Referatas

Genetiškai modifikuoti produktai

ir genų inžinerija

2002-2003 m.m.

Genetiškai modifikuoti produktai ir genų inžinerija

Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Smulkūs organizmai: baterijos, grybai, dumbliai, kai kurie bestuburiai gali būti vienaląsčiai, o sudėtingi organizmai, tokie kaip augalai, gyvūnai bei žmogus – daugybės ląstelių dariniai.

Ląstelėje esančiame branduolyje yra sutelkta informacija apie organizmą genų pavidalu. Genas – tai deoksiribonukleino rūgštis (DNR), o tiksliau tam tikra DNR grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma ­ struktūrinis genetinės medžiagos vienetas.

Genuose slypi užkoduota iinformacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas, pavyzdžiui, apie plaukų ir akių rainelės spalvą, kūno sudėjimą bei paveldimas ligas. Genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.

Genų inžinerija

Genų inžinerija – tai vieno arba keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (GM).

Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jjiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Tačiau mokslininkai susiduria su daugybe kliūčių. Sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas, kaip “įsibrovėlis” sąveikaus su esamais genais. Mokslininkai dar nežino, kkaip ši modifikacija atsiliepia genų pleotropijai (reiškinys, kai vienas genas lemia ne vieną, o daugiau požymių).

Tokios manipuliacijos genais gali sukelti genų pažaidas ­ mutacijas, t.y. tokius pakitimus DNR nukleotidų sekoje, kurie gali sąlygoti pokyčius baltymo sudėtyje ir funkcijose. Dėl jų gali pakisti ląstelės metabolizmas bei sutrikti viso organizmo veikla.

Genų inžinerijos ištakos

1953 m. du mokslininkai, James Watson ir Francis Crick nustatė DNR sandarą (paveikslas). Syanley Cohen ir Herbert Boyer, panaudoję sukauptą molekulinės biologijos informaciją ir pritaikę genų inžineriją, 1973 m. į augalų bei gyvūnų genus įterpė į žarnyno lazdelę E. coli. Taigi, 1973 metus galima laikyti biotechnologijos, o taip pat ir genų inžinerijos mokslo atsiradimo pradžia.

1982 m. buvo parduoti pirmieji GM produktai: insulinas, interferonas bei vakcina gyvulių diarėjai gydyti. 1995 m. JJAV ūkininkai užaugino pirmuosius GM kukurūzus, atsparius vabzdžiams ir GM sojas, atsparias herbicidui glifosatui. DNR struktūra

Genų inžinerija – technikos stebuklas?

Tradiciniai selekcijos metodai leidžia išlaikyti natūralų genotipą: skirtingas to paties geno variacijos keičiamos tarp giminingų augalų. Tuo tarpu genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į GM augalus gali būti įsodinami tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų genai.

Šiandien įsodinti į organizmą keletą genų yra nesudėtinga. Įsodinus į augalą šimtus svetimų genų, galima sukurti universalią vveislę, kuri būtų atspari šalčiui ir sausrai. Tačiau remiantis turima informacija, tokios veislės kol kas išvesti nepavyko

BIOTECHNOLOGIJOS PRAMONĖ

BIOTECHNOLOGIJA:

MEDICINA – įvairių ligų gydymui jau pradėti taikyti genų terapijos metodai; atliekami organų ksenotransplantaciniai eksperimentai.

MAISTO PRAMONĖ – siekiama pagerinti maisto kokybę. Pavyzdžiui, didinami vitamino A, E kiekiai maiste; mėginama pagerinti baltymų kokybę augaliniuose produktuose. Plačiai naudojami mikroorganizmų pagaminti fermentai, pvz.: rūgimui, kepimui ir pan.

ŽEMDIRBYSTĖ – šioje srityje genų inžinerija yra taikoma plačiausiai. Išvestos įvairios augalų veislės, atliekami tyrimai, kurių tikslas padidinti augalinių kultūrų derlių, supaprastinti augalų priežiūrą.

FARMACIJA – GM mikroorganizmai gamina insuliną, įvairius hormonus. Netgi mėginama sukurti uodus, kurie būtų atsparūs maliarijos sukėlėjams ir nebegalėtų platinti šios ligos.

