Popieriaus gamyba

Turinys………………………… 2

Įvadas………………………… 3

1. Popieriaus struktūra………………………… 4

2. Plaušinių pusgaminių gamyba……………………… 5

2.1 Medienos masės ruošimas…………………. 5

2.2 Medienos celiuliozės gamyba……………….. 6

2.3 Tekstilinės pusmasės gamyba……………….. 6

2.4 Makulatūra ir jos perdirbimas……………….. 7

3. Nekreidinio popieriaus gamyba…………………….. 7

3.1 Popieriaus masės gamyba…………………. 8

3.2 Popieriaus liejimas……………………… 9

3.3 Popieriaus apdaila…………………….. 10

3.4 Popierius, pagamintas iš sintetinių plaušų………….. 11

4. Kreidinio popieriaus gamyba……………………… 11

4.1 Kreidinio popieriaus struktūra……………….. 11

4.2 Kreidinio popieriaus gamyba……………….. 12

5. Kartono gamyba………………………… 12

6. Rankų darbo popierius……………………….. 13

Išvados………………………… 16

Naudota literatūra………………………… 171. Popieriaus struktūra

Popierius – tai plonalakštė arba juostos pavidalo medžiaga, susidedanti iš celiuliozės plaušelių (medienos celiuliozės, medienos masės, medvilnės arba linų plaušelių, makulatūros masės ir kt.); 1m popieriaus masė – iki 250g, 1m kkartono masė – daugiau kaip 250 g. Be to, popierius dažniausiai esti vienasluoksnis arba dvisluoksnis, o kaptonas – daugiasluoksnis. Popieriaus storis esti apie 35 – 300 m, kartono – 0,5 – 3,0 mm.

Popierius formuojamas ant popieriaus gaminimo mašinos tinklelio iš plaušingų ir neplaušingų komponentų vandeninės suspensijos, t.y. iš popieriaus masės, paskui džiovinamas ir kalandruojamas (blizginamas). Kalandruojant popierius pasidaro kur kas lygesnis.

Kitaip sakant, popierius – tai poringas, turintis daug kapiliarų kūnas, į kurį gali patekti oro, drėgmės ir poligrafinių dažų, arba ssavotiškas karkasas, sudarytas iš celiuliozės plaušelių, stipriai tarpusavyje sujungtų cheminėmis vandenilinėmis jungtimis. Tuštumos tarp plaušelių – poros – gali būti iš dalies pripildytos užpildų (pavyzdžiui, kaolino, talko), įklijintos (pavyzdžiui, kanifolija), bet būtinai turi būti tam tikras, apie 7%, kiekis drėgmės. SStingant drėgmės, popierius pasidaro kietas, trapus, kai drėgmės per daug, – netenka stiprumo, pasidaro pernelyg plastiškas.

Sudrėkintas vandeniu, įprastinių rūšių popierius visiškai netenka pradinio mechaninio stiprumo. Sudrekinto žibalu arba alyvomis popieriaus stiprumas beveik nepasikeičia. Nustatyta, kad vandenilins jungtys nejautrios angliavandenių ir alyvų poveikiui, bet visiškai suyra nuo vandens.

Popieriaus rūšis ir ypatybes priklauso nuo plaušelių sudėties, jų kilmės, apdorojimo būdo, užpildo, įklijinimo, taip pat liejimo ir apdorojimo technologijos.

Pagal gamybos būdą popierius būna nekreidinis ir kreidinis. Nekreidinis popierius, kurio paviršius atviras, gaunamas tiesiogiai popieriaus gaminimo mašina. Kreidinis popierius gaunamas tuomet, kai popieriaus pagrindo paviršius papildomai iš vienos arba iš abiejų pusių padengiamas vandenine suspensija, susidedančia iš plėvėdarių, baltų pigmentų ir kitų medžiagų, nuo kurių popieriaus (išdžiovinto ir kalandruoto) paviršius pasidaro baltesnis, lygesnis ir jjame esti daugiau kapiliarų.2. Plaušinių pusgaminių gamyba

