Draudimo veiklos organizavimas ir GYVYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI

Dr veiklos organizavimas. 1.dr įm tikslai. Pasirenkant dr įm tikslus atsižvelgiama į egzistuojančias išorinės ir vidinės aplinkos sąlygas. Išorinės-draudiminė ir teisinė apl; vidiniai-priklauso nuo kapitalo, materialinės bazės, finansinės bazės, finansinių įm pajėgumų (įm veiklos organizavimo forma (UAB), įm dydis, atskirų darbuotojų aktyvumas bei įtaka nustatant įm tikslus). Pagr tikslai-poreikio tenkinimas ir pelno siekimas; šalutiniai-apyvartos ir kaštų tikslas. 2.Veiklos rūšys. Dr įm negali užsiimti jokia kita veikla, nesusijusia su dr ar perdr veikla. Veiklos rūšys: 1.dr veikla-veikla susijusi su rizika, su kkapitalo kaupimu ir atpalaidavimu, 2.kapitalo investicinė veikla,3.kita veikla. 1a,Dr veiklos pagrindas-rizikos perėmimas iš draudėjo. Bendrasis dr-kai kelios dr įm susitaria bendrai suteikti dr apsaugą 1 ir tam pačiam dr objektui nuo tos pačios rizikos ir nustato kokiomis dalimis jos dalyvauja bendrame sandoryje. Papildomas dr-toks dr, kai draudėjas tą patį obj nuo tos pačios rizikos apdraudžia keliose dr įmonėse. Keleriopas dr-situacija, kai skirtingose vieno obj dr sutartyse nustatytų sumų visuma viršija apdraudžiamojo objekto vertę.1b,kaupimo veiklos esmė-draudikas iš draudėjo įmokų sukaupia kapitalą, kkur priskaičiavęs palūkanas prisižada išmokėti nustatytu laiku pagal nustatytas sąlygas. Atpalaidavimo-kai draudėjas perleidžia draudikui kapitalą, kurį pastarasis priskaičiavęs palūkanas, mokėjimų forma išmoka draudėjui.1c,paslaugos:klientų konsultavimas, dr įvykių tyrimas, sutarčių apdorojimas, kompensacijų išmokėjimas.2, sukauptas skolintas ir nuosavas kapitalas gali būti investuojamas. Sąlyga:investicijos rrentabilios, saugios, likvidžios.3,paslaugų teikimas: duomenų apdorojimas ir analizė, konsultacijos, tarpininkavimas sudarant sutartis, dr įvykių administravimas, mokymas, kvalifikacijos kėlimas, nekilnojamo turto nuoma, draudžiamo turto vertinimas.

Draudimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudiminių ir perdraudiminių įįvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai.

4. Visiems kitiems šiame Įstatyme nenurodytiems asmenims draudžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, išskyrus Priežiūros komisijos nustatytas išimtis, kai dėl užsienio valstybėje galiojančio privalomojo draudimo nepripažįstama draudimo įįmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, draudimo apsauga.

Perdraudimo veikla Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai bei: 1) Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonės;2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek ne;3) užsienio valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek ne.

Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimu turi teisę verstis tik:1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės (draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka verčiasi draudimo tarpininkavimo veikla (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai;2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės: akcinės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai;3) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;4) užsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo veikla turi teisę verstis tik šio Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:1) draudimo brokerių įmonės;2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek ne;3) užsienio valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.3. Draudimo įmonėms ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklos asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis.

Draudimo įmonės valdymas. Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje einantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę.

Dr įm steigimas-licenciją išduoda VDPK AB, UAB EU bendrovei. Suteikiamas pavadinimas su žodžiu “draudimas”. Duodamas VDPK prašymas licencijai gauti.Likvidavimas- Draudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas 1. Reorganizuoti draudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti reikalingas Priežiūros komisijos leidimas, išduodamas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka. Jei draudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti Priežiūros komisijos išvadą. 2. Priežiūros komisija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo procedūras ir atsižvelgdama į šio ĮĮstatymo 133 straipsnio nuostatas nustatyti informacijos pateikimo tvarką. Savanoriškas draudimo įmonės likvidavimas 1. Draudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę tik kai draudimo įmonė šio Įstatymo nustatyta tvarka yra perleidusi teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir Priežiūros komisijos nustatyta tvarka gavusi Priežiūros komisijos leidimą likviduoti draudimo įmonę. 2. Priežiūros komisija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.3. Prieš skiriant asmenį likvidatoriumi, likvidacinės komisijos nariu ar jos pirmininku, Priežiūros komisijos nustatyta tvarka turi būti gautas Priežiūros komisijos pritarimas šio asmens kandidatūrai. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.4. Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją ir paskirti jos pirmininką draudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti Priežiūros komisijai. Priverstinis draudimo įmonės likvidavimas1. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo įmonės priverstinio likvidavimo Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nurodytais pagrindais, privalo pranešti Priežiūros komisijai ir gauti jos išvadą dėl priverstinio draudimo įmonės likvidavimo.2. Likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos narių ir jos pirmininko kandidatūras teismui pateikia Priežiūros komisija. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidacinę komisiją bei jos

pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros komisijai.