LENGVOJI PRAMONĖ – tiriami mikroorganizmai, kurie galėtų gaminti natūralių medžiagų (šilko, elastano, kolageno, keratino) pakaitalus.

KARO PRAMONĖ – apie šią sritį itin mažai informacijos, tačiau manoma, kad kai kuriose šalyse biotechnologiniais metodais kuriamas pavojingas biologinis ginklas.

DEKORATYVINĖ GĖLININKYSTĖ IR SODININKYSTĖ – estetikos tikslais siekiama išvesti naujas spalvingesnes, kvapesnes dekoratyvinių gėlių, krūmų, vaiskrūmių ir vaismedžių veisles.

APLINKOSAUGA – kuriami įvairūs mikroorganizmų štamai, galintys valyti nafta užterštas vietoves; bandoma kovoti prieš invazines rūšis.

MIŠKININKYSTĖ – siekiama išvesti naujas medžių veisles, kurios greičiau augtų, būtų atsparios ligoms ir kenkėjams; taip pat norima, kad GM medžiai įgytų vienokių ar kitokių savybių, pavyzdžiui, gamintųsi mažesnis llignino kiekis auginant medžius popieriaus pramonei.

Trečiojo pasaulio šalys ­ GMO taikinys?

Kasdien visame pasaulyje apie 24000 žmonių miršta iš bado. Tris šio skaičiaus ketvirtadalius sudaro vaikai, o dar 800 mln. žmonių kenčia nuo bado ir prastos mitybos. Manoma, kad 2040 m. žmonių skaičius turėtų pasiekti 7,7 mlrd. Tai dar labiau paaštrintų maisto trūkumą planetoje. Didžiosios biotechnologinės kompanijos skelbia, kad GMO kompensuos maisto stygių pasaulyje ir padės tašką badui. “Nuogąstavimai, kad ateities kartos badaus, jų nepamaitins. O maisto biotechnologija ­ pamaitins!“ ­ vienas iš Monsanto“ kompanijos 1998 m. vykdytos akcijos šūkių. Iš tiesų, maisto stygius ir badas kyla ne dėl to, kad pasaulyje yra pagaminama per mažai maisto. Problema glūdi įsigalėjusioje tarptautinės prekybos ir ekonominių santykių politikoje. GMO ir iš jų gaminamas maistas, tik paaštrina maisto problemą, nes besivystančių šalių žemės ūkis tampa vis labiau priklausomas nuo didžiųjų biotechnologinių firmų. Be to GM maistas sukuria vadinamą dvigubų standartų politiką. Tuo metu, kai išsivysčiusių šalių gyventojai atsisako GMO, trečiojo pasaulio šalys yra tiesiog užverčiamos prasta, nekokybiška ir nesaugia GM produkcija.

GMO produktai pasaulyje

Per paskutinį šešerių metų laikotarpį pasauliniai GMO pasėlių plotai padidėjo 30 kartų: nuo 1,7 mln. ha 1996 m. iki 52,6 mln. ha 2001 m. (beveik tiek, kiek užima Prancūzija). Dažniausiai auginamų GM aaugalų plotai, jų pasiskirstymas tarp įvairių šalių bei pagrindinės genetinės modifikacijos įvairiose šalyse yra labai skirtingos. Keturios šalys ­ JAV, Argentina, Kanada ir Kinija ­ augina daugiausiai GM augalų.

Ar GM maistas saugus?

Biotechnologinės kompanijos teigia, kad GM maistas yra pigesnis, lengviau pagaminamas ir kokybiškesnis nes:

• GM augalai yra atsparesni ligoms bei kenkėjams, todėl juos auginant naudojama mažiau pesticidų;

• GM kultūros geriau pakelia ekstremalias aplinkos sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan.), todėl gali būti auginamos nederlingame dirvožemyje;

• GM maisto produktai atitinka aukštesnius maisto kokybės reikalavimus (geresnė prekinė išvaizda, skonis, kvapas) bei didesnė maistinė vertė (pavyzdžiui, Auksiniai ryžiai“ gamina didesnį vitamino A kiekį).