Svarbiausi plaušiniai pusgaminiai, skirti popieriui gaminti, – tai medienos celiuliozė, medienos masė, taip pat medvilnės ir linų plaušai. Plaušeliai gali būti įvairūs. Jų savybės – ilgis ir stiprumas – turi lemiamą reikšmę gaminant įvairių rūšių popierių. Medžio plaušeliai yra skirstomi į dvi rūšis: minkštus, gaunamus iš spygliuočių (eglės, pušies, kėnio) ir kietus, gaunamus iš eukalipto, beržo, ąžuolo, klevo, topolio. Be to popieriaus gamybai gali būti naudojamas linų pluoštas, medvilnė, kanapės, esparto žolė ir makulatūra. Šiaudų cceliuliozės gaminama nedaug. Ji naudojama daugiausia matricų kartono gamybai. Tose šalyse (Japonijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kt.), kur nedideli miško ištekliai, popieriaus gamybai pramoniniu mastu naudojami poliesteriniai, polietileniniai ir kiti sintetiniai plaušai.2.1 Medienos masės ruošimas

Baltoji medienos masė. Tai pigiausias popieriaus gamybos plaušinis pusgaminis, kuris gaunamas mechaniškai sutrynus eglės madieną.

Medienos masei ruošti naudojamas defibreris. Jis sutrina popiermedžius – apie 125 cm ilgio be žievės rąstus. Skiedros smulkinamos diskiniais malūnais ir refineriais.

Medienos celiuliozės plaušeliai stipriai sujungti, tarsi sucementuoti lignino ir hemiceliuliozių, todel, trinant medieną defibreriais, neįmanoma gauti vienalyčių nepažeistų plaušelių, kaip verdant celiuliozę. Medienos masės sudėtis nevienalytė. Čia, be santykinai ilgų nepažeistų plaušelių, yra plaušų mazgelių bei gabalų, taip pat iki 30 procentų beformės smulkmės, t.y. vadinamųjų medienos miltų.

Baltoji medienos masė yra beveik tokios pat cheminės sudėties kaip ir mediena, iš kurios ji paruošta. Medienos masėje yra daug lignino. Iš jos plaušų neįmanoma gauti stipraus popieriaus. Todel, gaminant spaudos popierių, visuomet į medienos masę dedamas tam tikras kiekis sulfitinės arba balintosios sulfatinės celiuliozės. Baltoji medienos masė yra balta (gelsvo atspalvio).

Baltoji medienos masė gerina popieriaus spausdinamąsias ypatybes: jis pasidaro netoks skaidrus, plastiškesnis, susidaro daugiau kapiliarų, geriau sugeria dažus ir stipriai juos užfiksuoja. Tačiau baltoji medienos masė yra nepageidautino gelsvo atspalvio. Be to, medienos masėje yyra lignino, dėl to popierius nepatvarus ir neatsparus šviesai. Todel baltąją medienos masę reikia naudoti apdairiai ir pirmiausia tų rūšių popieriui, kurio nereikia ilgai laikyti, pavyzdžiui, laikraštiniam, antrojo ir trečiojo numerio knyginiam bei žurnaliniam popieriui.

Rudoji medienos masė. Ši masė gaunama defibreriu sutrynus iš anksto pragarintą katile medieną. Ji yra ilgaplaušės sandaros, todėl iš jos gaunamas rusvas viršelinis kartonas ir stiprus vyniojamasis popierius. Spaudos popieriui gaminti ši masė netinka, nes yra tamsios spalvos, kurią įgauna garinami plaušai iš dalies ištirpus ligninui.

Termomechaninė medienos masė. Ši masė gaunama susmulkinus medienos skiedras diskiniais malūnais. Diskiniuose malūnuose medienos skiedros ne sutrinamos (kaip defibreriuose), bet suskaidomos į atskirus gana ilgus plaušus. Prieš skaidant diskiniuose malūnuose, garinimo kameroje skiedros veikiamos kalcio hidrosulfitu šešias valandas 230 C temperatūroje, todel esantis tarpląstelinese ertmėse ligninas suminkštėja ir skiedras pasidaro dar lengviau suskaidyti į gana ilgus plaušus.2.2 Medienos celiuliozės gamyba

Gaminant celiuliozę, medienos skiedros veikiamos silpnų rūgščių arba šarmų tirpalais ir kartu kaitinamos, esant dideliam slegiui, didelės talpos (pavyzdžiui, 340 m) hermetiškuose katiluose. Ligninas suyra ir pereina į tirpalą, o iš medienos išsiskiria beveik nepažeisti celiuliozės plaušeliai.

Taikomi du celiuliozės gamybos būdai: sulfitinis (rūgštinis) ir sulfatinis (šarminis).

Sulfitinis (rūgštinis) virimo būdas dažniausiai taikomas tuomet, kai celiuliozė gaminama iš eglės ir lapuočių medienos. Jo negalima taikyti ttuomet, kai celiuliozė gaminama iš dervingos pušies, nes silpna sulfitinė rūgštis nepajėgia ištirpinti dervų, kurių yra pušies medienoje. Todel iš pušies medienos celiuliozė gaminama sulfatiniu (šarminiu) būdu.

