renesanso moteru apranga

Moterų apranga

XVIa. pr. anglų aukštuomenės moterų drabužių siluetas ir proporcijos priminė to meto prancūzų drabužius. Paprastumas, formų aiškumas buvo atėję iš ankstyvojo italų Renesanso. Vis dėlto anglių apranga turėjo specifinių, tik jai būdingų bruožų.

Moterų aprangą sudarė balti dribiniai marškiniai, apatinė suknelė kota ir viršutinė suknelė.

Kota standžiai aptempė odiniu korsetu suspaustą liemenį, Ant jos moterys vilkėjo siurko arba suknelė plokščiu, siauru liemeniu bei krūtine ir i apačią platėjančiu sijonu.

Amžiaus I pusėje ją siūdavo su didele kvadratine kaklo iškirpte, llabai siauromis rankovėmis su ilgais ir labai plačiais , varpo pavidalo rankogaliais. Iš po jų buvo matyti apatinės suknelės rankovės, kurių išorinė pusė pagražinta išilgine prakarpa. Pro prakarpas buvo matyti baltų marškinių rankovės. Suknelės sijonas buvo ispaniško fasono – varpo pavidalo. Priekyje sijoną puošė apverstos V raidės formos iškirptė pro kurį buvo matyti prašmatnus kotos sijonas. Kotą kaip ir viršutinės suknelės rankoves, siuvo iš brangaus ir puošnaus audinio.

Moterys sukūrė daug tokios suknelės variantų.

Apie XVIa. vidurį drabužiai ėmė įgauti ispanų madų bbruožų. Siauras suknelės liemuo dabar pailginamas smailiu kampu. Iškirptę pakeitė maža apykaklė, o didžiuliai rankogaliai pakeičiami siaurais.

Atejus i valdžią karalienei Elžbietai I, užsienio šalių įtaka anglų drabužiams dar padidėjo. Drabužiai tapo didesni. Pasikeitė ir rankovių forma.