Tačiau šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei mums. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims:

• GM maisto ilgalaikio vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką keliančių faktorių;

• Vartojant GM produktus, gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams;

• GM maiste gali atsirasti naujų toksinų bei alergenų.

Iš esmės, plačiausiai šiuo metu auginami herbicidams ir vabzdžiams atsparūs augalai yra naudingi gamintojams, bet ne vartotojams.

Substancinis ekvivalentiškumas

“Substancinio ekvivalentiškumo” sąvoka pradėta naudoti 1990 m., kai

biotechnologinės kompanijos pageidavo oficialaus patvirtinimo, kad GM maistas yra tiek pat saugus, kiek ir natūralus. Teigiama, kad substanciškai ekvivalentiškas GM produktas yra tapačios cheminės sudėties (išskyrus naujai įterptus genus ir jų koduojamus baltymus), kaip ir atitinkamas natūralus augalas

Tačiau tai neatspindi tikrovės, pavyzdžiui, GM sojos, atsparios herbicidui glifosatui, cheminė sudėtis, be abejo, skiriasi nuo įprastos sojos, antraip pirmoji nebūtų atspari herbicido poveikiui. Tačiau GM soja yra laikoma substanciškai ekvivalentiška įprastai sojai, nes manoma, kad esami genetiniai ir biocheminiai skirtumai yra toksikologiškai nnereikšmingi. Yra žinoma, kad naudojant herbicidą glifosatą, stipriai pakinta sojos pupelių cheminė sudėtis (pavyzdžiui, padidėja fenolio junginių kiekis), todėl yra būtina atlikti papildomus tyrimus toksinėms medžiagoms GM maiste nustatyti. Tai įrodo ir A. Pusztai atvejis, kai cheminė bulvių sudėtis nepranašavo galimų pavojingų biocheminių ir imunologinių efektų, o rezultatai buvo itin nelaukti.

Naujų toksinų atsiradimas

GMO gali padidinti natūralių toksinų kiekį maiste arba net sukurti naujus. Pavyzdžiui, pasitelkus biotechnologinius metodus gana nesunkiai galima pagaminti įvairiausių amino rūgščių, kurias žmonės plačiai vartoja kaip maisto ppapildus. Viena amino rūgštis ­ L-triptofanas ­ taip buvo gaminama daugelį metų. 1980 m. kompanija “Showa Deuko“ nusprendė pasitelkti genų inžineriją gamybai suaktyvinti. Genetiškai modifikuotas bakterijos Bacillus štamas gamino didesnį kiekį L-triptofano nei įprasta. JAV tokiu būdu pagaminta medžiaga pradėta pprekiauti 1988 m. Pagal teisinius reikalavimus, šiam naujam produktui nereikėjo naujo įvertinimo, nes pasikeitė tik gaminimo būdas, bet ne pats produktas. Per keletą mėnesių vartodami ši papildą 37 žmonės mirė ir 1500 sunkiai susirgo. Ši medžiaga sukėlė EMS (eozinofilinės miaglijos) sindromą, kuris pasireiškia raumenų skausmais, širdies darbo sutrikimu, net paralyžiumi ir mirtimi.

Daugiau nei 200 mokslo darbų nagrinėjo šios tragedijos priežastis, tačiau tikslus atsakymas iki šiol nežinomas. Manoma, kad tragediją sukėlė ne bakterijų gaminamas L-triptofanas, bet šio proceso metu atsiradusios medžiagos, kurių iki tol nebuvo aptikta ne GM bakterijų sintetintuose amino rūgščių produktuose.

Dr. A. Pusztai ir GM bulvės

Sumaištis dėl GM maisto saugumo kilo Didžiojoje Britanijoje po to, kai Dr. Arpad Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifikuotomis bulvėmis (į bulves buvo įįkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios maitintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos. Mokslininkas trumpo interviu per televiziją metu pateikė visuomenei šių eksperimentų faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo, nebegalėjo naudotis savo eksperimentų duomenų banku, jam buvo uždrausta teikti bet kokią su minėtais eksperimentais susijusią informaciją. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr. A. Pusztai buvo “reabilituotas”.