Sulfatinis celiuliozės gamybos būdas taikomas plačiau, nes juo galima gaminti celiuliozę ne tik periodinio, bet ir tolydinio virimo būdu iš bet kurios veislės spygliuočių ir lapuočių medienos, taip pat iš nendrių ir šiaudų.2.3 Tekstilinės pusmasės gamyba

Tekstilinė pusmasė – tai plaušinis, beveik grynos medvilnės arba linų celiuliozės pusgaminis, gaunamas iš siuvimo fabrikų atraižų, smulkių medvilnės pūkų ir skudurų (sunešiotų audinių).

Tekstilines atliekos rūšiuojamos pagal pluoštų pobūdį, spalvą (skudurai prieš tai dezinfekuojami), po to pjaustomos į gabalus ir verdamos hermetiškuose rutulio formos katiluose, kurie sukasi aplink horizontalią ašį. Verdama šarminiuose tirpaluose, kad pasišalintų įvairūs teršalai ir iš dalies suirtų dažai. Išvirintos atraižos iškraunamos iš katilo, iš jų išplaunama didžioji dalis virinimo skysčio ir sumalamos į pusmasę, t.y. pusmasės roluose suskaidomos į siūlus ir net plaušus.

Skudurų pusmase balinama natrio hipochlorito arba kalcio hipochlorito vandeniniais tirpalais, po to ji pasidaro labai balta.2.4 Makulatūra ir jos perdirbimas

Makulatūra – senos nebereikalingos knygos, laikraščiai, prirašyti sąsiuviniai, kontoros knygos ir kt. – vertinga antrine žaliava. Ją naudojant, galima padidinti popieriaus bei kartono gamybą, išsaugoti daug tūkstančių hektarų miško. Makulatūrai taip pat priklauso popieriaus atraižos, išbrokuoti

atspaudai, gaunami iš poligrafijos įmonių.

Atvežta į popieriaus fabriką makulatūra smulkinama holenderiuose, t.y. voniose su dugne besisukančiu rotoriumi. Paruošta masė pašalinama iš vonios pro tinklo angas, esančias aplinkui besisukantį rotorių, išvalomos sunkios ir lengvos priemaišos, po to sumalama rafineriais.

Spaustuviniai dažai, beveik nesuardant plaušų, pašalinami rutuliniuose katiluose, holenderiuose arba baseinuose natrio silikatu kartu su šarmais, fosforo druskomis, vilgikliais per 1,5 valandos 80 – 90 C temperatūroje.

Dabar, kai gerokai trūksta medienos – svarbiausios popieriaus gamybos žaliavos, labai svarbu dar daugiau naudoti makulatūrą.3. Nekreidinio popieriaus ggamyba

Nekreidinio popieriaus, t.y. popieriaus su atviru paviršiumi, gamyba susideda iš šių procesų: popieriaus masės ruošimo, popieriaus liejimo popieriaus gaminimo mašina, apdorojimo – kalandravimo, rūšiavimo ir įpakavimo.

Popieriaus masė – tai labai atskiesta plaušinių ir neplaušinų popieriaus komponentų vandeninė suspensija. Popieriaus masėje absoliučiai sausų plaušų yra tik 0,3 – 1,0 procento. Iš popieriaus masės popieriaus gaminimo mašina liejamas popierius.

Popieriaus masės ruošimas susideda iš šių popieriaus masės kompozicijos ruošimo procesų: jos plaušinės sudėties nustatymo, užpildų, įklijinimo medžiagų įmaišymo, nudažymo dažais ir parengimo lieti ppopieriaus gaminimo mašina. Prieš ruošiant popieriaus masę, sumalama celiuliozės masė.

Keičiant masės malimo sąlygas, užpildus, įklijinomo medžiagas, taip pat popieriaus liejimo režimą ir apdailą – kalandravimą, iš nedaugelio plaušinių pusgaminių pavyksta gauti įvairių rūšių popierių, kuris labai skiriasi struktūra ir fizikinėmis bbei mechaninėmis ypatybėmis.3.1 Popieriaus masės gamyba

Popieriaus kompozicija. Sumalti celiuliozes plaušai, medienos masė (jeigu ji įeina į popieriaus kompoziciją), balintas ir nusodintas kaolinas, klijai, dažai sumaišomi reikalingomis percijomis.

Popieriaus masės užpildai. Kaip spaudos popieriaus užpildas dažniausiai naudojamas kaolinas – baltasis molis, talkas.

