Spalvos

Tūrinys

Tūrinys____________________________________________________1

Įžanga_____________________________________________________2

Spalvų teorija vakaruose_______________________________________2 – 4

Feng shui mokymas – Rytuose__________________________________4

Spalvų reikšmės įvairiose kultūrose, poveikis ir pritaikomumas________ 4 – 14

Madingos spalvos____________________________________________14 – 15

Spalvos mūsų aplinkoje_______________________________________15 – 16

Spalvos rytuose______________________________________________16 – 17

Pabaiga____________________________________________________17

Naudoti informacijos šaltiniai__________________________________18

įžanga

Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia žodžiais nusakyti spalvos poveikį mūsų savijautai, tai išreikšti eilėmis. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes eesame šiame pasaulyje, kokią reikšmę mūsų kultūra suteikia spalvai.

XX amžiuje daug tirtas spalvos poveikis žmogui. Amžiaus pradžioje šioje srityje pirmavo Vokietija, amžiaus viduryje spalvos poveikis pradėtas tirti Amerikoje. Pirmu žingsniu šioje srityje galima laikyti 1810 metais pasirodžiusį I.V. Getės „Mokymą apie spalvą“, kuriame poetas nesutinka su fizikų požiūriu, pabrėždamas emocijų bei patirties įtaką tam, kaip mes suvokaime spalvą.

Spalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize. Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mūsų fiziologinei būklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesių ggreičiui. Nuo mus supančių paviršių atsispindintis šviesos pluoštas mūsų kūnus veikia gerokai silpniau nei monochromatinis spinduliavimas, jis labiau veikia mūsų emocinį ir psichologinį stovius. Geriausiai yra ištirti ilgabangio raudono bei trumpabangio mėlyno spinduliavimo poveikis žmogui. Be kita ko, eksperimentų būdu nnustatyta jog stiprus spalvinis dirgiklis iššaukia mūsų organizmo atsakomąją reakciją.

Spalvų teorija vakaruose

Šiaip tai spalvos supratimas visada yra įtakojamas aplinkos konteksto. Spalva sąlyginai priklauso ir nuo paviršiaus – ar jis matinis, blizgus, nelygus ir t.t. Galų gale daiktai sudaro grupes, kurios išdėstytos erdvėje ir tai taip pat veikia spalvas.

Pabandykime panagrinėti spalvų sąveikas. Truputis istorijos. Per paskutiniuosius 150 metų daugybė spalvų teoretikų ir praktikų bandė analizuoti spalvas bei tai, kaip mes jas priimam. Apžvelkime kai kurias teorijas, kurios yra pripažintos ir mūsų laikais.

Ševlerio (1786 – 1889 m. Gamyklos, gaminančios dažus Paryžiuje, direktorius. Galima sakyti padėjo pradmenis spalvų mokslui) teorijos:

1. Ryškios, kontrastingos spalvos, paimtos protingomis proporcijomis nekeičia savo atspalvio. Atvirkščiai, jos viena kitą paryškina. O paimtos smulkiomis dalimis ir chaotiškai išmėtytos erdvėje ssukuria naują, gan nemalonią spalvą.

2. Spalvos, esančios šalia spalvų rate, turi tendenciją maišytis ir kurti naują spalvą.

Vilhelmas von Bezoldas. XIX a. Audinių dizaineris, pastebėjęs, kad pakeitus nors vieną piešinio spalvą, piešinys pasikeičia kartais neatpažystamai.

Džozefas Albersas (1888 – 1976 m.). Pramoninio dizaino ir meno akademijos narys. Skyrė įpatingą dėmesį spalvų supratimui bei įsisavinimui. Teigė, kad priklausomai nuo aplinkos vieną ir tą pačią spalvą mes suprantame, kaip atskirų atspalvių.

Tam, kad palyginti NCS sistemą su kitomis spalvinėmis sistemomis, susipažinkime su pagrindiniais dailininko ir mmeno teoretiko Johaneso Iteno (1888- 1967) sukurtos spalvų teorijos teiginiais.

J. Iteno teorija susistemina spalvas į 12 dalių. Spalvinio apskritimo pagrindą sudaro trys svarbiausios (pirmos eilės) spalvos- geltona, raudona ir mėlyna. Oranžinė, žalia ir violetinė yra antros eilės spalvos bei yra išsidėsčiusios priešais pirmos eilės spalvas. Iš šonų pirmos ir antros eilės spalvas supa trečios eilės spalvos, kurios gaunamos sumaišius šalia esančias pirmos ir antros eilės spalvas- geltonai oranžinė, purpurinė, mėlynai violetinė ir lapų žalumos.

Šiame apskritime tam tikrai spalvai priešpriešiais esanti spalva yra jai kontrastinė (papildomasis kontrastas). Remiantis šiuo principu spalvinį apskritimą galima padalinti ir į didesnį spalvinių sektorių skaičių. Naudojant spalvinį apskritimą tapyboje ir dizaine galima nustatyti spalvines harmonijas ir kontrastus. Didžiausią kontrastą sudaro priešpriešiais esančios spalvos (papildomasis kontrastas). Spalvas galima parinkti ir naudojantis kvadratu, trikampiu ar stačiakampiu. Harmoningam deriniui išgauti pasirenkamos dvi ar trys šalia esantys tos pačios spalvos atspalviai.

XII a. Viduryje pradėjo formuotis heraldikos meno kodeksas. Šiame kodekse randame ir spalvų naudojimo aprašymą. Buvo sutarta, kad yra metalai ir spalvos. Metalai: OR – auksas – geltona spalva ir ARG – sidabras – balta spalva. Spalvos: tai LAZUR – mėlyna spalva, GULZ – raudona, TRAUR – juoda, VERT – žalia, PURPUR – purpurinė. Vėlyvųjų viduramžių laikais heraldinės sspalvos buvo papildytos dar trimis: TENNE – tamsiai geltona, arba oranžinė, SANGUIN – kraujo skaisčiai raudona ir MIURREI – rausva kūno atspalvio spalva.

Vatikano Miesto Valstybės vėliava taip pat heraldinė išimtis. Čia geltona ir balta spalvos, išdėstytos greta viena kitos, pabrėžia unikalios popiežiaus miesto valstybės statusą. Geltona simbolizuoja Saulę, o balta – Mėnulį. Tai reiškia, kad šv. Petro sosto vietininkas viešpatauja ir dieną, ir naktį.