Atsparumas antibiotikams

Antibiotikai ­ gyvų organizmų, dažniausiai grybų, išskiriami nuodai, skirti kovoti ssu patogeniniais mikroorganizmais. Populiariausias ir tikriausiai visiems žinomas antibiotikas ­ penicilinas. Šiuo ir kitais antiobiotikais gydomas plaučių uždegimas, tonzilitas ir kt. ligos.

Šiuo metu pastebimas padidėjęs infekcinių ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams. Pavyzdžiui, Ispanijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje atsparumas fluorokinolų antibiotikų grupei (jais gydomas plaučių uždegimas, šlapimtakių infekcinės ligos) padidėjo net 82 proc. Patogeninės bakterijos labai greitai kinta ir prisitaiko prie antibiotikų.

Genų inžinerijoje naudojami genai žymenys, lemiantys atsparumą antibiotikams. Šie žymenys reikalingi tik biotechnologiniame procese patikrinti, ar įsiterpė norimas genas. Ląstelės su įterptais genais auginamos tam tikroje terpėje, kur yra antibiotikų. Tos ląstelės, kuriose reikalingi genai sėkmingai įsitvirtina, išgyvena, o kuriose neįsitvirtina ­ žūsta. Iš tokių ląstelių išaugintuose augaluose žymenys lieka kiekvienoje augalo dalyje.

Teoriškai antibiotikams atsparumą lemiantis genas gali būti pernešamas iš ląstelės į ląstelę ir gali patekti, pavyzdžiui, į žmogaus organizme gyvenančią E. coli. Taip pat jis gali patekti ir į patogeninę bakteriją. Tuomet gintis net ir nuo paprasčiausios infekcijos būtų itin sudėtinga.

Mokslininkai ir medikai pripažįsta šį genų inžinerijos pavojų: ES teisniuose aktuose skelbiama, kad antibiotikams atsparių genų naudojimas turėtų būti galutinai sustabdytas 2008 metais.

Alergijos

GM maisto produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų. Mokslininkai ir medikai nuogąstauja, kad tokių GM maisto produktų vartojimas gali sukelti alergijų protrūkį. Todėl GM maistas ir maisto ppriedai turi būti atitinkamai žymimi, kad galima būtų nustatyti alergijas sukeliančias medžiagas.

Pirmieji rimti pavojaus sveikatai signalai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. 1999 m. atlikus tyrimus Jorko mitybos laboratorijoje paaiškėjo, kad 1998 m. net 50 proc. padaugėjo žmonių, alergiškų sojai. Paprastai soja būdavo priskiriama prie nealergiškų produktų, todėl šios žinios itin nustebino. Manoma, kad alergiją sukėlė būtent GM sojos naudojimas maisto produktuose, tačiau nustatyti tikrą šių alergijų priežastį yra sudėtinga, nes GM maistas yra nežymimas.

Herbicidų poveikis

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) paskelbė, kad naudojant glifosatą prieš nuimant derlių, chemikalo lieka produktuose, taip pat ir gyvulių pašaruose aptinkami likučiai patenka į kiaušinius, mėsą ir pieną. Nors firmos teigia, kad glifosatas visiškai nekenksmingas gyvūnams ir žmogui, tačiau tyrimai rodo, kad šis chemikalas sukėlė tirtų laboratorinių gyvūnų DNR pažaidas, pakenkė reprodukcinėms sistemoms, paskatino vėžinių ligų vystymąsi.

Dėl padidėjusių chemikalų sunaudojimo kiekių biotechnologinės kompanijos reikalauja didesnių leistinų herbicidų koncentracijų GM maiste. Pavyzdžiui, “Monsanto” jau gavo leidimą JAV ir Europos mastu didžiausią leistiną herbicidų koncentraciją GM sojos pupelėse viršyti net 3 kartus.