Pridėjus užpildų, iš esmės pasikeičia popieriaus ypatybes. Dėl to kalandruotas popierius pasidaro lygus, glotnus,neskaidrus, plastiškas, kapiliarus. Visa tai turi teigiamos įtakos popieriaus, ypač skirto iškiliaspaudei ir giliaspaudei, ypatybems. Jeigu popierius pagamintas iš medienos baltosios masės ir nebalintos celiuliozes, tai, pridejus užpildo, jis pasidaro dar baltesnis, nes užpildas baltesnis už baltąją medienos mąsę ir nebalintąją celiuliozę. Be to, nuo užpildo šiek tiek sumažėja mechaninis popieriaus stiprumas, nes jis kliudo susidaryti vandenilinėms jungtims tarp celiuliozės plaušelių.

Popieriaus masės įklijinimas. Ofsetinio, kartografinio, fototipinio, viršelinio, braižomojo, ppiešimo ir kai kurių kitų rūšių popieriaus įklijinama visa masė, o kartais ir paviršius įvairiomis klijinėmis medžiagomis.

Visa popieriaus masė įklijinama kanifolijos klijais, krakmolu, karbamidinemis dervomis, silicio organiniais polimerais ir kitomis medžiagomis. Kai įklijinta visa popieriaus masė, tuomet popierius esti atsparesnis drėgmei, sunkiau į jį įsigeria vanduo, bet tai nekliudo jam sugerti aliejinius poligrafinius dažus.3.2 Popieriaus liejimas

Popierius liejamas iš popieriaus masės popieriaus gaminimo mašina, kuri susideda iš keturių dalių: 1) tinklo, 2) presuojamosios, 3) džiovinamosios, 4) apdailos ir popieriaus vyniojimo. Dažniausiai ššiose mašinose yra plokščias tinklinis stalas, nors būna mašinų ir su apvaliu tinklu. Tinklas slenka iki 800 m/min greičiu, jo plotis iki 7-8 m. tokių greitaeigių mašinų našumas didesnis kaip 30 t spaudos popieriaus per valandą.

Popieriaus masė tolydžiu srautu teka ant popieriaus gaminimo mašinos tinklo. Plonas plaušinis sluoksnis pamažu netenka drėgmės: tinklinėje dalyje dalis vandens nuteka pro tinklo akutes;presuojamojoje dalyje vandenį nusunkia presai; džiovinamojoje dalyje popieriaus masė, spaudžiama prie džiovinimo cilindrų, pasidaro iki 95 procentų sausumo. Kad drėgna popieriaus masė nebūtų pažeista tuomet, kai eina mašinos presuojamąja ir džiovinamąja dalimis, ji apgaubiama posluoksniu – audeklu, kuris slenka sinchroniškai tokiu pat greičiu kaip plaušinis sluoksnis.

Kartais džiovinamosios dalies (džiovyklos) viduryje įstatomas klijinimo presas popieriaus paviršiui įklijinti, pavyzdžiui 3 procentų boksimetilceliuliozės vandeniniu tirpalu. Tai ypač pageidautina ofsetiniam ir kartografiniam popieriui.

Popieriaus gaminimo mašinos apdailos dalį sudaro mašininis kalandras, susidedantis iš trijų – aštuonių poliruotų ketinių velenų, kurie, būdami sunkūs, sutankina popierių, t.y. padaro lygesnį jo paviršių.

Popierius, praėjęs pro mašininį kalandrą, vadinamas mašininio lygumo, matiniu arba neblizgiuoju (nekalandruotu) popieriumi. Papildomai praleistas pro superkalandrą popierius vadinamas blizgiuoju, kalandruotu arba poliruotu.

Gaminant popierių, kai jo masė tolydžiu srautu tiekiama ant greitai slenkančio popieriaus gaminimo mašinos tinklo, plaušai, popieriaus masės srauto traukiami, daugiausia išsidėsto taip, kad jų ašių kryptis aatitiktų mašinos tinklo slinkimo kryptį. Todėl popieriaus lapo ypatybės išilgai ir skersai šiek tiek skiriasi; popieriaus stiprumas išilgai yra didesnis, o drėkinamas jis labiau deformuojasi, t.y. labiau kinta tiesiniai matmenys skersai. Viršutinė (geroji) popieriaus pusė daug lygesnė už priešingą pusę, kuri liečiasi su mašinos tinklu. Apatinėje pusėje yra mažiau užpildo, nes jis nuteka kartu su vandeniu. Taigi popierius ortotropiškas, t.y. jo ypatybės trimis kryptimis šiek tiek skiriasi.3.3 Popieriaus apdaila

Popieriaus apdaila susideda iš superkalandravimo, pjaustymo į formatus, rūšiavimo ir įpakavimo.