Feng shui mokymas – Rytuose

Pagal Feng Shui teoriją visos pasaulio šalys (t. y. Šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, šiaurės rytai, šiaurės vakarai, pietryčiai, piatvakariai) turi savo specifinę energetiką ir yra siejamos su penkiais pirmapradžiais elementais (stichijom). Stichijos turi savo konkrečias spalvas ir formas ir dar tarpusavyje yra susijusios kūrimo ir griovimo ciklais.

Spalvų reikšmės įvairiose kultūrose, poveikis ir pritaikomumas.

Raudona

Raudona yra pati ryškiausias ir labiausiai dėmesį patraukianti spalva. Raudona spalva sukuria pozityvią energiją. Ji yra pačiame matomų spalvų spektro gale, todėl šią spalvą mes pamatome greičiau už kitas. Bet ši spalva asocijuojasi su prievarta, ardo aplinkos jaukumą. naudoti patartina: norint sujaudinti (karnavalų fejerverkams), per iškilmingas pastatų atidarymo ceremonijas (juostos), įrengiant perspėjamą signalizaciją (žibintai, vėliavėlės), dėmesiui atkreipti (užrašai). Simbolizuoja širdies veiklą, kraują, aistrą, agresiją, gyvybę. Ji stimuliuoja pojūčius. Raudonoje aplinkoje žmonės dirba greičiau, tačiau daro daugiau klaidų. Jei darbas nuobodus, iinterjere reikėtų panaudoti raudonų akcentų, pavyzdžiui, puikiai atrodo raudono stiklo dirbiniai. Senovės Indijos traktate apie architektūrą ir namus “Vastu” patariama miegamajame lovas apkloti raudonais užtiesalais, padėti raudonų pagalvėlių — sukursite aistros atmosferą. Ši spalva netinka itin aktyviems, greitai susierzinantiems, ramybės trokštantiems žmonėms. Nenaudotina psichiatrijos ligoninėse, religinių kultų patalpose, sporto salių holuose, patalpose, kuriose būna daug žmonių (poilsio kambariuose, kavinėse, restoranuose, diskotekose, liftuose). Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsiranda sunkumo pojūtis. Raudonai oranžinė laikoma pačia erotiškiausia spalva, ji menkina gebėjimą susikaupti, sukelia miglotas mintis. Tinkamą rimtiems apmąstymams aplinką sukuria šalti raudonos spalvos tonai. Tamsiai raudona laikoma ramia ir simpatiška spalva, sukuriančia šventinę bei solidžią aplinką.

Dizaineriai dažnai savo naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudoną spalvą, kadangi ryškiai raudonos detalės prikausto dėmesį net pačioje neutraliausioje aplinkoje. Ši spalva mažina erdvę, didina daiktus.Naudojant raudoną spalvą galima sukurti galingus efektus. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei padaryti objektą elegantišku. Maži raudoni objektai ir detalės atrodo ypatingai kompaktiški ir malonūs. Dideli raudoni paviršiai atrodo liepsnojantys, net deginantys ir gali atrodyti per daug agresyviai. Raudonos spalvos pagalba galima optiškai pažeminti lubas, bet tai sukuria nejaukų slėgio įspūdį. Raudona spalva tinka patalpoms, kuriose reikia palengvinti darbo monotoniškumą. Vien raudonais atspalviais apipavidalintos patalpos

nors ir jaudrina, bet, tuo pačiu metu, ir greitai sukelia nuovargio jausmą.

Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva, priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti bei suteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą ir nerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, ji skatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui.

simbolika

Prisiminkime, kad kiaušinius dažydavo raudonai, nes manyta, jog ši spalva turi apsauginę ir paslaptingą galią. Tai labai senas paprotys — žinoma, kad kiaušinius raudonai dažydavo ir Egipte bei Kinijoje. MManoma, jog šis reiškinys paplito iš Egipto. Raudona — tai šventas Sekminių ženklas, aukos, meilės ir ugnies spalva. Greimo tyrinėjimais, Laima, kaip antropomorfinė būtybė, pranašauja gerus ir blogus metus, keisdama savo juostos spalvas. Šiuo atveju, jei vyrauja raudona spalva, reiškia bus blogi metai. Vadinasi, raudona spalva galėjo reikšti ir laimę, ir nelaimę.

Tokios kategorijos išsiskiria ir šiuolaikinėje etninėje kultūroje. Lauko tyrimų duomenimis, raudonai suteikiamos naujos reikšmės. Rožinė — linksmybė, seniau sakydavo — meilė. Raudona — kraujas. Raudona — meilė ir skausmas <

Raudona (GULZ) – pati agresyviausia spalva. Ji simbolizuoja kraują, pyktį, ugnį, aistras, žaizdas, karą, kraujo praliejimą, pavojų, grėsmę, revoliuciją (1 pav.), jėgą, anarchiją, mirtį, didvyriškumą, taip pat sveikatą ir brandą. Tai – gyvybės spalva. Priešistorinis žmogus krauju taškė kiekvieną objektą, kkurį norėjo atgaivinti. Senovės romėnai raudonai rengdavo dievus. Laimėję mūšį, Romos karvedžiai tepdavo veidą raudonais dažais karo dievo Marso garbei. Marso planeta, dėl savo dirvožemio atrodanti rausva, buvo skirta globoti karo dievui Marsui. Šia spalva daug šimtmečių buvo simbolizuojama karo atributika.

Anglijos laivyne ant stiebo iškelta raudona vėliava reiškia kvietimą mūšiui. Pastaruosius šimtmečius raudona spalva buvo anarchijos spalva. Italų nacionalinio didvyrio D.Garibaldžio (1807-1882) šalininkai dėvėjo raudonus marškinėlius, kurie simbolizavo protestą nusistovėjusiai tvarkai ir monarchijai. Raudona vėliava buvo iškelta Paryžiuje Prancūzų revoliucijos metu griaunant Bastiliją ir nuverčiant karalių. Ta pati vėliava plevėsavo Rusijoje 1905 m. Kruvinojo sekmadienio ir 1917 m. Spalio revoliucijos metu. Raudona vėliava simbolizuoja tarptautinį socializmą ir kairiąsias jėgas politikoje. Raudona rožė – socialdemokratų simbolis.

