato forma. Dėl didelių sklypų kainų buvo verta pastatą statyti kuo aukštesnį, o dėl Niujorko plėtros įstatymo pastato apimtis turėjo mažėti priklausomai nuo jo aukščio, norint pagerinti apatinių aukštų apšvietimą. Didėjant aukštų pastatų poreikiui buvo tobulinamos apšvietimo, šildymo, vandentiekio, vėdinimo sistemos, pamatų projektai ir atsparumas ugniai. Tokie naujo tipo statiniai sulaužė visas architektūros tvarkos ir proporcijų taisykles, kurių laikytasi net pirmuose Čikagos dangoraižiuose. Modernistiniams pastato puošybos elementams įtakos turėjo Art Deco stilius, bet pastato laibinimas iki efektyvios funkcinės masės atitiko modernizmo paprastumo ir aiškumo idėjas.

Užsakovus žavėjo ši išskirtinė statinių forma ir jie varžėsi dėl pirmavimo miesto padangėje. “Empire State” buvo skirtas privačioms įstaigoms, tačiau “Didžiosios depresijos” metu užbaigtas pastatas daug metų stovėjo tuščias.

“Empire State” pastato architektūrinės detalės

Bokšto smailė – nacionalinių švenčių ir svarbesnių įvykių proga bokšto smailė apšviečiama besikaitaliojančiomis įvairių spalvų kaskadomis. Į smailėje įrengtą apžvalgos patalpą pirmaisiais metais suplūsdavo daug lankytojų.

Nusileidimo aikštelė – šešiolikos aukštų plieno stiebe yra stebėjimų patalpa, ji buvo suprojektuota kaip dirižablių nusileidimo aaikštelė. Nors ji buvo panaudota tik du kartus, toks pažangus dangoraižio kaip švyturio, į kurį skrenda dirižabliai, įvaizdis kėlė futuristinį modernumo jausmą.

Langai – iš fasado žvelgia 6 500 langų, sujungtų vertikaliomis aliuminio ir nerūdijančio plieno juostomis.

Konstrukcija – 365 000 tonų pastatui sunaudota 10 milijonų plytų ir 59 000 tonų kniedytų plieno konstrukcijų. “Empire State” buvo aukščiausias pasaulyje pastatas iki 1973m., kai jį pralenkė Pasaulinės prekybos centras (World Trade Center).

Liftai – techniškai patobulinti, greitesni ir aukščiau pakylantys keleiviniai liftai įgalino naudoti visus pastato aukštus. Iš viso dangoraižyje yra 62 liftai, išdėstyti grupėmis.

Tūris – dangoraižio tūrį nulėmė šviesos ir vėdinimo reikalavimai. Prieš prasidedant veiksmingo oro kondicionavimo erai, darbo erdvė praktiškai turėjo būti ne toliau kaip 8,5 m nuo lango.

Danga – pagal dabartinius standartus gana sunkus kniedytas plieno karkasas, dengtas pilko Indianos kalkakmenio blokais, pabrėžtais aliuminio juostomis.

Art Deco stilius – viršutiniai langai pagražinti iš egzotiškų istorinių ir kultūrinių šaltinių kilusių formų ornamentais.

Cokolis – trijų aukštų įėjimo cokolį supa du aukštai parduotuvių galerijų, taigi penkių aukštų cokolis užima visą pastato plotą. Kad sumažėtų statybos metu medžiagoms saugoti reikalingas plotas, jos buvo tiekiamos ir statoma pagal stulbinančiai greitą grafiką.

Benas Subačius