Popieriaus superkalandravimas. Superkalandruoto popieriaus paviršius yra lygus ir glotnus. Pro superkalandrą popieriaus juosta traukiama didesniu greičiu ir yra veikiama didesnio slėgio negu kalandruojant mašininiu kalandru. Superkalandre juosta eina tarp pakaitomis sumontuotų matalinių ir pilnavidurių popierinių velenų, todėl nesugniuždoma. Kad abi popieriaus pusės būtų vienodai apdorotos, superkalandro centre greta vienas kito įrengti du pilnaviduriai popieriniai velenai. Kalandruojant labai lygų galima padaryti šiek tiek sudrėkintą popierių. Tačiau, per daug kalandruojant, popierius labai sutankėja, pasidaro standus, skaidresnis, prasčiau sugeria dažus. Kad popieriaus paviršius būtų lygus ir pats popierius būtų vienodo storio, nereikia jo per daug tankinti kalandruojant, bet geriau normalizuoti malimo bei popieriaus liejimo procesus. Popierių, kuriame yra daug užpildo, galima stipriau kalandruoti ir nesibijoti, kad pasidarys prastesnės jo spausdinamosios ypatybės.

Popieriaus pjaustymas. Popieriaus gaminimo mašinos ttinklas esti 7m ir didesnio pločio, todėl išlieta superkalandruota popieriaus juosta pjaustoma į reikalingo pločio juostas ir vyniojama į ritinius ant kartoninių įvorių. Taip gaunami popieriaus ritiniai. Kad gautume lapus, popierių reikia supjaustyti skersai lapų pjaustymo mašina.

Popieriaus rūšiavimas. Supjaustyti popieriaus lapai rūšiuojami, kad būtų galima aptikti ir pašalinti netinkamus lapus: nuplėštais ir suglemžtais kraštais, skirtingų atspalvių, suklijuotus, suriebaluotus ir kt. Surūšiuotas popierius pakuojamas į paketus.

Popieriaus pakavimas. Nuo mechaninių pažeidimų ir atmosferos poveikio popierių apsaugo storas klijuotas vyniojamasis popierius.

Prieš pakuojant popieriaus lapai sudedami į paketus ir apvyniojami vienu vyniojamojo popieriaus sluoksniu. Pakete turi būti tiek lapų, kad dalintųsi iš 50. paketo masė – ne didesnė kaip 20 kg.

Ritininis popierius apvyniojamas keliais vyniojamojo popieriaus sluoksniais. Visi vyniojamojo popieriaus sluoksniai galuose užlenkiami.3.4 Popierius, pagamintas iš sintetinių plaušų

Sintetinis popierius gaminamas iš poliamidinių (nailono), poliesterinių, akrilnitrilinių, polietileninių (politeno) ir kai kurių kitų sintetinių plaušų. Dažniau jų įdedamas tik tam tikras kiekis (pavyzdžiui, 20 – 30 procentų) į celiuliozės kompozicijas.

Sintetiniai plaušai hidrofobiški. Jie nedrėksta vandenyje ir bevei nesusidaro fibrilių, tik sutrunpėja. Be to, jie nesudaro vandenilinių jungčių formuojant popierių popieriaus gaminimo mašina.

Popieriaus gaminimo mašina išlietas popierius su sintetiniais plaušais gerai įklijinamas klijavimo presais arba purkštuvais, kartais pratraukiamas pro vonią su sintetiniais lateksais arba dervų tirpalu. Gaminant

kitu būdu, kad sutrumpėję sintetiniai plaušeliai geriau sukibtų, vartojami palyginti lengvai lydūs (pavyzdžiui, polivinilo alkoholio) priedai – fibridai.

Vien tik iš sintetinių plaušų (100 proc.) pagamintas popierius yra labai didelio mechaninio stiprumo (atsparus trūkimui, plėšymui, lūžimui ir neišpešiojamas dažų), tamprus ir elastingas, labai poringas ir beveik nesideformuoja drėkinamas. Iš sintetinių plaušų pavyksta pagaminti labai ploną popierių. Nailoninis popierius išlaiko daugiau kaip 80 tūkst. dvigubų lenkimų, jo trūkimo ilgis didesnis kaip 4 tūkstančiai m, atsparumas įplėšimui keturis kartus didesnis negu popieriaus, pagaminto iiš grynos celiuliozės.