GMO poveikis laukinei gamtai

Kaip GM augalai paveiks naudingus vabzdžius; kokią įtaką turės padidėjęs naudojamų herbicidų kiekis; kas bus, jei GM augalas ar gyvūnas pateks į natūralią gamtą; kaip apsaugoti įprastus augalus nuo GM augalų, kai aplink skraido bitės ir perneša žžiedadulkes? Į šiuos klausimus aplinkosaugininkai bei biologai ieško atsakymo, tačiau neabejojama, kad patekę į aplinką genetiškai modifikuoti organizmai sukels negrįžtamus pokyčius laukinėje gamtoje, todėl kiekvienas leidimas auginti GM augalus ar veisti GM gyvūnus turėtų būti itin pamatuotas.

Kaip GMO gali išplisti natūralioje gamtoje?

GMO, kuris pradėtas auginti komerciniam naudojimui, nesiėmus papildomų apsaugos priemonių, gali plisti ir į kitas teritorijas. Tai gali vykti keliais būdais:

Genetiškai modifikuoti naminiai gyvūnai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. Taip GM augalų plitimui pasitarnauja bitės, pernešdamos GM augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis dažnesnis, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą.

GM augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkoms sąlygoms, todėl, atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.

Dar vienas galimas GMO plitimo būdas ­ horizontalusis genų pernešimas. Jis vyksta per virusus ir transpozonus, kurie naudojami genų inžinerijoje. Patys būdami nepavojingi, jie gali kryžmintis su natūraliai gamtoje egzistuojančiais virusais ir jiems perduoti turimą genetinę informaciją. Tokiu būdu gali susidaryti genų kombinacijos ir atsirasti nauji ypač pavojingi virusai.

Grėsmė bio-įvairovei

Itin daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, pabėgusių į natūralią gamtą,

galimą žalą bio-įvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. Pavyzdžiui, į Australiją atvežtas kaktusas opuncija turėjo augti kaip gyvatvorė ir apsaugoti avių ganyklas nuo kengūrų, tačiau vietoj to, kaktusas pats plito ganyklose, kilo grėsmė, kad avys liks be pašaro ir žlugs Australijos avininkystė.

Svetimų rūšių invazija neaplenkė ir Lietuvos: kanadinė audinė, atkeliavusi į Lietuvą beveik visiškai išstūmė vietinę europinę audinę.

Šie ir kiti pavyzdžiai skatina gerokai pagalvoti, ar taip nneatsitiks ir su GM augalais bei gyvūnais.

Šiuo metu bandoma auginti GM lašišas. Pramoninkai garantuoja, kad šios lašišos nepateks į natūralius vandenis, tačiau, kaip žinia, ir dirbtiniame tvenkinyje po kurio laiko atsiranda žuvų. Taigi, ir GM lašišos gali įvairiais būdais ,,pabėgti“ iš augyklų ir pradėjusi kryžmintis su natūraliomis lašišomis kaip mat jas išstumtų, nes yra didesnės nei įprastos lašišos.

Bt toksinai

Maždaug 12-15 proc. GM augalų pasėlių sudaro augalai (daugiausia kukurūzai ir medvilnė), gaminantys Bt toksiną. Bt toksinas naudojamas kovai su žemės ūkio kkenkėjais ­ vabzdžiais. Tai yra insekticidas, pagamintas iš negyvų Bacillus thurigiensis bakterijų ir naudojamas ekologinėje žemdirbystėje. Toksinas patekęs į vabzdžio virškinamąjį traktą, slopina maisto pasisavinimą, stabdo augimą, lytinę brandą ir dauginimąsi. Taip poveikis aplinkai naudojant Bt toksiną nėra didelis, nes vvabzdžiai nesuspėja įgyti atsparumo, medžiaga greitai suyra (maždaug per parą) veikiant saulei ir lietui.

Naudojant genų inžineriją, aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai buvo įsodinti į augalus. Todėl visą laiką kiekviename GM augalo audinyje, kiekvienoje jo ląstelėje yra gaminamas aktyvus Bt toksinas.

