Renesansas

Turinys

1. Istorinis kultūrinis epochos apibūdinimas ………………3 psl.

2. Meninio stiliaus apibrėžimas………………3psl.

3. Vieno meno kūrinio analizė………………..3-4psl

4. Ryšiai,sąsajos su Lietuva………………..4-5psl.

5. Literatūra………………………6 psl.

1. Istorinis kultūrinis epochos apibūdinimas

Istoriškai šis laikotarpis maždaug apibrėžiamas XIII amžiaus pabaiga –XVI amžiaus pabaiga. Renesanso meniniai principai humanistinė pasaulėžiūra susiformavo Italijoje XV amžiaus pradžioje. Humanizmiu būdingas naujas požiūris į žemiškas vertybes, žmogų jį suprantantį gamtos pasaulį, pereinama prie pasaulėtinės kultūros.Viduramžiais vyravusį bendruomiškumą nustelbia meninko individualybės iškėlimas. Meninkas jau nebelaikomas paprastu amatininku, omeninė kuryba prilyginama ,,dieviškajai’’.Tikima žmogaus protu ir jo universaliomis kkūrybinėmis galiomis.

Renesansas skirstomas į 4 periodus:

• Proterenesansą. Šis laikotarpis apima 1250-1420 metus.Tai pereinamasis laikotarpis nuo gotikos į renesansą, kuriame formuojasi nauja pasaulėžiūra, kalasi naujo meno daigai.

• Ankstyvąjį. Šis renesanso laikais nuo 1430 iki 1500 – klestėjo visos šakos: architektūra, skulptūra, tapyba.Ankstyvasis renesansas susiformavoFlorencijoje – pirklių, piukių amatininkų, politikų ir bankinkų mieste, kurį valdė meno globėjai ir meno žinovai.

• Brandųjį. Šis renesansas truko maždaug nuo 1550-1557 m. Visuose menuose žmogus pirmą kartą atskleidė asmenybė.

Humanistinės idėjos pasiekia savo apogėjų. Mokslas, menas iškyla į llyg iol neregėtas aukštumas, išauga kūrėjo indivudalumo reikšmė. Šiuo laikotarpiu įpatingą vietą užima didžiosios asmenybės, kurios paliko neišdildoma pėdsaką pasaulinėje kultūroje. Florencija vis dar buvo pagridinis meno centras, tačiau XV-XVI amžių sandoroje vis didesnę reikšmęįgyja Roma.

• Vėlyvąjį arba manierizmą

2.Meninio stiliaus apibrėžimas

Renesansas –– (pranc. renaissance – atgimimas : rinacimento) prsaidėjusi XIV –XVI a. Europos meno epocha pasižymi ,,visų meno atgimimu antikos dvasia”. Meno istorikas G. Vasari 1550 šią epochą apibūdino drąsų polėkį, prasidėjusį ir užsibaigusį jo gyvenimo akivaizdoje. Laikotarpį tarp Giotto ir Tiziano J. Burckardas 1860 pavadino ,, renesanso kultūra Italijoje”.Renesansas labiau reiškėsi ne kaip apibrėžtas stilius , o kaip gyvenimo būdas. Atsižadėjus griežtų viduramžių nuostatų ir saitų, atsigrežus į klasikine antiką siekta aktivizuoti naujos kūrybos galias ir humanizmo dvasia formuoti laisvą žmogų.

Pagrindinis renesanso dailės objektas- žmogus- herojiška, visapusiškai išsilavinusi asmenybė.

3.Vieno meno kūrinio analizė

Viena renesanso viršūnių – Mikelandželas. Jo ilgas gyvenimas – tai Heraklio gyvenimas, virtinė žygdarbių, kuriuos jis įvykdė sielvartaudamas ir kentėdamas, lyg ne savo valia, o priverstas savo genijaus.

Mikelandželas bbuvo skulptorius, architektas, tapytojas ir poetas. Tačiau kad ir ko ėmėsi, pirmiausia ir visur jis – skulptorius; jo figūras, nutapytas ant Siksto koplyčios plafono, galima laikyti statulomis, jo eilėraščiuose, rodos, jauti skulptoriaus skaptą. Skulptūrą jis vertino labiau už visus kitus menus ir čia, kaip ir kitur, buvo Leonardo da Vinčio, menų ir mokslo karaliene laikančio tapybą, priešininkas.