Draudimo sutartis. 1. Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus normos.2. Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.3. Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio Įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.4. Šio skyriaus pirmajame, antrajame ir trečiajame skirsniuose numatytos nnuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip. Draudimo sutarčių skirstymas 1. Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. 2. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis. 3. Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos ddraudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.4. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui iišmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.

Draudimo taisyklių sąlygos 1. Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:1) atvejai, kada draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį; 2) draudiminiai įvykiai; 3) nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų; 4) draudimo objektas; 5) draudimo sumų, jei draudimo sumos nustatomos, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka bei jos nesilaikymo pasekmės; 6) dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;7) draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos; 8) žalos nustatymo tvarka; 9) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai; 10) draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant ssu draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams; 11) šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką; 12) draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;13) ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka; 14) informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka.2. Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės iinterneto tinklalapyje.3. Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo atlikti draudimo taisyklių sąlygų, prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančių vartotojų teises ir interesus, pakeitimus. Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.4. Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo pateikti Priežiūros komisijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktų. Priežiūros komisija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.

Informacija draudėjui1. Prieš sudarant ne gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui:1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;2) informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jei draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas.2. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą. 3. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas (polisas) ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.4. Jei po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo ((poliso), draudėjo raštiško prašymo sudaryti draudimo sutartį bei kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus. 5. Tais atvejais, kai šis skyrius numato individualų draudimo sutarties sąlygos aptarimą, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis. Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo liudijimas (polisas) – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

Draudimo išmokos mokėjimas 1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.2. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nnuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. 3. Draudikas neturi teisės:1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu;2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.4. Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudiminio įvykio bei įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. 5. Jei įvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.6. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.7. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios

dėl pažeidimo, dydį. 8. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudiminio įvykio tyrimo eigą.

Automatinis draudimo sutarties termino pratęsimas 1. Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems mmetams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o jei sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą.3. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį. Draudiko atsiskaitymas su draudėju nutraukus draudimo sutartį. Nustatant draudiko atsiskaitymo su draudėju nutraukus draudimo sutartį sąlygas, privaloma aatsižvelgti į draudimo sutarties šalies kaltę dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, draudiko administracines išlaidas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu, į draudimo įmokos dalis, sumokėtas už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga suteikta nebuvo, nesumokėtas draudimo įmokos dalis už suteiktą ddraudimo apsaugą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

GYVYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI

98 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas

1. Draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų.

2. Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas.

3. Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą. Jei apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.

4. Civilinio kodekso 66.448 straipsnio 1 dalyje nustatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su draudiku ir sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.

5. Sudarant Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimo sutartį, likviduojamas juridinis asmuo draudikui sumoka sutartą draudimo įmoką, o draudikas įsipareigoja mokėti periodines draudimo išmokas naudos gavėjui – asmeniui, kuriam likviduojamas juridinis asmuo įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

99 straipsnis. Informacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui

1. Prieš sudarydamas gyvybės ddraudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio Įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:

1) galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;

2) galimus draudimo sutarties terminus;

3) draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio Įstatymo 107 straipsnio nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;

4) draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;

5) draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką bei būdus;

6) palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;

7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;

8) esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką.

2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu pranešti gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie:

1) bet kokį draudiko pavadinimo, teisinės formos ar buveinės adreso pasikeitimą ir, jei draudimo sutartis sudaryta draudiko filialo, apie atitinkamų dduomenų, susijusių su draudiko filialu, pasikeitimus;

2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą, jei keičiasi draudimo taisyklės ar teisė taikoma draudimo sutarčiai.

3. Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.

4. Teikiama informacija privalo būti aiški ir suprantama.

5. Informacija teikiama lietuvių kalba arba, draudėjo prašymu ir susitarus su draudiku, kita kalba.

100 straipsnis. Draudimo rizika

1. Draudikui draudžiama bet kokia forma reikalauti, kad draudėjas, apdraustasis bei kiti asmenys pateiktų genetinių tyrimų duomenis.