Viduramžiais krikščioniškajame mene raudona spalva reiškė ggailestį, dieviškąją meilę. Paprotys kalendoriuje šventines dienas žymėti raudonai kilo iš bažnytinio papročio raudonai žymėti bažnytines šventes.

Raudona spalva reiškia pyktį. Iš čia kilęs posakis “pažvelk į raudoną skudurą”. Tai pavojų skelbianti, signalą “stop” reiškianti spalva. Futbole raudona kortelė reiškia žaidėjo pašalinimą iš aikštės. Ši spalva reiškia ir gėdą – sakoma “jis paraudo iš gėdos”. Pagal seną tradiciją viešųjų namų rajonai vadinami “raudonųjų žibintų” gatvėmis.

Heraldikoje juodos ir baltos spalvų piešinyje raudona spalva žymima raidėmis GU (Gulz). Astrologijoje šios spalvos planeta yra MMarsas, skaičiai – 3 ir 10. Alchemijoje raudonos spalvos metalas yra žalvaris.

Geltona

Geltona yra pati šviesiausia, lengviausia labiausiai spinduliuojanti bei švytinti iš visų spalvų. Tik labai nedaugelis žmonių gali pasakyti, kad geltona yra jų mėgiamiausia spalva. Pastebėta, kad ji labiausiai patinka 17-19 metų jauniems vyrams. Lyginant su daugybe raudonų tonų, geltonų tonų yra gerokai mažiau. Intensyvi geltona spalva daugeliui yra per ryški ir įkyri, vargina bei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikia visai priešingai- šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją. Labiausiai priimtina yra šilta, lengva ir draugiška oranžinio atspalvio geltona.

Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labai tinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenų veiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį, didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijos įsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis- sumažėjęs gebėjimas susikaupti.

Ryškūs geltonos atspalviai sukuria įtampą, skatina pokyčiams. Švelni medaus geltonumo, auksinė, rudeninių lapų spalva, švelniai ruda su oranžiniu atspalviu- šildo ir atpalaiduoja, sukelia saugumo jausmą, tinka mėgavimuisi maloniu poilsiu.

Geltona spalva – saulės, gyvybės žemėje spalva. Ji paryškina mūsų aplinkos imlumą. Nedidelė gelsva zona apie mūsų akių tinklainės centrą yra aktyviausia regos zona. Tačiau mūsų tautinėje kultūroje geltona spalva asocijuojasi su negatyviomis emocijomis: geltonoji spauda, geltonsnapis, nnet žmogaus veidas geltonoje šviesoje atrodo nemaloniai. Geltona spalva naudokimės darbo vietoms apšviesti, šiltai aplinkai sudaryti, dirbdami aktyvų protinį darbą, norėdami sutvirtinti viltis, svajas. Geltonos spalvos nenaudokite interjere: voniose, žmonių veidams apšviesti, naktiniuose klubuose, restoranams ir kavinėms, barams apšviesti. Ji stimuliuoja smegenų veiklą, todėl jos akcentai tiks darbo kambaryje. Geltonai dažykite koridorių ir virtuvę. Ši spalva išryškins tamsius buto kampus, žiemos vakarais kompensuos saulės trūkumą. Nedažykite geltonai stalčių ar dėžių vidaus. Be to, ji nedera vonios kambaryje, meditacijos vietose ir ankštose patalpose.

Geltona (OR) – Saulės ir vasaros spalva. Alchemikų manyta, kad auksas – sustingusi Saulės šviesa. Taigi ši spalva asocijuojasi su šiluma, šviesa, galingumu, auksu ir simbolizuoja šlovę ir dievišką valdžią. Geltona – graikų dievo Apolono, Saulės dievo, ir dievų tėvo Dzeuso, dangaus ir žemės valdovo, spalva.

Kinijoje geltona – imperatoriaus spalva. Tik jis turėjo teisę nešioti aukso spalvos drabužius. Auksinis drakonas – imperatoriaus simbolis.

Auksinės chrizantemos žiedo piešinys – istorinis Japonijos imperatoriaus herbas Tas pats žiedo piešinys pavaizduotas Japonijos imperatoriaus vėliavos centre. Vėliavos fonas – raudonos spalvos.

Indijoje nuotaka dažydavo savo rankas geltonai, kad jai į rankas ateitų laimė ir šeimos darna.

Europoje geltona – pavydo, bailumo ir melo spalva. Prancūzijoje tai buvo apgautų vyrų (raganosių) spalva. Kai kuriose XVI a. Europos ššalyse išdavikų ir nusikaltėlių namų duris ištepliodavo geltonais dažais. Bažnytinėse ikonose išdavikų Kaino ir Judo barzdos būna nutapytos geltona spalva. Kai kuriose šalyse žydai buvo piešiami geltonais drabužiais, nes jie “išdavė Kristų”. Nacistai okupuotose šalyse žydus versdavo ant drabužių prisisiūti geltonos spalvos Dovydo žvaigždes. Inkvizicijos pasmerkti eretikai buvo deginami aprengti geltonais drabužiais. Tai – dievo išdavikų simbolinė spalva.

Geltona – ligos spalva. Ant laivo stiebo iškelta geltona vėliava reiškė, kad laive yra užkrečiama liga sergančių žmonių. Dabartiniame tarptautinių signalų kodekse geltona reiškia raidę “Q”, t.y. “mano laive visi sveiki ir aš prašau atleisti mane nuo karantino”. Geltonai dažomi gelbėjimo kateriai, sraigtasparniai, net priešgaisrinė technika, kuri esant rūkui, dūmams, degant yra geriausiai matoma. Eismo taisyklėse geltona yra įspėjamoji spalva.

Terminas “geltonoji spauda” taikomas leidiniams, kurie, siekdami padidinti tiražą, skelbia iškreiptą, sensacingą, nepasitvirtinančią informaciją ir reklamą. XIX a. pr. spauda skaitytojus gąsdino “geltonąja grėsme”, kylančia pasauliui dėl Kinijos ir Japonijos gyventojų skaičiaus spartaus augimo. O Kinijoje “geltonos spalvos moteris” reiškia nekaltą mergaitę.

Heraldikoje geltona spalva juodos ir baltos spalvų piešinyje yra žymima taškučiais. Astrologijoje šios spalvos planeta, tiksliau žvaigždė – Saulė, skaičiai – 1, 2 ir 3. Alchemijoje geltonos spalvos metalas – auksas (lot. Aurum).