Sintetiniame popieriuje daugiausia spausdinami topografiniai ir geografiniai žemėlapiai, daugiaspalvės reprodukcijos, įvairūs brėžiniai ir dokumentai, banknotai, iš jo gaminama stipri įrišimo medžiaga, t.y. audininio viršelinio kolenkoro ir lederino pakaitalas.4. Kreidinio popieriaus gamyba

4.1 Kreidinio popieriaus struktūra

Kreidinis popierius – tai popierius, kurio paviršius padengtas sluoksniu, susidedančiu daugiausia iš baltų pigmentų ir plėvėdarių. Dengiamąja suspensija popieriaus pagrindas padengiamas arba popieriaus dažymo, arba popieriaus gaminimo mašinomis. Padengus popieriaus pagrindą dengiamąja suspensija, išdžiovinus ir kalandravus, gaunamas labai baltas, lygus ir kapiliarus kreidinis popierius.

Dengiamuoju sluoksniu galima padengti vvieną popieriaus pagrindo pusę (vienpusis kreidinis popierius) arba nuosekliai abi puses (dvipusis kreidinis popierius). Danga gali būti vienasluoksnė ir dvisluoksnė. Kreiduojant dviem sluoksniais, gaunamas, žinoma, geresnės kokybės popierius.

Kreidiniame popieriuje spausdinami aukšto meninio lygio leidiniai: spalvotosios reprodukcijos, albumai, iliustruoti žurnalai ir kkt.

Į kreidavimo suspensiją (dangos sluoksnį), kaip būtinų komponentų, dedama: baltųjų pigmentų (kaolino, blanfikso, kalcio karbonato, titano dioksido ir kt.); plėvėdarių (sintetinių lateksų); tirštiklių – medžiagų, didinančių rišiklių klampumą, kad suspensija per daug nesusigertų į popieriaus pagrindą kreiduojant; optinių baliklių (blankoforo, reliukso ir kt.); putų gesiklių; kaolino dispergentų.4.2 Kreidinio popieriaus gamyba

Kreidavimas popieriaus dažymo mašinoms. Gaminant kreidinį popierių dažymo mašinomis, dengiamąja suspensija velenėliais ir išlyginama popieriaus pagrindo paviršiuje lanksčiais peiliais. Arba iš pradžių lanksčiais peiliais, po to oro “šepečiu“, kai kreiduojama du kartus; danga ant popieriaus pagrindo džiovinama infraraudonaisiais spinduliais, karštu oru; kad visiškai išdžiūtu, gali būti džiovinama džiovinamaisiais cilindrais.

Kreidinio popieriaus kokybė labai priklauso nuo pagrindo popieriaus ypatybių.

Kreidavimas popieriaus gaminimo mašinomis. Popieriaus gaminimo mašinomis, kuriose įrengti kreidavimo įtaisai, gaminamas dvipusis kreidinis popierius.

Kreidavimo įtaisas ssusideda iš trijų dalių, sujungtų į vieną agregatą: 1) popieriaus gaminimo mašinos, kuria gaminamas popieriaus pagrindas. Ji yra įprastinėskonstrukcijos ir baigiasi mašininiu kalandru; 2) kreidavimo mašinos, susidedančios iš dengiamojo įtaiso ir džiovyklos. Džiovykloje yra 18 – 22 džiovinimo cilindrai, – jais kreidinis popierius išdžiovinamas iki 7 procentų drėgnumo; 3) superkalandro,kad kreidinis popierius blizgėtų.

Ploname kreidiniame popieriuje, kurio 1 m masė 70 – 80 g, spausdinami žurnalai.5. Kartono gamyba

Kartonas daugiausia gaminamas iš rudosios arba baltosios medienos masės, šiaudų masės ir popieriaus broko (makulatūros). TTik specialios paskirties labai stiprus kartonas gaminamas iš celiuliozės, tekstilinės pusmasės ir aukščiausių rūšių makulatūros.

Kartono gamyba panaši į popieriaus. Tačiau vieno kvadratinio metro kartono masė didesnė kaip 250 g (popieriaus – mažesnė kaip 250 g). Be to, kartonas daugiasluoksnis, o popierius dažniausiai vienasluoksnis. Gaminant kartoną, plaušiniai pusgaminiai smulkinami ta pačia įranga kaip ir gaminant popierių: kūginiais malūnais, rodais, bėgūnais, rafineriais ir kt.

Kartonas liejamas kartono gaminimo mašinomis. Jos yra keturių tipų.

