Pavasarinių gėlių komponavimas

Įvadas

.nuo žemės juodumo iki sniego baltumo, nuo pavasarinės žalumos iki purpurinio rudens! Tokia yra gamtos įvairovė. Įsigilinę į gamtą ir jos įvairovę, mes pastebėsime tam tikrus dėsningumus.

Visko pradžia – idėja, tačiau norint sudėti kad ir paprastą gėlių puokštelę, reikia pasirinkti žiedų ir žalumynų, žinoti komponavimo taisykles, bei turėti praktinių įgūdžių.

Kompozicijos sudarymo pagrindai apima ne tik augalų komponavimo, išdėstymo, tvirtinimo būdus, augalų pasirinkimą, bet ir tinkamą indų, pagrindų pritaikymą, bei panaudojimą. Jų paskirtis kompozicijoje – sudaryti augalams tinkamas egzistencines ssąlygas, bei kompozicinę funkciją. Indai ir pagrindai turi būti parinkti atsižvelgiant į jų funkcionalumą, stabilumą, formos tinkamumą.

Kiekvienas bando surasti sau tinkančią, bent jau priimtiną grožio formulę gamtos labirintuose, nes dar Aristotelis yra pasakęs, kad gyvenime svarbiausia ugdyti grožio suvokimą.

Aš pasirinkau kuo įvairesnes pavasarines gėles, nes norėjau atskleisti bundančios gamtos grožį. Nusprendžiau sukurti radialinę puokštę iš įvairių ryškios spalvos gėlių. Augaluose puikiai dera spalvos – nuo kontrastingų iki ne visai mums priimtinų impresionistinių derinių.

Mano darbo uždavinys išmokti komponuoti puokštes, kkompozicijas. Savo kompozicijoje stengiausi pabrėžti dekoratyvinio stiliaus formą. Buvo naudojami įvairūs spalvingi augalai: vienadienės, raktažolės, našlaitės, neužmirštuolės, auksialapiai serbentai, astilbės, saulutės, lobelijos, narcizų lapai, papartis ir įvairūs žalumynai. Kompozicijos pagrindinis augalas buvo bergenija, kuri kompozicijai suteikė daugiau išraiškingumo. Taip pat kkompozicijoje buvo naudojama daug žalumynų, ir dėl to kiekvienas žiedas prarado savo individualumą, paklusdami bendrai kompozicinei idėjai. Indas buvo pritaikytas prie pačios kompozicijos – stambia forma ir spalva. Mano pasirinktas indas, neužgožia kompozicijos. Molinis indas, kaip tik tiko pagal proporcijas. Indo spalva kaip tik sustiprino gėlių esančių kompozicijoje ryškumą. Pačioje kompozicijoje stengiausi pabrėžti gėlių įvairovę, jų spalvingumą ir purumą.

Mano pasirinktos kompozicijos derinys yra ypatingas tuo, kad ją gali atlikti įvairaus amžiaus žmonės. Darbo sudėtingumas priklauso nuo žmogaus kūrybingumo, idėjos, turimos medžiagos. Kompozicijos kūrimas užėmė apie porą valandų.

Kompoziciją pradėjau nuo to, kad pasiruošiau oazę, pasidariau reikiamą forma, paskui panardinau oazę į vandenį, kol ji paniro. Ištraukusi įdėjau ją į molinį indą ir pradėjau smaigstyti augalus. Pirmiausia, įsmeigiau pagrindinį augalą –– daugiažiedę bergeniją. Ir vėliau pradėjau smeigti kitus augalus. Stengiausi išsaugoti, ne tik aukščio hierarchiją, bet ir augalų augimo specifiką, nes vieni nutysta aukštais stiebais, kiti keroja kupstais, o treti žemę dengiančiu kilimų. Nes neleistinas nei kotų trumpinimas, nei dirbtinis jų prailginimas. Žiedai buvo parinkti pagal natūralų jų augimą. Augalai kompozicijoje turi būti taip išdėstyti ir suderinti, kad būdami kaimynystėje atspindėtų natūralų gamtos grožį. Kompozicija žiūrima iš visų pusių.

Kompozicija nereikalauja griežtų taisyklių. Kaip darbo įrankis buvo naudojamas tik floristinis ppeiliukas. O jokių kitų papildomų priemonių nereikėjo. Kompozicija buvo laisviausiai traktuojama, jos pagrindas – elementų gausa ir įvairovė, kompozicijos purumas, spalvingumas, monumentalumas, efektingumas.

Išvados

Kompozicijos dekoratyvumas priklauso ne vieno nuo gėlių gausos ir grožio, bet ir nuo gebėjimo tinkamai parinkti žiedus, žalumynus, juos suderinti, išdėstyti ir tokiu būdu atskleisti linijų išraiškingumą, žiedų spalvingumą, jų formų įvairovę ir harmoniją. Tos pačios kompozicijos variantų gali būti keletas, tačiau būtina išsirinkti optimaliausią. Kokį variantą bepasirinktumėte, būtina laikytis bendrų komponavimo principų.

Literatūra:

1. Vaidelienė J., Vaikelys J. Darželio gėlės. K., 2001

2. Kurpershojek M. Puokštės. V., Gamta, 2000

3. Misius R. Komponavimo pagrindai. V., 2003