Oranžinė

Oranžinė – raudonos ir geltonos spalvos mišinys. Charakteristika –

abiejų spalvų. Naudokime: norėdami išsivaduoti iš vienišumo, savyje sustiprinti ištikimybę, mintis ir pokalbius, norėdami labiau priprasti prie esamos gyvenamosios vietos, būti dvasingesni (drabužių spalva). Spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą. Venkime oranžinės spalvos, kai norime susitelkti, kai būtina tapti griežtu vadovu arba lyderiu.

Rožinė

Nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja. Padeda sukurti romantišką atmosferą, atsipalaiduoti. Tinka miegamuosiuose, tačiau nekaip atrodo virtuvėje. Neigiamo poveikio ši spalva beveik neturi.

Rožinė (MIURRE) – tai kūno, jausmingumo spalva. Pagal koloristiką ji daugiau aartima baltai nei raudonai. Heraldikoje atsirado vėliausiai ir buvo skirta žmonių heraldinių figūrų odai spalvinti. Psichologai pažymi, kad ši spalva labiausiai žadina apetitą. Štai ir atsakymas, kodėl žmogėdros suvalgė kapitoną Kuką ir daug kitų baltaodžių(!).

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių okupuotose teritorijose homoseksualistai privalėjo nešioti raiščius su rausvais trikampiais. Nuo tų laikų daugelio gėjų klubų ženkluose vyrauja rausva spalva. Pvz., klubo “Žydrųjų” pasididžiavimas” ženklas. Prostitučių Europos gatvėse skiriamasis ženklas – rausvos spalvos šalikėliai.

Mėlyna

Mėlyna- patikimiausia ir labiausiai mėgstama spalva. Mes visada įsivaizduojame jjūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni). Stebint iš šalies, dominuojanti mūsų planetos spalva- mėlyna. Mėlyna spalva mums patinka, nes alsuoja švara ir ramybe. Labai dažnai naudojama mėlynos ir baltos spalvų kombinacija. Egzistuoja daugybė mėlynos spalvos tonų- pradedant ddangiškai žydra ir baigiant giliu nakties mėliu- taigi jos poveikio diapazonas taip pat labai platus. Daugeliui žmonių mėlyna spalva asocijuojasi su saugumu. Mėlyna nevargina akių.

Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui. Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas.

Mėlyna spalva – vandens ir dangaus spalva. Ja naudokimės norėdami pabrėžti savo unikalumą, ketinimų rimtumą, suteikti paslaptingumo elementų (paveiksle, reklamoje). Tai tinkamiausia spalva dvasiniam susikaupimui.

Mėlynos spalvos detalės daro objektą lyg erdvesniu, vėsesniu, sodriai mėlyna- ryški ir kilminga, tamsi pilkai mėlyna spalva gadina nuotaiką ir veikia slegiančiai. Mėlyna spalva nenaudotina visuomeninių pastatų koridoriuose ir eskalatoriuose, visose patalpose, kuriose žmogus maitinasi, šaltose vietose, patalpose, skirtose linksmintis. Ši įžvalgos, intuicijos, konservatyvumo ir aatsidavimo spalva sukuria rimtą atmosferą. Melsvos sienos vizualiai plečia mažą erdvę. Mėlynas interjeras mažina temperatūrą, žemina arterinį spaudimą. Tačiau didelis mėlynų atspalvių kiekis gali slėgti, kelti melancholiją. Į depresiją linkę žmonės mėlynoje erdvėje gali pasijusti tarsi uždarame kovos su pačiu savimi rate. Žydra spalva itin tinka vaikų, poilsio kambariams, miegamiesiems dažyti. Indigo, tamsiai mėlyną spalvą, naudokite saikingai, geriausiai kartu su kitomis spalvomis.

Mėlyna (LAZUR) – tai švaraus dangaus ir jūros spalva, reiškianti ir aukštį, ir gylį. Ji taip pat simbolizuoja ppastovumą, ištikimybę, teisingumą, tobulumą, apsisprendimą ir taiką. Senovės egiptiečiai mėlyna spalva išreikšdavo teisybę. Ši spalva lydėdavo graikų Olimpo vyriausiąjį dievą Dzeusą, Romos imperijos laikais – Herą (Junoną-Monetą) – dangaus dievo Jupiterio žmoną, dangaus deivę. Mėlynos spalvos yra daugelio valstybių aukščiausio laipsnio ordinų juostos. Tai Britanijos Keliaraiščio ordinas, įsteigtas 1348 m. (Prancūzijos ordinas – ST ESPIRIT ( šv. Dvasios), Rusijos – Šv. Andriaus Kryžiaus.

Mėlyna spalva asocijuojasi su karališkąja valdžia ir kilmingumu. Epitetas “mėlynas kraujas” kilmingųjų tarpe kilo iš įsitikinimo, kad tik aristokratų venomis teka kilmingiausias kraujas. Posakis “mėlyna kojinė” atsirado XV a. Venecijoje, kur intelektualai dėvėjo privalomas mėlynos spalvos kojines. Vėliau šis paprotys paplito visuose to meto Europos universitetuose.

Mėlyna spalva taip pat simbolizuoja abejones ir depresiją. Tai melancholijos, monotonijos simbolis. Lėto tempo melancholiška muzika, atsiradusi XIX a. pab. Amerikos pietuose, buvo pavadinta bliuzu (blues, nuo angl. blue – mėlynas).

Mėlyna – tradicinė Anglijos konservatorių partijos spalva. Kodėl? Tiksliai niekas nežino. Ekspremjerė M.Tečer, norėdama kažką svarbaus paskelbti, į Parlamentą ateidavo apsirengusi pabrėžtinai mėlynai.

Krikščionybėje mėlyna spalva simbolizuoja dievotumą, nuoširdumą, protingumą, pastovumą, ištikimybę, ji asocijuojasi su šv. Marija – dangaus karaliene.

Arabų pasaulyje mėlyna – “materialių debesų spalva, kurie palaiko žvaigždes savo vietose”, – rašė Lui Danz savo knygoje “Dinaminis disonansas”.

Heraldikoje juodos ir baltos spalvų piešinyje mmėlyna spalva žymima raidėmis AZ. Astrologijoje šios spalvos planeta yra Jupiteris, skaičiai – 4 ir 9. Alchemijoje mėlynos sp. metalas – varis. Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Mėlynos patalpos atrodo erdvesnės ir vėsesnės. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui. Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas.