Poligrafijos pramonėje vartojamas rudasis kartonas, pagamintas iš medienos masės (iš jo gaminami kietieji viršeliai), spalvotasis kartonas ir presšpanas (iš jų gaminami ištisiniai kartoniniai viršeliai), kreidinis chromerzacas ir dėžutinis kartonas, skirtas tarai, pjoviniams (dėžutėms, pakams ir kitų rūšių klijuotoms ir neklijuotoms pakuotėms), taip pat gofruotas kartonas, skirtas dėžėms ir kitokioms pakuotėms.6. Rankų darbo popierius

Tikriausiai pastebėjote, kaip kartais paprastas popierėlis yra labai mielas, jį norisi liesti, tikrinti jo storumą, jausti faktūrą. Kiekvienas mėgsta kitokį: vienam patinka rupus, kitam plonas ar vos permatomas popierėlis. Menininkas prieš pradėdamas kurti ilgai apžiūrinėja ir renkasi tinkamą popierių. Patys jautriausi popieriai gaminami rankomis iki šių dienų. Rankų darbo popieriaus tėvyne laikoma Kinija. Europoje rankų darbo popierius buvo gerokai primirštas atsiradus popieriaus gamybai iš medienos. Menininkų dėka rankų darbo popierius vėl atgimė. Šiandien nemažai menininkų studijose gamina popierių rankiniu būdu, iš popieriaus masės modeliuoja įvairios apimties kūrinius. Įvairiose šalyse rengiami popieriaus gamybos plenerai, simpoziumai, parodos. Popieriaus gaminimo pradžia siekia Senovės Egipto, kur popierius buvo gaminamas iš papiruso. Papirusas – tai pelkių žolė išauganti iki 4,5 m aukščio. Papiruso popierius buvo gaminamas iš papiruso stiebo žievelių. Tačiau rankų darbo popieriaus tėvynė yra Kinija, kur popierius buvo gaminamas iš įvairiausių augalų, tame tarpe ir mums žinomų augalų – bambuko, ryžių ir net iš vapsvų lizdų, šilko. Popierius iš bambuko buvo gaminamas labai paprastai. Bambuko stiebelius užmerkdavo, mirkydavo, pūdydavo, įvairiais įrankiais susmulkindavo. Vėliau virindavo ir į gautą masę dėdavo klijų. Seniausią semiamąją formą sudarė keturių bambuko lazdelių rėmas, prie kurio ašutu pririštas reto audinio gabalas. Masę pildavo tiesiai ant semiamos formos ir džiovindavo prieš saulę. Vėliau rėmelių forma keitėsi. Ją sudarė rėmas ir išimamasis dugnas sudarytas iš labai plonų bambuko lazdelių tampriai sudėtų viena prie kitos. Jų galai sujungiami ašutų virvelę. Ir jį galima buvo susukti. Europoje buvo bandoma popierių gaminti iš įvairių augalų, Lietuvoje – kanapių, dilgėlių, linų, kartais net samanų, šiaudų. Baroko laikotarpyje popierių gamino iš skudurų (šis būdas buvo išrastas Kinijoje ir tik vėliau pasiekė Europą ). Popieriaus gamybai, skudurai buvo renkami, popieriaus gamyklėlėse rūšiuojami, smulkinami, plaunami ir pūdomi, virinami nnedegtomis kalkėmis, tol, kol gaunama masė. Į kurią vėliau dedami organiniai klijai. Masė nedideliais kiekiais dedama į vandens kubilus iš kurių buvo semiama medžio ir labai brangiais metaliniais tinkleliais su išraizgytais juose vandens ženklais. Atsispaudusį vandens ženklą popieriuje galima pamatyti prieš šviesą. Vandens ženklas buvo svarbus, dažniausiai tai būdavo popieriaus gamyklėlės savininko ženklas arba kilmingos šeimos ženklas. Išsemti popieriaus lapeliai turėjo savo pavadinimus : paukščio, saulės ir t.t.

Popieriaus gaminimui reikalingos priemonės :

1. Vienas medinis rėmelis su plastmasiniu tinkleliu. Tinklelis prie rėmelio tvirtinamas apšaudant šaudykle su sankabomis.

2. Tokio pačio dydžio medinis rėmelis be tinklelio. Rėmelis reikalingas formato išlaikymui.

3. Buitinis elektrinis trintuvas su peiliukais.

4. Plastmasiniai indai 20 l – 30 l talpos

5. PVA klijai, lipalas.

6. Kempinėlės išsemtam popieriui nusausinti.

7. Medvilninio audinio atraižos išsemtam popieriui išversti.

8. Įvairių spalvų ir storio popierius.

