Stuoka Gucevicius

• L. Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Architektas, žymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas.

• Kilęs iš valstiečių.

• Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose, Panevėžio pijorų mokykloje.

• 1773 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į misionierių vienuolyną.

• 1773-1775 m. studijavo matematiką Vilniaus universitete, pas prof. Pranciškų Norvaišą, ir architektūrą pas architektą Martyną Knakfusą.

• 1776-1777 m. gilino žinias Romoje.

• Grįžęs į Vilnių, dėstė matematiką Vilniaus kunigų seminarijoje.

• 1778 m. Vilniuje įstojo į masonų ložę. Tais pačiais metais su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu išvyko į kelionę po Vakarų Europos miestus. Paryžiaus KKarališkoje dailės akademijoje ir F. Blondelio architektūros mokykloje klausėsi architektūros paskaitų.

• 1781 m. grįžo į Vilnių ir buvo vyskupo I. J. Masalskio Verkių dvaro rūmų ansamblio statybos architektas.

• 1789-1794 m. Lietuvos inžinierinio korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto) dėstė karo inžineriją ir kartografiją.

• 1793-1794 m. dėstė Vilniaus universitete.

• 1793 m. L. Stuokai-Gucevičiui suteiktas profesoriaus vardas.

• 1794 m. dalyvavo sukilime, vadovavo paties suorganizuotai Vilniaus civilinei gvardijai.

• 1797-1798 m. dirbo Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėju.

L. Stuokos-Gucevičiaus architektūrinis palikimas

• L. Stuoka-Gucevičius ssuprojektavo ir rekonstravo Vilniaus rotušę, Vilniaus Katedrą, Verkių rūmų kai kuriuos pastatus: centrinius rūmus, paviljoną, malūną, smuklę.

• 1790 m. sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą, 1793 m. – I. J. Masalskio namų Kretingoje abrisus, 1795 m. – suprojektavo Vidžių (Baltarusija) tteismo rotušę, miesto viršininko namus, užvažiuojamuosius namus.

• Pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą XVIII a. pabaigoje rekonstruota Raudonės pilis.

• Yra duomenų, kad 1783 m. jis rekonstravo Karpių (vėliau Tiškevičių) rūmus Vilniuje, suprojektavo Maišiagalos smuklę.

• Manoma, kad architektas kūrė projektus Lietuvos didikams – Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Scipijonams, Tyzenhauzams, Nesiolovskiams, Soltanams – užsakius.

• Įvairiuose leidiniuose L. Stuokai-Gucevičiui priskiriama (nors jo autorystę patvirtinančių dokumentų nerasta) daug čia ir nepaminėtų objektų: buvę Antazavės (Zarasų raj.) rūmai, Leibošico namai Vilniuje, Maišiagalos bažnyčia, Kosakauskams priklausiusios Jonavos bažnyčios pastatų kompleksas, Švikauskų rūmai ir bažnyčia Čiobiškyje (Širvintų raj.), Cirkliškio dvaro pastatai (Švenčionių raj.), Sapiegų rūmai Derečine (Baltarusija), Buivydžių dvaro pastatai ir bažnyčia (Vilniaus raj.), Rokiškio dvaro oficinos, buvę senieji dvaro rūmai bei turgaus pastatas, Sudervės bažnyčia.