Vienas ankstyvųjų Mikelandželo darbų – beveik penkių metrų aukščio Dovydo statula, pastatyta Sinjorijos aikštėje, šalia Vekjo rūmų, kur yra vyriausybinis Florencijos centras. Ši statula tturėjo ypatingą politinę reikšmę: tuo metu, pačioje XVI amžiaus pradžioje, Florencijos respublika, išvijusi savo vidinius tironus, buvo tvirtai pasiryžusi priešintis ir vidaus ir išorės priešams. Buvo norima tikėti, kad maža Florencija gali nugalėti, kaip kadaise jaunas taikus piemuo Dovydas nugalėjęs milžiną Galijotą. Čia buvo kur pasireikšti herojinei Mikelandželo talento prigimčiai. Iš monolitiško marmuro luito (anksčiau jau sugadinto nevykusiai apdorojant) jis iškalė savo tramdomu įniršiu gražų jauną milžiną. Tai buvo labai sunkus darbas, nekalbant apie didžiulę fizinę įtampą, iš skulptoriaus jis reikalauja rankos tikslumo (to, kas netiksliai atkirsta, nebegalima pridėti) ir vidinės regos ypatingo akylumo. Taip dirbo Mikelandželas. Parengiamasis etapas jam būdavo piešiniai ir vaško eskizai, apytikriai apibrėžiantys vaizdą, o paskui jis stodavo į grumtynes su marmuro bloku. Vaizdo “vadavimas” iš slepiančio jį akmeninio apdangalo Mikelandželui buvo nuostabioji skulptoriaus darbo poezija;

4.Ryšiai,sąsajos su Lietuva.

Lietuvoje humanistinis judėjimas prasidėjo tik XVI amžiaus pradžioje. Tuo metu Lietuvoje vyko dideli pokyčiai ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime , augo gyvenvietės, kūrėsi miestai. XVI amžiuje atsirado lietuvių raštija, parašyti metraščiai, išspausdintas Lietuvos Statusas, įsteigtas universitetas (1579 m.)

Architechtūra. XVI- XVII amžiaus pirmoje pusėje lietuviškajai architektūrai darė poveikį įtalų ir Nyderlandų mokyklos, vėliau vis aktyvėjo vietinių architektų veikla. Renesanso stilius Lietuvoje reiškėsi rezidencinių ir bastioninių pilių statyba, kulto pastais, visuomeninių iir gyvenamųjų namų architektūra.

Pilys. Šiuo laikotarpiu atsirado naujos paskirties privačių pilių, kurios skirtos rezidencijai ir gynybai. Dažniausiai jos buvo statomos su uždarais vidiniais kiemais, sustiprintos gynybiniais bokštais, apjuostos aptvarinėmis sienomis arba bastionais ir gynybinias grioviais. Tokia buvo Vilniaus Žemutinė pilis- Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija.

Rūmai.XVI amžius viduryje pradedami statyti mūriniai gyvenamieji rūmai. Jie paprastai statyti yra stačiakampio plano, dviaukščiau su keturkampiais arba apskritais bokštais kampuose.Tokie buvo apie 1537 metus statyti Siesikų dvaro rūmai, XVII amžiaus viduryje pastatytas Raudondvario rūmų kompleksas, susidedantis iš Didžiųjų ir Mažųjų rūmų.

Kulto arcitektūraRenesanso laikotarpio bažnyčios iš pradžių buvo nesudėtingo tūrio, pailgo stačiakampio plano, su bokštais turinčio gotikos elemetų: statūs stogai, smailūs angų arkos. Seniausia renesansinėsimno bažnyčia su dviem bokštais pagrindinio fasado kampuose.

Visuomeniniai pastatai. XVI amžiuje pradėta steigti ir statyti mokyklas.Didžiausias šio laikotarpio pastatų kompleksas, kurio statyba truko ik XIX amžiaus – Vilniaus universiteto rūmai. Tai sudėtingas ansamlis iš įvairaus dydžio kiemų , apie kuriuos buvo išdėstyti mokymiu skirti pastatai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Skulptūra. Renesanso laikotarpiu atsirado pasaulinės skulptūros kūrinių. Buvo kuriami portretiniai biustai, statulos, reljefai, antkapiai paminklai. Seniausi išlikę antkapiniai paminklai – tai Alberto Goštauto ir povilo Alšėniškio rausvo marmurro plokštės, dabar esančios Vilniaus katedros Goštautų koplyčios sienoje.

Tapyba. XVI amžiaus pradžioje Lietuvoje pradėjo plisti renesansinė tapyba, pradedama ttapyti aliejiniais dažais ant drobės. Daugiausia vyrauja portreto ( Barboros Radvilaitės), istorinio batalinio, biutinio, religinio ( ,, Aušros vartų Marija’’) žanrų paveikslai.

Literatūra:

1.E.H. Gombrich ,, Meno istorija’’ Alma litera vilnius 1997 m.

2.Angelė Narciūtė ir Ariadna Čiurlionytė ,, Dailė’’ Vilnius 2000m