Žalia

Žalia yra pati artimiausia gamtai ir statiškiausia spalva. Ji- viena iš trijų pačių mėgstamiausių spalvų. Jei mėlyna laikoma svajotojų spalva, tai žalia labiausiai turėtų tikti užtikrintiems žmonėms, realistams. Skirtingai nei mėlyni atspalviai, žali tonai skirstomi ne tik į šviesius- tamsius ir ryškius- blankius, bet ir į šiltus- šaltus. Geltonai žalia yra šilta spalva, mėlynai žalia- šalta.

Tipiška žalia spalva veikia neutraliai ir raminamai, nors ir ne taip stipriai kaip mėlyna. Žalia daugeliui sukelia užuovėjos ir saugumo jausmą. Žalios spalvos fonas apriboja erdvę, suteikia ramybės ir tikrumo.

Melsvai žali atspalviai sukuria dalykinę atmosferą, tinka akims, jų nevargina ir neakina. Žaliai pilka spalva daugeliui sukelia paralyžuojančio tingumo jausmą. Gelsvai žalia spalva jaunina bei nuteikia pavasariškai džiaugsmingai ir viltingai. Priklausomai nuo paviršiaus, intensyvumo, konkretaus žmogaus bei aplinkybių, žalia gali suteikti tiek patogumo, tiek ir sukelti blogą nuotaiką. Psichologiškai žalia spalva veikia tartum gaivinantis pavasaris, suteikia švaros, šviežumo ir atsinaujinimo ppojūtį. Žalia spalva skatina susikaupimą ir apmąstymus. Šviesūs ir pasteliniai žalios atspalviai ramina bei padeda susikaupti. Žalia mažina arterinį spaudimą

Žalia spalva – augmenijos spalva – patalpų interjere susieja mus su gamta. Simbolizuoja harmoniją ir pusiausvyrą, materialinę gerovę, augimą, ryšį su gamta bei komfortą. Mes jaučiamės atgimstantys, nes žalia spalva asocijuojasi su augimu.

patartina: poilsio ir rekreacijos patalpose, auklėjimo ir mokymo įstaigose, kosmetikos salonų patalpose, kai norime nuteikti puikiai jaustis, sustiprinti ryšį su gamta, atkreipti dėmesį į nauja (reklamoje). Žalia spalva nenaudotina įrengiant judančio transporto vidų – vagonuose, autobusuose, liftuose, onkologijos klinikose (augimas jose nepageidautinas). Vaiski šviesi smaragdo žalia tiks vaikų kambariui. Žalios spalvos perkrauta patalpa gali slėgti, todėl kartu naudokite persikų spalvą. Žaliai nudažytos durys palengvins išorinio pasaulio suvokimą. Tinka vonios kambariams, verandoms dekoruoti. Netinka žaidimo patalpoms, kabinetams.

Žalia (VERT) – tai pavasario, augimo, vaisingumo, gamtos, laisvės, džiaugsmo, vilties, atgimimo spalva. Ši spalva simbolizuoja ir nemirtingumą, perteklių, klestėjimą, stabilumą. Daugelio valstybių banknotai žalios spalvos. Pvz., JAV doleriai dėl žalios spalvos vadinami paprasčiausiai “žaliaisiais”.

Pažymėtina, kad žalios spalvos atspalvių žmogaus akis skiria daugiausia. Dėstytojas Vladas Drėma, skaitydamas spalvininkystės kursą Vilniaus dailės instituto dizaino specialybės studentams (1970), minėjo, kad žmogus mato 64 žalius atspalvius.

Jūreivystėje žalia vėliava reiškia laivo nuskendimą. Sausumoje – “važiuok pirmyn”.

Geležinkelyje žalias signalas reiškia “kelias laisvas”, geltonas – “dėmesio”, o raudonas – “stop”. Tokios signalinės šviesos buvo įvestos Anglijoje 1893 m. Šis standartas Amerikoje buvo įvestas metais vėliau.

Žalia – irimo ir pelėsių spalva. Oziris – senovės egiptiečių gamtos dievas, mirusiųjų globėjas ir teisėjas, buvo vaizduojamas žaliai. Tai pagiežos ir pavydo spalva. V.Šekspyro literatūrinis herojus Jagas (iš dramos “Otelas”) pavydą vadina “žaliaakiu monstru”. Žalia spalva kaip jaunystės simbolis reiškia nesubrendimą, nepilnametystę, nepatyrimą ir naivumą. Kita V.Šekspyro literatūrinė herojė Kleopatra (iš dramos ““Antonijus ir Kleopatra”) sako: “Mano nepatyrusi jaunystė buvo tada, kai turėjau visai žalius siekius”.

Islame svarbiausia spalva yra žalia. Tai pranašo Mahometo spalva (3 pav.). Islandija yra vadinama “smaragdine sala”. Tautinėse vėliavose žalia spalva simbolizuoja žemės ūkį arba miškų gausą. Visai neseniai žalia tapo ekologinio judėjimo spalva. Tarptautinė organizacija “Greenpeace” (žalioji taika) kovoja už oro, vandens ir žemės taršos mažinimą.

Heraldikoje juodos ir baltos spalvų piešinyje žalia spalva žymima raidėmis VT. Astrologijoje šios spalvos planeta – Venera, skaičiai – 6 ir 12. AAlchemijoje žalios spalvos metalas – gyvsidabris. Šviesūs ir pasteliniai žalios atspalviai ramina bei padeda susikaupti. Žalias kilimas primena minkštą ir malonią žolę, žalios sienos mena gamtos spalvas.

Violetinė

Simbolizuoja kūrybinį mąstymą, valdžią, aristokratiškumą, savigarbą, susitvardymą. stimuliuoja gyvybines jėgas. Tinka solidumui, ggilumui, garbei pabrėžti. Taip pat intelektualiniams, protiniams gabumams, pasitikėjimui savimi stiprinti, reikšti valdingumą. Švelniai violetinės patalpos tinka tobulybės suvokimui ir apmąstymams, padeda suvokti amžinąsias vertybes, patį save.Šviesiais violetiniais atspalviais gali būti išdažytas meditacijai ar jogai skirtas kambarys. Tai tinkama spalva miegamiesiems, poilsio kambariams. Violetiniai atspalviai nepatartini pasitarimų vietose, virtuvėse, vonios kambariuose, klubuose, televizijos debatų laidose ir visur, kur susiduria vienodo išsilavinimo ir erudicijos, bet priešingų charakterių žmonės.