2. Draudikas, įgyvendindamas įstatymo ar gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, jog:

1) draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo gyvybės draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 10 metų;

2) draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 10 metų.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai taikomi ir tuo atveju, kai į gyvybės draudimo sutartį yra įtrauktos papildomos sveikatos draudimo rizikos.

4. Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir (ar) ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis ttyčia sukelia sau ligą.

5. Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:

1) palūkanų normos kitimu vidaus ir tarptautinėse rinkose;

2) pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudiminius įvykius ir draudimo išmokas.

6. Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, jei šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.

7. Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas raštu, nurodant draudimo įmokos kitimo priežastis ir sudarant sąlygas nutraukti draudimo sutartį.

101 straipsnis. Draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties

Jei draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.

102 straipsnis. Naudos gavėjo paskyrimas ir pakeitimas

1. Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui. Jei apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas yra apribotas, draudėjas neturi teisės skirti naudos

gavėjo, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.

2. Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas taip pat privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.

3. Skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra aapdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.

4. Jei draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudiminiam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.

5. Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Naudos gavėją pakeičiant kitu naudos gavėju, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

1) apdraustajam nėra suėję 118 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.

6. Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik esant jo raštiškam sutikimui.

7. Naudos gavėjas laikomas paskirtu, ppakeistu ar atšauktu draudikui iki draudiminio įvykio gavus draudėjo pranešimą raštu apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdžius šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodytas sąlygas.

8. Jei draudėjas testamente nurodė, kaip po jo mirties paveldimos draudimo išmokos, šis draudėjo nurodymas prilyginamas naudos gavėjo paskyrimui ar pakeitimui tik tuo atveju, jei apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir yra įvykdytos šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.

9. Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Tokiu atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

10. Jei naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nnuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.

11. Įvykus draudiminiam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šio straipsnio nustatyta tvarka.

103 straipsnis. Civilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys

Gyvybės draudimo sutarčiai netaikomos šios Civilinio kodekso nuostatos: draudimo, viršijančio draudimo vertę (6.1001 straipsnis), draudimo nuo skirtingų rizikų (6.1002 straipsnis) ir draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (6.1015 straipsnis).

104 straipsnis. Draudimo iišmoka

1. Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.

2. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, bei pajamų, kurios būtų gautos jas investavus, suma.

105 straipsnis. Draudėjo teisė atsisakyti mokėti draudimo įmokas

1. Jei su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

106 straipsnis. Draudiko teisė nutraukti draudimo sutartį

Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį tik kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas bei Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju.

107 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis

1. Jei draudėjas – fizinis asmuo vienašališkai nutraukia gyvybės draudimo sutartį, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį, draudikas, išskyrus atvejus, kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra 6 mėnesiai ar trumpesnis, privalo grąžinti visą sumokėtą draudimo įmoką.

2. Draudėjui – fiziniam asmeniui nutraukus ggyvybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.

108 straipsnis. Draudimo įmokos sumokėjimas nutraukus draudimo sutartį

Draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus ir tvarką, kai su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis, draudiko nutraukta dėl to, jog draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, atnaujinama, kai draudėjas per 6 mėnesius nuo gyvybės draudimo sutarties nutraukimo grąžina draudiko išmokėtą išperkamąją sumą.

109 straipsnis. Išperkamosios sumos išmokėjimas

1. Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą.

2. Jei gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jeigu ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

3. Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.

110 straipsnis. Iš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių perleidimas

1. Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.

2. Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios.

111 sstraipsnis. Iš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių įkeitimas

1. Draudėjas gali prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti iš gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, atsirandančias turtines teises: teisę į draudimo išmoką ir teisę į išperkamąją sumą. Draudėjas gali įkeisti teisę į išperkamąją sumą tik neatšaukiamo naudos gavėjo sutikimu.

2. Naudos gavėjas teisę į draudimo išmoką gali įkeisti tik įvykus draudiminiam įvykiui.

3. Apie atsirandančių iš gyvybės draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimą draudikui turi būti pranešta raštu.

4. Įkaito turėtojo reikalavimas gali būti patenkintas iš draudimo išmokos tik įvykus draudiminiam įvykiui. Draudikas privalo patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą iš draudimo išmokos tik pasibaigus šio Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

5. Įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą, išskyrus atvejį, kai naudos gavėjas yra neatšaukiamas. Jei neatšaukiamas naudos gavėjas paskirtas po atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimo, įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš neatšaukiamą naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą.

6. Draudikui patenkinus įkaito turėtojo reikalavimą, išperkamoji suma ar draudimo išmoka sumažinama dalimi, lygia draudiko patenkintų įkaito turėtojo reikalavimų daliai.