1999 m. Kornelio universitete (JAV) atlikus eksperimentus, paaiškėjo, kad Bt kukurūzų žiedadulkės yra kenksmingos monarcho drugelių lervoms. Taip pat tyrimai atskleidė, kad GM augalai yra žalingi daugeliui gerųjų vabzdžių, dirvožeminėms bakterijoms, bitėms ir net paukščiams.

Atsparumas herbicidams

GM herbicidams atsparūs augalai apima ¾ visų pasaulyje kultivuojamų GM augalų. Todėl, kalbant apie GMO poveikį aplinkai, jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Biotechnologinės firmos skelbia, kad pagrindinis herbicidams atsparių GM augalų privalumas ­ mažesnės herbicidų sąnaudos naikinant piktžoles, tačiau tyrimai rodo ką kita: auginant GM aaugalus, atsparius herbicidams, sunaudojama 3 kartus daugiau herbicidų nei įprasta. Mat augindami GM kultūras ūkininkai nesibaimina, kad per didelis herbicidų kiekis gali šiems augalams pakenkti. Norėdami kuo efektyviau išnaikinti piktžoles, jie sunaudoja didesnį chemikalų kiekį nei įprasta.

Dėl padidėjusio chemikalų kiekio dirvoje žūsta mikroorganizmai, grybai, smulkūs gyvūnai, be kurių laukas tampa negyva ”Sachara”, palaikoma dirbtinių trąšų bei pesticidų pagalba.

Taip pat abejojama, ar ilgainiui piktžolės neįgys atsparumo herbicidams. Tada ūkininkai atsidurtų dar didesnėje bėdoje: pavyzdžiui, jei GM rapsas, atsparus herbicidams, šalčiui, sausrai ssusikryžmintų su giminingomis piktžolėmis, tai šių ,,superpiktžolių“ naikinimui tektų pasitelkti kur kas įvairesnius chemikalus ir kitas priemones (jau pastebėta, kad kai kurios piktžolės tapo neišnaikinamos naudojant net ir labai didelius Roundup kiekius).

Šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamas herbicidas ­ Monsanto Roundup (cheminis terminas-glifosatas). Šis herbicidas yra universali priemonė kovoti su įvairiomis vienmetėmis ir daugiametėmis piktžolėmis. 1998 m. visame pasaulyje buvo sunaudota apie 112000 tonų glifosato. 71 proc. visų GM augalų, augintų 1998 m. buvo atsparūs glifosatui.

GMO naudojimą reglamentuojantys įstatymai

Europos Sąjungos vykdoma GMO politika

ES vykdoma politika GMO atžvilgiu yra gana griežta. Iš dalies tai lemia mokslinių tyrimų stoka bei neigiama vartotojų nuomonė apie GM maistą.

GMO platinti ES galima tik gavus oficialų leidimą, kurį suteikia Europos Komisija ir visų šalių narių atstovai. Šiandien pagal šiuos reikalavimus yra įteisinta 18 GM produktų: atsparus herbicidui – bromoksinilui tabakas; rapsas, cikorija ir Bt-kukurūzai, atsparūs herbicidui – gliufosinato amoniui; sojos pupelės, atsparios glifosatui; taip pat kai kurios gvazdikų veislės su pakeistomis žiedų spalvomis.

Moratoriumas dėl GMO

Nuo 1998 m. pabaigos Europos Sąjungoje nebuvo įteisintas nei vienas naujas GMO gaminys. To priežastis ­ moratoriumas, kurį yra paskelbusios šešios šalys narės (Prancūzija, Danija, Italija, Graikija, Austrija, Liuksemburgas). Nors šį sprendimą priėmė aukščiausia šalies valdžia, didžiulę įtaką padarė visuomeninės organizacijos ir patys ppirkėjai: GM maisto vartotojai nenori pirkti, todėl prekybininkams nepelninga gaminti ir importuoti šiuos produktus.

Austrija pirmoji prabilo apie moratoriumą dėl GMO. Visuomeninės organizacijos nuo 1995 metų aktyviai veikė šioje srityje ir 1997 gegužės mėnesį inicijavo referendumą GMO klausimais (1,2 mln. gyventojų pasisakė už GMO uždraudimą). Šiuo metu Austrijoje oficialiai nėra GM augalų bandymų laukų.