Purpuras (PURPUR), kitaip – violetas – simbolizuoja valdžią, šlovę, pagarbą, didybę, karališką valdžią, jėgą, orumą. Purpurinė – jungtinė spalva, gaminama sumaišius raudoną ir mėlyną spalvas. Purpuras taip pat simbolizuoja meilės ir teisingumo sąjungą, vadintą dieviškąja. Senovėje purpurinės spalvos dažai kainavo tiek aukso, kiek svėrė.

Romos imperijos laikais purpuro dažus gamino iš dvigeldžių jūros moliuskų. Šių mmoliuskų gleivėse yra stipraus dažiklio. Norint nudažyti vieną drabužį, reikėdavo surinkti daugybę šių jūros gyvūnų.

Viduramžiais purpuro dažus buvo pradėta gaminti iš Kanarų salų pakrantėse augančio augalo (Rocella Tinctoria) sulčių.

Senovės Graikijoje ir Romoje purpurines togas nešiojo tik imperatoriai, karaliai, karvedžiai ir teisėjai. Iki šiol purpuras asocijuojasi su sostu ir valdžia. Posakis “gimęs purpure” Bizantijos imperijos laikais reiškė, kad karališkasis palikuonis gimdavo kambaryje, dekoruotame purpuro spalvos užuolaidomis.

Purpurinė spalva – tai Romos katalikų bažnyčios kardinolų spalva. Pasakymas “jis pasiekė purpurą” reiškia, kad jis ttapo kardinolu. Krikščionybėje purpuras reiškia nuodėmių atleidimą, atgailą, liūdesį, susilaikymą.

Heraldikoje juodos ir baltos spalvų piešinyje purpurinė spalva vaizduojama įstrižomis linijomis, prasidedančiomis iš viršutinio dešiniojo kampo. Astrologijoje purpuro spalvos planeta – Merkurijus, skaičiai – 6 ir 12. Alchemijoje purpuro spalvos metalas – cinkas.

Balta

Nekaltumo, dieviškumo ir gerumo simbolis. Ši spalva nieko neslepia. Pasaulio psichologai pataria ją naudoti dalyvaujant konkursuose, norint užimti kokias nors pareigas. Balta spalva tinkama išreikšti nuoširdumą, gerumą ir nekaltumą (jaunosios apranga), kai norite suteikti aplinkai švaros ir gaivumo, pabrėžti griežtą tikslingumą (baltų marškinių ir tamsaus kostiumo derinys – bankų ir biurų tarnautojų tradicinė apranga).

Balta spalva nenaudotina: šarvojimo patalpose, įstaigų ir ligoninių laukiamuosiuose, vaikų miegamuosiuose, studentų bendrabučiuose, teatrų ir kino teatrų interjeruose, visose patalpose, kuriose susiduria nepažįstami žmonės, šalto klimato zonose.

Balta (ARG) spalva simbolizuoja švarą, protą, taiką, šviesą, o kadangi “neslepia kitos spalvos” – nekaltumą ir teisybę. Baltoji magija yra gera. Ji savo burtais kuria gėrį, dažniausiai žmogų gydo ir gina nuo blogosios juodosios magijos įtakos. Balta asocijuojasi su dievybe ir religiniais ceremonialais. Šventieji žirgai Graikijoje, Romoje, keltų, germanų kultūrose buvo balti. Lietuvių tautosakoje, sakmėse “baltieji žirgeliai” – sėkmingo žygio simbolis. Vyties žirgas taip pat yra baltas.

Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinas – tiksliau ordino žženklas – kryžius ir ordino kaspinas – baltos spalvos, kaip ir Vyties heraldinė figūra.Tai vyriausiasis mūsų valstybės ordinas, įkurtas 1930 metais.

Azijoje šventais laikomi baltieji drambliai. Šia sąvoka apibūdinami įspūdingų dydžių ir kartu beprasmiški reiškiniai. Senovės Siamo imperijoje, norėdamas atsikratyti neįtikusio dvariškio, karalius dovanodavo prasikaltusiajam baltą dramblį. Dramblio išlaikymo išlaidos greitai nuskurdindavo apdovanotąjį.

Baltoji lelija – šv. Marijos simbolis. Kartais baltoji rožė reiškia mergystę. Ir senovės Romos, ir baltų šventyklų vaidilutės, prižiūrėdavusios šventuosius aukurus, būdavo nekaltos ir dėvėdavo baltus drabužius. Ozirio šventyklų žyniai, Dzeuso šventovių tarnai ir druidai taip pat nešiojo baltus drabužius. Krikščioniškame pasaulyje, šventinant bažnyčias, kunigai išimtinai dėvi baltos spalvos drabužius. Nuo popiežiaus Pijaus V (1566-1572) laikų visi Šventojo sosto vietininkai dėvi tik baltai. Tai tiesos skleidimo ir švarios bažnyčios simbolinė spalva. Altoriai taip pat užtiesiami baltos spalvos staltiesėmis.

Balta spalva reiškia pasidavimą, paliaubas, o platesne prasme – taiką ir gerą valią. Šis paprotys kilęs iš senųjų laikų, kai kariai, norėdami pademonstruoti gerus ketinimus, ietis apvyniodavo balta medžiaga.

Balta spalva taip pat reiškia aklumą (baltoji lazdelė) ir absoliučią tylą (kurtumą).

Japonijoje ir Kinijoje balta reiškia gedulą. Vėlės ir vaiduokliai dailėje vaizduojami baltų garų ar baltų šešėlių pavidalu. Ši spalva taip pat simbolizuoja bailumą. Buvo manyta, kad bailių kepenyse nėra kraujo, todėl jos yra bbaltos. Žmonėms, išvengusiems karinės tarnybos, buvo išduodami “balti bilietai”. Su tokiais bilietais nereikėdavo eiti į karą.

Heraldikoje balta spalva arba sidabras (ARG) juodos ir baltos spalvų piešinyje yra vaizduojama baltai. Astrologijoje šios spalvos planeta, tiksliau palydovas – Mėnulis, skaičiai – 10 ir 11. Alchemijoje baltos spalvos metalas – sidabras (lot. Argentum).