Darboeiga

Pasiruošimaspopieriausgamybai

Įvairius popierius ( laikraštinį, vyniojamą, servetėles, vatmaną ir t.t. ) rankomis smulkiai suplėšome ir užmerkiame kelioms dienoms ( atsižvelgiant į popieriaus storumą ). Vėliau imdami nedideliais kiekiais išmirkytą popierių sumalame buitiniu elektriniu trintuvu. Gautą 2 l masę pilame į plastmasinį indą su 20 l vandeniu. Įdedame 2 – 3 šaukštus klijų ir gerai išmaišome masę. Popieriaus masės kiekis priklauso nuo to kokio storio popieria us mes

norime išsemti. Į pagamin.tą masę galima įdėti įvairiausių medžiagų: džiovintų žiedų, lapų, spyglių, karpytų šilkinių siūlų, šaknų, linų, karpytų popierėlių ir t.t.

Popieriaus sėmimas

Kai viskas paruošta, paimame abu rėmelius. Ant rėmelio su tinkleliu dedame rėmelį be tinklelio. Išmaišome masę ir sudėtus abu rėmelius suspaudę rankomis už rėmelių kraštų, lėtai leidžiame statmenai į indą su masę. Vėliau į masę panardintus rėmelius pasukame į horizontalią padėtį ir lėtai keliame į viršų. Ant rėmelių turime išsemtą popierių, kurį nusinešame šalia lygiai be rraukšlių patiestos medžiagėlės. Atsargiai nuimame viršutinį rėmelį (be tinklelio). Likusį rėmelį su išsemtu popieriumi verčiame ant medžiagos. Po to kempinėlių pagalba, netrindami, sausiname. Dar vėliau prilaikydami rėmelio kraštą atsargiai keliame ir ant medžiagos lieka išsemtas popierius. Kurį vėliau galima džiovinti įvairiais būdais – pakabinę su visą medžiagėle kaip baltinius su segtukais ar sausinti laikraščiais, lyginti lygintuvais. Apdžiuvusius popierėlius nuimame nuo medžiagos ir paslegiame. Iš išsemto nulupto nuo medžiagos dar drėgno popieriaus galima formuoti įvairiausius objektus : aplikuoti puoduką, obuolį, balioną, kkriauklę ir t.t. Iš rankomis pagaminto popieriaus galima pasidaryti žibintą, knygelės viršelį, atviruką, voką ir t.t.Išvados

Nors yra daugybė medžiagų, iš kurių galima gaminti popierių (linai, kanapės, sintetinės medžiagos, šiaudai, makulatūra), dauguma mūsų naudojamo šiuolaikinio popieriaus gaminama iš medienos. Bet kokio ppopieriaus gamybos pirmasis etapas yra plaušelių masės gavimas. Tam naudojama speciali technika, kuri medieną susmulkina. Po to medienos skiedros apdorojamos chemikalais ar garais.

Priklausomai nuo reikalavimų, keliamų popieriui, galima naudoti vienokią ar kitokią plaušinę masę. Taip pat pagal tai nusprendžiama kokias papildomas medžiagas reikia įvesti į popieriaus sudėtį. Be plaušelių popierių sudaro užpildai, klijinimo medžiagos ir chemikalai.

Malinys – tai vandeninė suspensija, kurią sudaro plaušeliai, užpildai , klijinimo medžiagos ir chemikalai. Malinys patenka į popieriaus gaminimo mašiną ir perėjęs visas operacijas tampa popieriumi, kurį dar reikia supjaustyti, patikrinti ir supakuoti.

Šiais laikais, kai miškų plotai pasaulyje katastrofiškai mažėja, labai svarbu atkreipti dėmesį į popieriaus perdirbimą, t.y. popieriaus gamybą iš makulatūros. Tai sumažintų iškertamų miškų plotus, o juk miškai yra žemės plaučiai. Tai llabai opi šių dienų problema.

Po daugybės žmonių darbo, mašinų apdorojimo, pridėjus įvairių chemikalų, medis pavirsta popieriumi, kurį jūs ir laikote dabar savo rankose. Argi ne nuostabu!?Naudota literatūra

1. Berezinas B., Poligrafijos medžiagotyra, 1990

2. Roberts J.C., The chemistry of paper, 1996

3. Sjostrom E., Analytical methots in wood chemistry, pulping and paper making, 1999

4. Mažeikaitė R., Reklamos pradmenys, 2001

5. www.atsipusk.lt

6. www.kulpop.lt