Kartagenos protokolas

Pasirašant Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją 1992 m. buvo diskutuota apie GMO, tačiau tuo metu tai dar nebuvo labai aktualu. 2000 m. sausį buvo parengtas naujas dokumentas ­ Biologinės įvairovės konvencijos Biosaugumo (,,Biosafety“) protokolas, dar vadinamas Kartagenos. Jis reguliuoja GMO importą ir eksportą, nustatoma, kad šalis norinti įvežti GMO, turi gauti šalies, į kurią įveža, sutikimą. Kiekviena šalis gali remtis „atsargumo principu“ ir uždrausti bet kokį GMO įvežimą tol, kol nebus moksliškai įrodytas organizmo visiškas nekenksmingumas. Šalis taip pat gali uždrausti įvežti GMO dėl socialinių – ekonominių motyvų, dėl poveikio bioįvairovei. Lietuva šį Protokolą pasirašė 2000 gegužės 24 d. Nairobyje, ratifikuoti numatoma 2004 metais.

Orhuso konvencija

Jungtinių Tautų Konvencijoje ,,Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais” (Orhuso konvencijoje) yra minima ir galimybė gauti informaciją apie GMO, jų platinimo vietas. Šiuo metu svarstoma galimybė į konvenciją įtraukti atskirus punktus dėl visuomenės dalyvavimo ssprendžiant GMO klausimus bei dėl GM maisto žymėjimo.

Lietuva ir GMO

1998-2000 m. Lietuvos žemdirbystės institute bei Lietuvos valstybiniame augalų veislių tyrimo centre buvo atliekami GM cukrinių ir pašarinių runkelių tyrimai. Biotechnologijos pramonės įmonės jau daugelį metų garsėja pasiekimais genų inžinerijos srityje (hormonų, fermentų gamyba) ir savo darbe naudoja GM mikroorganizmus.

Šiuo metu Lietuvoje nėra laboratorijos, atliekančios GM maisto patikrinimą, todėl duomenų apie GM maistą pateikti negalime.

GMO teisinė bazė Lietuvoje

Lietuvoje “Genetiškai modifikuotų organizmų” įstatymas priimtas 2001 m. birželio 12 d., tačiau įsigaliojo nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Jis skirtas reglamentuoti veiklos, susijusios su GMO ir GM produktų naudojimu, valdymu, rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimu, išleidimu į aplinką bei tiekimu į rinką. Pagal įstatymą GMO valdymą atlieka Aplinkos ministerija.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai nesutampa su esama ES teisine baze. Tačiau jau yra siūlomos įstatymų pataisos, kurioms įsigaliojus ribotą GMO naudojimą reglamentuotų kiti teisiniai dokumentai.

Ant parduodamų GMO produktų turi būti pažymėta, kad produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų medžiagų.

Kaip išvengti GM maisto

Biotechnologijos vystosi labai sparčiai. Kol neįsitikinome genetiškai modifikuoto maisto saugumu, turėtume imtis priemonių, kad išvengtume galimų žalingų pasekmių. Tam nereikia dėti ypatingų pastangų. Tiesiog kiekvienas pirkėjas turi teisę rinktis, ar pirkti genetiškai modifikuotą maistą ir taip pritarti GM maisto plitimui. Deja, šiandien

susiduriame su GM maisto žymėjimo problema. Taisyklės jau parengtos, tačiau jas įgyvendinti yra sudėtinga. Todėl vartotojas, pirkdamas maistą, nėra užtikrintas, kad jame nebus GM produktų.

Patikimiausias kelias išvengti GM maisto, yra:

• pirkti ekologišką maistą (naudoti GMO yra uždrausta ekologiškuose ūkiuose);

• pirkti neapdorotą maistą (šviežius vaisius ir daržoves lengviau ištirti ir nustatyti GMO. Konservuotame maiste yra daug maisto priedų, todėl nustatyti GM produktus techniškai nebeįmanoma);

• vengti maisto, importuoto iš JAV, Kanados ir Argentinos (šiose šalyse užauginama 95 proc. GM produkcijos).