Juoda

Paslapties spalva, kai kuriose situacijose magiškoji juodoji spalva – seksualumo simbolis (ja dabinasi seniausios profesijos moterys Paryžiuje).

Juoda spalva naudotina reiškiant jėgą ir solidarumą, šiltumo jausmą (juoda spalva sugeria visas kitas spalvas), norint suteikti paslapties, intrigos ir ypač pabrėžiant nepriklausomybę.

Juoda spalva nenaudotina: skaityklose, vaikų kambariuose, gydymo įstaigose, žmonių aptarnavimo įstaigų patalpose, kuriose būtina nuoširdžiai bendrauti.

Juoda (TRAUR) – tai nakties, mirties, nuodėmės, pykčio, destrukcijos, chaoso, tylos ir tuštumos spalva. Tai baltos spalvos antipodas. Juoda spalva taip pat reiškia neigimą, negatyvią pradžią.

Krikščionybėje juoda simbolizuoja gedulą, netektį. Japonijoje – priešingai. Juoda reiškia džiaugsmą. Kaip mirties ženklą juodą vėliavą naudoja piratai. Tai maro epidemijos vėliavos spalva. Vien tik 1348 m. Europoje nuo juodojo maro išmirė apie 25 mln. žmonių. Slaptieji mokslai, kaip juodoji magija, taip pat savinasi juodą spalvą.

Juodos ir baltos spalvų piešinyje heraldiniai simboliai, piešti juoda spalva, žymimi raide S arba SA. Astrologijoje šią spalvą simbolizuoja Saturno planeta, skaičiai – 5

ir 8. Alchemijoje juodos spalvos metalai yra geležis ir švinas.

Pilka – spalva mažina išorinį stresą, sulaiko nuo betikslio blaškymosi, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Sidabrinė

Ši spalva išlaisvina emocijas, ramina nervus. Veidrodžiai sidabriniais rėmais sukuria seksualią nuotaiką. Tai puiki spalva miegamajame, tačiau ja nereikėtų dekoruoti didelių plotų — atrodys monotoniškai.

Madingos spalvos

Spalvų mada atspindi žmonių ir epochos supratimą apie grožį, gyvenimo būdą, taip pat ir tikslingumą. Bėgant laikui, spalvų mada kinta, o ja sekantys žmonės tarsi patys interpretuoja mados įgaidžius ir taip kkuria legendą.

Kai kurie senovėje madingų spalvų pavyzdžiai:

Senovės fivanų šventovėse buvo naudojami šviesiai žali, žydri ir švieisiai rožiniai atspalviai. Buvo tikima, kad jie stiprina sveikatą. Raudonmedžio baldai pabrėždavo svarią visuomeninę padėtį.

Po antrojo pasaulinio karo interjere dominavo švelnūs vaikiški ir auksiniai atspalviai. Taip buvo siekiama per karą savo namus praradusiems žmonėms sukurti saugumo ir namų jaukumo įspūdį.

Spalvų pasirinkimą, spalvinį skonį gali lemti ne tik žmogaus tautybė, jo socialinė padėtis, gimimo vieta ir istorinė kilmė, bet netgi gamtinės ir klimatinės jo gyvenamosios vietos ssąlygos.

Skirtingose geografinėse zonose esančių pastatų ir interjerų spalviniai sprendimai skiriasi dar ir dėl fiziologinio prisitaikymo prie saulės šviesos proceso: išaiškinta jog tropinių zonų gyventojai dažniau renkasi šiltus ir ryškius atspalvius; šiaurės šalyse madingesi šviesūs ir švarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, ppasteliniai sprendimai. Mūsų klimato zonoje rekomenduojama į šiaurę išeinančioms patalpoms naudoti šiltus atspalvius, į pietus išeinančioms patalpoms- šaltus atspalvius. Sąmoningas madingos spalvos pasirinkimas parodo kas mes esame šiame pasaulyje, taip pat ir tai, kuo mes norėtume būti. Spalvų pasirinkimas ir jų tarpusavio derinimas išduoda tai, kaip mes vertiname save, kaip mes jaučiamės ir norėtume jaustis. Šioje postmodernistinėje epochoje pasirinkti tradiciniai sprendimai gali byloti apie romantišką natūrą, taip pat ir apie norą pasirodyti amžinų vertybių šalininku. Žmogus, besirenkantis madingiausias spalvas greičiausiai nori pasirodyti naujamadišku.

Su gamta susiliejantys ir pereinamieji atspalviai laikomi tradiciniais, meninei aplinkai būdingos neįprastos kombinacijos ir kontrastai- naujovėmis.

Spalvos mūsų aplinkoje

Spalvos žmones veikia individualiai. Kai kurias mėgstame, kai kurių – ne. Parinkti spalvas – vienas iš pagrindinių buto interjero darbų, kurį ggali atlikti radiostezininkai.

Tinkamai išdažius cechų ir biurų patalpas, galima padidinti darbo našumą. Šviesos terapija efektyviai taikoma medicinoje. Spalvos turi neginčijamos įtakos patalpoms. Jų parinkimas priklauso nuo patalpų paskirties, apšvietimo, dydžio, kaip pasaulio šalių atžvilgiu sustatyti baldai ar įrengtos pačios patalpos.

Spalvos stimuliuoja ir slegia, harmonizuoja ir balansuoja mūsų gyvenimą. Nors sunku tikėti, bet įrodyta, kad spalvos daro įtaką mūsų savijautai, pasaulėjautai ir net likimui. Jomis sugebame vizualiai padidinti buto ar namo erdvę. Kai mūsų drabužių spalvos dera prie supančios aplinkos, kkambarių apipavidalinimo, jaučiamės gerai, jei ne – nemaloniai. Spalvos, veikdamos mūsų emocijas, drauge ir sveikatą, dažnai lemia ir mūsų poelgius. Didesnę laiko dalį praleidžiame darbe, todėl darbovietės interjero spalvos mums daro didesnę įtaką nei eksterjero ar mūsų drabužių spalvos.

Archajinės kultūros, medžiotojų bendruomenės naudojo spalvas, simbolizuojančias gyvybę ir fizinį išlikimą: raudoną, juodą, oranžinę. Puritonišką epochą gaubė pilka spalva — ji vertė kontroliuoti jausmus. O ten, kur žmonės gyvena visavertį gyvenimą, populiarios ryškios spalvos. Rytuose mirties spalva — balta, ji asocijuojasi su sterilumu, švara, simbolizuoja šviesiąją nebūties formą, praeities atsikratymą, perėjimą į kitą etapą. Iš tiesų užėjus į baltą kambarį nesinori bendrauti. Vakariečiai niekada mažo vaiko kambario nedažys baltai. Tačiau ir juodos spalvos gedulas gali virsti paslapties urna, slepiančia seksualumą bei galią. Iš esmės Vakarų ir Rytų spalvų suvokimai nelabai skiriasi. Pietų kraštuose interjeras kuriamas iš baltų ir mėlynų tonų — ieškoma atsvaros karštam klimatui. Šiaurėje madingiausios šiltos, žemiškos spalvos.

Spalvos veikia ir optiškai: mėlyna siena atrodys esanti toliau, nei yra, o raudona — arčiau. Greitojo maisto užkandinėse kuriamas apetitą gerinantis geltonų ir raudonų spalvų interjeras. O prabangūs restoranai dekoruojami tamsesnėmis ir šaltesnėmis spalvomis.

Spalvos rytuose

Rytuose neplėtojama mokslinė spalvų teorija, nėra meistrų, kurie specializuotųsi parinkdami spalvas, bet ten spalva tapo svarbiausiu žžmogaus ir visatos ryšio aspektu, todėl tam Rytų šalyse skiriama daug daugiau dėmesio. Ten jau prieš tūkstančius metų buvo sudarytos spalvų ir jų derinių, jų poveikio žmonėms priklausomai nuo gimimo datos ir charakterio bruožų lentelės. Šiuo metu jomis vis plačiau naudojamasi ir Vakarų pasaulyje.

Senovės Rytuose buvo paisoma teorijos, iš dalies paaiškinančios iki šiol neatskleistą šviesos poveikį žmogui. Pagal ją, visas mūsų gyvenimas ir likimas priklauso nuo mus supančios gamtos ir visatos. Energetinė jėga, siejanti mus su spalvomis, buvo vadinama gyvybine energija Či.

Rytai – ne tik Japonija, Kinija ar Indija. Ten dar Kaukazas ir Vidurinė Azija, Marokas ir Sirija, Filipinai ir Viduržemio jūros pakrantė Sąlyginai kiekviena šalis turi charakteringą spalvų rinkinį,

Japonijos ramybė ir harmonija

Taip pat šioje tekančios saulės šalyje nuo seno mėgstamos ryškios ir sodrios rožinė, žydra, salotinė spalvos, ant juodo fono geltona ar švariai balta. Tokie ryškūs kontrastai sušvelninami švelniais tradiciniais japoniškais piešiniais, drapiruotėse dažnai vaizduojami paukščiai.

Kinijos pakantumas ir geranoriškumas. Ši tauta labai mėgsta auksą ir bronzą, baltos ir juodos spalvos kontrastus, kurie suminkštinami šilta spalvų gama. Gili ruda ramina ir suteikia interjerui solidumo, santūrumo nepaisant ir įmantraus piešinio.

Indijos saulės ženklai. Spalvų gama gali būti mėlynų arba rudų ir raudonų tonų. Indijoje gerbiami geometriniai ornamentų motyvai, yypač įvairių dydžių apskritimai – juk apskritimas simbolizuoja saulę, kurią Indija nuo seno garbina.. interjeras leidžia naudoti ir šiltas, ir šaltas spalvas. Nepaisant įsitikinimo, kad Rytuose pirmenybė suteikiama šiltoms raudonai ir rudai spalvoms, čia dažnai naudoja įvairius mėlynus atspalvius ir derina prie jų paprastus geometrinius ornamentus bei skaidrias drapiruotes.

Kaukazas, Vidurinė Azija, Sirija. Ryškūs Kaukazo ir Vidurinės Azijos ornamentai audringu ritmu pripildo interjerą energija ir kūrybiniu azartu. Minkštasuoliai, taburetės, ryškių spalvų pagalvės, turkmėniški kilimai, O spalvas nulėmė pati gamta. Juk Viduržemio jūros Rytai – tai gyvenimas tarp jūros ir dykumos. O čia – daug žydrumos ir geltonos smėlio spalvos.

Maroko karštas temperamentas. Ryškios spalvos ir nepaprastai dekoratyvūs ornamentai – tai tikrasis Maroko ir Sirijos liaudies menas. Čia nauda ir grožis – visada kartu..

Daugybė auksinių papuošimų, kutų, klosčių, biserio, strazų – tai nesuvaldomi Rytai.

Pabaiga

Kiekvienas žmogus savaip suvokia ir vertina spalvas. Psichologų įrodyta, kad individas turi savitą, tik jam būdingą, spalvų vertinimo skalę. Geriausiai spalvas suvokia kūrybinių profesijų atstovai: dailininkai, architektai, dizaineriai. Kūrėjų nuolatinis darbas su spalvomis ištobulina ir jų regos organų jautrumą. Didelę įtaką spalvinio jautrumo plėtotei turi ir gyventojų geografinė platuma bei nacionalinės kultūros tradicijos. Pastebėta, kad šiaurės šalių gyventojai gali atskirti kelias dešimtis sniego atspalvių. Afrikos gyventojų

akis skiria kur kas didesnę žalių tonų gradaciją. Rytų tautų ( japonų, kinų ir t.t.) etnokultūrojespalvų suvokimas užima išskirtinę vietą. Giliose kultūros tradicijose, filosofiniuose, teosofiniuose rytiečių veikaluose spalvos simboline savo prasme stovi lygioje vietoje gretoje su muzikinėmis, verbalinėmis meninės raiškos priemonėmis.

Nors yra subjektyvus kiekvieni vartotojo požiūris, egzistuoja ir visiems žmonėms bendri psichofiziologinio spalvų ir jų derinių poveikio veiksniai.

Naudoti informacijos šaltiniai

www.reco.lt

http://ausis.gf.vu.lt

http://daugenis.mch.mii.lt

www.pagalmus.lt

www.ieva.lt

www.asa.lt

„Namas, kuriame gyvenu“. 2003 / 11 – 12 (59)

G. Šiukščius „Dvimatė kompozicija“ Šiauliai, 2002