ŽODYNĖLIS

Antibiotikai­ tai gyvų organizmų (dažniausiai ggrybų) išskiriamos medžiagos, kurios sunaikina mikroorganizmus arba sustabdo jų dauginimąsi. Plačiai naudojami, pvz. penicilinas.

Alergija ­ tai padidintas jautrumas ar patologinė reakcija konkrečiai aplinkoje esančiai medžiagai.

Baltymas ­ tai tam tikra amino rūgščių seka.

Biotechnologija ­ tai žinių visuma apie gamybos procesus, kuriuose naudojami gyvi organizmai, bioprocesų technologijas ir priemones.

Biologinė įvairovė ­ pasaulyje egzistuojančių organizmų rūšių, jų genų, bendrijų, ekosistemų įvairovė.

Bt ­ Bacillus thuringiensis, natūrali dirvos bakterija, išskirianti nuodus. Ekologinėje žemdirbystėje naudojama kovai su kenksmingais vabzdžiais.

DNR ­ deoksiribonukleininė rūgštis, apsprendžianti amino rrūgščių seką baltyme.

Fermentai ­ baltyminės prigimties medžiagos, dalyvaujančios biocheminėse reakcijose.

Genas ­ funkcinis peveldimumo vienetas, DNR atkarpa. Koduoja specifinį biocheminį procesą.

Genetiškai modifikuoti oganizmai (GMO) ­ organizmai (augalai, gyvūnai, mikroorganizmai) sukurti genų inžinerijos/modifikacijos metodais, genotipe turintys įterptą svetimą geną.

Genotipas ­ tai organizmo ggenetinės medžiagos visuma.

Herbicidai ­ cheminės medžiagos, skirtos naikinti piktžoles.

Transgeniniai organizmai = GMO.

Pesticidai ­ cheminės medžiagos, skirtos naikinti įvairius kenkėjus.

Informacijos šaltiniai:

www.vgad.org/gmo ­ Vilniaus gamtos apsaugos draugijos puslapis. Vienintelis, kuriame pateikiama informacija apie GMO lietuviškai.

www.psrast.org ­ Tarptautinės gydytojų ir mokslininkų sąjungos už tinkamą žinių apie mokslą ir technologijas naudojimą puslapis. Apie GMO labai paprastai, su tikrais faktais. Suprantama ir tiems, kurie nedaug žino apie genetiką.

www.anped.org ­ ANPED (Šiaurės šalių aljansas subalansuotai plėtrai) puslapis. Itin daug apie GMO padėtį Rytų ir Centrinėje Europoje, įstatymų analizės.

www.greenpeace.org ­ vienos įtakingiausios pasaulyje aplinkosauginės organizacijos Greenpeace puslapis. Labai daug informacijos pradedant GM maistu, baigiant patentais. Žinoma, tik anti-GMO.

www.truefoodnow.org ­ Greenpeace sukurtas internetinis tinklalapis, atspindintis Greenpeace kampanijos ,,Tikras maistas šiandien“ dalį. Šis tinklalapis skirtas visiems vartotojams, kkurie nori pareikšti savo nuomonę arba protestą prieš genetiškai modifikuotą maistą.

www.foeeurope.org/GMOs/index.htm ­ Europos Žemės Draugų puslapis. Daug informacijos apie GMO situaciją Europoje.

www.ucsusa.org ­ Susirūpinusių mokslininkų organizacija“. Daug aktualių temų, tarp jų ir apie biotechnologiją.

www.consumersinternational.org ­ pasaulinės vartotojų federacijos tinklalapis. Apie GM maistą iš vartotojų pozicijų.

www.oneworld.org/penguin/genetics/home.html ­ svetainė, kurioje verta apsilankyti mokytojams. Piešinėlių pagalba galėsite paaiškinti vaikams apie GMO.

www.biotech-info.net ­ Ecologic Inc. kompanijos, užsiimančios žemės ūkio poveikio aplinkai ir maisto saugumui analize, tinklalapis. Itin daug naudingų nuorodų bei adresų plačiau bbesidomintiems GMO.